2022-04-06 Nr. AB-8814-3-62-3-03356-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1893-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03356-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. G. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. G. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. G. A. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 21S33904 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2054 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje sunku pragyventi, nes negali susirasti darbo. Pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) gubernijoje ((duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)). Ieškodamas darbo, išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą (dirbo įvairius pagalbinius darbus). Vėliau, savo gimtajame kaime, kartu su partneriu bandė vystyti savo verslą t. y. atidarė mobiliųjų telefonų parduotuvę, tačiau verslas nesisekė, pardavimų nebuvo ir parduotuvę teko uždaryti.

3. Pareiškėjui kilmės valstybėje sudėtinga susikurti gyvenimą dėl ekonominių ir finansinių priežasčių. Be to, pareiškėjo kaimas yra greta kaimo, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nekenčia. Pareiškėjas paaiškino, kad, grįžus į kilmės valstybę, jokių asmeninių grėsmių nekiltų, tačiau negali gyventi šalia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Pareiškėjas yra diskriminuojamas dėl religijos, todėl negali rasti darbo, jaučiasi ekonomiškai nesaugus, dėl karinio konflikto šalyje neturi galimybės pakeisti savo gyvenamosios vietos.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Patikslino, kad dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmeniškai grėsmės nepatyrė, tačiau atkreipė dėmesį, jog prieš jo tautą ((duomenys neskelbtini) etninę grupę) pasitaiko pasikartojantys išpuoliai. Posėdžio metu pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), tuo metu, kai pareiškėjas pabėgo iš gyvenamosios vietovės, neveikė ir karinių veiksmų nebuvo. Paaiškino, kad jei grįžtų į kilmės valstybę, grėsmė, tikėtina, iš karto nekiltų.

5. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pagrindinė pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis – geresnio gyvenimo ieškojimas, todėl pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taip pat buvo konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Nors pareiškėjas nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau EPPB, be kita ko, nurodo, jog, net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėjas gyveno teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), kurios nevaldo (duomenys neskelbtini), be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas tyrimo metu pagrįstai rėmėsi surinkta informacija, o jokių duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.

8. Atsakovo vertinimu, ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Antra, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Tai patvirtina ir tai, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo 3 ir 4 punktus, juos išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (du) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

10.1. pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nurodydamas, kad yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) persekiojami (duomenys neskelbtini).

10.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai, kilmės valstybėje nebuvo politiškai ir visuomeniškai aktyvus. Asmeniškai grėsmių nepatyrė, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) susiduria su daug grėsmių. Pareiškėjas turėjo savo verslą (nebuvo pelningas), kilmės valstybėje nerado darbo. Patvirtino, kad viena iš priežasčių, kodėl paliko savo šalį, yra ekonominė; pažymėjo, kad šalia pareiškėjo kaimo yra (duomenys neskelbtini) kaimas, o (duomenys neskelbtini) nekenčia (duomenys neskelbtini). Asmeniškai pareiškėjui nėra grėsmės, bet šalia su (duomenys neskelbtini) gyventi negali.

10.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

10.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, laikė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

11. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, įvertinęs pareiškėjo argumentus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas yra ekonominio pobūdžio. Tai, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) bėgo dėl sunkios ekonominės padėties ir ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų, patvirtina 2021 m. spalio 20 d. Migracijos departamento apklausos duomenys (transkripcija). Teismas įvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas iš kilmės šalies buvo priverstas bėgti dėl prieš jį valstybės sąmoningai naudojamų ekonominio pobūdžio priemonių.

12. Taigi, teismas iš pareiškėjo paaiškinimų nustatė, kad jo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę išskirtinai grindžiama ekonominėmis priežastimis, tačiau jos negali būti pagrindu svarstyti (suteikti) pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Įstatymo 86 ir 87 straipsnių prasme. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog ekonominiai motyvai nelaikomi pagrindu suteikti prieglobstį (žr., pvz., 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos metu, teisme duotus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

14. Pareiškėjas taip pat teigė, kad prieglobstis jam turi būti suteiktas, nes (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kaip dar vieną motyvą nurodė etninį – religinį persekiojimą. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo tiek apklausų metu, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jam kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Migracijos departamente, apklausos metu, taip pat ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paklaustas, ar jam grįžus į (duomenys neskelbtini) asmeniškai grėstų kokia nors grėsmė, jis ne kartą atsakė, kad jam asmeniškai jokios grėsmės nėra. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių apie realiai jo atžvilgiu dėl religinio aspekto panaudotus prieš jį fizinius išpuolius, grasinimus ar vykdytus persekiojimus. Apklausų metu pareiškėjas nurodė abstrakčias aplinkybės apie pasikartojančius išpuolius prieš jo tautą ((duomenys neskelbtini)), taip pat nurodė subjektyvią aplinkybę, kad jis negali gyventi šalia (duomenys neskelbtini), kas rodo jo požiūrį kitos religijos išpažinėjų atžvilgiu. Be to, iš byloje esančios informacijos teismas nustatė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) susiduria su grėsmėmis ir yra diskriminuojami, tačiau tai niekaip nepatvirtina šių aplinkybių sąsajos su pačiu pareiškėju asmeniškai. Taigi, teismas apibendrino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir jiems kylančios grėsmės, nėra įtikinamas, kadangi prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio, bet ne dėl hipotetiškai galimo persekiojimo. Reali grėsmė pareiškėjo atžvilgiui nėra nustatyta.

15. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjas nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą. Apklausos metu Migracijos departamento darbuotojas pareiškėjo klausė, ar jo atžvilgiu yra vykdomas persekiojimas, ar (duomenys neskelbtini) jam kyla kokia nors grėsmė, tačiau į šį klausimą pareiškėjas atsakė abstrakčiai, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė, nes (duomenys neskelbtini) jų nekenčia; tačiau paklaustas apie jam konkrečiai kylančią grėsmę, pareiškėjas patvirtino, kad asmeninės grėsmės jo sveikatai, gyvybei nėra. Apklausų metu pareiškėjas pažymėjo savo subjektyvią poziciją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (negali gyventi šalia (duomenys neskelbtini)). Tokia pareiškėjo išreikšta pozicija dėl prieglobsčio suteikimo, abstraktaus bei deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jo persekiojimus ir jam gresiantį pavojų, patvirtina, kad pareiškėjo siekis buvo ne bėgti nuo realaus persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę.

16. Teismas taip pat įvertino, kad Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Remiantis Migracijos departamento pateikiamais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) valstybę, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) gubernijos) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

17. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis EPPB 2021 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pavyzdžiui, priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Visgi, anot EPPB, ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietovė (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)), turimi asmens dokumentai, lytis ((duomenys neskelbtini)). Teismas iš Sprendimo nustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Pareiškėjas šios Migracijos departamento Sprendime nurodytos informacijos nekvestionavo.

18. Iš pareiškėjo pateiktos informacijos bei atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę teismas nenustatė nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmeniškai pareiškėją, t. y. teismas neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Apklausų metu pareiškėjas negalėjo įvardinti konkrečių grupuočių, kurios neleido jam ramiai gyventi (duomenys neskelbtini), pareiškėjas taip pat nurodė, kad pačiam neteko dalyvauti įvykyje, kuris būtų sukėlęs grėsmę jo gyvybei. Teismas akcentavo, kad iš esmės pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) anksčiau vykdytu persekiojimu, tačiau nenurodė, jog būtų asmeniškai patyręs neteisėtą elgesį, dėl kurio jam kiltų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad sulaukė grasinimų ir buvo persekiojamas, o kilmės valstybės informacija nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo sisteminį (duomenys neskelbtini) persekiojimą. Teismas pažymėjo, kad iš Migracijos departamento surinktos informacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią paramą bei pagalbą (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu, nebekontroliuoja jokios teritorijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo, todėl paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Taip pat pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.

19. Vertindamas asmens galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, pastaruosius metus gyvendamas (duomenys neskelbtini), nenurodė, jog jam kas nors būtų grasinę ar persekioję, priešingai, jis tiek Migracijos departamento apklausos metu, tiek posėdžio metu patvirtino, kad asmeniškai jam grėsmės nėra, todėl kritiškai įvertinti pareiškėjo argumentai, pagrindžiantys tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, bet ne objektyviais duomenimis. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikyta neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Todėl teismas nurodė, kad pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

20. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini)ir jos situaciją. Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o (duomenys neskelbtini) nebekontroliuoja jokios teritorijos (duomenys neskelbtini), pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl realiai patirto, grėsusio ar gresiančio pavojaus jo kilmės valstybėje.

21. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini)šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti veiksmai. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra išimtinai subjektyvi ir abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

22. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjo skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas; pareiškėjas tik nurodė, kad turėjo būti užtikrinta asmens teisė būti išklausytam, skundą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, tačiau nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jo skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta, o jis ja pasinaudojo.

23. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje, padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas nusprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas taip pat nusprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. nustatant įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

24. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas neįvertinus paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, todėl buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Svarstant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo persekiojimo veiksmų priežastis yra priklausymas tam tikrai socialinei grupei, o baimė būti persekiojamam pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas yra individualaus pobūdžio, grėsmė kyla dėl asmeninių priežasčių. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje jam sunku pragyventi, negali susirasti darbo. Akcentuoja, kad grįžus į kilmės valstybę asmeninių grėsmių nekiltų, tačiau negali gyventi šalia (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjas yra diskriminuojamas dėl religijos, todėl negali susirasti darbo, yra ekonomiškai nesaugus, dėl karinio konflikto šalyje neturi galimybės pakeisti gyvenamosios vietos. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat netinkamai įvertino Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir 87 straipsnio 1 dalį.

28. Pareiškėjas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principą, o atsakovo surinkta informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir neatitinka pareiškėjo kilmės šalies.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

34. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

38. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti (žr., pvz. 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011).

40. Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) bei konkrečioje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) tyrimą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad 2020 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo (duomenys neskelbtini); šis susitarimas turi užtikrinti saugų gyvenimą (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Vertinant pareiškėjo situaciją nustatyta, kad jo atvykimą į Lietuvą nulėmė ekonominės priežastys. Be to, ir pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad: „Taip, viena iš priežasčių yra ekonominė, finansinė priežastis, kodėl palikau savo šalį <...>“.

42. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Migracijos departamentas vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) EPPB priskiriami prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau, net patenkant į šią grupę, ne visi susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą; būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), į kitas aktualias aplinkybes. Pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę. Pareiškėjas apklausos metu nenurodė, kad būtų tiesiogiai susidūręs su jo persekiojimo ar kitais neigiamais veiksmais. Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar pareiškėjui grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

43. Pažymėtina, kad nors (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB duomenimis, Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento 2021 m. ataskaita, kita aktualia Sprendime nurodyta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę. Šiuo atveju nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo surinkta informacija yra neobjektyvi ir neatitinka pareiškėjo kilmės šalies.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

45. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti aplinkybes dėl pareiškėjos skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka Komisijoje, nei jos buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 222 punktas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinį skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju pareiškėjo skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų reikalingas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas, t. y. pareiškėjas nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jo skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeistos, be to, pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. G. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė