c1dd39dd-9e69-40b5-bcd6-a5d8a3b68dae · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-166/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.2, 21.4.2.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alvydas GailiÅ«nas, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

B. teisių perėmėjos V. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. B. teisių ir pareigų perėmėjos V. A. ieÅ¡kinį atsakovams V. U., S. U. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė V. J. (K.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė R.

B., kurios teisių ir pareigų perėmėja Å¡iuo metu yra V. A., ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 3 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos rentos sutartį, sudarytÄ tarp jos ir atsakovės V. U., taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal ginčijamÄ sutartį atsakovams perduotÄ nekilnojamÄ turtÄ . Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 3 d. ginčijamoje sutartyje nurodyta, kad ji, rentos gavėja, parduoda bendrojon jungtinėn atsakovų nuosavybėn rentos mokėtojai V.

U. 0,0620 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu, kitais statiniais – kiemo statiniais. Å ios sutarties 4 p. rentos mokėtoja V. U. įsipareigojo iÅ¡laikyti R. B. iki mirties suteikdama jai maitinimÄ , drabužius, nupirkdama vaistus, iÅ¡skalbdama drabužius ir suteikdama bÅ«tinas paslaugas. Sutartyje taip pat numatyta, kad R. B. naudosis visu žemės sklypu su minėtais pastatais iki gyvos galvos. Rentos mokėtojams pažeidus sutarties sÄ lygas rentos gavėjai suteikta teisė reikalauti grÄ Å¾inti perduotÄ butÄ su rÅ«siu.

Å iÄ rentos sutartį ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį, nes sandoris sudarytas dėl suklydimo ir neatitiko tikrosios ieÅ¡kovės valios, nes ji nenorėjo perleisti kito asmens nuosavybėn savo turto tol, kol ji pati gyva. Sutarties sudarymo metu padarė klaidingÄ prielaidÄ , kad savo nekilnojamÄ jį turtÄ perleis atsakovei V. U. po savo mirties, o ne sutarties sudarymo metu. Nurodo, kad suklydo suklaidinta atsakovės V. U., kuri jai aiÅ¡kino, kad iki mirties galės gyventi savo name ir tik po mirties namas atiteks atsakovei.

Atsakovė nepaaiÅ¡kino, kad po sutarties sudarymo ji netenka nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ . Suklydimui įvykti įtakos turėjo ir ieÅ¡kovės 78 metų amžius, bendrojo iÅ¡silavinimo, gyvenimiÅ¡kų žinių apie sandorius neturėjimas, patiklumas, dėl senatvės ji jautėsi nesaugi, nebepajėgi pasirÅ«pinti pati savimi, pateko į atsakovų įtakÄ , o Å¡ie stengėsi jÄ Ä¯tikinti, kad sudariusi ginčijamÄ sutartį bus saugi, aprÅ«pinta, prižiÅ«rėta ir tebeturės savo namus.

Kadangi negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti dėl psichinės bÅ«senos sandorį prašė pripažinti negaliojančiu ir Å¡iuo pagrindu. Teigia, kad sandoris prieÅ¡taravo gerai moralei (CK 1.81 str.), nes jo sudarymo metu nesuprato sutarties esmės, t .y. kad nebeturės savo nuosavybėje ginčijamo nekilnojamojo turto. Atsakovai Å¡iÄ svarbiausiÄ aplinkybę turėjo akcentuoti, tačiau elgėsi prieÅ¡ingai ir jÄ klaidino. Tik vėliau suprato, kad atsakovai jÄ klaidindami siekė užvaldyti jos turtÄ , ji jiems visiÅ¡kai nerÅ«pėjo ir tinkamo sutartyje numatyto iÅ¡laikymo jai neteikė.

Jos tikroji valia buvo ta, kad nekilnojamasis turtas po jos mirties atitektų asmeniui, kuris jÄ globos, kÄ patvirtina vėlesnis penkių testamentų suraÅ¡ymas. Paskutinis testamentas suraÅ¡ytas globėjos V. A. naudai 2006 m. gegužės 16 d. Mano, kad sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes jo 5 punktas, kuriame nurodyta, kad „rentos mokėtojams pažeidus sutarties sÄ lygas, rentos gavėja turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti perduotÄ butÄ su rÅ«siu“ prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms – CK 6.439 str. ir CK 6.464 str., pagal kuriuos rentos gavėjas turi teisę atgauti tÄ patį daiktÄ , kuris buvo perduotas rentos mokėtojui.

