c1da58d7-8683-4cf4-85ab-d05f238a67d6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3344-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01534-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–7), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN arba atsakovė) (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 7 000 Eur už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) netinkamomis sÄ lygomis.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K (Vilniaus PN) kamerose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. sausio 7 d. jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, kalinimas tokiomis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms ir nacionaliniams teisės aktams. Teigia, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus, t. y. 3,6 kv. m, vienam asmeniui tenkantis plotas. VisÄ suėmimo laikotarpį, kurį buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas su kitais asmenimis 8 kv. m. ploto nesiekiančiose kamerose, kuriose į šį plotÄ yra įskaičiuota ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Pažymi, kad kameroje buvo talpinamos lovos, sanitarinis mazgas, kiti buitinės paskirties ir kalinamų asmenų asmeninio naudojimo daiktai, todėl pareiškėjui tenkantis kameros plotas, kuriame jis galėtų judėti, buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus plotas – 3,6 kv. m. Taip pat jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu, nes Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl gamtinius reikalaus turėjo atlikti kitų kamerose buvusių asmenų akivaizdoje.

PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl padarytų pažeidimų, jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, buvo pažeista jo teisė į privatumÄ , dėl ko jam atsirado teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ . PaaiÅ¡kina, kad atsakovo padaryti tęstiniai ir intensyvÅ«s pažeidimai, susiję su akivaizdžiai netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, dėl kurių buvo ne tik pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo orumas, tačiau tokiomis nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis jis buvo kalinamas virÅ¡ metų laiko, negalėdamas nei normaliai judėti kameroje, nei normaliai naudotis sanitariniu mazgu, tenkinti kitus savo bÅ«tinus žmogiÅ¡kuosius poreikius, dėl ko patyrė itin didelį ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortÄ , jį kankino nemiga ir depresija, dėl patiriamų nepatogumų jis patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, dėl to jis kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K psichologinei konsultacijai.

PareiÅ¡kėjui netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Tai atitinka neturtinės žalos kriterijus bei visas valstybės atsakomybės sÄ lygas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15–20).

Paaiškina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.

Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, (toliau – PĮĮET) 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

Ä®staigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Nurodo, kad pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.2. punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Å iose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Be to, atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Vilniaus PN, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo.

Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sÄ lygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje T. ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN kamerose buvo laikomas pažeidžiant minimalaus kameros ploto (t. y. 3,6 kv. m tenkančio vienam asmeniui) reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 111 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

PareiÅ¡kėjas kartu su skundu pateikė Vilniaus PN 2019 m. balandžio 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 9-2951 (b. l. 10–11), kuriame pareiÅ¡kėjo atstovei buvo pateikti duomenys apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Å¡ių kamerų plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. sausio 6 d. imtinai (2019 m. sausio 7 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K). Taigi, iÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 109, plotas - 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. - kameroje Nr. 109 (2 asmenys kameroje); 2017 m. rugsėjo 25 d. - kameroje Nr. 280, plotas - 7,82 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 1 d. - kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 2 d. - kameroje Nr. 280 (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 5 d. - kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 6 d. - kameroje Nr. 186, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 23 d. - kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 24 d. - kameroje Nr. 186 (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. kovo 10 d.- kameroje Nr. 164, plotas - 7,86 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 11 d. - kameroje Nr. 164 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 27 d. - kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 28 d. - kameroje Nr. 164 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. - kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 6 d. - kameroje Nr. 164 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. - kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 21 d. - kameroje Nr. 164 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. - kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 30 d. - kameroje Nr. 138, plotas - 7,44 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. - kameroje Nr. 138 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 9 d. - kameroje Nr. 138 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 138 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 13 d. - kameroje Nr. 138 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. - kameroje Nr. 138 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 20 d. - kameroje Nr. 142, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. sausio 6 d. - kameroje Nr. 142 (2 asmenys kameroje). 2019 m. sausio 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Å iaulių tardymo izoliatorių.

Iš atsakovės atstovės nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 109, 138, 142, 164, 186 ir 280, kurių plotas nuo 7,31 kv. m vienam ar dviem asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu kameroje Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m, buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d., o tuomet perkeltas į kameras, kuriose kamerų plotas buvo nuo 7,44 kv. m iki 7,94 kv. m vienam arba dviem asmenims.

Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019). IÅ¡analizavus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitinka Taisyklių 111 punkte nurodytus minimalaus kameros ploto - 3,6 kv. m reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl kameros ploto pažeidimo nacionalinės teisės aspektu yra nepagrįstas.

EŽTT savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo, matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (b. l. 18). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam LukiÅ¡kių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamÄ sanitarinio mazgo plotÄ , nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis Å¡iuo atveju taip pat nebuvo pažeistas. PareiÅ¡kėjas teigė, jog sanitarinio mazgo kameroje įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidė jo teisę į privatumÄ , nes tokiu atveju kalinami asmenys gamtinius reikalaus atlieka kitų, kameroje laikomų asmenų akivaizdoje, todėl jis patyrė neturtinę žalÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 10 d.) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metrų sienele.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 metro aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 metro aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau sprendime aptartÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr.

EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12), LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). IÅ¡ atsakovės atstovės nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: Nr. 109, 138, 142, 164, 186 ir 280 atskirais laikotarpiais kalinamas kartu su kitu asmeniu.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, bei Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu – 464 paras LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ir jose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo kabinos. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad patyrė itin didelį ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortÄ , jį kankino nemiga ir depresija, dėl patiriamų nepatogumų jis patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, dėl to jis kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K psichologinei konsultacijai.

Atsakovas 2019 m. balandžio 16 d. raÅ¡te Nr. 9-2951 (b. l. 10–11) nurodė, jog per buvimo įstaigoje laikotarpį, psichologų buvo iÅ¡kviestas 3 kartus: atvykus į įstaigÄ , buvo iÅ¡kviestas pirminiam pokalbiui, taip pat vėliau buvo suteiktos psichologinės konsultacijos, gavus jo raÅ¡ytinius praÅ¡ymus: t. y. 2017 m. spalio 4 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta medicinos duomenų iÅ¡rašų, pagrindžiančių, kad bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai.

Be to, nenustatyta, kad atsakovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyręs jį iÅ¡ kitų subjektų. Taigi, teismas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgdamas į nacionalinių ir tarptautinių teismų sprendimus, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 7 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė ir neadekvati, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1000 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė