2025-09-10 Nr. AB-14110-3-61-3-02162-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2437-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02162-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4, 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą (sprendimo numeris: 24S194568) 3 (trijų) metų laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje (toliau – ir atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas; Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transinta“ (toliau – ir Įmonė) pagrindu. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir kyla pagrįsta grėsmė, kad pareiškėjas gali neteisėtai išvykti į kitas Šengeno acquis erdvei priklausančias valstybes. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, 2024 m. birželio 8 d. atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir atsakovo 2024 m. birželio 8 d. sprendimas). Atsižvelgdamas į 2024 m. birželio 8 d. sprendimo nuostatas, 2024 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

2.2. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu pareiškėjas atitiko visus reikalavimus, keliamus darbui Įmonėje, ir UTPĮ nuostatose įtvirtintus reikalavimus, keliamus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Įmonę, prašydamas tinkamai formalizuoti darbo santykių faktą. Įmonė, tarpininkavusi tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui, darbo santykių fakto tarp Įmonės ir pareiškėjo neformalizavo. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė visą turimą informaciją neturėdamas siekio suklaidinti atsakovą. Atsakovas nenustatė visų svarbių pareiškėjo individualios situacijos aplinkybių ir jų visapusiškai bei objektyviai nevertino.

2.3. Atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje laikotarpis yra neproporcingas. Pareiškėjas, prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką, tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, užtikrinančią aiškų migracijos teisinį reglamentavimą, kad Lietuvos Respublika laikosi prisiimtų tarptautinių / regioninių įsipareigojimų migracijos srityje, ir kad pareiškėjas galės realiai įgyvendinti įgytas teises pagal teisės aktų nustatytą tvarką. Pareiškėjas negavo jokios informacijos, pagrindžiančios aplinkybę, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikai. Įmonė, pareiškėjui nežinant, tyčia nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, todėl pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir / arba jo pakeisti per išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas aktyviai bendradarbiauja su atsakovu, noriai teikia atsakovui visą informaciją ir jau susirado naują darbdavį. Gyvendamas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatliko jokių teisės aktų nuostatų pažeidimų. Siekdamas neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respublikos teritoriją, atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise ir (ar) į kitą Europos Sąjungos šalį.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, paduodamas atsiliepimą į skundą, prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

4.1. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Įmonėje pagrindu. 2024 m. birželio 8 d. atsakovas priėmė sprendimą (sprendimo numeris: 24S140854) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir kyla pareiškėjo nelegalios migracijos rizika. Remdamasis 2024 m. birželio 8 d. sprendimo nuostatomis, atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

4.2. Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, yra nepagrįsti. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Įmonėje pagrindu, atsakovas atliko pareiškėjo apklausą. Atliktos apklausos metu pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į atsakovo atstovo užduodamus klausimus ir nesugebėjo nurodyti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu (įsakymo numeris: 3K-33) (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatomis, pagrįstai vertino, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog kyla pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovo surinktų duomenų visuma sudarė pagrįstą pagrindą spręsti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš tikrųjų mėgino piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir tyčia nenurodė tikrųjų pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, atsakovas 2024 m. birželio 8 d. sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovo 2024 m. birželio 8 d. sprendimo pareiškėjas neskundė.

4.3. Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje laikotarpis yra neproporcingas, yra nepagrįsti. Vadovaudamasis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas), UTPĮ, Kriterijų vertinimo tvarkos ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu (nutarimo numeris: 436) (toliau – ir NAS taisyklės) nuostatomis, atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu įvertino visas reikšmingas pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes. Atsakovas įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesugebėjo atsakyti į atsakovo pateiktus klausimus, t. y., pareiškėjas nesugebėjo pagrįsti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų. Taip pat atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu įvertino kylančią pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę ir pareiškėjo siekį piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu individualiai įvertino pareiškėjo situaciją bei pagrindą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nustatytos poveikio priemonės atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus bei kriterijus.

4.4. Atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nurodė taikomų priemonės motyvus. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu įvertino ne pavienes faktines aplinkybes, o juridinių faktų visetą, išsamiai aptarė aktualias faktines aplinkybes ir jas susiejo su taikytinomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą (sprendimo numeris: 24S194568).

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini).

6.2. 2024 m. balandžio 3 d. pareiškėjas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pateikė atsakovui prašymą (prašymo registracijos numeris: 2402-LLG-10039) išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nurodė, kad jis ketina dirbti elektriku (kodas: 741101) Įmonėje.

6.3. 2024 m. balandžio 16 d. atsakovas, siekdamas patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, atliko nuotolinę pareiškėjo apklausą (apklausos metu dalyvavo vertėjas). Apklausos metu pareiškėjas atsakė į visus atsakovo atstovo užduotus klausimus, taip pat teikė prašomus paaiškinimus.

6.4. 2024 m. birželio 8 d. atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punkto nuostatomis, priėmė sprendimą (sprendimo numeris: 24S140854) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2024 m. birželio 8 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad kyla pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į jam atsakovo atstovo pateiktus klausimus arba atsakė ne apie klausiamus dalykus. Pareiškėjas formaliai atitinka UTPĮ nuostatose įtvirtintas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma sudaro rimtą pagrindą abejoti dėl pareiškėjo tikrųjų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, t. y. siekio dirbti Įmonėje. Pareiškėjas tikėtinai siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas neturi jokių ekonominių ir (ar) socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, nei vienas pareiškėjo šeimos narys neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjas neturėjo anksčiau išduotos Šengeno acquis erdvei priklausančios valstybės nacionalinės vizos ir (ar) leidimo laikinai ar nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nedirba jokioje Lietuvos Respublikos įstaigoje. Atsakovo 2024 m. birželio 8 d. sprendimo pareiškėjas neskundė, ir minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

6.5. 2024 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą (sprendimo numeris: 24S194568) 3 (trijų) metų laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (pranc. teisynas) (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje.

7. Vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) 1077/2011, (ES) 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2018/1240), 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 (penkių) metų laikotarpiui.

8. Remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 12 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko; šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 (trijų) metų draudimo atvykti laikotarpis.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintos aplinkybės savaime nesudaro atsakovui pagrindo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką visais atvejais turi būti motyvuotas, proporcingas ir pakankamai adekvatus.

10. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, įgyvendindamas diskrecijos teisę, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą atidžiai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes ir priimti sprendimą remdamasis argumentais, pagrindžiančiais atliktas išvadas. Atsakovo sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, o turi būti pagrįsti teisės normomis.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatose įtvirtintų reikalavimų.

12. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundžiamo individualaus administracinio akto motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Individualaus administracinio akto nuostatose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, pagrindžiantys priežastį priimti individualų administracinį aktą. Viešojo administravimo subjektai savo veikla negali pažeisti teisės aktų reikalavimų, todėl viešojo administravimo subjektų priimami individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti, o minėtų aktų turinys privalo atitikti teisės aktų reikalavimus.

13. Įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo motyvai neatitinka nustatytų reikalavimų. Atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo motyvai nepagrindžia atsakovo atliktos išvados apie pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu tik deklaratyviai konstatavo kylančią pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių minėtą grėsmę. Atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo motyvai nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąsias atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis. Minėtą atsakovo išvadą taip pat paneigia atsakovo atliktos apklausos garso įrašo transkripcija.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų ir turi būti panaikintas.

15. Vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

16. Remdamasis NAS taisyklių 15 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo yra teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais SIS reglamentu (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį atsakovas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

17. Vadovaudamasis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Europos Sąjungos valstybės narės įveda perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai: a) Europos Sąjungos valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; b) Europos Sąjungos valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB).

18. Remdamasis SIS reglamento 21 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, prieš įvesdamos perspėjimą į SIS apie užsieniečiui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje, valstybės narės turi pareigą nustatyti minėtos priemonės adekvatumą ir proporcingumą užsieniečio individualiai situacijai. Vien tai, kad egzistuoja SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintos aplinkybes, savaime nesudaro atsakovui pagrindo įvesti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje.

19. Įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas, taip pat atsižvelgdamas į anksčiau atliktas išvadas, konstatavo, kad atsakovas nemotyvavo sprendimo įtraukti į SIS perspėjimo apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje. Atsižvelgdamas į minėtą išvadą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje neatitinka VAĮ nuostatose įtvirtintų reikalavimų ir turi būti panaikintas.

III. 20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, paduodamas apeliacinį skundą, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, išdėstytas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

21.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo motyvai, susiję su nustatytu draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka administracinės bylos medžiagos. Atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas yra grindžiamas pareiškėjo atliktos apklausos metu užfiksuotais duomenimis ir pareiškėjo pateiktais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apklausos metu pareiškėjo pateiktus atsakymus kaip išsamius ir sudarančius pagrindą įvertinti tikruosius pareiškėjo ketinimus.

