Legislator Case Law & Legislation
c1da5482-4c9c-421a-ac07-17a25a8eec2d AI generated

c1da5482-4c9c-421a-ac07-17a25a8eec2d · Å iaulių apygardos teismas

Case Number c1da5482-4c9c-421a-ac07-17a25a8eec2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-430-519/2014Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00443-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7. 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)                                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nuteistajam E. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

c1da5482-4c9c-421a-ac07-17a25a8eec2d · Å iaulių apygardos teismas: Apeliantas teigia, kad grandinėlės iÅ¡ nukentėjusiojo nevogė, o jÄ jam padavė jo sugyventinė tvarkydama kambaryje sofÄ -lovÄ , bet pripažįsta, kad tÄ grandinėlę pardavė už 50 Lt nepažįstamam asmeniui iÅ¡ karto po to, kai D. V. jam padavė tÄ grandinėlę. Nors tokius jo parodymus patvirtina jo sugyventinės ir vaiko motinos D. V. parodymai, tačiau jų parodymus paneigia nukentėjusiojo, byloje apklaustų liudytojų R. P. (dabartinė pavardė A.), V. R. parodymai bei kiti byloje iÅ¡tirti duomenys.Nukentėjusysis S. A. parodė, kad po 2012-08-04 vykusios naktinės žvejybos jis su draugu A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-430-519/2014Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00443-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7. 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)                                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nuteistajam E. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

E. J. nuteistas už tai, kad jis 2012-08-05 apie 16 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute paėmė nukentėjusiajam S. A. priklausančiÄ 16 g svorio auksinę grandinėlę 3072 Lt vertės, kuriÄ Å¡is buvo palikęs bute ir tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , S. A. priklausantį 3072 Lt vertės turtÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti bylÄ ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes jis nuteistas neteisingai. Teigia, kad nukentėjusiojo grandinėlės jis nevogė, o jÄ jam padavė D.

V., kuri tÄ grandinėlę rado tvarkydama kambaryje sofÄ -lovÄ , ir kad tai gali patvirtinti L. V.. Taip pat teigia, kad jis tik po mėnesio sužinojo, kieno ta grandinėlė buvo. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prašė apklausti liudytoja L. V., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme ji nebuvo apklausta.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas netenkintinas IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, t. y. tvirtina nepavogęs nukentėjusiajam S. A. priklausiusios auksinės grandinėlės.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl E. J. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas teigia, kad grandinėlės iÅ¡ nukentėjusiojo nevogė, o jÄ jam padavė jo sugyventinė tvarkydama kambaryje sofÄ -lovÄ , bet pripažįsta, kad tÄ grandinėlę pardavė už 50 Lt nepažįstamam asmeniui iÅ¡ karto po to, kai D. V. jam padavė tÄ grandinėlę. Nors tokius jo parodymus patvirtina jo sugyventinės ir vaiko motinos D. V. parodymai, tačiau jų parodymus paneigia nukentėjusiojo, byloje apklaustų liudytojų R. P. (dabartinė pavardė A.), V. R. parodymai bei kiti byloje iÅ¡tirti duomenys.Nukentėjusysis S. A. parodė, kad po 2012-08-04 vykusios naktinės žvejybos jis su draugu A.

S., jo broliu bei sutiktu pažįstamu E. J. vartojo alkoholinius gėrimus pas E. J. bute, ten buvo ir E. J. draugė. Nukentėjusysis nurodė, kad begeriant alkoholinius gėrimus virtuvėje, jis užsnÅ«do, o kai prabudo, jo draugų jau nebebuvo, buvo tik E. J. ir D. V., todėl išėjo namo ir sutiko savo žmonÄ , kuri iÅ¡ karto pastebėjo, kad jis nebeturi ant kaklo buvusios auksinės grandinėlės, todėl pagalvojo, kad grandinėlę paliko pas    E. J. bute bei, kad kitÄ dienÄ buvo nuėjęs pas E. J.

į butÄ , ieÅ¡kojo, bet jos nerado, o E. J. iÅ¡ pradžių teigė neėmęs grandinėlės, nors vėliau E. J. pažadėjo sumokėti už grandinėlę, prisipažino radęs, bet jÄ pardavęs kažkokiam nepažįstamam žmogui. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad E. J. jam neatlygino nei dalies už grandinėlę.Liudytoja R. P. (dabartinė pavardė A.) parodė, kad kai parvežė vyrÄ po naktinės žvejybos jis tikrai turėjo savo grandinėlę, o kai jį susitiko grįžtantį po pietų, pastebėjo, kad S. A. jau nebeturi grandinėlės, kad iÅ¡simiegojęs vyras kitÄ dienÄ skambino savo draugams, klausė, gal jie kur matė jo grandinėlę.

Liudytoja taip pat nurodė, kad jos vyrui paskambinusi pažįstama V. R. pasakė, jog E. J. tÄ dienÄ siÅ«lė jai pirkti auksinę grandinėlę. R. A. taip pat nurodė, kad jos vyras jai sakė, jog jis buvo susitikęs su E. J., kuris prašė dėl grandinėlės nepraneÅ¡ti policijai, žadėjo sumokėti iÅ¡ karto 500 Lt už grandinėlę.Liudytoja V. R. parodė, kad ryte apie 10 val. ji matė ant S. A. kaklo auksinę grandinėlę, kad tÄ pačiÄ dienÄ , bet jau vėliau, prie jos priėjęs E. J. siÅ«lė pirkti auksinę grandinėlę, kad ji apžiÅ«rėjusi tÄ grandinėlę iÅ¡ karto jÄ atpažino ir paklausė E. J., „ar ne S. A. grandinėlę pardavinėji“, po to E. J. paėmė jai iÅ¡ rankų grandinėlę ir nieko nesakęs nuėjo.

Apie tai, kad E. J. siÅ«lė pirkti auksinę grandinėlę ji kitÄ dienÄ pranešė S. A.. Ä®vertinus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, juos sugretinus, akivaizdu, kad liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo S. A. parodymus, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.Be to, liudytoja apklausta nuteistojo sugyventinė D. V. patvirtino, kad bute E. J. su draugais girtavo, kad S. A. buvo labai girtas ir po kiek laiko nuėjo atsigulti ant kambaryje iÅ¡tiestos sofos-lovos, kad iÅ¡siskirsčius vyrams, ji tvarkydama kambarį, ant lovos rado auksinę grandinėlę ir jÄ atidavė E. J., kuris netrukus kažkur išėjo, matė kaip E. J., jai nepažįstamas vaikinas, padavė 50 Lt, už kuriuos E. J. nupirko degtinės ir maisto.

Liudytoja nurodė žinojusi, jog rasta grandinėlė yra ne jų, kad pagalvojo, jog grandinėlė galėjo bÅ«ti S. A., bet E. J. jÄ jau buvo pardavęs. Taigi, iÅ¡ liudytojos D. V. parodymų akivaizdu, kad E. J. žinojo, kad jam paduota auksinė grandinėlė yra nukentėjusiojo, nes, kaip liudytoja nurodė, ta grandinėlė nebuvo jos ir E. J. daiktas, be to, grandinėlė buvo rasta toje vietoje, kur miegojo S. A. bei iÅ¡ karto po to, kai jis išėjo iÅ¡ E. J. buto. Tai, kad E. J. suprato parduodantis svetimÄ , S. A. priklausantį daiktÄ , patvirtina ir liudytojos V.

R. parodymai, kad po to, kai liudytoja E. J. paklausė ar jis parduoda ne S. A. grandinėlę, pasiėmęs grandinėlę pasiÅ¡alino. Taigi, Å¡ios paminėtos aplinkybės rodo, kad E. J. žinojo apie jo parduodamos grandinėlės priklausomybę S. A., tačiau siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų, svetimÄ daiktÄ pardavė už 50 Lt, už kuriuos pirko degtinės ir maisto. Nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad jis tik po mėnesio sužinojo pardavęs S. A. grandinėlę, kadangi nukentėjusysis iÅ¡ karto po grandinėlės dingimo buvo nuėjęs jos ieÅ¡koti į E. J. butÄ , buvo ne kartÄ susitikęs E. J., kuris iÅ¡ pradžių teigė, nieko nežinÄ s apie grandinėlę, neigė jÄ Ä—męs, o vėliau pripažino grandinėlę pardavęs ir pažadėjo už parduotÄ grandinėlę duoti 500 Lt bei prašė nukentėjusiojo nesikreipti į policijÄ .

Bylos medžiaga liudija, kad nukentėjusysis į policijÄ dėl grandinėlės kreipėsi tik 2012-10-18, taigi, nuteistasis turėjo realiÄ galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , tačiau to nepadarė. Taigi, Å¡ios aplinkybės rodo, kad E. J. pripažino neteisėtai įgijęs svetimÄ turtÄ , kurį realizavo savo nuožiÅ«ra – pardavė už 50 Lt nepažįstamam asmeniui, ir tai jis padarė tyčia. Ä®vertinus visumÄ Å¡ių įrodymų, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ie paminėti įrodymai atitinka vieni kitus, bei vieni kitus papildo, todėl nėra pagrindo abejoti, jog svetimÄ turtÄ â€“ S. A. auksinę grandinėlę neteisėtai, neatlygintinai įgijo nuteistasis, kuris nuo grandinėlės įgijimo momento turėjo realiÄ galimybę ja naudotis, valdyti, disponuoti savo nuožiÅ«ra, kÄ ir padarė parduodamas grandinėlę už žymiai mažesnę kainÄ nei jos tikroji vertė (192 Lt už 1 gramo 585° prabos aukso (27 b. l.)).

Nepagrįsti nuteistojo skundo teiginiai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu prašė liudytoja apklausti L. V., kadangi iÅ¡ bylos matyti, jog nuteistasis nei savo apklausos metu įtariamuoju, nei baigus ikiteisminį tyrimÄ , tokio praÅ¡ymo nepateikė. Toks praÅ¡ymas atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu (150 b. l.), tačiau baigus įrodymų tyrimÄ tokio praÅ¡ymo nuteistasis taip pat nepateikė (203 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo praÅ¡ymas iÅ¡kviesti ir liudytoja apklausti ne L. V., bet D.

V. ir patį nukentėjusįjį buvo iÅ¡spręstas tinkamai ir praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Be to, E. J. praÅ¡o liudytoja apklausti L. V. tik apie grandinėlės radimÄ tvarkant kambaryje sofÄ -lovÄ , t. y. apie aplinkybes, apie kurias parodymus teisme davė D. V. ir kurios parodymai apie Å¡iÄ aplinkybę buvo įvertinti. Dėl to laikoma, kad netikslinga apklausti L. V. apie aplinkybes, apie kurias D. V. jau davė parodymus. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina E. J. kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota.

Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir apeliantÄ iÅ¡teisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, bei vadovaudamasis BK 56 straipsnio nuostatomis, pagrįstai E. J. paskyrė laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.

Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkas                                                                                    Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                             Vaclovas Iždonas                                                                              Bronius Zalaga