Sutarties 5 punkte rentos mokėtojai įvardinti daugiskaita, tačiau tai prieštarauja kitai sutarties daliai, kurioje nurodyta, kad rentos mokėtoja yra tik V. U.. Todėl nebeaišku, ar rentos mokėtojai yra abu sutuoktiniai U., ar viena V. U.. Sutartis turi būti aiški, sutarties viena dalis negali prieštarauti kitai jos daliai (LR CK 6.196 str. 1 d.). Šie sutarties prieštaravimai patvirtina, kad sandoris buvo ruošiamas greitai ir skubiai, nesudarius galimybės jo perskaityti, suvokti bei pasitarti su kitais asmenimis.

Neperleido savo turto V. U. vyrui S. U., su kuriuo nenorėjo turėti nieko bendra, tačiau sutarties 1 p. įraÅ¡yta, kad perleidžia savo turtÄ bendrojon jungtinėn atsakovų nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčydama 2005 m. lapkričio 3 d. rentos sutartį neįrodė CK 1.80, 1.81, 1.89 ir 1.90 straipsniuose numatytų sandorio negaliojimo pagrindų. Spręsdamas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji suklydo sudarydama sandorį.

Teismas įvertino tas aplinkybes, kad ginčijama sutartis sudaryta notarine tvarka ir atitinka tokioms sutartims įstatymo keliamus reikalavimus. IÅ¡ sutarties turinio, notarės, atsakovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovė dalyvavo sudarant sutartį, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintas LR CK 6.393 ir 6.398 str. turinys ir tai, kad nuosavybės teisė rentos mokėtojai į perduotÄ daiktÄ pereina rentos gavėjai perdavus turtÄ ir suraÅ¡ius jo perdavimo-priėmimo aktÄ , kurį šalys ir pasirašė. Sutartis nėra ypatingai ilga ir sudėtinga, todėl nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad suklysta tik dėl specialių žinių ar sandorių sudarymo patirties neturėjimo.

Tos aplinkybės, kad atsakovai klaidino ieÅ¡kovę, elgėsi nesÄ Å¾iningai, teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė.Spręsdamas dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, teismas vertino tiek ieÅ¡kovės bÅ«senÄ sudarant ginčijamÄ sutartį, tiek ir sutarties turinį. IeÅ¡kovės R. B. bÅ«senai nustatyti ginčijamo sandorio sudarymo dienai 2005 m. lapkričio 3 dienai buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios metu buvo padaryta prielaida, kad ji 2005 m. lapkričio 3 d. sandorio sudarymo metu galėjo sirgti psichiniu sutrikimu ir bÅ«ti silpnaprotystės bÅ«senoje, tačiau galutinei iÅ¡vadai padaryti buvo apklaustas ieÅ¡kovės Å¡eimos gydytojas, kuris parodė, kad ieÅ¡kovė buvo trumparegė, blogai girdėjo, bet tuo metu pas gydytojÄ ateidavo pati, nusipirkdavo vaistus, orientavosi aplinkoje.

Jis 2005-2006 metais nepastebėjo jos elgsenoje psichinės veiklos ir elgesio sutrikimų, nors ji ne vienÄ kartÄ lankėsi dėl kitų vidaus organų funkcijų sutrikimų. Po Å¡ios liudytojo apklausos teismo posėdžio metu ekspertizę atlikęs ekspertas V. D. davė galutinę iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamai objektyvių duomenų daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog sutarties sudarymo metu 2005 m. lapkričio 3 d. R. B. sirgo psichiniu sutrikimu ar buvo silpnaprotystės bÅ«senoje. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad įraÅ¡ai asmens sveikatos istorijoje, ambulatorinėse kortelėse patvirtina, kad tik 2007 metų kovo mėnesį pirmÄ kartÄ užfiksuota, kad R.

B. serga lėtine gavos smegenų iÅ¡emija su ryÅ¡kia ataksija, kraujagysline demencija. 2007 m. rugpjūčio 3 d. ekspertizės akte taip pat buvo konstatuota, kad tik 2007 m. kovo 5 d. yra pirmieji duomenys apie tai, kad R. B. serga lėtine galvos smegenų iÅ¡emija, kita kraujagyslinė demencija. Teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad 2006 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl rentos sutarties nutraukimo, 2006 m. birželio 19 d. sudarė sutartį su advokatu, 2006 m. birželio 30 d. dalyvavo teismo posėdyje, prisiekė, pasisakė dėl praÅ¡ymų, davė paaiÅ¡kinimus, kurie patvirtina, jog R.

B. ginčijamo sandorio sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir juos valdė, suvokė sutarties pasekmes, tikslus ir kokios naudos ji nori iÅ¡ sudaromos sutarties. Tai, kad R. B. vėliau pakeitė nuomonę dėl asmenų, kurie jÄ turi prižiÅ«rėti bei persigalvojo dėl kitų aplinkybių, teismo nuomone, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ir ginčo sandorio sudarymo metu ji esminiai klydo, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti ar kad su ja buvo elgiamasi nesÄ Å¾iningai ir nemoraliai.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės psichinė ir fizinė sveikata pablogėjo praėjus nemažai laiko po ginčijamo sandorio sudarymo.Vertindamas sudaryto rentos sandorio naudingumÄ palyginus jį su testamentu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tinkamai pagal sutarties sÄ lygas vykdoma iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis lyginant su testamentu buvo naudingesnė ieÅ¡kovei, nes ji turėjo teisę likti gyventi name ir juo naudotis iki gyvos galvos, tai užtikrino jos, vieniÅ¡os ir senyvo amžiaus asmens, iÅ¡laikymÄ , maitinimÄ , aprangÄ , pasirÅ«pinimÄ sveikatos priežiÅ«ra ir kitomis bÅ«tinomis paslaugomis (Sutarties 4 p.).

Tuo tarpu turto palikimas testamentu tokių garantijų nesuteikė, o ir jo pakeitimas ar panaikinimas, jei tarp testatoriaus ir palikėjo kyla ginčų, taip pat gali bÅ«ti ribotas (pvz., asmeniui tapus neveiksniu, kaip kad ir atsitiko Å¡iuo atveju).Ginčijamos rentos sutarties 5 punkte padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , kad „rentos mokėtojams pažeidus sutarties sÄ lygas, rentos gavėja turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti perduotÄ butÄ su rÅ«siu“, o ne žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, teismas vertino kaip klaidÄ , nes tai patvirtino sandorį tvirtinusi notarė, tokios pačios pozicijos laikėsi ieÅ¡kovė kitoje byloje pareiÅ¡kusi reikalavimÄ nutraukti rentos sutartį.

Teismas taip pat nenustatė CK 6.439 ir 6.464 straipsniuose numatytų imperatyvių normų pažeidimo. Tai, kad sutarties 5 p. rentos mokėtojai įvardinti daugiskaita kitiems sutarties punktams ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieÅ¡tarauja, nes turtas perduotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės R. B. teisių perėmėja V. A. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 3 d. sutartį sudarytÄ tarp R.

B. ir V. U. bei taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti R. B. nuosavybėn sutartimi V. U. ir S. U. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn perduotÄ R. B. nekilnojamÄ jį turtÄ : 0,0620 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 57,21 kv.m, viraline 211 ž/b.p. 211 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kiniu pastatu 311 ž/b.p. 21 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais statiniais (inžinieriniais) – kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių galima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B., sudarydama ginčijamÄ rentos sutartį, suklydo, todėl Å¡is sandoris teismo sprendimu turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Tai, kad ieÅ¡kovė suklydo iÅ¡ esmės patvirtina jos sudaryti keturi testamentai – trys iki rentos sutarties sudarymo ir vienas po jos. Paskutiniuoju testamentu yra paliktas turtas, kuris perleistas rentos sutartimi.

IeÅ¡kovė rentos sutarties nesuvokė dėl savo amžiaus, specialių žinių neturėjimo, sveikatos bÅ«klės, sudaromÄ sandorį laikė testamentu. Tai, kad ieÅ¡kovė buvo suklaidinta dėl sutarties turinio patvirtina rentos sutartyje esančios klaidos. Jeigu notarė bÅ«tų aiÅ¡kinusi sutarties sÄ lygas, ji bÅ«tų pastebėjusi padarytÄ klaidÄ . R. B. sutarties sudarymo metu buvo net 78 metų amžiaus, silpnos sveikatos, sirgo bendrine ateroskleroze, antro laipsnio aterosklerotine encelofatija, lėtine smegenų iÅ¡emija.

Rentos sutarties sudarymo metu galėjo sirgti psichiniu sutrikimu ir bÅ«ti silpnaprotystės bÅ«senoje, todėl galėjo nesuvokti sandorio esmės ir tai turėjo esminės reikÅ¡mės suklysti sudarant rentos sutartį. Rentos sutartis buvo sudaryta iÅ¡ karto po notarės pasiÅ«lymo jÄ sudaryti bei įvertinus jos sveikatos bÅ«klę, klausÄ ir regÄ reiÅ¡kia, kad R. B. buvo suteiktas per trumpas laikas įsigilinti į siÅ«lomos sutarties turinį ir tai turėjo įtakos R. B. suklysti iÅ¡ esmės sudarant Å¡iÄ rentos sutartį.

Teismas visiÅ¡kai nevertino ar R. B. sveikatos bÅ«klė turėjo įtakos R. B. suklysti sudarant ginčijamÄ sutartį.2. Rentos sutartis turėjo bÅ«ti pripažinta negaliojančia LR CK 1.81 straipsnio pagrindu. Atsakovai pasinaudojo fiziÅ¡kai silpnesnio žmogaus gebėjimais tinkamai susiorientuoti situacijoje ir matydami jos nepastovumÄ , sukurstė sudaryti ginčijamÄ rentos sutartį. Å i sutartis prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės valiai, nes ji siekė iÅ¡laikyti turtÄ ir palikti jį po mirties jÄ globojančiam asmeniui.

Atsakovų veiksmai prieÅ¡taravo teisingumo, gerumo ir padorumo kriterijams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V. U. ir S. U. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti. Nurodo, kad apeliantės pateiktas skundas neatitinka Å¡iam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes jame nėra ginčijamos teismo padarytos iÅ¡vados, o dėstoma apeliantės nuomonė dėl sandorio sudarymo iÅ¡ esmės suklydus ir jo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsakovai pabrėžė, kad apeliantė, dėstydama argumentus, naudoja dvigubus aplinkybių vertinimo standartus. Ji teigia, kad ieÅ¡kovė tris pirmuosius testamentus sudarė suvokdama savo veiksmų prasmę, vėliau sudarė rentos sutartį, tačiau savo veiksmų nesuprato, o po to vėl suvokė savo veiksmų prasmę ir sudarė paskutinį testamentÄ . Apeliantė nereikalauja apeliacinės instancijos teismo peržiÅ«rėti teismo nustatytas aplinkybes ar teisės taikymo klausimus. Ji nėra ginčijamo sandorio Å¡alis, todėl ji negali suteikti Å¡iam ginčui teisingai iÅ¡spęsti reikalingos ir naudingos informacijos.

Apeliantė, teigdama, kad sandoris prieÅ¡tarauja gerai moralei, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ioje apeliacijoje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės R. B. (teisių perėmėja V. A.) ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia. Vienu iÅ¡ ginčijamos 2005 m. lapkričio 3 d. sutarties negaliojimo pagrindų ieÅ¡kovė nurodė CK 1.90 straipsnyje įtvirtintÄ dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimÄ .

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Be to, tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iÅ¡ esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi bÅ«ti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis.

Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė R. B. 2005 m. spalio 7 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko V.

A., 2005 m. spalio 27 d. testamentu visÄ savo turtÄ paliko V. U., 2005 m. spalio 28 d. testamentu visÄ turtÄ paliko V. A., 2005 m. lapkričio 3 d. ginčijama iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi turtÄ perdavė rentos mokėtojos V. U. nuosavybėn, 2006 m. gegužės 16 d. gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žeme bei kitÄ turtÄ paliko V. A.. Å ios aplinkybės patvirtina, kad 2005–2006 metais ieÅ¡kovė aktyviai sprendė savo turtinius klausimus, per tÄ laikÄ sudarė keturis testamentus ir vienÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, kuriÄ ginčija kaip sudarytÄ ieÅ¡kovei suklydus.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieÅ¡kovės suklydimo sudarant iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį pirmiausia vertina tai, ar buvo suklysta dėl sudaryto ir Å¡ioje byloje ginčijamo sandorio esmės. Kaip vienÄ iÅ¡ suklydimo argumentų ieÅ¡kovė, o apeliaciniame skunde ir jos teisių perėmėja, nurodo tai, kad ji nesuprato, jog sudarius iÅ¡laikymo iki galvos sutartį ginčo turtas pereis atsakovės nuosavybėn, nes ieÅ¡kovės tikroji valia buvo palikti turtÄ po mirties.

Kolegija, vertindama ieÅ¡kovės ir jos teisių perėmėjos argumentus, pastebi, kad Å¡iuo atveju svarbu įvertinti sandorio Å¡alių elgesį iki jo sudarymo, po jo sudarymo bei įvertinti jį sudaryto ir ginčijamo sandorio kontekste. Tiek ieÅ¡kovė, tiek jos teisių perėmėja Å¡ios bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ieÅ¡kovei R. B. buvo labai svarbus jos iÅ¡laikymo klausimas. Dar iki ginčijamos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ji sudarė tris testamentus, dviem iÅ¡ jų turtÄ paliko teisių perėmėjai V.

A., o vienu iÅ¡ jų atsakovei V. U.. Vėliau sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ Å¾emės sklypÄ su gyvenamuoju namu paliko atsakovei V. U.. Visi minėti keturi sandoriai buvo sudaryti per vienÄ mėnesį, t. y. nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2005 m. lapkričio 3 d. IeÅ¡kovė bei jos teisių perėmėja iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandorį ginčija iÅ¡ esmės dėl to, kad jį sudarydama ieÅ¡kovė manė, jog tai yra eilinis testamentas, pagal kurį iki testatorės mirties turtas nepereina testamente nurodytam asmeniui.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu ir pažymi, kad ieškovė dar iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo žinojo kokia yra testamento kaip civilinio sandorio esmė. Tai, kad 2005 m. lapkričio 3 d. ieškovė sudarė kitokį sandorį ir tai, kad ji suvokė šių dviejų sandorių skirtumus, patvirtina ginčo šalių elgesys po šio sandorio sudarymo. Vienas esminių testamento ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skirtumų yra tas, kad pirmuoju atveju testatorius negauna jokio išlaikymo, o jo sudarytas sandoris sukelia teisines pasekmes tik po testatoriaus mirties.

IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos gavėjas perduoda rentos davėjo nuosavybėn sutartyje nurodytÄ turtÄ , jam lieka teisė naudotis Å¡iuo turtu bei jis gauna iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos. Atsakovai į bylÄ pateikė įrodymus, kad jie ginčo turtÄ apdraudė. Taip pat pateikė įrodymus apie 2006 m. birželio 19 – 2011 m. birželio 4 d. iÅ¡mokėtas paÅ¡to perlaidas. Nors Å¡is įrodymas yra labiau reikÅ¡mingas sprendžiant iÅ¡laikymo iki gyvos galvos vykdymo klausimÄ , nagrinėjamo ginčo atveju jis yra reikÅ¡mingas iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį.

IÅ¡ pateikto iÅ¡mokėtų perlaidų sÄ raÅ¡o matyti, jog nuo 2006 m. birželio 28 d. iki 2007 m. birželio 8 d. pati ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai pasiimdavo perlaidų sumas. Å iuo atveju kolegija nevertina perlaidų sumų, mokėjimo periodiÅ¡kumo, tačiau pažymi, kad savo nevienkartiniu perlaidų pasiėmimu ieÅ¡kovė patvirtino suvokianti sudaryto sandorio esmę. Be to, tai, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog atsakovai turi pareigÄ jÄ iÅ¡laikyti patvirtina ir 2009 m. kovo 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog susitikimo su U. metu pati ieÅ¡kovė patvirtino U. pareigÄ iÅ¡laikyti jÄ iki gyvos galvos.

Minėtos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovė suvokė, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandoris skiriasi nuo anksčiau sudarytų testamentų, nes sudariusi testamentus ieÅ¡kovė iÅ¡ bÅ«simų paveldėtojų jokio iÅ¡laikymo negaudavo. Be to, ieÅ¡kovė kaip vienÄ iÅ¡ suklydimÄ pagrindžiančių argumentų nurodė tÄ aplinkybę, jog ji buvo suklaidinta dėl sudaryto sandorio pasekmių, t. y. dėl to, kad ji nežinojo, jog sudarydama iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ji perduoda nuosavybės teises į žemės sklypÄ su namu.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ieÅ¡kovė įgijo teisę į atsakovės teikiamÄ iÅ¡laikymÄ bei jai liko teisė iki mirties naudotis ginčo turtu. Vadinasi faktiÅ¡kai pagal sudarytÄ sandorį ieÅ¡kovė galėjo gyventi ginčo name bei iki gyvos galvos gauti iÅ¡laikymÄ . Å ioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl minėtų iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sÄ lygų tinkamo vykdymo. Kaip jau buvo minėta, suklydimas kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas turi bÅ«ti nustatomas sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, kurios atsirado vėliau, t. y. kaip sutartis buvo vykdoma.

IeÅ¡kovė kaip vienÄ iÅ¡ aplinkybių, galėjusių nulemti ieÅ¡kovės neteisingÄ sandorio sÄ lygų supratimÄ nurodė jos amžių ir sveikatos bÅ«klę. Kolegija, pasisakydama dėl Å¡io ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo argumento, nesutinka su apeliantės nuomone, jog teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės, jai nustatytų susirgimų įtakos sudarytų sandorių tinkamam suvokimui. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino ieÅ¡kovei nustatytÄ diagnozę, bet ir ligos nustatymo laikÄ bei kitas faktines aplinkybes, iÅ¡ kurių galima spręsti apie ieÅ¡kovės gebėjimÄ tinkamai suvokti ir tvarkyti turtinius klausimus.

Be to, teismas įvertino ir terminÄ , kuris praėjo nuo ieÅ¡kovės sudarytų sandorių, tarp jų ir ginčijamos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties, iki jai nustatytos diagnozės, dėl kurios ji galėjo nesuvokti savo veiksmų ir negebėti jų valdyti. Kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ieÅ¡kovės gebėjimas suvokti sudaromo sandorio esmę turi bÅ«ti vertinamas ne tik ginčijamo sandorio kontekste, o ir visų kitų sandorių tarp jų ir kitų keturių jos sudarytų testamentų atveju.

Visi minėti sandoriai buvo sudaryti nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2006 m. gegužės mėnesio, todėl ieÅ¡kovės amžiaus ar sveikatos bÅ«klės kriterijus yra reikÅ¡mingas sprendžiant ne tik ginčijamo sandorio tinkamÄ suvokimÄ , bet ir kitų sandorių teisingÄ interpretavimÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantė nekvestionuoja ieÅ¡kovės gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti sudarant testamentus, kuriais turtas buvo paliekamas jai pačiai, todėl tos pačios faktinės aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kitaip vertinant ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę ar amžių sudarant kitus sandorius, kurie nėra sudaryti apeliantės naudai.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė savo veiksmais parodė, jog supranta ginčijamo sandorio esminius skirtumus nuo anksčiau sudarytų testamentų.Be to, apeliantė ieÅ¡kovės sudarytÄ sandorį ginčija ir CK 1.81 straipsnio pagrindu. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės Å¡akų normos. PrieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo.

Lietuvos įstatymų nenustatyta „vieÅ¡osios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Å ių teisinių vertybių kategorijų turinys gali bÅ«ti kintantis. „VieÅ¡oji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009).

Å iuo atveju apeliantė reikalauja taikyti moralės standartus atsakovų veiksmams, nulėmusiems ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti ginčijamÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandorį, įvertinti. Kaip teisingai nurodė apeliantė, ieÅ¡kovė R. B. 2005-2006 metais aktyviai sprendė savo turtinius klausimus. Tai, kad ji nebuvo tikra dėl savo ateities, norėjo bÅ«ti aprÅ«pinta ir prižiÅ«rėta, patvirtina jos sudarytų sandorių skaičius. Å iuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės sudarytas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandoris yra jai naudingesnis, nes jis suteikė ieÅ¡kovei galimybę likti gyventi savo namuose ir naudotis savo turtu bei suteikė teisę į iÅ¡laikymÄ , kuris bÅ«tinas kasdieniniams poreikiams patenkinti.

Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškove, kad ginčijamas sandoris pažeidė teisingumo, gerumo ar padorumo kriterijus. Tai, kad tarp šalių vėliau kilo ginčas dėl šio sandorio vykdymo, negali būti vertinama kaip paties sandorio prieštaravimas geros moralės normoms.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Algirdas GailiÅ«nas                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                               Â