Apklausos metu atsakovo atstovas uždavė pareiškėjui klausimą apie tai, kiek pareiškėjas ketina mokėti už būstą ir (ar). Atsakydamas į minėtą atsakovo atstovo klausimą, pareiškėjas nurodė, kad dar nežino, apie tai pasikalbės su būsto savininku, kai ten atvyks. Apklausos metu atsakovo atstovas taip pat uždavė pareiškėjui klausimą apie tai, kokie mokesčiai yra mokami Lietuvos Respublikoje. Atsakydamas į minėtą atsakovo atstovo klausimą, pareiškėjas įvardijo, kad jis nežino. Minėti pareiškėjo atsakymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo atsakyti į apklausos metu užduotus klausimu, o pareiškėjo atsakymai į kitus apklausos klausimus buvo itin lakoniški, paviršutiniški, neišsamūs. Apklausos metu pareiškėjui užduotų klausimų turinys pareiškėjui buvo (turėjo būti) žinomas, nes apklausos metu dalyvavo vertėjas, ir pareiškėjas pats galėjo atsakyti į atsakovo atstovo užduodamus klausimus.

Atsakovo surinktų duomenų visuma patvirtina aplinkybę, kad yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, t. y. pareiškėjo siekio dirbti Įmonėje, todėl pareiškėjo pateikti duomenys apie siekį įsidarbinti Įmonėje neatitinka tikrovės. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Vėliau pareiškėjo atlikti veiksmai taip pat patvirtina pareiškėjo siekį piktnaudžiauti migracijos procedūromis, t. y. atsakovui 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukus į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje, pareiškėjas neišvyko iš Šengeno acquis erdvės, tačiau kreipėsi į Danijos Karalystės ir Švedijos Karalystės kompetentingas institucijas su prašymais išduoti jam leidimą gyventi minėtose Šengeno acquis erdvei priklausančiose valstybėse.

21.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sprendė, kad atsakovo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo motyvai, susiję su perspėjimo įtraukimu į SIS apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Nustatęs, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu įvertino pareiškėjo individualios situacijos atitiktį ir nurodė argumentus, pagrindžiančius adekvatų ir svarbų pagrindą įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje.

21.3. Minėtu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/2025 pateikti išaiškinimai.

22. Pareiškėjas E. K., paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja aplinkybes, išdėstytas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

24. Visos pirmosios instancijos teismo atliktos išvados yra pagrįstos. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo analogiškus argumentus, pateiktus atsiliepime į skundą, ir minėti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktų išvadų. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo atliktą išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pažeidė teisės aktų reikalavimas ir (ar) kad apklausos metu pareiškėjo pateikti atsakymai į atsakovo užduotus klausimus galėjo sukelti abejones apie pareiškėjo tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Apklausos metu pareiškėjas atsakė į visus atsakovo atstovo užduotus klausimus. Tai, kad atsakovas vertino pareiškėjo pateiktus atsakymus kaip „lakoniškus“, nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti susiklosčiusią situaciją. Minėti duomenys buvo tinkamai išnagrinėti administracinės bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

25. Nagrinėjamu atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3696-931/2025 ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje eI2-16583-816/2024 pateiktus išaiškinimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo (sprendimo numeris: 24S194568) pagrįstumas ir teisėtumas – užsieniečiui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. UTPĮ 133 straipsnio, reglamentuojančio draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, 1 dalyje yra nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

29. Aiškindamas UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad įstatymų leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikinamas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; kt.). Vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, Departamentui nesukuria pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Departamentui yra suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau šios institucijos diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į UTPĮ tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024, 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo turinys yra bendrinio pobūdžio (cituojamas teisinis reguliavimas, taip pat užsimenama, jog užsienietis jokių ryšių su Lietuvos Respublika neturi) ir neleidžia aiškiai identifikuoti priežasčių, dėl ko užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

31. Bylą tikrinanti teisėjų kolegija pažymi, jog Sprendime nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ar jis buvo panaikintas, pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

32. Sprendime taip pat nėra įvardytos tos aplinkybės, kurios minimos atsakovo apeliaciniame skunde (žr. nutarties 21. 1 p.). Reikia pažymėti, kad tikrinant viešojo administravimo subjekto teisės aktą, sukeliantį atitinkamas teisines pasekmes, yra vertinami būtent tie duomenys, kurie yra aptarti konkrečiame sprendime (bendrine prasme). Priešingu atveju būtų užkirstas kelias visapusiškai teisminei gynybai, o teisminė patikra taptų neapibrėžta.

33. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti atsakovo Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

34. Kaip jau buvo minėta, Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu bei NAS taisyklių 15 punktu.

35. Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

36. SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS II reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

37. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), pažymi, jog nei UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje ir ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS II reglamento 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Migracijos departamento Sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio (pareiškėjo) asmeninių aplinkybių bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinių vertinimą. Departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025; kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS II reglamento 21 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ir šią Sprendimo dalį. Vadinasi, visas skundžiamas Sprendimas – dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo, taip pat dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nėra teisėtas ir pagrįstas.

41. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė