c1d51f0c-bb3d-4e03-a6ca-437648c7a693 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-139-790/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00924-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimgauda“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Ignitis grupės paslaugų centrui ir akcinei bendrovei Energijos skirstymo operatoriui dėl pirkimo sÄ lygų neteisėtumo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rimgauda“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti neteisėtomis atsakovės UAB Ignitis grupės paslaugų centro (toliau – Centras) skelbiamų derybų bÅ«du pagal kvalifikacijos vertinimo sistemÄ vykdytų viešųjų pirkimų (kuriuos atlikti jÄ Ä¯galiojo atsakovė akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (toliau – ESO) „(2022-ESO-816) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Vilniaus ir Panevėžio regionai“ ir ,,(2022-ESO-819) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Kauno, Klaipėdos ir Å iaulių regionai“ specialiųjų sÄ lygų 2.2 papunktį, pasiÅ«lymo formos 2 priedo 1, 4, 10, 13, 16, 19, 22 eilučių nuostatas dėl maksimalių įkainių ir pasiÅ«lymo formos 2 priedo 19 eilutės nuostatÄ dėl sÄ matinės vertės; ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl Å¡ių pirkimų nutraukimo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad specialiųjų pirkimų sÄ lygų 2.2 papunkčiai, kuriuose nurodyta, jog pirkimai nėra skaidomi ir pasiÅ«lymai turi bÅ«ti pateikti atitinkamiems regionams, yra neteisėti. Nors pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PÄ®) 40 straipsnį pareiga skaidyti pirkimų objektus ar nurodyti jų neskaidymo pagrindÄ nėra nustatyta, teismų praktikoje yra nurodyta, jog, vadovaujantis PÄ® 29 straipsnyje nustatytais pirkimų principais, komunalinio sektoriaus pirkimai turi bÅ«ti skaidomi.

Atsakydamas į ieÅ¡kovės pretenzijas, Centras nurodė, kad jis priėmė sprendimÄ apjungti teritorijas ir neskaidyti pirkimų objekto į teritorinius vienetus, nes pirkimų objektÄ apimančiose teritorijose gaunama itin mažai užsakymų, todėl neiÅ¡perkant minimalių paslaugų kiekių ESO tenka nutraukti sutartis. Taigi, sprendimas neskaidyti pirkimų yra priimtas tik dėl to, kad taip patogiau atsakovėms, o ne dėl galimo konkurencijos sumažėjimo, techninių kliūčių, pirkimų objekto iÅ¡skirtinumo ir svarbos.

Atsakovių tikslas gali bÅ«ti pasiektas pasitelkus konkurencijÄ mažiau varžančias priemones.

3. IeÅ¡kovės vertinimu, pasiÅ«lymo formos 2 priedo lentelės 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22 punktuose nustatyti maksimalÅ«s paslaugų įkainiai taip pat yra neteisėti ir pažeidžiantys PÄ® 29 straipsnio principus. IeÅ¡kovė pretenzijose pagrindė, kad tiekėjai negali pateikti konkurencingo pasiÅ«lymo už atsakovės nustatytus įkainius. Centras, teikdamas atsakymus į pretenzijas, nepaaiÅ¡kino, kodėl pasiÅ«lymo formos 2 priedo lentelės 19 eilutėje yra nurodytos žymiai didesnės sÄ matinės vertės ribos nei kitose eilutėse ir kodėl jis nesutinka iÅ¡skaidyti Å¡ios eilutės į dalis bei nustatyti naujai eilutei proporcingo maksimalaus paslaugų įkainio.

Centras nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti kainos skaičiavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau ieÅ¡kovė pateikė aktualius kainų įrodymus. Centras nepagrįstai rėmėsi ankstesnėse sutartyse nurodytais įkainiais. Å ios sutartys buvo sudarytos dėl mažesnių regionų, todėl galėjo bÅ«ti vertinti mažesni kuro kaÅ¡tai ir kitos sÄ naudos. Jos buvo sudarytos 2020 metais, anksčiau, nei atsirado aplinkybės (karas Ukrainoje, Baltarusijai ir Rusijai taikomos sankcijos), dėl kurių padidėjo kainos.

MaksimalÅ«s įkainiai buvo padidinti 30 proc. neatlikus rinkos kainos pasikeitimo vertinimo ir neatsižvelgus į pagrindinių paslaugų sudedamųjų dalių sÄ naudų pokyčius, kurie yra žymiai didesni nei 30 proc. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino.

5. Teismas nurodė, kad, nors PÄ® tiesiogiai nėra nustatyta prievolė skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, sprendimas neskaidyti pirkimo negali bÅ«ti grindžiamas formaliais argumentais, jog tokios prievolės PÄ® nėra, nes pirkimo objekto skaidymas yra laikomas itin efektyvia priemone į pirkimus pritraukti smulkų ir vidutinį verslÄ bei padidinti konkurencijÄ . PÄ® nustatytas reglamentavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip suteikiantis teisę perkantiesiems subjektams apjungti bet kokio pobÅ«džio prekes, paslaugas ir darbus į vienÄ pirkimÄ ar sudarantis galimybes nevertinti neskaidymo įtakos konkretaus pirkimo efektyvumui.

6. Teismas nurodė, kad Centras priėmė sprendimÄ neskaidyti pirkimų objektų pagal atskiras teritorijas atsižvelgdamas į patirtį vykdant analogiÅ¡kas sutartis ir turimus duomenis, kad pirkimų objektus apimančiose teritorijose buvo gauta itin mažai užsakymų. Jis pagrįstai nurodė, kad tokiu bÅ«du yra siekiama užtikrinti minimalų teikiamų užsakymų kiekį, kuris yra nurodytas sutarties techninėje specifikacijoje. Atsakovės nurodė, kad, skaidant pirkimų objektus į mažesnes dalis pagal teritorijas, sutarties vykdymo metu gali bÅ«ti teikiami tik keli užsakymai arba galimi atvejai, kai jų nebus pateikta.

Turėti daug smulkių sutarčių dėl kelių užsakymų yra ekonomiÅ¡kai neracionalu nei paslaugų teikėjams, nei ESO, juo labiau kad naujų vartotojų prijungimo apimtys mažėja. Paslaugų teikėjams reikės iÅ¡laikyti resursus, nors jie galimai negaus nė vieno užsakymo arba tik kelis per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį. Sprendimas neskaidyti pirkimų nėra grindžiamas tik ESO finansiniais ar personalo administravimo tikslais, jis priimtas siekiant sudaryti tiekėjams sÄ lygas gauti realių užsakymų.

7. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykti į kitame regione esančius objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiÅ«lymo, ir kad suskaidžius pirkimų objektus pagal teritorijas į smulkesnes dalis pasiÅ«lymus galėtų pateikti daugiau mažesnių rinkos dalyvių. Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad tik dalis tiekėjų neturi pajėgumų vykti į kito regiono objektus. Be to, ESO Å¡iuo atveju neturi tikslo, kad pirkimuose dalyvautų visi rinkoje veikiantys tiekėjai. IeÅ¡kovė nepagrindė, kad dėl pirkimų neskaidymo bÅ«tent ji negalėtų juose dalyvauti. IeÅ¡kovei konkrečiai neįvardijus PÄ® nurodytų principų pažeidimo aplinkybių, tik nurodžius, kad jos buveinė yra Vilniuje, todėl ji negali pateikti konkurencingų pasiÅ«lymų dėl kitų regionų, nėra pagrindo vertinti, kad ginčijamos pirkimų sÄ lygos yra neteisėtos.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė poreikį skaidyti pirkimų objektus į atskiras dalis grindė ir tuo, jog skirtinguose Lietuvos regionuose teikiamos ilgalaikės projektavimo paslaugos savo esme yra skirtingos, nes jas teikiantys subjektai yra nulemti geografinės savo veiklos vykdymo vietos; tai, kad tam tikrose teritorijose gali bÅ«ti labai mažai užsakymų, turėtų lemti pirkimų objekto iÅ¡skaidymÄ Ä¯ dalis, o ne jų sujungimÄ , nes yra itin sunku arba beveik neįmanoma įvertinti tokių paslaugų teikimo sÄ naudų ir tinkamai nustatyti pasiÅ«lymo kainos; paslaugos įvertintos maksimaliais įkainiais, todėl jos turi bÅ«ti aiÅ¡kiai tarpusavyje palyginamos; tai padaryti itin sunku, kai perkama didelė ir neaiÅ¡ki skirtingų paslaugų (skirtinguose regionuose) apimtis; egzistuoja didelė tikimybė, kad paslaugas atskiruose regionuose teiks atskiri tiekėjai, priversti vienytis teikdami bendrÄ pasiÅ«lymÄ , todėl paslaugų kaina padidės ir bus dirbtinai ribojama konkurencija.

Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kaip projektavimo paslaugos skiriasi Lietuvos regionuose; ji pati yra vykdžiusi ilgalaikes sutartis Panevėžio ir Å iaulių regionuose, todėl jai yra žinomos Å¡ių paslaugų teikimo ypatybės; ieÅ¡kovė nenurodė, kuriuos įkainius jai sunku apskaičiuoti ir kurių paslaugų apimtis nėra aiÅ¡ki. Nurodydama, kad paslaugas atskiruose regionuose teikiantys tiekėjai bus priversti vienytis teikdami bendrÄ pasiÅ«lymÄ , ieÅ¡kovė taip pat vadovaujasi tik prielaidomis ir neatskleidžia Å¡ių aplinkybių.

9. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad ankstesnių sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybės parodo, jog rinkos dalyviai yra suinteresuoti dalyvauti pirkimuose dėl mažesnių teritorijų. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, kad atsakovės neužtikrina labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių galimybių dalyvauti pirkimuose. Å iuo atveju neturi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos dalyvauti pirkimuose visiems Å¡ioje srityje veikiantiems rinkos dalyviams; pirkimai vykdomi per kvalifikacinę vertinimo sistemÄ , todėl juose gali dalyvauti atsakovės kvalifikacinėje sistemoje esantys tiekėjai.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama nepagrįstus maksimalius įkainius, iÅ¡ esmės remiasi kuro kaÅ¡tais, specialiosios projekto dalies vadovo atlyginimu ir topografinio plano parengimo sÄ naudomis. Tačiau jos skaičiavimai yra subjektyvÅ«s ir nepagrįsti realia rinkos situacija. IeÅ¡kovė nepagrindė teiginių, kad automobiliai vidutiniÅ¡kai sunaudoja 10 l degalų 100 km ir kad tokia jų sunaudojimo norma – tai įprasta sutarčių vykdymo praktika. Projektui parengti, ieÅ¡kovės teigimu, vidutiniÅ¡kai reikia bent 4 kelionių, tačiau Centras pagrįstai nurodė, kad nustatydamas pirkimo sÄ lygose maksimalius įkainius jis negali atsižvelgti į kiekvieno tiekėjo individualius poreikius vykdant sutartį.

Ieškovė nurodė labai individualius duomenis, priklausančius nuo strateginių verslo sprendimų, kurie gali skirtis priklausomai nuo tiekėjo. Rinkoje yra tiekėjų, turinčių atstovybes keliuose miestuose, todėl ieškovės skaičiavimai dėl atstumų iš Vilniaus neatspindi rinkos kainų. Ieškovės skaičiavimuose yra netikslumų.

11. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, jog pirkimuose nustatyti maksimalÅ«s įkainiai nepagrindžia projektuotojui mokamo darbo užmokesčio ir topografinio plano parengimo kaÅ¡tų. Skaičiuodama projektuotojo darbo užmokestį, ieÅ¡kovė remiasi nepertraukiamu projektuotojo darbu darbo dienomis, tačiau projektavimas nesusideda tik iÅ¡ fizinio projektavimo, į jo terminÄ turi bÅ«ti įtraukiamas ir topografinės nuotraukos derinimas bei kiti laukimo terminai, kurių metu projektuotojas lygiagrečiai gali vykdyti kitus užsakymus.

Pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis, ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis yra 1 468,97 Eur per mėnesį, tačiau ieÅ¡kovė nurodo, kad projektuotojo dienos užmokestis sudaro 140 Eur ir faktiÅ¡kai yra dvigubai didesnis, nei visų jos darbuotojų atlygio vidurkis. Pagal atsakovių pateiktus vieÅ¡ai prieinamus duomenis, projektuotojo inžinieriaus (elektros ir energetikos inžinerija) atlygio vidurkis sudaro nuo 817 Eur iki 1 567 Eur. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad rinkos kaina už topografinio plano rengimÄ yra 500 Eur, atsakovės pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovė vykdo anksčiau pasiraÅ¡ytas sutartis, kuriose yra pateikti žymiai mažesni įkainiai už topografinį planÄ .

Å iuo metu kainos rinkoje padidėjo, tačiau byloje nepateikta patikimų duomenų, patvirtinančių tokį didelį pasikeitimÄ . IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose pateikė prieÅ¡taringus topografinio plano kainos skaičiavimus ir nenurodė, kaip konkrečiai karas Ukrainoje ar Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos paveikė projektavimo paslaugų įkainius.

12. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama pirkimuose nustatytus per mažus įkainius, pateikė eksperto konsultacinę iÅ¡vadÄ , tačiau joje yra siekiama parodyti ne rinkoje esančias kainas, o tik tai, kad atsakovių nustatyti įkainiai neatitinka ieÅ¡kovės nurodomų kaÅ¡tų, kuriuos ji patirtų teikdama paslaugas. Tyrime yra palyginti projektavimo įkainiai, nurodyti pirkimų medžiagoje, su projektavimo įkainiais, apskaičiuotais pagal „Sistela“ bendruosius ekonominius normatyvus statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui, tačiau Å¡iuo atveju yra perkamos inžinerinių tinklų projektavimo, o ne statinių statybos paslaugos.

IÅ¡vados 2 lentelėje yra nurodyti atsakovių vykdyti pirkimai, kurie buvo nutraukti dėl tiekėjų pateiktų per didelių kainų, tačiau Å¡ie pirkimai nėra tapatÅ«s ginčo pirkimams, todėl negali bÅ«ti objektyviai palyginami. Eksperto teigimu, ieÅ¡kovės nurodyta paslaugos savikaina ir jos faktiÅ¡kai turimas uždirbti pelno procentas parodo rinkos kainÄ , tačiau ieÅ¡kovė nėra vienintelė inžinerinių tinklų projektavimo paslaugų tiekėja, kurios skaičiavimai turėtų bÅ«ti laikomi objektyvia informacija, pagrindžiančia atitinkamos rinkos kainÄ .

Eksperto skaičiavimai atlikti remiantis vien ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis; pateikdamas iÅ¡vadas apie inžinerinių tinklų projektavimo paslaugų teikimo terminus ir kainas rinkoje jis neatliko jokio tyrimo. Atsakovės pateikė vieÅ¡ai prieinamus duomenis, kad rinkoje egzistuoja įmonės, atliekančios ginčo paslaugas žymiai pigiau, nei nurodo ieÅ¡kovė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes teismas neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti neteisėta pasiÅ«lymo formos 2 priedo 19 eilutės nuostatÄ dėl sÄ matinės vertės. Teismas nepateikė motyvų, kodėl Å¡is reikalavimas buvo atmestas. Kadangi byla yra kilusi iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių ir turi bÅ«ti nagrinėjama operatyviai, bylos perdavimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui galėtų neužtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų, o atsakovė nebuvo pateikusi jokių argumentų dėl Å¡io reikalavimo ir tokiu bÅ«du prisiėmė rizikÄ , kad jis bus patenkintas, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir šį reikalavimÄ patenkinti. 13.2.

Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ . Teismas neįvertino, jog pirkimo objektai nėra pakankamai apibrėžti, kad bÅ«tų galima tiksliai nustatyti projektavimo darbų kainodarÄ . Atsakovė, nenurodydama konkrečių objektų, bet pateikdama tik abstrakčius duomenis, perkėlė visÄ rizikÄ dėl tinkamo projektavimo darbų kainos nustatymo tiekėjams, kurie turi įvertinti visas rizikas. Todėl ieÅ¡kovė ir ekspertas turėjo vadovautis tam tikromis prielaidomis. Teismui nurodžius, kad skaičiavimai su tam tikromis prielaidomis nėra priimtini, yra paneigiama bet kokia galimybė ieÅ¡kovei ginti savo teises.

Susiklosčiusi situacija yra neteisėta ir neproporcingai apsunkina tiekėjų padėtį. Manydamas, kad eksperto iÅ¡vados yra pagrįstos tik ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis, teismas turėjo spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo. Nors ieÅ¡kovė teikė tokį praÅ¡ymÄ , teismas jo netenkino. 13.3. Teismas neįvertino eksperto nurodytų argumentų, kad programa „Sistela“ yra skirta ne tik statybos darbų skaičiuojamajai kainai nustatyti, tačiau taip pat ir projektavimo paslaugų kainai apskaičiuoti.

Todėl ekspertas pagrįstai vertino Å¡ios sistemos duomenis ir skaičiavimus. „Sistela“ renka duomenis ir aktualizuoja juos pagal rinkos sÄ lygas, todėl Å¡ie duomenys labiausiai atitinka bendrÄ visos rinkos situacijÄ , tačiau teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių atsisakė juos vertinti. 13.4. IeÅ¡kovė ir ekspertas pagrindė, kad pateikti pavyzdžiai iÅ¡ kitų pirkimų yra itin svarbÅ«s siekiant pagrįsti situacijÄ rinkoje ir tendencijÄ , kad atsakovių vykdomuose pirkimuose yra nustatomos per mažos kainos.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtų pirkimų ir ginčo pirkimų objektai nesutapo, nes jie sutapo bent iÅ¡ dalies (anksčiau buvo įgyjamos projektavimo ir rangos paslaugos). IeÅ¡kovė prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės duomenis, kokiÄ pasiÅ«lymų minėtuose pirkimuose dalį sudarė projektavimo kaina, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad viešųjų pirkimų bylose jis turi bÅ«ti aktyvus, Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Teismas nepagrįstai nevertino ir ieÅ¡kovės dublike nurodytų duomenų apie kitus pirkimus, kuriuose ji dalyvavo. 13.5.

Teismas nepagrįstai pripažino teisėtais nustatytus maksimalius įkainius, nors atsakovės neįvykdė pareigos juos pagrįsti – atsakovės tik kritikavo ieškovės argumentus, nepateikdamos savo skaičiavimų. Iš kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų matyti, kad atsakovas taip pat turi pagrįsti, jog nustatyti maksimalūs įkainiai yra teisingi ir kad jam taikomos tokios pačios, kaip ir juos ginčijančiam ieškovui, taisyklės dėl įrodinėjimo priemonių (jam nepakanka pateikti abstrakčių duomenų, bet reikia pateikti konkrečius skaičiavimus).

Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktoje išvadoje taip pat yra pažymėta, kad atsakovė turėjo nustatyti įkainius vadovaudamasi ekonominiais skaičiavimais, prašyti ekspertų, institucijų ar rinkos dalyvių konsultacijų. Atsakovių pateikti atsikirtimai buvo paremti ieškovės argumentų kritika, pavyzdžiais iš visai kito objekto ir viešais duomenimis, nepatvirtinančiais dalies įkainių. 13.6. Ieškovė, remdamasi duomenimis iš kelių skirtingų šaltinių, pagrindė, kad rinkoje yra mokamas jos nurodytas darbo užmokestis, kad vykdant sutartį yra reikalingas projekto vadovas, o projektavimo darbams atlikti yra reikalingas jos nurodytas terminas.

Tačiau teismas nepagrįstai vertino vidutinį ieÅ¡kovės darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydį, o ne dujotiekio projektuotojams ir projekto vadovui realiai mokamÄ atlygį. Teismas vertino duomenis apie ieÅ¡kovės mokamÄ atlyginimÄ atskaičius mokesčius, o ieÅ¡kovė rėmėsi duomenimis apie atlyginimų dydžius neatskaičius mokesčių, nes pirkimo dalyviai patirs Å¡ias iÅ¡laidas. Atskaičius atitinkamus mokesčius, ieÅ¡kovės nurodytas projektuotojo darbo užmokestis atitinka vidutinį jos mokamÄ užmokestį.

Teismas nepagrįstai vertino atsakovių pateiktus duomenis apie elektros inžinerijos projektuotojo darbo užmokestį. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ekspertas iÅ¡vadoje apskaičiavo ne tik projekto vadovo, bet ir projektuotojų darbo užmokestį. Nors teismas nurodė, kad pirkimams nebus reikalingas projektų vadovas, neturint bent vieno projekto vadovo nebÅ«tų galimybės tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinti parengto dujotiekio projekto. IeÅ¡kovė neteigė, kad projektuotojų darbas yra skaičiuojamas nepertraukiamai, ji tik nurodė bendrÄ darbo dienų skaičių konkrečios apimties projektui parengti, todėl teismo Å¡iuo aspektu pateikti argumentai yra neteisingi. 13.7.

Teismas nepagrįstai laikė, kad vieÅ¡ai prieinami duomenys apie topografinių planų parengimo kaÅ¡tus turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei konkrečiame pirkime pateikiami duomenys ir nesutiko su ieÅ¡kovės pateiktais kaÅ¡tais. Jis neįvertino, kad atsakovių pateiktos kainos yra nustatytos už mažesnio ploto teritorijos, nei nurodyta pirkimo dokumentuose, planų parengimÄ , taip pat jis nevertino, kad nėra įmanoma patikrinti atsakovių nurodytų kainų galiojimo termino. Abiejų Å¡alių pateikti topografinių planų parengimo kaÅ¡tai yra itin panaÅ¡Å«s. 13.8.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad siekis užtikrinti minimalų užsakymų skaičių sudarė pagrindÄ neskaidyti pirkimų. Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad toks atsakovių teiginys nekoreliuoja su jų sprendimu, nes minimalų užsakymų kiekį gali nustatyti pačios atsakovės. IeÅ¡kovė pagrindė, kad minėtas tikslas gali bÅ«ti pasiektas atskiruose pirkimuose nurodžius mažesnius minimalius kiekius. Teismo teiginys, kad neskaidant pirkimo yra užtikrinami tiekėjų poreikiai, nėra pagrįstas, nes atsakovės nepateikė skaičiavimų, jog rinkos dalyviams ekonomiÅ¡kai naudingiau užsitikrinti daugiau užsakymų didesnėje teritorijoje, nei mažiau užsakymų mažesnėje teritorijoje.

Ginčo paslaugos gali bÅ«ti įgytos ir suskaidžius pirkimo objektÄ Ä¯ dalis. Byloje neįrodyta, kad suskaidžius pirkimus, juose dalyvautų mažiau tiekėjų. Pirkimo objekto skaidymas turėtų įtakos racionaliam lėšų panaudojimui, nes tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymus, turi įtraukti kuro kaÅ¡tus dėl galimo poreikio vykti tolimus atstumus iki projektuojamo objekto, o objektui esant arčiau, tokie kaÅ¡tai bÅ«tų mažesni. Byloje nėra duomenų, kad suskaidžius pirkimus sumažėtų konkurencija, prieÅ¡ingai, jų nesuskaidžius toliau nuo objekto įsikÅ«rę tiekėjai dėl kuro kaÅ¡tų ir kitų sÄ naudų negali efektyviai konkuruoti su tiekėjais, turinčiais ofisus arčiau objektų.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovės praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 14.1. Nors ieÅ¡kovė prašė pripažinti pasiÅ«lymo formos 2 priedo 19 eilutės nuostatÄ neteisėta, tačiau ji iÅ¡ esmės nenurodė nei kaip pasireiÅ¡kė jos neteisėtumas, nei kaip ji pažeidžia proporcingumo principÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl joje nurodyta vertė turėtų bÅ«ti iÅ¡skaidyta ir koks įkainis turėtų bÅ«ti nustatytas, taip pat ji nenurodė, kaip minėtos eilutės neskaidymas pats savaime užkerta keliÄ ar apriboja jai galimybę dalyvauti pirkimuose.

IeÅ¡kovė teigė, kad Å¡iÄ sÄ lygÄ ginčija 2 aspektais – dėl joje nustatyto maksimalaus įkainio dydžio ir dėl sÄ matinės vertės, tačiau faktiÅ¡kai matyti, kad jai nėra priimtinas įkainio dydis. Jei įkainis bÅ«tų didesnis, ieÅ¡kovė Å¡ios eilutės neginčytų, pats eilutės neskaidymas ieÅ¡kovei nėra labai svarbus. Nagrinėjant bylÄ teisme ieÅ¡kovė neįrodinėjo ieÅ¡kinyje nurodyto deklaratyvaus reikalavimo iÅ¡skaidyti Å¡iÄ eilutę. Teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijami maksimalÅ«s įkainiai neatitinka realių rinkos kainų, remdamasis byloje pateiktų argumentų bei įrodymų visuma, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl jo absoliutaus negaliojimo pagrindo.

IeÅ¡kovės nurodytÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ galima taikyti tik tada, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų, o nepakankamas jo motyvavimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pažeidimu, tačiau tik tada, kai sprendime neatsakyta į pagrindinius bylos aspektus. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl aptariamos eilutės neskaidymo yra iÅ¡vestinis. 14.2. IeÅ¡kovė teigia, kad nurodęs, jog skaičiavimai su tam tikromis prielaidomis nėra priimtini, teismas paneigė jos galimybę ginti savo pažeistas teises.

Tačiau ji yra ilgametė rinkos dalyvė, todėl turi pakankamai galimybių ir žinių tam, kad įrodytų byloje keliamus reikalavimus. Pati ieÅ¡kovė pasirinko, kokiomis priemonėmis įrodinėti savo reikalavimus. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė ekspertizės, tačiau nutyli, jog ji pateikė tokį praÅ¡ymÄ pavėlavusi, o teismas atsisakė ekspertizę paskirti paprašęs atsakovių pateikti savo nuomonę ir atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizė užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . 14.3.

Nurodydama, kad sistema „Sistela“ yra skirta ne tik statybos darbų skaičiuojamajai kainai nustatyti, bet ir projektavimo paslaugų kainai apskaičiuoti, ieÅ¡kovė neatsižvelgia į teisės aktuose nustatytÄ statinių klasifikavimÄ . Atlikdama skaičiavimus, ieÅ¡kovė naudoja objektyviai nepalyginamus objektus. Atsakovės iÅ¡dėstė argumentus dėl galimybės naudoti Å¡ioje sistemoje esančius duomenis skaičiuojant skirstomojo dujotiekio, kaip inžinerinio tinklo, o ne statinio, projektavimo paslaugų kainÄ savo procesiniuose dokumentuose, o teismas juos tinkamai įvertino. 14.4.

Nors ieškovė teigia, kad kitų jos nurodytų anksčiau atliktų pirkimų objektai iš dalies sutapo su ginčo pirkimų objektais ir galėjo būti lyginami, ji neatsižvelgė į tai, kad minėtais pirkimais buvo siekiama kartu įgyti projektavimo ir rangos darbus konkrečiuose objektuose, o šiuo atveju siekiama sudaryti tik ilgalaikes projektavimo paslaugų sutartis atitinkamoje teritorijoje. Net ir ieškovės nurodyti pirkimai, kuriuose buvo perkamos projektavimo paslaugos, buvo dėl konkrečių objektų, o ne ilgalaikių paslaugų kaip ginčo pirkimai.

Objektinių ir ilgalaikių paslaugų pirkimų kainodaros skiriasi. 14.5. IeÅ¡kovė remiasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad atsakovės nėra atleistos nuo pareigos įrodyti savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrįstumÄ , tačiau pati ieÅ¡kovė ir jos pasitelktas ekspertas teikė tik prielaidomis paremtus skaičiavimus, kuriuos teismas laikė nepakankamais siekiant pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovė neatsižvelgia į teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad bÅ«tent perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) tenka pareiga nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumÄ , kuri laikoma pagrįsta, kol neįrodyta kitaip.

Tiekėjams tenka pareiga įtikinamai pagrįsti, kad nustatant kainÄ buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų. IeÅ¡kovė, teikdama argumentus dėl atsakovių įrodinėjimo pareigos, netinkamai interpretuoja teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Kaip pripažino pati ieÅ¡kovė, projektavimo paslaugos yra intelektinio pobÅ«džio ir kiekvienas rinkos dalyvis gali savarankiÅ¡kai nustatyti savo kainodarÄ . Atsakovės neturi mokėti didesnės nei rinkos kainos dėl to, kad ieÅ¡kovės kainodara dėl subjektyvių priežasčių yra nekonkurencinga. 14.6.

IeÅ¡kovė teikė į bylÄ klaidingus duomenis dėl projektuotojo darbo užmokesčio – ji nurodė, kad skaičiuoja projektuotojo darbo užmokestį, bet pateikė įrodymus dėl projektų vadovui mokamo darbo užmokesčio. IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, kad atsakovės teikė duomenis apie elektros inžinerijos projektuotojo darbo užmokestį, nes jos teikė duomenis apie elektros ir energetikos inžinerijos srityje dirbantiems projektuotojams mokamus atlyginimus. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovės teikė tinkamus duomenis dėl topografinių projektų parengimo kainų.

IeÅ¡kovės pateikti duomenys apie įkainių skaičiavimÄ yra nenuoseklÅ«s ir pagrindžia tik aplinkybę, kad ji siekia dirbtinai padidinti savo tariamai patiriamus kaÅ¡tus. Teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovės įrodymai apie darbo užmokesčius ir topografinių planų kainas nepagrindė jos teiginių dėl per mažų įkainių. 14.7. IeÅ¡kovės teiginius, esÄ atsakovė nepagrindė, kad rinkos dalyviams yra patogiau užtikrinti daugiau užsakymų didesnėje teritorijoje, paneigia pačios ieÅ¡kovės raÅ¡tas, kuriuo ji inicijavo anksčiau Å¡alių sudarytų projektavimo sutarčių nutraukimÄ , nes kilo rizika neiÅ¡naudoti minimalių užsakymų kiekių.

Tai paskatino pirkimuose apjungti teritorijas. Kaip teisingai nurodė teismas, ieÅ¡kovė neįvardijo, kokie PÄ® principai buvo pažeisti nesuskaidžius pirkimų, sprendimÄ neskaidyti pirkimų ji kvestionuoja vadovaudamasi tik savo individualia situacija (jos buveinė Vilniuje). IeÅ¡kovė remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada fragmentiÅ¡kai, ignoruodama jai nepalankius teiginius. Pirkimai yra vykdomi per kvalifikacinę vertinimo sistemÄ , todėl juose gali dalyvauti tik perkančiojo subjekto kvalifikacinėje sistemoje esantys tiekėjai, tačiau ieÅ¡kovė neatsižvelgia į Å¡iÄ aplinkybę ir remiasi tariamu bendro pobÅ«džio konkurencijos suvaržymu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 16. Centras, veikdamas kaip ESO įgaliotas asmuo, skelbiamų derybų bÅ«du pagal kvalifikacijos vertinimo sistemÄ vykdo vieÅ¡uosius pirkimus „(2022-ESO-816) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Vilniaus ir Panevėžio regionai“ ir „(2022-ESO-819) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos Kauno, Klaipėdos ir Å iaulių regionai“, kurių metu siekiama įgyti gamtinių dujų skirstymo sistemų projektavimo paslaugas nurodytuose regionuose.

Pirkimų techninėse specifikacijose nustatyta, kad pirkimais siekiamos įgyti dujotiekių ir (ar) jų įrenginių projektavimo paslaugos yra reikalingos gamtinių dujų skirstymo sistemoms plėtoti, naujiems vartotojams prijungti, esamam tinklui modernizuoti; pirkimų objektÄ sudaro projektavimo paslaugos ir visos papildomos paslaugos, susijusios su objektų įgyvendinimu, taip pat visos susijusios paslaugos, kurių bÅ«tinybė iÅ¡aiÅ¡kėja vykdant sutartį (techninių specifikacijų 5.1, 5.2 papunkčiai).

Pagal pirkimų techninės specifikacijos 3.1 papunktį, mažiausias pirkimÄ laimėjusiam tiekėjui galimas pateikti užsakymų skaičius kiekviename iÅ¡ pirkimų sudaro 10, didžiausias – 300 užsakymų per 3 metus. Pirkimų specialiųjų sÄ lygų 2.2 papunkčiuose atsakovės nustatė, kad pirkimų objektai nėra skaidomi į dalis, o pasiÅ«lymų formų 2 prieduose – projektavimų paslaugų įkainių lentelėse – didžiausius priimtinus paslaugų įkainius.

17. Byloje pateikti Centro 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. birželio 23 d. elektroniniai laiÅ¡kai patvirtina, kad atsakovė pakvietė ieÅ¡kovę teikti pasiÅ«lymus ginčo pirkimuose. Tačiau ieÅ¡kovė, susipažinusi su pirkimų dokumentais, 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 1 d. pateikė dėl jų pretenzijas, kuriose pirkimų sÄ lygas ginčijo dviem aspektais: 17.1. ieÅ¡kovė nesutiko su pirkimų sÄ lygomis, pagal kurias pirkimai nėra skaidomi į dalis, nurodydama, kad jie turėtų bÅ«ti suskaidyti į dalis pagal atskirus regionus, o tiekėjams turi bÅ«ti suteikta teisė pateikti pasiÅ«lymus tiek vienai, tiek kelioms pirkimo dalims.

IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal techninėje specifikacijoje nurodytÄ paslaugų teikimo tvarkÄ pirkimÄ laimėjęs tiekėjas, teikdamas paslaugas, turės vykti į rangos darbų atlikimo vietÄ , tačiau regionai, kuriuose turės bÅ«ti teikiamos paslaugos, yra dideli, todėl mažesni rinkos dalyviai, veikiantys konkrečioje savivaldybėje ar konkrečiame regione, dėl papildomų kelionės kaÅ¡tų objektyviai neturės galimybės tinkamai konkuruoti ar net pateikti pasiÅ«lymo, juo labiau kad Å¡iuo metu kuro kainos yra ypač didelės. IeÅ¡kovė nurodė, kad pirkimų objektÄ sudarančios paslaugos bus teikiamos pagal atskirus užsakymus, be to, anksčiau ESO sudarytos sutartys dėl analogiÅ¡kų paslaugų apėmė mažesnius regionus, todėl pirkimų objektų suskaidymas nepažeis atsakovių interesų; 17.2. ieÅ¡kovė nesutiko su pirkimų dokumentų (pasiÅ«lymo formų 2 priedo) nuostatomis, reglamentuojančiomis didžiausius įkainius, kadangi, ieÅ¡kovės vertinimu, jie neužtikrina net paslaugų teikimo savikainos.

Å iuo aspektu ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovė netinkamai iÅ¡skaidė projektavimo paslaugų dalis pagal įkainius pasiÅ«lymo formos 2 priedo 19 eilutėje, kadangi visose kitose eilutėse minimali sÄ matinė vertė ir maksimali sÄ matinė vertė skiriasi apie 2 kartus, o 19 eilutėje Å¡ios vertės skiriasi 3,5 karto.

18. IÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės pretenzijas, Centras 2022 m. liepos 12 d. raÅ¡tais atmetė jas kaip nepagrįstas. SprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės pretenzijas dėl pirkimų neskaidymo Centras motyvavo aplinkybėmis, kad pagal jo turimÄ patirtį vykdant 2020 metais pasiraÅ¡ytas analogiÅ¡kas sutartis pirkimų objektÄ apimančiose teritorijose buvo gauta labai mažai užsakymų, todėl, skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ mažesnes teritorijas, pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjui gali bÅ«ti pateikti tik keli užsakymai arba jis gali jų negauti, savo ruožtu sujungus pirkimų objektus perkantysis subjektas galės užtikrinti minimalų teikiamų užsakymų kiekį.

Centras taip pat nurodė, kad pagal Å¡iuo metu vyraujančiÄ tendencijÄ naujai prijungiamų vartotojų (taigi, ir poreikio vykdyti projektavimo darbus) mažėja, be to, praktikoje jau buvo pasitaikę atvejų, kai sudarytos sutartys bÅ«davo nutraukiamos dėl užsakymų trÅ«kumo. SprendimÄ netenkinti ieÅ¡kovės pretenzijų dėl netinkamai nustatytų maksimalių įkainių Centras grindė aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai yra subjektyvÅ«s, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir pateikti tik siekiant nustatyti ieÅ¡kovei palankius įkainius, neatitinkančius rinkos kainų.

Centras nurodė, kad konkretÅ«s įkainiai pirkimo dokumentuose buvo nustatyti atsižvelgiant į anksčiau įvykdytus ir vykdomus pirkimus bei sutartis, be to, atsižvelgiant į rinkoje susidariusiÄ ekonominę situacijÄ (infliacijos padidėjimÄ ), pirkimo sÄ lygose visi maksimalÅ«s įkainiai, lyginant su anksčiau turėtomis sutartimis, buvo padidinti 30 proc.

19. Centrui netenkinus ieÅ¡kovės pretenzijų, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais pirkimo specialiųjų sÄ lygų 2.2 papunkčius, kuriuose nustatyta, kad pirkimai nėra skaidomi į dalis, pasiÅ«lymo formų 2 priedo 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22 eilučių nuostatas dėl maksimalių įkainių ir 19 eilutės nuostatÄ dėl sÄ matinės vertės. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų. Teismas vertino, jog atsakovės, atsižvelgdamos į turimÄ patirtį vykdant tapačias sutartis, pagrįstai neskaidė pirkimų į dalis pagal teritorijas ir nustatė tokias pirkimų objektų apimtis, kad pirkimus laimėję tiekėjai galėtų tikėtis gauti realių užsakymų, o ieÅ¡kovė, nurodydama prieÅ¡ingai, nepagrindė savo pozicijos.

Teismas taip pat vertino, kad ieÅ¡kovė pakankamai nepagrindė ir savo teiginių dėl netinkamai nustatytų maksimalių įkainių – savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu ieÅ¡kovė grindė subjektyviais ir prieÅ¡taringais skaičiavimais, neatspindinčiais objektyviai rinkoje susiklosčiusios situacijos, o jos pateikta eksperto parengta konsultacinė iÅ¡vada siekiama pagrįsti ne rinkoje esančias kainas, bet tai, jog pirkimuose nustatyti įkainiai neatitinka ieÅ¡kovės nurodytų pirkimo sutarčių vykdymo sÄ naudų, be to, ji yra parengta vadovaujantis Å¡iuo atveju neaktualiais „Sistela“ bendraisiais ekonominiais normatyvais statybos kainai nustatyti.

20. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas jos argumentus dėl pirkimų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių maksimalius įkainius, nepagrįstumo, netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, vadovavosi vien tik atsakovių, kurios pačios neįrodinėjo nustatytų įkainių pagrįstumo, tačiau tik kritikavo ieškovės išdėstytus skaičiavimus, argumentais, o ieškovės iškelto klausimo dėl pasiūlymo formos 2 priedo 19 eilutės neskaidymo neteisėtumo net nevertino ir atmetė be jokių argumentų.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad, pripažindamas pagrįstu atsakovių sprendimÄ neskaidyti pirkimų į dalis, teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovių argumentais apie poreikį užtikrinti minimalų užsakymo kiekį, tinkamai neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodytų argumentų ir sÄ lygų, kurios turi bÅ«ti nustatytos siekiant pagrįsti sprendimÄ neskaidyti pirkimų į dalis. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka turi bÅ«ti įvertina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje Å¡alių pateiktus argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovės ginčijamų maksimalių įkainių ir sprendimo neskaidyti pirkimų į dalis pagrįstumÄ .

Dėl pirkimų sÄ lygų, reglamentuojančių maksimalius įkainius, teisėtumo ir ieÅ¡kovės reikalavimo panaikinti teismo sprendimÄ dėl jo absoliutaus negaliojimo pagrindo 21. PÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkantysis subjektas turi užtikrinti, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Å i perkančiojo subjekto pareiga yra universali ir taikoma visose pirkimo stadijose, todėl perkantysis subjektas turi užtikrinti Å¡ių principų įgyvendinimÄ , be kita ko, ir rengdamas pirkimo dokumentus, kurie, pagal PÄ® 48 straipsnio 4 dalį, turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai), laikydamosi teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, kad Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

22. Vadovaujantis PÄ® 107 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiekėjas, kuris mano, kad perkantysis subjektas nesilaikė Å¡io įstatymo reikalavimų ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismÄ , kaip pirmosios instancijos teismÄ , dėl perkančiojo subjekto sprendimų, kurie neatitinka Å¡io įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Pagal aptariamÄ nuostatÄ tiekėjams, ginantiems savo subjektinę teisę varžytis dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo, yra suteikta galimybė ginčyti ir perkančiojo subjekto nustatytas pirkimo sÄ lygas.

Tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) veiksmus (taip pat ir nustatytas pirkimo sÄ lygas) yra siejama su intereso sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

23. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiekėjas, ginčydamas konkrečias pirkimo sÄ lygas, be kita ko, gali ginčyti ir pirkimui skirtų lėšų sumÄ , kai ji kaip pirkimo sÄ lyga iÅ¡vieÅ¡inta pirkimo dokumentuose. Su tokia sÄ lyga nesutinkančiai ieÅ¡kovei tenka pareiga pagrįsti jos neteisėtumÄ , t. y. perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimui skirtų lėšų sumos nepagrįstumÄ . Vis dėlto kasacinis teismas Å¡iuo aspektu taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad, nors tiekėjams iÅ¡ principo pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti, jų manymu, neteisingai nustatytÄ reikalavimÄ pateikti pasiÅ«lymo kainÄ , ne didesnę už nurodytÄ pirkimo sÄ lygose, o perkančiųjų organizacijų diskrecija Å¡ioje srityje nėra beribė, atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jÄ valdžiÄ ir atitinkamÄ veiklÄ Ä¯gyvendinančių subjektų funkcijas, inter alia (be kita ko), dėl viešųjų finansų panaudojimo, bÅ«tent perkančiosioms organizacijoms tenka atsakomybė nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumÄ , kuri laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip.

Vadinasi, tiekėjams tenka įrodinėjimo pareiga patikimai ir įtikinamai parodyti, kad konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų. Tokia kasacinio teismo pozicija, inter alia, pagrįsta pagal analogijÄ taikytinais konstitucinėje doktrinoje suformuluotais aiÅ¡kinimais, kad tik vykdomajai valdžiai yra priskirti įgaliojimai planuoti ir skirti vieÅ¡uosius finansus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022).

24. Formuodamas praktikÄ aptariamu klausimu, kasacinis teismas taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) nėra atleista nuo pareigos įrodyti savo atsikirtimų į ieÅ¡kinio argumentus pagrįstumÄ , tačiau tam, kad bÅ«tų galima padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimui skirtų lėšų sumos nepagrįstumo, tiekėjui nepakanka pateikti abstrakčių, prielaidomis paremtų duomenų. PrieÅ¡ingai, tokiu atveju bÅ«tina pateikti (arba teikti teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus) konkrečius skaičiavimus, sÄ matas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti dėl atitinkamu metu rinkoje egzistuojančių tokio pobÅ«džio paslaugų teikimo sÄ naudų, duomenis dėl konkrečių perkamų paslaugų (darbų) apimties, konkrečiais argumentais bei įrodymais pagrįsti aktualumÄ retrospektyvinių kitų sutarčių duomenų (pirmiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis).

Taigi, tiekėjui, ginčijančiam sÄ lygas dėl pirkimui skirtų lėšų pagrįstumo, tenka pareiga pagrįsti konkrečiais duomenimis ir įrodyti, kad perkantysis subjektas, įgyvendindamas jam priskirtÄ diskrecijos teisę nustatyti didžiausius jam priimtinus įkainius, neatsižvelgė į viešųjų pirkimų principus ir nustatė įkainius netinkamai. Savo ruožtu perkančiajam subjektui, nesutinkančiam su tiekėjo nurodytais argumentais dėl nustatytos pirkimui skirtos sumos nepagrįstumo, tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimus į tiekėjo argumentus.

25. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, ginčydama pasiÅ«lymo formos 2 priede (projektavimo paslaugų įkainių lentelėse) nustatytus didžiausius įkainius ir įrodinėdama, kad jie nėra pakankami siekiant įvykdyti pirkimų sutartis, pozicijÄ grindė duomenimis ir skaičiavimais apie sutartims įvykdyti reikalingas kuro sÄ naudas, darbuotojų darbo užmokesčio sÄ naudas ir topografinių nuotraukų parengimo kainas. Pavyzdžiui, grįsdama kuro sÄ naudas, ieÅ¡kovė pateikė skaičiavimus, kiek ji, turėdama biurÄ Vilniuje, vidutiniÅ¡kai patirtų kelionės iÅ¡laidų, atsižvelgiant į tai, kad vidutiniÅ¡kai važiuojant 100 km atstumÄ yra sunaudojama 10 l kuro, 1 l kuro kaina sudaro 2 Eur, o pagal jos taikomÄ praktikÄ , siekiant parengti vienÄ projektÄ , reikia bent 4 kartus nuvykti į objektÄ ; grįsdama savo pozicijÄ dėl darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio, ieÅ¡kovė pateikė pažymas, kad jos įdarbintam projektų vadovui mokamas darbo užmokestis sudaro 2 800 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių ir skaičiavimuose vertino, kad jo darbo dienos atlygis neatskaičius mokesčių sudaro 140 Eur; grįsdama pozicijÄ dėl topografinės nuotraukos parengimo sÄ naudų ji pateikė UAB „Geodezinis standartas“ komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriame nurodyta, kad 1 ha ploto teritorijos topografinės nuotraukos parengimo kaina sudarytų 500 Eur ir pridėtinės vertės mokestį, bei UAB „Rasmata“ komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriame nurodyta, kad 1 ha ploto topografinės nuotraukos kaina užstatytoje teritorijoje siektų 500 Eur, neužstatytoje – 350 Eur.

IeÅ¡kovė teigė, kad jos pateikti duomenys atspindi realias rinkos kainas ir pagrindžia, jog atsakovės nustatyti maksimalÅ«s įkainiai nėra pakankami. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs visus Å¡iuo klausimu byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys ir kainos skaičiavimai yra subjektyvÅ«s, prieÅ¡taringi ir neįrodo realių rinkos kainų.

26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie pirkimus laimėjusių tiekėjų galimas patirti kuro sÄ naudas neatspindi objektyvios rinkoje susiklosčiusios situacijos, bet apibÅ«dina tik individualiÄ ieÅ¡kovės praktikÄ . IeÅ¡kovė nepagrindė, kad ir kiti tiekėjai naudoja analogiÅ¡kus automobilius ir patiria tapačias degalų sÄ naudas atitinkamam kilometrų kiekiui, kad jie, rengdami projektÄ , tiek pat kartų vyksta į objektÄ , neatlieka dalies darbų nuotoliniu bÅ«du ir pan., o jos pateikti skaičiavimai, kaip minėta, yra atlikti atsižvelgiant į tai, kad pati ieÅ¡kovė turi buveinę Vilniuje. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčija Å¡ių pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių apeliaciniame skunde ir nepaaiÅ¡kina, kodėl, jos vertinimu, bÅ«tent jos pateikti individualÅ«s duomenys apie kelionių iÅ¡laidas turėtų bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir atspindintys situacijÄ rinkoje.

27. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad jos pateikti duomenys apie projektuotojo darbo užmokestį yra objektyvÅ«s. Nors ieÅ¡kovė, kaip minėta, buvo pateikusi teismui įrodymus apie jos projektų vadovui mokamÄ darbo užmokestį, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar jos pateikta informacija apie pirkimo sutarčių vykdytojams mokamÄ darbo užmokestį atspindi rinkoje taikomas kainas, pagrįstai įvertino ir atsakovių pateiktus vieÅ¡ai prieinamus duomenis, kad vidutinis projektuotojo inžinieriaus (elektros ir energetikos inžinerija) darbo užmokestis yra mažesnis ir sudaro nuo 817 Eur iki 1 567 Eur, o pačios ieÅ¡kovės jos darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) turimus duomenis sudaro 1 468,97 Eur.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad grįsdama projektuotojo darbo užmokesčio sÄ naudas, ieÅ¡kovė pateikė duomenis ne apie projektuotojams, bet apie projektų vadovams mokamÄ atlyginimÄ . Atitinkamai, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateikti projektuotojų darbo užmokesčio skaičiavimai nepagrindžia pirkimo dokumentuose nurodytų įkainių netinkamumo.

28. IeÅ¡kovė Å¡iuo aspektu apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino vidutinį jos mokamo atlyginimo dydį, o ne jos nurodytÄ konkrečiam specialistui mokamo darbo užmokesčio dydį, kadangi, viena vertus, VSDFV pateikta informacija atspindi darbuotojams mokamÄ darbo užmokestį atskaičius mokesčius, o ieÅ¡kovės skaičiavimuose yra naudojami duomenys apie darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, antra vertus, ieÅ¡kovė turi 40 darbuotojų, kurių darbo užmokesčiai yra skirtingi ir priklauso nuo jų einamų pareigų. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad, siekiant tinkamai įvykdyti projektus, bus reikalingas ir projektų vadovas, todėl teismas turėjo vertinti ir Å¡iam darbuotojui mokėtinÄ darbo užmokestį. Tačiau tokie ieÅ¡kovės samprotavimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.

29. IeÅ¡kovės teiginiai, kad VSDFV teikia informacijÄ apie bendrovių mokamÄ darbo užmokestį atskaičius mokesčius, yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais įrodymais, o atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikti vieÅ¡ai prieinami duomenys iÅ¡ VSDFV interneto svetainės sudaro pagrindÄ padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog VSDFV teikia informacijÄ apie darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. IeÅ¡kovės argumentai, kad teismas turėjo vadovautis jos pateiktais duomenimis apie konkrečiam darbuotojui mokamÄ darbo užmokestį, o ne apie visų darbuotojų, einančių skirtingas pareigas ir gaunančių skirtingÄ atlygį, darbo užmokesčio vidurkį, taip pat nėra pagrįsti, nes ieÅ¡kovė kaip projektuotojo darbo užmokesčio sÄ naudas naudojo ne projektuotojo, bet projektų vadovo darbo užmokesčio dydį, kuris, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra faktiÅ¡kai dvigubai didesnis nei visų ieÅ¡kovės darbuotojų atlygio vidurkis.

Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad vykdant pirkimų sutartis bus reikalingas projektų vadovas, ji iÅ¡samiau nepagrindė Å¡io teiginio, be to, ieÅ¡kovė neargumentavo poreikio pasitelkti projekto vadovÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde pripažino, jog projekto vadovas – tai aukÅ¡tesnės kvalifikacijos specialistas, kuriam yra mokamas didesnis darbo užmokestis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju neturėjo pagrindo remtis iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis apie Å¡iam specialistui, o ne projektuotojui, mokamÄ darbo užmokestį ir pagrįstai vertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ .

30. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie jos mokėtinÄ darbo užmokestį nepagrindžia atsakovių nustatytų maksimalių įkainių netinkamumo, nepaneigia ir ieÅ¡kovės teiginiai, jog teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai vadovavosi atsakovių pateiktais vieÅ¡ai prieinamais duomenimis apie elektros inžinerijos projektuotojo darbo užmokestį, kai pirkimuose yra siekiama įgyti dujotiekio projektavimo paslaugas. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, iÅ¡ atsakovių pateiktų duomenų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad teismo sprendime vertintas darbo užmokestis yra mokamas ne tik elektros inžinerijos projektuotojams, bet ir energetikos inžinerijos projektuotojams.

IeÅ¡kovė nepagrindė konkrečiais įrodymais, kad rinkoje dujotiekio projektuotojams mokamas darbo užmokestis yra iÅ¡ esmės kitoks, nei nurodė atsakovės ar kad vidutinis Å¡iems specialistams mokamas darbo užmokestis atitinka jos nurodytÄ projektų vadovo darbo užmokestį. Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė, kad bÅ«tent jos nurodytas projekto vadovo darbo užmokestis atspindi rinkoje projektuotojams mokamo darbo užmokesčio dydį.

31. IeÅ¡kovės pateikti duomenys apie rinkoje siÅ«lomas kainas už topografinių nuotraukų parengimÄ taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovių nustatyti didžiausi įkainiai yra nepagrįsti. Kaip minėta pirmiau, ieÅ¡kovė pateikė byloje duomenis, kad 1 ha ploto teritorijos topografinės nuotraukos parengimo kaina sudaro 500 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad nustatydama atitinkamo dydžio teritorijos topografinės nuotraukos parengimo kainÄ , ieÅ¡kovė už kiekvienÄ papildomÄ ploto hektarÄ didina kainÄ 500 Eur, t. y. ieÅ¡kovė nurodo, kad 2 ha ploto teritorijos topografinės nuotraukos parengimas kainuotų 1 000 Eur, 100 ha ploto – 50 000 Eur ir pan.

Tačiau atsakovės pateikė teismui įrodymus, kad dalis tiekėjų teikia topografinių nuotraukų parengimo paslaugas už mažesnę, nei nurodo ieÅ¡kovė, kainÄ . Pavyzdžiui, atsakovės pateikė duomenis, kad vienos bendrovės siÅ«loma kaina už didesnės nei 0,5 ha teritorijos topografinės nuotraukos parengimÄ prasideda nuo 225 Eur (neįskaitant mokėtino pridėtinės vertės mokesčio), o už kiekvienÄ papildomÄ hektarÄ yra mokama po 135 Eur; kita bendrovė siÅ«lo parengti neužstatytos teritorijos iki 0,5 ha ploto topografinę nuotraukÄ už 200 Eur, užstatytos – 220–240 Eur, neužstatytos 0,5–1 ha ploto teritorijos topografinę nuotraukÄ už 200–220 Eur, užstatytos – už 240–300 Eur ir pan.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodytas kainas, taip pat pažymėjo, kad pati ieškovė vykdo sutartis, kuriose yra nustatyti žymiai mažesni topografinių planų parengimo įkainiai ir ji nepateikė patikimų duomenų, jog jie faktiškai itin padidėjo.

32. Apeliaciniame skunde ieškovė, ginčydama teismo šiuo aspektu padarytas išvadas, nurodė, kad teismas neįvertino to, jog atsakovių nurodytos kainos yra pateiktos dėl mažesnių, iki 10 ha ploto topografinių nuotraukų parengimo, o vykdant pirkimus turės būti rengiamos ir didesnės (14, 50 ar 100 ha ploto) topografinės nuotraukos, be to, ieškovės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ir atsakovių nurodytos kainos yra iš esmės panašios tarpusavyje. Tačiau ieškovės teiginius, kad jos ir atsakovių nurodytos topografinių nuotraukų parengimo kainos yra panašios, paneigia pačios ieškovės apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje, kurioje yra lyginamos kainos, užfiksuoti duomenys.

Pavyzdžiui, Å¡ioje lentelėje nurodyta, kad 2 ha ploto teritorijos topografinio plano parengimo kaina pagal atsakovių ir ieÅ¡kovės pateiktus duomenis sudarytų atitinkamai 550 Eur ir 1 000 Eur, 4 ha ploto – 850 Eur ir 2 000 Eur, 7 ha – 850 Eur ir 3 500 Eur. Pažymėtina, kad Å¡ioje lentelėje, nurodydama atsakovių pateiktus duomenis apie rinkoje siÅ«lomus įkainius, ieÅ¡kovė nurodė didžiausius galimus įkainius užstatytose teritorijose, nors pagal atsakovių pateiktus duomenis Å¡ios kainos gali bÅ«ti mažesnės. Nors atsakovės iÅ¡ tikrųjų nepateikė konkrečių įkainių, taikytinų rengiant didesnės nei 10 ha ploto teritorijos planus, jų pateikti duomenys apie topografinės nuotraukos parengimo kainos didėjimÄ didėjant teritorijos plotui sudaro pagrindÄ padaryti labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ir didesnės teritorijos topografinio plano parengimo kaina bus mažesnė, nei nurodo ieÅ¡kovė.

Ieškovė teigia, kad teismas turėjo remtis jos nurodytomis topografinės nuotraukos parengimo kainomis dar ir dėl to, kad atsakovių nurodytų kainų galiojimo termino nėra įmanoma patikrinti, kai tuo tarpu ieškovė gavo pasiūlymus konkretiems pirkimams, tačiau ieškovės pateiktuose pasiūlymuose taip pat nėra nurodyta nei jokių duomenų apie ginčo pirkimus, nei pasiūlymų galiojimo termino.

33. Be pirmiau aptartų duomenų, siekdama įrodyti, jog pirkimuose nustatyti maksimalÅ«s įkainiai yra nepagrįsti, ieÅ¡kovė pateikė ir UAB „Forensic and Investigation Services“ 2022 m. rugsėjo 22 d. konsultacinę iÅ¡vadÄ , kurioje tyrimÄ atlikęs specialistas nustatė, kad ieÅ¡kovės ginčijami pirkimuose nustatyti maksimalÅ«s įkainiai neatitinka rinkos kainų ir kad paslaugų tiekėjas, laimėjęs pirkimus (ar vienÄ iÅ¡ jų) pagal nustatytus didžiausius įkainius, neužtikrintų bÅ«tinų darbo sÄ naudų ir kitų iÅ¡laidų, reikalingų projektavimo darbams atlikti, kompensavimo.

IÅ¡ konsultacinėje iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad tokias iÅ¡vadas tyrimÄ atlikęs specialistas padarė palyginęs ginčijamus projektavimo įkainius ir projektavimo įkainius, apskaičiuotus pagal programoje „Sistela“ pateikiamus bendruosius ekonominius normatyvus statinių statybos skaičiuojamosioms kainoms nustatyti; įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ apie atsakovių anksčiau vykdytus pirkimus, neįvykusius dėl to, kad jų dalyviai pasiÅ«lė per dideles kainas, kurios virÅ¡ijo perkančiojo subjekto suplanuotÄ pirkimo sumÄ ;

įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ dėl projektavimo paslaugų savikainos. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ir Å¡is ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas nepatvirtinta jos pozicijos pagrįstumo.

34. Visų pirma, nei tyrimÄ atlikęs specialistas, nei ieÅ¡kovė nepagrindė, kad nustatant dujotiekio projektavimo paslaugų kainÄ yra pagrįsta taikyti „Sistela“ bendruosius ekonominius normatyvus, kurie yra taikomi statinių statybos skaičiuojamosioms kainoms nustatyti, nors Å¡iuo atveju pirkimais siekiama įgyti inžinerinių tinklų (dujotiekio) projektavimo paslaugas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad specialistas konsultacinėje iÅ¡vadoje paaiÅ¡kino, jog „Sistela“ normatyvai yra taikomi ir projektavimo kainai apskaičiuoti, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys sudaro pagrindÄ vertinti, kad jo naudoti projektavimo įkainiai yra taikomi projektuojant statinius, o ne inžinerinius tinklus.

Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kad statinių projektavimo kainų normatyvai yra taikomi projektuojant ir paprastesnius objektus, tokius kaip inžineriniai tinklai. Todėl specialisto padaryta išvada, kad programoje „Sistela“ nurodyti įkainiai yra žymiai didesni nei pirkimuose nustatyti įkainiai, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirkimuose nustatyti įkainiai neatitinka rinkoje taikomų dujotiekio tinklų, o ne statinių projektavimo kainų.

