2020-04-29 Nr. CB-4953-2-46-3-00090-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1968

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00090-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 21 d. gautu atsakovės G. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė G. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovui nusprendus pakeisti ieškinio faktinį pagrindą, tai jis turi teisę padaryti tik CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovas ieškinio pagrindu nurodė ginčo vekselį, o daugiau jokių ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių nenurodė, patikslinto ieškinio neteikė, tačiau teismo posėdyje savo poziciją pakeitė iš esmės ir nurodė kitą ieškinio pagrindą. Taigi, vertindamas kokie prievoliniai teisiniai santykiai buvo įforminti ginčo vekseliu, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškovas savo reikalavimą grindė išimtinai vekseliu, o ne paskoliniais ar kitais santykiais (ieškinys nebuvo patikslintas, papildomos aplinkybės nurodytos tik teismo posėdyje, be ne CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarka) ir taip pažeidė CPK 135 straipsnį, 265 straipsnio 2 dalį, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisę į teisingą teismą (CPK 12, 13, 17, 42 straipsniai). Teismas sprendė, kad vekseliu buvo įformintas neatsiskaitymas pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nenustatė, kas yra šio sandorio šalimis. Pažymėtina, kad automobilį atsakovei pardavė ieškovo įmonė, o ne ieškovas, o teismas šiuos du asmenis nepagrįstai sutapatino. Dėl to atsakovė mano, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas reikalauti atsiskaityti pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. nėra tinkamas ieškovas. Nesutiktina, kad ieškovas, būdamas individualios įmonės savininku, kaip fizinis asmuo gali gauto prievolės įvykdymą iš automobilio pirkėjo – tokiu atveju ieškovas turėjo pateikti individualios įmonės turto perdavimo ar paėmimo dokumentą, kuris patvirtintų turto perdavimą įmonės savininkui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstinas prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti G. K. (a. k. 031070-11804) 456 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. balandžio 16 d. Swedbank banke, mokėjimo Nr. 763.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis