c1de6265-8fcd-4752-933e-8d324c0b2afe · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS (S) N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-6747-585/2011 pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas (kreditorius) UAB „Talesta“ kreipėsi į teismÄ su skundais dėl 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „Bendri projektai“ (toliau – Bendrovė) kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo.Kreditorius UAB „Talesta“ skunduose nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, kadangi priimti neįvertinus galimos daug didesnės nei nutarta parduoti pradinė varžytynių kaina turto vertės. Pažymėjo, kad Bendrovė 2006 metais įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ (mechanines dirbtuves, kiemo statinius) bei žemės sklypo nuomos teisę į žemės sklypÄ (toliau - Turtas) už 2 900 000 Lt, sudarydama kredito sutartį ir įsigytÄ turtÄ Ä¯keitė bankui už daugiau kaip 4,5 mln.

Lt, tačiau ginčijamais nutarimais TurtÄ nuspręsta parduoti už 350 000 Lt. Toks turto įkainojimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis pačios Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų interesus. Pagal vieÅ¡o registro duomenis, bendra Turto vidutinė rinkos vertė yra 1 687 700 Lt. Nurodė, kad Bendrovė savo kreditoriams yra skolinga beveik 3 mln. Lt., dėl to pardavus TurtÄ už ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ kainÄ , nebus patenkinti kreditorių reikalavimai. Taip pat nurodė, kad Bendrovė įsigytÄ TurtÄ planavo vystyti, tačiau priimant skundžiamus nutarimus nebuvo vertinta galimybė turtÄ parduoti kaip investicinį projektÄ , pabaigus jo ruoÅ¡imÄ ir parengus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus.

Pažymėjo, kad Bendrovės administratorius privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės apsaugÄ , dėl to turi veikti ne formaliai, bet teisingai, t. y. vykdyti bankroto procedÅ«ras taip, kad jos bÅ«tų kiek įmanoma naudingesnės bankrutuojančiai įmonei bei jo kreditoriams, tačiau Å¡iuo atveju Bendrovės administratorius neveikė Bendrovės ir jos kreditorių interesais.Trečiasis asmuo (kreditorius) DNB bankas bei BUAB „Bendri projektai“ administratorius atsiliepimuose į skundus prašė atmesti juos kaip nepagrįstus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo UAB „Talesta“ skundus atmetė.Teismas nurodė, kad vien kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti bankrutavusios įmonės turtÄ už kainÄ , kurios nepakanka kreditorių bankroto byloje reikalavimams patenkinti, priėmimas savaime nereiÅ¡kia sprendimo dėl tokio pardavimo neteisėtumo. Kreditorius, ginčijantis kreditorių susirinkimo nutarimÄ parduoti bankrutavusios įmonės turtÄ už susirinkime patvirtintÄ kainÄ , privalo pateikti įrodymus, paneigiančius preziumuojamÄ kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumÄ .Teismas, įvertinęs 2010 m. gruodžio 3 d.

Turto vertės nustatymo pažymÄ , kurioje nurodyta, jog viso ginčo turto kaip nedalomos visumos rinkos vertė yra 320 000 Lt, likvidacinė vertė – 210 000 Lt, taip pat tÄ aplinkybę, kad ginčo turtas pirmose varžytynėse nebuvo parduotas už 450 000 Lt bei atsižvelgęs į nekilnojamojo turto kainų ženklaus kritimo faktÄ (CPK 182 str. 1 p.), padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai ir įrodymai, kuriais jis siekė patvirtinti daug kartų didesnę už kreditorių susirinkimo nustatytÄ Turto pardavimo kainÄ , yra paneigti.Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, nurodydamas kitÄ pardavimo bÅ«dÄ , parengiant investicinį projektÄ ir atliekant trÅ«kstamus jo parengimo veiksmus, nenurodė nei kokių laiko ir lėšų sÄ naudų reikalauja tokių darbų atlikimas, nei kokiomis ir kieno lėšomis turi bÅ«ti finansuojami tokie darbai.

Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad pabaigtÄ investicinį projektÄ bÅ«tų realu parduoti už iÅ¡ esmės didesnę kainÄ , atsižvelgiant ir į tai, kad paskelbus apie pirmÄ sias varžytynes, potencialÅ«s suinteresuoti pirkėjai negalėjo nežinoti miesto centre vienoje judriųjų jo vietų esančių objektų ir įvertinti tokio projekto galimybės. Be to, teismas pažymėjo, kad kreditorius UAB „Talesta“ neginčijo kreditorių susirinkimo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo buvo pritarta ne tik įkeisto turto vertinimo tvarkai, bet ir Å¡io turto pardavimui už 450 000 Lt.

Dėl to bankroto byloje turi bÅ«ti laikomasi neginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų procedÅ«rų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas (kreditorius) UAB „Talesta“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti 2011 m. liepos 29 d. bei 2011 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „Bendri projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimus dėl Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos nustatymo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, negalima nagrinėjamos situacijos vertinti vien formaliai, kaip tÄ padarė teismas skundžiamoje nutartyje. VisiÅ¡kai nesvarbu, kad ankstesnis 2011 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas realizuoti TurtÄ už nepagrįstai žemÄ kainÄ nebuvo ginčijamas. Å iuo atveju svarbu yra tai, kad Turtas nebuvo parduotas ir dar nėra vėlu užkirsti keliÄ nepagrįstam Bendrovės ir jos kreditorių teisių pažeidimui, parduodant TurtÄ už daug žemesnę kainÄ , nei Turtas buvo įsigytas.

Vien aplinkybė, kad 2011 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl Turto realizavimo nebuvo ginčijamas, neapriboja pareiškėjo galimybės ginčyti vėlesnius kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriuos įgyvendinus bus pažeisti Bendrovės ir jos kreditorių interesai.Teismas, spręsdamas dėl ginčo turto vertės, rėmėsi tik AB DNB banko 2010 m. gruodžio 3 d. pažyma apie turto vertę, faktu, kad ginčo turtas anksčiau organizuotose varžytynėse neparduotas už 450 000 Lt bei aplinkybėmis, kad nuo 2008 m. pabaigos nekilnojamojo turto kainos yra stipriai kritusios.

Tačiau registro duomenimis ginčo turto vertė yra 1 687 700 Lt, Bendrovė jį pirko už 2 900 000 Lt, įkeitimo lakÅ¡tu jis buvo įvertintas virÅ¡ 4.5 mln. Lt, dėl to pardavus TurtÄ už 350 000 Lt ar mažiau, nebus užtikrintas kreditorių reikalavimų patenkinimas, bus pažeisti kreditorių, akcininkų bei pačios Bendrovės teisėti interesai. Teismas nepagrįstai laikė nesvarbiais pareiÅ¡kėjo įrodymus apie potencialių investuotojų susidomėjimÄ Turtu kaip investiciniu projektu.

Bendrovė TurtÄ Ä¯sigijo tam, kad galėtų jį vystyti, tačiau turto, kaip investicinio projekto, vystymas buvo sustabdytas dėl to, kad Bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratorius nesiima jokių veiksmų tam, kad Å¡is Turtas bÅ«tų baigtas iÅ¡vystyti ir bÅ«tų sudaryta galimybė jį parduoti kaip itin didelės vertės investicinį projektÄ . Å ioje byloje nėra įmanoma pateikti teismui konkrečius duomenis apie Turto vystymo darbų vykdytojus, galimas tokio iÅ¡vystyto Turto realizavimo kainas.

Panaikinus ginčijamus nutarimus, pareiÅ¡kėjas stengtųsi, kad Bendrovės administratorius bÅ«tų įpareigotas rÅ«pintis, kad Bendrovės Turto vystymo darbai bÅ«tų pabaigti.Nors pareiÅ¡kėjas kėlė Bendrovės administratoriaus pareigos veikti Bendrovės ir jos kreditorių interesais pažeidimo klausimÄ , tačiau teismas skundžiamoje nutartyje Å¡iuo klausimu nepasisakė. Bendrovės administratorius siekia kuo greičiau formaliai įvykdyti Bendrovės bankroto procedÅ«ras, tačiau tokie administratoriaus veiksmai bei neveikimas nėra naudingi nei Bendrovei, nei jos kreditoriams.

Teismas nevertino administratoriaus pareigos rÅ«pintis teisingu Bendrovės bankrotu. Be to, bankroto administratorius bei kreditorius AB DNB bankas siekia apsunkinti apelianto teisę į teisminę gynybÄ , nes apeliantui apskundus vienÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ , paraleliai buvo priimtas kitas nutarimas, kurį apeliantas taip pat turėjo ginčyti.Atsiliepimu į atskirtÄ jį skundÄ atsakovo BUAB „Bendri projektai“ administratorius praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo ne formaliai, o įvertinęs ir pareiÅ¡kėjo, ir atsakovo argumentus, taip pat bankroto proceso esmę, pagrindinius principus, atsižvelgė į visų kreditorių interesus. 2011 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas daugumos kreditorių balsais, yra teisėtas ir pagrįstas, jo neginčijo nei vienas iÅ¡ kreditorių, dėl to teismas pagrįstai nurodė, kad turi bÅ«ti laikomasi teisėtų ir galiojančių kreditorių susirinkimo nutarimų, patvirtintų procedÅ«rų.

Taip pat teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad turto nerealizavimas už pradinę pardavimo kainÄ (450 000 Lt) yra viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių, pagrindžiančių, kad kreditorių susirinkime nustatyta turto pardavimo kaina nėra nepagrįstai maža ir pažeidžianti kreditorių teises. Bendrovės administratorius, vykdydamas bankroto procedÅ«ras, privalo vadovautis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais bei atsižvelgti į realiÄ Å¡alies ir potencialių turto pirkėjų ekonominę situacijÄ .

Administratoriui siÅ«lant turtÄ pardavinėti už nepagrįstai didelę kainÄ ir nuolat organizuojant neefektyvų turto pardavimÄ , bÅ«tų vilkinama visa bankroto procedÅ«ra bei patiriamos papildomos ir nebÅ«tinos sÄ naudos. Pažymėtina, kad apeliantas, abejodamas AB DnB banko pateiktos pažymos apie Turto vertę teisingumu, nepateikė jokių alternatyvių Turto rinkos vertę įrodančių dokumentų ir remiasi vien nepagrįstomis prielaidomis. Nurodo, kad tolesnis nekilnojamojo turto kaip investicinio projekto vystymas reikalautų itin didelių lėšų, kurių bankrutuojanti bendrovė neturi, bei užtęstų bankroto procedÅ«ras nenustatytam laikui, o tai neatitiktų bendrovės kreditorių interesų, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių garantijų dėl investicinio projekto sėkmės. Apelianto teiginiai dėl netinkamų administratoriaus veiksmų yra nepagrįsti.

Bankroto administratorius privalo vykdyti teisėtus kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kurie iÅ¡reiÅ¡kia daugumos kreditorių interesus, dėl to nėra pagrindo teigti, kad bankroto procedÅ«ra vykdoma tik formaliai ir prieÅ¡taraujant kreditorių interesams.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo kreditorius AB DNB bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, o taip pat atnaujinti terminÄ atsiliepimui pateikti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kompleksiÅ¡kai vertindamas įrodymų visumÄ , pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimus parduoti turtÄ iÅ¡ antrųjų varžytynių už 350 000 Lt kainÄ . Skundo argumentai apie „tikrÄ jÄ â€œ turto vertę neatitinka realios ekonominės situacijos, yra deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai apie galimybę parduoti bankui įkeistÄ turtÄ kaip investicinį projektÄ už itin didelę kainÄ Â taip pat yra grindžiami prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų.

Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, turto vertinimo, pardavimo kainų sprendžia įmonės kreditoriai kreditorių susirinkime, tai yra kreditorių susirinkimo kompetencijÄ . Kreditoriai Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ bankui įkeisto turto kaip investicinio projekto nepardavinėti. Pažymi, kad apeliantas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimus, nepagrįstai vilkina turto pardavimo procedÅ«rÄ .

IV.             Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl termino trečiojo asmens AB DNB bankas atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ pateikti Trečiasis asmuo AB DNB bankas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praleido terminÄ atsiliepimui pateikti ir prašė šį terminÄ atnaujinti, kadangi pirmosios instancijos teismo praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas ne trečiÄ jį asmenį atstovaujančios advokatų kontoros, o paties banko adresu.

Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų iÅ¡sprendęs termino atnaujinimo klausimÄ . Atsižvelgdama į nežymų termino praleidimÄ (2 darbo dienos) ir įvertinusi jo priežastis bei vadovaudamasi CPK 318 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 3 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atnaujina terminÄ trečiojo asmens AB DNB banko atsiliepimui pateikti. Dėl teisminės kontrolės ribų, kai yra ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nustatyti pradinę varžytynėse parduodamo turto kainÄ Ä®BÄ® 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės. Å ių teisių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, nes kreditorių susirinkimui pavedama spręsti ir kitus Ä®BÄ® nurodytus klausimus (Ä®BÄ® 23 str. 17 p.).

Remiantis Ä®BÄ® 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir jį įgyvendinančio Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡o (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 1 d.). 7 punktu, turto vertinimo tvarkÄ nustato ir pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas.Kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus iÅ¡reiÅ¡kia kreditorių autonomijos principÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iÅ¡ skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkiÄ skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises.

Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedÅ«ras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo Å«kinę komercinę veiklÄ , įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti L.K.

IÄ® „Talka“ v UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato pradinę turto pardavimo varžytynėse kainÄ . Tiesioginį teisinį suinteresuotumÄ dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimÄ . Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtÄ , potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt.

Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainÄ gali bÅ«ti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedÅ«ros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaÅ¡tus. Visų Å¡ių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedÅ«rų ir savo sprendimais paprastai negali iÅ¡spręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai.

Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobÅ«džio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainÄ . Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo bÅ«das yra aiÅ¡kiai neprotingi bei nesÄ Å¾iningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Å¡iuo klausimu mutatis mutandis žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ uždarosios akcinės bendrovės „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, kurioje konstatuota, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimÄ , įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus). Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumÄ turintys kreditoriai nesiekia nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus.

Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su Å¡ioje byloje kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyta pradine turto pardavimo kaina Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ motyvuoja tuo, kad teismas situacijÄ Ä¯vertino vien formaliai, neatsižvelgė į turto vertingumÄ ir nesvarstė galimybės parduoti turtÄ kaip investicinį projektÄ . Ä®vertinusi atskirojo skundo argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias skundžiamoje nutartyje nagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Pirmiausia, aplinkybės, kad apeliantas neginčijo kreditorių susirinkimo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo pirmÄ kartÄ varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nustatyta 450 000 Lt, pirmosios instancijos teismas nelaikė vienintele priežastimi, pagrindžiančia vėlesnių kreditorių susirinkimo nutarimų (2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarimai) teisėtumÄ . Å is argumentas panaudotas tik kaip papildomas nutartį pagrindžiantis motyvas. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimÄ iÅ¡ esmės ir konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kainos neteisingumÄ .

Apelianto nurodomi argumentai, kad skolininkas turtÄ Ä¯sigijo už 2 900 000 Lt, kad įkeičiant turtÄ kreditoriui AB DNB bankui turtas įvertintas daugiau nei 4 500 000 Lt nepagrindžia turto vertės turto pardavimo momentu. Apeliantas neįrodinėjo dabartinės turto vertės ir kainos, už kuriÄ Å¡Ä¯ turtÄ bÅ«tų galima parduoti. Retrospektyvus turto įsigijimo kainos vertinimas nepagrindžia dabartinės turto vertės, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nekilnojamojo turto, o ypač investicinių projektų kainų kritimas yra visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.).

Be to, svarbiÄ reikÅ¡mę nustatant pradinę iÅ¡ varžytynių parduodamo turto kainÄ Å¡iuo atveju turi aplinkybė, kad turtas pirmosiose varžytynėse jau buvo bandomas realizuoti už 450 000 Lt, ir neatsirado nė vienas Å¡io turto pirkėjas. Apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad pirmosios varžytynės buvo organizuojamos netinkamai ir dėl to nepavyko turto realizuoti. Galiausiai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kuriÄ turtas realiai bus parduotas.

Jei potencialÅ«s turto pirkėjai vertins parduodamÄ objektÄ kaip patraukliÄ investicijÄ , egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, ir varžytynėse parduodamo objekto kaina iÅ¡augs. Teisės aktai nedraudžia apeliantui, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamÄ objektÄ ir informuoti potencialius pirkėjus. PareigÄ aktyviai dalyvauti realizuojant turtÄ , siekti jį varžytynėse parduoti kuo aukÅ¡tesne kaina turi bankroto administratorius. Å i jo pareiga iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrosios administratoriaus pareigos ginti visų kreditorių interesus (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 14 p.).

Apelianto pateikiami argumentai dėl bÅ«tinumo iÅ¡vystyti turtÄ kaip investicinį projektÄ (keisti žemės sklypo paskirtį, atlikti specialiojo planavimo procedÅ«ras) ir tik tada jį parduoti yra susiję su bendrovėje priimamų sprendimų ekonominio tikslingumo vertinimu. Å ioje nutartyje jau konstatuota, kad tokio pobÅ«džio sprendimų teisminė kontrolė yra ribota. Kreditorių susirinkimuose nutarta objektÄ parduoti, o ne jį vystyti. Už tokius nutarimus balsavo ne vien kreditorius AB DNB bankas, kuriam įkeistas parduodamas turtas, bet ir kiti bendrovės kreditoriai (VÄ® Turto bankas, VSDFV Vilniaus skyrius).

Apeliantas atskirajame skunde pats pripažįsta, kad neturi galimybės pateikti duomenų apie turto vystymo darbų vykdytojus ir galimas iÅ¡vystyto turto pardavimo kainas. Byloje taip pat nėra informacijos, už kokias lėšas galėtų bÅ«ti atliekami vystymo darbai. Nesant konkrečių duomenų apie tai, kad turtÄ realiai pavyktų iÅ¡vystyti, kad iÅ¡vysčius turtÄ jis bÅ«tų parduotas už gerokai didesnę kainÄ , kuri atsvertų ilgesnę bankroto bylos eigÄ ir dėl to neiÅ¡vengiamai iÅ¡augsiančias administravimo iÅ¡laidas, nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorių susirinkimo nutarimas realizuoti turtÄ Å¡iuo metu, o ne jį vystyti, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedÅ«ros ginčo nėra, byloje taip pat nėra duomenų, kad Å¡i procedÅ«ra bÅ«tų pažeista. Dėl administratoriaus pareigos veikti kreditorių interesais ir galimų administratoriaus nesÄ Å¾iningų veiksmų Atskirajame skunde nurodoma, kad administratorius neveikia bendrovės interesais, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino bankroto administratoriaus pareigos rÅ«pintis teisinga bankroto proceso eiga. Be to, bankroto administratorius siekia apsunkinti apelianto teisę į teisminę gynybÄ , nes apeliantui apskundus vienÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ , paraleliai buvo priimtas kitas nutarimas, kurį apeliantas taip pat turėjo ginčyti.

Vertinant Å¡iuos atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad skunduose, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, pareiÅ¡kėjas dėstė aplinkybes, susijusias su, jo nuomone, netinkama administratoriaus veikla realizuojant turtÄ . Pažymėtina, kad nurodydamas Å¡ias aplinkybes apeliantas nei skunduose pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nesuformulavo jokių reikalavimų, susijusių su administratoriaus veikla. Vienintelis apelianto reikalavimas buvo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, o Å¡is reikalavimas ir buvo iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teisme.

Skundai dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjami kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 23 str. 3 p.), o kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorius gali apskųsti teismui (Ä®BÄ® 24 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad administratoriaus veiksmus (neveikimÄ ) bÅ«tų apskundęs kreditorių susirinkimui ir kad kreditorių susirinkimas bÅ«tų iÅ¡sprendęs klausimÄ . Apelianto nurodytos aplinkybės, kad administratorius nesiekia iÅ¡vystyti turtÄ ir todėl elgiasi netinkamai, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo nagrinėjant skundus dėl kreditoriaus susirinkimo nutarimų.

Nesant pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų, susijusių su administratoriaus veikla, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl administratoriaus pareigos veikti kreditorių ir bendrovės interesais pažeidimo. AnalogiÅ¡ko turinio vėlesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas vertinant abiejų nutarimų turinį, susijusį su pradinės varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymu. Pirmosios instancijos teismas sujungtose bylose viena nutartimi iÅ¡nagrinėjo skundus dėl abiejų kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl apelianto teisė į teisminę gynybÄ nebuvo pažeista.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jÄ nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 302 str.). Trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ patyrė 605 Lt dydžio iÅ¡laidas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumÄ , sprendžia, kad trečiajam asmeniui AB DNB bankui priteistinos iÅ¡laidos yra mažintinos iki 350 Lt.Atsakovo BUAB „Bendri projektai“ administratorius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti patirtas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymo iÅ¡laidas bei pateikė įrodymus, patvirtinančius kad už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ patyrė 1 345 Lt iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė bei pinigus iÅ¡ administratoriaus įgalioto asmens priėmė M. S., tačiau byloje nėra duomenų apie Å¡io asmens statusÄ , taip pat nėra duomenų, kad minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų susijusios su advokato ar advokato padėjėjo suteiktomis teisinėmis paslaugomis, dėl to Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ (į.k. 301557763) trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB bankas (į.k. 112029270) naudai 350 Lt (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                              Audronė Jarackaitė                                                                                            Rimvydas Norkus                                                                                            Nijolė PiÅ¡kinaitė