35. Antra, specialisto padarytų išvadų, kad ginčo pirkimuose nurodyti įkainiai yra nepagrįsti, nepatvirtina ir konsultacinėje išvadoje nurodyta informacija apie kitus atsakovių vykdytus pirkimus, kurie buvo nutraukti tiekėjams pasiūlius juose per dideles kainas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimai, kuriuos vertino specialistas, nebuvo tapatūs ginčo pirkimams – vien tik projektavimo paslaugas buvo siekiama įgyti vos dviejuose konsultacinėje išvadoje nurodytuose pirkimuose, kituose pirkimuose buvo siekiama įgyti ne tik projektavimo, tačiau ir rangos paslaugas; be to, kaip teisingai nurodė atsakovės, specialistas neatsižvelgė į tai, kad visi minėti pirkimai buvo vykdomi dėl konkrečių darbų, kurių atlikimo vieta, apimtis ir pan. buvo žinomi iš anksto, o ginčo pirkimais yra siekiama išrinkti tiekėjus, su kuriais bus sudarytos ilgalaikės projektavimo sutartys.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad konsultacinėje išvadoje nėra atlikta iš esmės jokio tyrimo ir vertinimo dėl nurodytų pirkimų tapatumo ginčo pirkimams ir jų nutraukimo aplinkybių, o išvada, kad tiekėjai negali suteikti paslaugų už atsakovių nurodytas kainas, yra padaryta vien tik išvardijus minėtus pirkimus ir deklaratyviai nurodžius jų nutraukimo priežastis.

36. Galiausiai pagrindÄ abejoti konsultacinėje iÅ¡vadoje atlikto tyrimo objektyvumu ir padarytais apibendrinimais sudaro ir tai, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ parengęs specialistas, vertindamas projektavo paslaugų savikainÄ , neatliko objektyvaus tyrimo, tačiau vadovavosi vien tik pačios ieÅ¡kovės nurodytais duomenimis apie jos faktiÅ¡kai planuojamas patirti sÄ naudas, teikiant pirkimuose siekiamas įgyti paslaugas. Pavyzdžiui, konsultacinėje iÅ¡vadoje bÅ«tent pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apskaičiuotos laiko sÄ naudos, reikalingos atitinkamam dujotiekiui suprojektuoti, taikytas jos nurodytas projekto vadovo ir projektuotojo darbo užmokestis, taip pat topografinių planų parengimo kainos, o kuro sÄ naudos, apskaičiuotos vadovaujantis ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis apie atstumus nuo jos buveinės ir įvertinus jos pateiktus duomenis, kad siekiant parengti projektÄ reikalinga 4 kartus nuvykti į teritorijÄ , kurioje vykdomi projektavimo darbai.

Konsultacinėje iÅ¡vadoje iÅ¡ esmės nėra vertinama, ar ieÅ¡kovės pateikti duomenys atitinka realiÄ rinkoje susiklosčiusiÄ situacijÄ , o jos nurodytos sÄ naudų skaičiavimo metodikos – tokiu atveju rinkoje taikomas metodikas, taip pat nėra įvertinti anksčiau Å¡ioje nutartyje aptarti duomenys apie vidutinius projektuotojams mokamus darbo užmokesčius, siÅ«lomas mažesnes topografinių nuotraukų parengimo kainas ir pan. Sprendimas remtis ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis konsultacinėje iÅ¡vadoje yra pagrįstas teiginiu, kad ieÅ¡kovė – tai verslo subjektas, todėl dėl verslo logikos ir bÅ«tinybės iÅ¡likti konkurencinga ji turi įgyti resursus savo teikiamoms paslaugoms už kuo mažesnes kainas.

Atsižvelgdamas į tai, specialistas vertino, kad objektyviai ieÅ¡kovės nurodyta paslaugų savikaina ir jos faktiÅ¡kai uždirbamas pelno procentas parodo rinkos kainÄ . Vis dėlto tokios prielaidos savaime nepatvirtina, kad ieÅ¡kovės pateikta informacija yra objektyvi. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti deklaratyvÅ«s argumentai nepaneigia nurodytų konsultacinės iÅ¡vados turinio trÅ«kumų.

37. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog atsakovių pirkimuose nustatyti maksimalÅ«s įkainiai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie realiÄ rinkoje susiklosčiusiÄ situacijÄ , tačiau rėmėsi duomenimis ir skaičiavimais, atspindinčiais jos individualiÄ situacijÄ ir paremtais jos pačios taikoma praktika, kurie negali bÅ«ti vertinami kaip kriterijus, objektyviai patvirtinantis nustatytų įkainių neteisėtumÄ .

Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad ir atsakovės tinkamai neįvykdė joms tenkančios įrodinėjimo pareigos, nes jos nepagrindė konkrečių įkainių, bet tik kritikavo ieškovės išdėstytus argumentus, taip pat nėra pagrįsti. Atsakovės šiuo atveju pagrindė, kad, atsižvelgdamos į rinkos kainų pokyčius ir svyravimus, nustatydamos įkainius, jos padidino 30 proc. ankstesnėse sutartyse nustatytus įkainius. Be to, atsakovės pateikė argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius jų atsikirtimus į ieškovės nurodytus teiginius.

38. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodė ieÅ¡kovė, Å¡iuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl jo absoliutaus negaliojimo pagrindo, kadangi teismas neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti neteisėtu pasiÅ«lymų formos 2 priedo 19 eilutės nuostatas dėl sÄ matinės vertės. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiais pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ CPK nuostatÄ , yra nurodęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).

39. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, prašė pripažinti negaliojančiomis pasiÅ«lymo formų 2 priedo 19 eilutės nuostatas tiek dėl to, jog jose įraÅ¡yti maksimalÅ«s įkainiai yra nepagrįsti, tiek ir dėl to, kad Å¡ioje eilutėje yra nustatytos kitokios (didesnės), nei kitose eilutėse, sÄ matinės vertės ribos (kitose eilutėse minimali sÄ matinė vertė ir maksimali sÄ matinė vertė skiriasi apie 2 kartus, pavyzdžiui, 25 000 Eur ir 50 000 Eur, o 19 eilutėje minimali sÄ matinė vertė ir maksimali sÄ matinė vertė skiriasi 3,5 karto, nuo 700 000 Eur iki 2 500 000 Eur).

Tačiau kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė įrodinėjo tik jos ginčijamų įkainių neteisėtumÄ ir plačiau nedetalizavo argumento, kad 2 priedo 19 eilutė buvo iÅ¡skaidyta netinkamai. Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad esminis ieÅ¡kovės reikalavimas dėl aptariamos nuostatos buvo susijęs su tuo, jog joje nustatyti įkainiai yra neteisėti, ir šį reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo. Pirmosios instancijos teismui iÅ¡sprendus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl pasiÅ«lymo formų 2 priedo 19 eilutės teisėtumo, nėra pagrindo vertinti, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad perkančiajam subjektui nėra nustatyta pareiga nustatyti maksimalius įkainius bÅ«tent ieÅ¡kovės nurodytu bÅ«du, t. y. nustatant proporcingus intervalus, todėl aplinkybė, kad vienoje iÅ¡ eilučių didžiausiÄ ir mažiausiÄ sÄ matines vertes skiria didesnis intervalas nei kitose eilutėse, savaime nedaro Å¡ios nuostatos neteisėta. Kitų aplinkybių, patvirtinančių Å¡ios nuostatos neteisėtumÄ , ieÅ¡kovė nenurodė. Dėl sprendimo neskaidyti pirkimų objektų į dalis teisėtumo 40.

PÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo pagrindu vykdomi pirkimai gali bÅ«ti atliekami skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, ir apibrėžiant Å¡ių dalių apimtį ir dalykÄ . Taigi, kitaip nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPÄ®), PÄ® tiesiogiai nėra nustatyta perkančiųjų subjektų pareiga atitinkamais atvejais privalomai skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis arba pirkimo dokumentuose nurodyti pagrįstas aplinkybes, dėl kurių skaidyti pirkimÄ Ä¯ dalis nėra tikslinga.

PÄ® projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te toks reglamentavimas aiÅ¡kinamas tuo, kad komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas yra liberalesnis nei klasikiniame sektoriuje. Vis dėlto Å¡io įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad, siekdami padidinti konkurencijÄ komunalinio sektoriaus pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimÄ , perkantieji subjektai gali skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog pirkimo objektas gali bÅ«ti skaidomas į dalis kiekybiniu pagrindu, kad pirkimo sutarties apimtys atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pajėgumus, kokybiniu pagrindu, kad bÅ«tų atsižvelgiama į smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių specializacijÄ ir jų veiklos sektorių, ar pagal skirtingus pirkimo objekto įgyvendinimo etapus.

Vadinasi, nepaisant to, kad PÄ® nėra tiesiogiai nustatyta perkančiojo subjekto pareiga skaidyti pirkimÄ Ä¯ dalis, toks pirkimų vykdymo bÅ«das, padedantis įtraukti į pirkimus maÅ¾Ä sias ir vidutines įmones ir didinti konkurencijÄ pirkimuose, Å¡iame sektoriuje taip pat yra skatinamas.

41. Siekis didinti konkurencijÄ komunalinio sektoriaus vykdomuose pirkimuose, įtraukti juose dalyvauti mažas ir vidutines įmones, atsispindi ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklÄ vandens, energetikos, transporto ir paÅ¡to paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB. Å ios direktyvos, kurios nuostatos yra įgyvendinamos PÄ®, konstatuojamosios dalies 87 punkte, be kita ko, nurodyta, kad vieÅ¡ieji pirkimai turėtų bÅ«ti pritaikyti mažų ir vidutinių įmonių poreikiams, o perkantieji subjektai turėtų bÅ«ti skatinami naudotis Gerosios patirties kodeksu, nustatytu 2008 m. birželio 25 d.

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Europos gerosios patirties kodeksas, kuriuo siekiama suteikti mažoms ir vidutinėms įmonėms daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis“, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip taikant viešųjų pirkimų sistemÄ suteikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms daugiau galimybių dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose; tuo tikslu turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, kad sutartys gali bÅ«ti skaidomos į pirkimo dalis. Å ioje direktyvoje taip pat nurodyta, jog valstybėms narėms turėtų bÅ«ti leidžiama padaryti daugiau, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms bÅ«tų lengviau dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje, nustatant pareigÄ svarstyti sutarties skaidymo į pirkimo dalis, sudarant mažesnes sutartis, tikslingumÄ , nustatant perkantiesiems subjektams reikalavimÄ pagrįsti sprendimÄ neskaidyti sutarčių į pirkimo dalis arba nustatant, kad skaidymas į pirkimo dalis tam tikromis sÄ lygomis yra privalomas.

42. Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų skaidymas į dalis taip pat buvo pripažįstamas kaip skatinamas pirkimų organizavimo bÅ«das dar tuo metu, kai tokio reikalavimo nebuvo nustatyta VPÄ®. Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus dėl pirkimo objektų sujungimo į vienÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, kad nors nei VPÄ®, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos iÅ¡skaidyti sudėtinį pirkimo objektÄ Ä¯ kelis, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jos Å¡ioje srityje turi visiÅ¡kÄ diskrecijÄ .

Atsižvelgiant į lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis bÅ«tų Å¡iuos pirkimo objektus iÅ¡skaidžius.

Taigi, kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobÅ«džio vertinimas) ir ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

43. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai sudaro pagrindÄ sutikti su Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, kad komunalinių paslaugų sektoriuje vykdomiems pirkimams taikomas teisinis reglamentavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip suteikiantis teisę perkantiesiems subjektams apjungti bet kokio pobÅ«džio prekes, paslaugas ir darbus į vienÄ pirkimo objektÄ ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis, ar sudarantis galimybes nevertinti neskaidymo įtakos konkretaus pirkimo efektyvumui.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pagrįstai nurodė, kad neskaidant pirkimo objekto į dalis sumažėja galimybės dalyvauti pirkime smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat sumažėja tikimybė, jog tiekėjai, siekdami sudaryti sutartį, siÅ«lys racionalesnes kainas. Nors PÄ® nėra nustatyta pareiga perkantiesiems subjektams skaidyti Å¡iame sektoriuje vykdomų pirkimų objektus į smulkesnes dalis, poreikis spręsti klausimÄ dėl pirkimų neskaidymo pagrįstumo kyla iÅ¡ bendrųjų pirkimuose taikomų principų, kad pirkimuose neturi bÅ«ti varžoma konkurencija ir turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos dalyvauti pirkimuose smulkioms bei vidutinėms įmonėms.

44. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju atsakovės vykdo du pirkimus, kiekvieno iÅ¡ kurių objektÄ sudaro analogiÅ¡kos projektavimo paslaugos, kurios turės bÅ«ti vykdomos teritorijoje, susidedančioje iÅ¡ kelių regionų (Vilniaus ir Panevėžio; Kauno, Klaipėdos ir Å iaulių). Todėl ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju pagrįstai nurodo, kad kiekvieno iÅ¡ atsakovių vykdomų pirkimų objektas iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti iÅ¡skaidytas į mažesnes dalis pagal atskirus regionus. Atitinkamai, vertinant Å¡iÄ aplinkybę pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad ginčo pirkimų atveju atsakovių sprendimas neskaidyti jų objektų į dalis negali bÅ«ti grindžiamas formaliu argumentu, jog PÄ® nėra nustatyta tokia prievolė, tačiau turi bÅ«ti pagrįstas realiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, rodančiomis, kad toks sprendimas yra racionalus ir pagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys tokias aplinkybes patvirtina.

45. Atsakovės sprendimÄ neskaidyti pirkimų objektų į mažesnes dalis grindžia argumentais, kad pagal turimÄ patirtį atitinkamose teritorijose, kuriose turės bÅ«ti teikiamos pirkimų objektÄ sudarančios paslaugos, yra gaunama itin mažai užsakymų, todėl suskaidžius pirkimus į mažesnes dalis kiltų grėsmė, jog kai kuriuose regionuose bus nupirktas labai mažas paslaugų kiekis arba net gali susiklostyti situacija, kai tam tikrame regione paslaugos visai nebus nupirktos. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės anksčiau vykdė projektavimo paslaugų pirkimus, kurių objektÄ sudarančios paslaugos turėjo bÅ«ti vykdomas mažesnėse teritorijose.

Byloje pateiktos tipinės inžinerinių tinklų projektavimo sutartys patvirtina, kad ieÅ¡kovė, kaip Å¡ių pirkimų laimėtoja, buvo sudariusi atskiras pirkimo sutartis dėl gamtinių dujų skirstymo sistemos projektavimo paslaugų teikimo Panevėžio ir Å iaulių regionuose. Tačiau pati ieÅ¡kovė 2022 m. kovo 4 d. raÅ¡tu kreipėsi į ESO su praÅ¡ymu nutraukti Å¡ias sutartis prieÅ¡ terminÄ bendru Å¡alių sutarimu. Tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė, be kita ko, grindė aplinkybėmis, kad ji yra gavusi labai mažai užsakymų pagal sutartis – pagal sutarčių nuostatas per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. balandžio 6 d., t. y. per 3 metus, turėjo bÅ«ti pateikta mažiausiai 30 užsakymų, tačiau faktiÅ¡kai per beveik 2 sutarčių galiojimo metus užsakovė yra pateikusi vos 1 užsakymÄ Panevėžio regione ir nė vieno užsakymo Å iaulių regione. 2022 m. kovo 24 d. ieÅ¡kovė ir ESO sudarė susitarimus, kuriais Å¡ios sutartys buvo nutrauktos prieÅ¡ terminÄ .

Tokios aplinkybės apie ankstesnę ESO patirtį vykdant mažesnėse teritorijose sudarytas pirkimo sutartis patvirtina atsakovių argumentus, kad suskaidžius pirkimus į dalis egzistuoja itin didelė rizika, jog tiekėjams nebus užtikrintas net minimalus užsakymų skaičius. Duomenų, kad šiuo metu faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi ir tiekėjai gali tikėtis gauti žymiai daugiau užsakymų atskiruose regionuose, byloje nėra. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde neįrodinėja ir ieškovė.

46. Pirmiau aptarti duomenys apie ankstesnių pirkimų sutarčių vykdymo aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ sutikti su atsakovių pozicija, kad sprendimas neskaidyti pirkimų objektų į dalis pagal atskirus regionus Å¡iuo atveju yra ekonomiÅ¡kai pagrįstas, racionalus ir priimtas siekiant užtikrinti tiekėjų interesus. Tiekėjų dalyvavimas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose nėra savitikslis. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu reiÅ¡kia jo suinteresuotumÄ gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-255/2014), todėl pirkimų vykdymo bÅ«das, kai potencialiems pirkimų laimėtojams nėra užtikrinama reali galimybė vykdyti sutartį, negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas.

Å iuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, suskaidžius pirkimus į smulkesnes dalis pagal atskiras teritorijas, paslaugų tiekėjas privalėtų visÄ sutarčių galiojimo laikotarpį iÅ¡laikyti parengtus resursus, reikalingus sutartims įvykdyti, nors faktiÅ¡kai jam galėtų bÅ«ti pateikti vos keli užsakymai arba jis galėtų negauti nė vieno užsakymo.

47. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad faktiÅ¡kai pirkimai galėtų bÅ«ti įvykdyti ir jų neskaidant į dalis ir kad tai galimai neturėtų įtakos konkurencijos pirkimuose sumažėjimui, yra deklaratyvÅ«s, nurodyti neatsižvelgiant į pirmiau aptartas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su pirkimo sutarčių vykdymu, ir nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog sprendimas neskaidyti pirkimų Å¡iuo atveju yra racionalus ir priimtas siekiant užtikrinti tiekėjų interesus. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje, nurodė, jog pačios atsakovės gali nustatyti pirkimo dokumentuose minimalius užsakymų kiekius, todėl pirkimų neskaidymo nepagrindžia atsakovių teiginiai apie siekį užtikrinti minimalų užsakymų skaičių.

Nors Viešųjų pirkimų tarnybos argumentas, kad atsakovės gali pačios nustatyti pirkimuose mažesnį minimalų užsakymų skaičių, yra pagrįstas, pirmiau aptarti duomenys apie ankstesnių sutarčių vykdymo aplinkybes rodo egzistuojant tikimybę, kad tam tikrose teritorijose sutarties galiojimo laikotarpiu gali bÅ«ti negauta visai jokių užsakymų arba gautas itin mažas jų kiekis. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati ieÅ¡kovė, Å¡ioje byloje įrodinėjanti, jog tiekėjai gali bÅ«ti ne mažiau suinteresuoti dalyvauti pirkimuose, kurių objektÄ sudarančios paslaugos turėtų bÅ«ti vykdomos mažesnėje teritorijoje, tačiau kuriuose minimalus užsakymų kiekis bÅ«tų mažesnis, pirmiau minėtame 2022 m. kovo 4 d. raÅ¡te dėl anksčiau sudarytų sutarčių nutraukimo nurodė, kad sutarčių, pagal kurias yra teikiama itin mažai užsakymų, vykdymas jai nėra naudingas – ji negauna pajamų, kurias tikėjosi gauti teikdama pasiÅ«lymus ir sudarydama sutartis, be to, jai yra nenaudinga ir neefektyvu laikyti sukauptus pajėgumus, reikalingus sutarčių vykdymui, nors užsakymai nėra teikiami.

48. Pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje, ieškovė, teigdama, jog atsakovės, neskaidydamos pirkimų objektų į dalis pagal atitinkamus regionus, pažeidė pirkimų principus, aiškiai neįvardijo, kaip šie pažeidimai pasireiškė, o jos nurodyta aplinkybė, kad ieškovės buveinė yra Vilniuje, todėl pasiūlymuose ji turi įvertinti išlaidas kurui, reikalingam vykstant į kitus regionus, savaime neįrodo sprendimo neskaidyti pirkimų objekto į dalis neteisėtumo ar jos negalėjimo pateikti pasiūlymus.

IeÅ¡kovė nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kad ji nebÅ«tų pajėgi suteikti techninėse specifikacijose nustatytus paslaugų kiekius atsakovėms neiÅ¡skaidžius pirkimų pagal atskiras teritorijas. Savo ruožtu byloje esantys duomenys, kad ieÅ¡kovė yra gana didelė įmonė, turinti, jos teigimu, 40 darbuotojų, taip pat kad ji jau anksčiau yra teikusi atitinkamas paslaugas ne Vilniaus regione, kur ji turi buveinę, bet Å iaulių ir Panevėžio regionuose, sudaro pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog pirkimų neiÅ¡skaidymas neapribojo jos galimybės konkuruoti dėl sutarčių sudarymo.

Dėl procesinės bylos baigties 49. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino Å¡alių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl ginčijamų pirkimo sÄ lygų, teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Marius Bajoras Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė