2023-10-11 Nr. AB-17847-3-66-3-00050-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-19-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00050-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos visuomenės tarybos prašymo ištirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ patvirtinto ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1541 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ papildyto 48 priedo „Gyvenimo įgūdžių bendroji programa“ teisėtumą priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. spalio 6 d. gautas pareiškėjo Lietuvos visuomenės tarybos (toliau – ir pareiškėjas) prašymas, kuriame prašoma ištirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ patvirtinto ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1541 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ papildyto 48 priedo „Gyvenimo įgūdžių bendroji programa“ (toliau – ir Programa) dalių dėl lytinio mokymo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams, įstatymams ir 18-os Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (įsiteisėjimo) pamokas pagal Programą dalyje dėl lytinio mokymo taikyti tik neprivaloma tvarka; nesant galimybės taikyti dalinio taikymo – stabdyti Programos privalomą dėstymą mokyklose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, jog prašoma ištirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto teisėtumą; ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro pateikiamais duomenimis ir pateiktais Lietuvos visuomenės tarybos įstatais, pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis asociacijos teisinę formą. Tačiau pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį dėl norminių administracinių aktų teisėtumo į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu gali kreiptis tik profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege (pagal įstatymą) priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia (be kita ko) vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi pozicijos, kad „laisvas profesijas reguliuojančios institucijos“ nėra tokios organizacijos, kurios atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (kurio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai) prasmę, nes tokios institucijos yra įsteigtos įstatymu siekiant reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, todėl valstybė gali nustatyti pareigą valstybės reguliuojama profesine veikla besiverčiantiems asmenims būti atitinkamos institucijos nariu (žr. 2001 m. balandžio 3 d. nutarimą dėl priimtinumo O. V. R. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44319/98); 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 6878/75; 7238/75).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, yra asociacijos, steigiamos įstatymo pagrindu, asociacijų nariais yra valstybės kontroliuojamų arba laisvųjų profesijų atstovai, šios asociacijos vykdo įstatyme nustatytas viešąsias funkcijas, narystė dažniausiai būna privaloma. Tokių profesinių asociacijų steigimą nustato, pvz., Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, kt.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas yra profesinės savivaldos asociacija, įsteigta pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pareiškėjas neatitinka profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, požymių, t. y. tai nėra asociacija, kuri jungia narius profesiniu pagrindu ir kurios privalomą steigimą įtvirtina įstatymas. Todėl pareiškėjas nepatenka į baigtinį ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-19-525/2015; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-30-602/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-19-556/2023 ir kt.).

Atsižvelgus į ABTĮ 112–114 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pvz., subjektai, nurodyti ABTĮ 112 str. 1 ir 2 d.), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja (ABTĮ 114 str.). Kai individuali administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą gali pradėti pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės. Tačiau ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nenurodyti subjektai savo galbūt pažeistas teises, prašydami bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų norminių administracinių aktų teisėtumo įvertinimo, gali ginti nagrinėjant viešojo administravimo srityje kilusį individualų ginčą, kuriame yra taikomas tas konkretus norminis teisės aktas (ABTĮ 113–114 str.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas, kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nepriėmus prašymo, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesprendžiamas.

Pareiškėjas su prašymu pateikė 2023 m. rugsėjo 21 d. pavedimo nurodymą Nr. 58, patvirtinantį, kad jis sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsisakius priimti prašymą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p., 116 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos visuomenės tarybos prašymą ištirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ patvirtinto ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1541 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ papildyto 48 priedo „Gyvenimo įgūdžių bendroji programa“ teisėtumą.

Grąžinti pareiškėjui Lietuvos visuomenės tarybai 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius