c1ce4f6e-e05b-4362-bb37-4ab89da08bc2 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-579/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01053-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.3.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Dianai Vorvul, Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, nuteistiesiems D.

K. ir V. K., jų gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, specialistėms A. K., L. J., A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir D. K. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkių) MGL, t. y. 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis privalo įmokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo termino ir paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atveju paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nuspręsta atlikti pataisos namuose, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytas D.

K. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. gegužės 15 d., iÅ¡ viso 29 (dvideÅ¡imt devynios) dienos, vienÄ sulaikymo/suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. D. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdeÅ¡imties) MGL, t. y. 1129,80 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų 80 centų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytas V. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. balandžio 16 d., 7.05 val., iki 2013 m. balandžio 16 d., iÅ¡ viso 1 (viena) diena, jÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžių baudai. V. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018 m. birželio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir į Å¡iÄ sÄ skaitÄ Ä¯plaukiančias lėšas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ nuspręsta panaikinti. Pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018 m. birželio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į UAB „A.“ pinigines lėšas, esančias AB DNB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į Å¡ias sÄ skaitas įplaukiančias lėšas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ nuspręsta panaikinti.

Pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018 m. birželio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į V. K. pinigines lėšas 14 350 (keturiolikos tÅ«kstančių trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų sumai. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ nuspręsta panaikinti. Pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018 m. birželio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į UAB „A.“ automobilius ir puspriekabes:

Opel Omega, VIN numeris (duomenys neskelbtini); W.N.P. M. SUSKI, VIN numeris (duomenys neskelbtini); Volvo FH12, VIN numeris (duomenys neskelbtini); Volvo FH12, VIN numeris (duomenys neskelbtini); RENAULT KANGOO, VIN numeris (duomenys neskelbtini); MERCEDES BENZ 1827, VIN numeris (duomenys neskelbtini); KAESSBOHRER, VIN numeris (duomenys neskelbtini); MERCEDES BENZ, VIN numeris (duomenys neskelbtini); SCHMITZ, VIN numeris (duomenys neskelbtini); MAN, VIN numeris (duomenys neskelbtini); TOYOTA, VIN numeris (duomenys neskelbtini); LEXUS, VIN numeris (duomenys neskelbtini);

SOMMER, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); SCHMITZ Cargobull, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); KOEGEL, VIN numeris (duomenys neskelbtini); WIELTON, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); KOEGEL, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); GENERAL TRAILERS, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini);

VOLVO, VIN numeris (duomenys neskelbtini); VOLVO, VIN numeris (duomenys neskelbtini); WIELTON, VIN numeris (duomenys neskelbtini); VOLVO, VIN numeris (duomenys neskelbtini); VOLVO, VIN numeris (duomenys neskelbtini); WIELTON, VIN numeris (duomenys neskelbtini); KRONE, VIN numeris (duomenys neskelbtini); VOLVO, VIN numeris (duomenys neskelbtini); SCHMITZ Cargobull, VIN numeris (duomenys neskelbtini); WIELTON, VIN numeris (duomenys neskelbtini); MERCEDES BENZ, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini);

KRONE, VIN numeris (duomenys neskelbtini); KOEGEL, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); KOEGEL, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini); SCHMITZ Cargobull, VIN numeris (duomenys neskelbtini); VOLVO, VIN numeris (duomenys neskelbtini); KOEGEL, VIN numeris (duomenys neskelbtini); DAF, VIN numeris (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., bÅ«damas UAB „A.“ komercijos direktoriumi, tačiau realiai vadovavęs UAB „A.“, duodant nurodymus dėl įmonės veiklos bei buhalterinės apskaitos vedimo direktoriaus pareigose tuo metu buvusiam savo tėvui V. K., o nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi, veikdamas kartu su UAB „T.“ direktoriumi K. M. ((duomenys neskelbtini) mirusiu), siekdamas UAB „A.“ naudai iÅ¡vengti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio perkeliant privalomÄ mokėti pridėtinės vertės mokestį fiktyviai veiklai naudojamai UAB „T.“, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d. užsiėmė parduodamų krovininių vilkikų ir jų puspriekabių paieÅ¡ka, suradęs realiai parduodamÄ transporto priemonę, į jų pirkimo - pardavimo grandinę įtraukė fiktyviai veiklai naudojamÄ UAB „T.“.

D. K., žinodamas, kad UAB „T.“ realiai perkamų vilkikų bei jų priekabų neįgyja, o yra įforminami tik fiktyvÅ«s jų įsigijimÄ patvirtinantys dokumentai, kuriuose nurodomi melagingi duomenys apie tai, kad perkamus vilkikus bei priekabas įgyja ne UAB „A.“, o UAB „T.“, kurios direktorius K. M., vykdydamas visus D. K. bei kitų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų (galimai Lenkijos piliečių M. K. ir P. B., kurių atžvilgiu yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Lenkijos Respublikoje) nurodymus, vilkikų bei jų priekabų įsigijimÄ Ä¯formino UAB „T.“ vardu.

D. K., žinodamas, kad UAB „T.“ neturėdama jokių finansinių, materialinių resursų negalės savarankiÅ¡kai vykdyti prekybos vilkikais ir puspriekabėmis, žinodamas, kad realiai krovininius automobilius bei priekabas iÅ¡ įvairių pardavėjų perka jo vadovaujama UAB „A.“, žinodamas, kad UAB „T.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojamo PVM nemokės, tokiu bÅ«du siekdamas UAB „A.“ naudai iÅ¡vengti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, organizavo transporto priemonių įsigijimÄ UAB „T.“ vardu, o vėliau kartu su kitais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis (galimai Lenkijos piliečiais M.

K. ir P. B.), duodamas nurodymus K. M. dėl dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo, organizavo jų pardavimÄ UAB „A.“ pagal sekančius K. M. parengtus dokumentus, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad transporto priemones parduoda UAB „T.“. Po ko, D. K. įtraukimui į UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrus buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiam asmeniui pateikė iÅ¡vardintas K. M. parengtas 151 fiktyvias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo nurodyti melagingi duomenys apie transporto priemonių įgijimÄ iÅ¡ UAB „T.“, iÅ¡ viso už tuo metu galiojusia valiuta - 69 974 797,56 litus (20 266 102,17 eurus), tame tarpe PVM tuo metu galiojusia valiuta - 12 144 386,50 litus (3 517 257,45 eurus).

Taip pat D. K., imituodamas atsiskaitymus su UAB „T.“ už neva pirktas transporto priemones pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodė K. M. iÅ¡raÅ¡yti apmokėjimÄ patvirtinančius fiktyvius UAB „T.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytus kasos pajamų orderius tuo metu galiojusia valiuta - litais: 2011 m. spalio 24 d. TK Nr. 30 – 189 376,00 litų sumai, 2011 m. spalio 24 d. TK Nr. 31 – 383 260,80 litų sumai, 2011 m. spalio 29 d. TK Nr. 33 – 40 525,51 litų sumai, 2011 m. lapkričio 8 d. TK Nr. 35 – 10 876,32 litų sumai, 2011 m. lapkričio 11 d.

TK Nr. 37 – 167 243,27 litų sumai, 2011 m. lapkričio 14 d. TK Nr.38 – 48 339,20 litų sumai, 2011 m. lapkričio 16 d. TK Nr. 39 – 69 056,00 litų sumai, 2011 m. lapkričio 16 d. TK Nr. 40 – 181 962,56 litų sumai, 2011 m. lapkričio 22 d. TK Nr. 42 – 1 052 827,78 litų sumai, 2011 m. lapkričio 22 d. TK Nr. 43 – 414 336,00 litų sumai, 2011 m. gruodžio 5 d. TK Nr. 47 – 169 311,50 litų sumai, 2011 m. gruodžio 6 d. TK Nr. 49 – 34 528,00 litų sumai, 2012 m. sausio 2 d. TK Nr. 51 – 1 147 434,50 litų sumai, 2012 m. sausio 3 d.

TK Nr. 52 – 478 212,80 litų sumai, 2012 m. sausio 6 d. TK Nr. 53 – 79 086,38 litų sumai, 2012 m. sausio 9 d. TK Nr. 54 – 86 320,00 litų sumai, 2012 m. sausio 24 d. TK Nr.56 – 401 912,82 litų sumai, 2012 m. sausio 27 d. TK Nr. 57 – 756 615,52 litų sumai, 2012 m. sausio 27 d. TK Nr. 58 – 44 886,40 litų sumai, 2012 m. vasario 7 d. TK Nr. 60 – 76 652,16 litų sumai, 2012 m. vasario 29 d. TK Nr.62 – 51 447,00 litų sumai, 2012 m. balandžio 16 d. TK Nr. 66 – 89 082,24 litų sumai, 2012 m. gegužės 15 d.

TK Nr. 69 – 362 544,00 litų sumai, 2012 m. birželio 8 d. TK Nr. 74 – 452 316,80 litų sumai, 2012 m. liepos 18 d. TK Nr. 78 – 725 088,00 litų sumai ir 2012 m. liepos 19 d. TK Nr. 79 – 241 696,00 litų sumai, kuriuos D. K. įtraukimui į apskaitos registrus pateikė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiam asmeniui. Tuo bÅ«du D. K., žinodamas, kad UAB „T.“ realiai nedalyvavo transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandoriuose, UAB „A.“ vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, kuriose nepagrįstai į PVM ataskaitÄ Ä¯traukė 12 144 386,50 litus pirkimo PVM ir tuo nepagrįstai sumažino 12 144 386,50 litų mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM.

Å iais savo veiksmais D. K. UAB „A.“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės - mokėti į valstybės biudžetÄ 12 144 386,50 litus (3 517 257,45 eurus) PVM. 1.1. Be to, D. K. 2012 m. rugpjūčio 17 d., bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymÄ Nr. DC-574, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , 2012 m. laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kuriame nurodyta, kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad, į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros pasikeitimu, žinodamas, kad realiai Å«kinės-finansinės operacijos tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“ nėra įvykusios, įtraukimui į UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrus pateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiam asmeniui žinomai suklastotas UAB „T.“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Tuo bÅ«du D. K. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, įvertinti jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už 2012 m. laikotarpį.

2. V. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 reikalavimus bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , aplaidžiai tvarkė teisės reikalaujamÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kuriame nurodyta, kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros pasikeitimu, vadovavimÄ UAB „A.“ perleido komercijos direktoriui - savo sÅ«nui D.

K., pats nekontroliavo įmonės veiklos ir jos buhalterinės apskaitos vedimo, dėl to D. K., pasinaudojus galimybe teikti nurodymus dėl įmonės apskaitos ir įtraukimui į UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrus pateikus buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiam asmeniui žinomai jam (D. K.) suklastotas UAB „T.“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei apmokėjimÄ už neva pirktas transporto priemones pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras patvirtinančius fiktyvius UAB „T.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytus kasos pajamų orderius tuo metu galiojusia valiuta - litais: 2011 m. spalio 24 d.

TK Nr. 30 – 189 376,00 litų sumai, 2011 m. spalio 24 d. TK Nr. 31 – 383 260,80 litų sumai, 2011 m. spalio 29 d. TK Nr. 33 – 40 525,51 litų sumai, 2011 m. lapkričio 8 d. TK Nr. 35 – 10 876,32 litų sumai, 2011 m. lapkričio 11 d. TK Nr. 37 – 167 243,27 litų sumai, 2011 m. lapkričio 14 d. TK Nr.38 – 48 339,20 litų sumai, 2011 m. lapkričio 16 d. TK Nr. 39 – 69 056,00 litų sumai, 2011 m. lapkričio 16 d. TK Nr. 40 – 181 962,56 litų sumai, 2011 m. lapkričio 22 d. TK Nr. 42 – 1 052 827,78 litų sumai, 2011 m. lapkričio 22 d.

TK Nr. 43 – 414 336,00 litų sumai, 2011 m. gruodžio 5 d. TK Nr. 47 – 169 311,50 litų sumai, 2011 m. gruodžio 6 d. TK Nr. 49 – 34 528,00 litų sumai, 2012 m. sausio 2 d. TK Nr. 51 – 1 147 434,50 litų sumai, 2012 m. sausio 3 d. TK Nr. 52 – 478 212,80 litų sumai, 2012 m. sausio 6 d. TK Nr. 53 – 79 086,38 litų sumai, 2012 m. sausio 9 d. TK Nr. 54 – 86 320,00 litų sumai, 2012 m. sausio 24 d. TK Nr.56 – 401 912,82 litų sumai, 2012 m. sausio 27 d. TK Nr. 57 – 756 615,52 litų sumai, 2012 m. sausio 27 d.

TK Nr. 58 – 44 886,40 litų sumai, 2012 m. vasario 7 d. TK Nr. 60 – 76 652,16 litų sumai, 2012 m. vasario 29 d. TK Nr.62 – 51 447,00 litų sumai, 2012 m. balandžio 16 d. TK Nr. 66 – 89 082,24 litų sumai, 2012 m. gegužės 15 d. TK Nr. 69 – 362 544,00 litų sumai, 2012 m. birželio 8 d. TK Nr. 74 – 452 316,80 litų sumai, 2012 m. liepos 18 d. TK Nr. 78 – 725 088,00 litų sumai ir 2012 m. liepos 19 d. TK Nr. 79 – 241 696,00 litų sumai, t. y. suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių įsigijimÄ , tuo bÅ«du apskaitos registruose buvo apskaitytos realiai neįvykusios Å«kinės operacijos, įtakojusios buhalterinėje apskaitoje turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimus.

Tai yra, V. K. aplaidžiai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos rezultatų, įvertinti jos turto.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas vadovavosi įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, atliko neteisingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir baudžiamojoje byloje priėmė nepagrįstÄ bei neteisingÄ procesinį sprendimÄ .

Kaltinimai D. K. buvo grindžiami dar ikiteisminio tyrimo metu – 2017 m. sausio 21 d. mirusio K. M. parodymais. K. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apklaustas 2013 m. balandžio 17 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. spalio 18 d., 2016 m. gruodžio 8 d., taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 17 d., tačiau nei vienoje apklausoje nedalyvavo nei D. K., nei jo gynėjas, nors nuo pat pirmosios apklausos K. M. davė parodymus, susijusius su D. K. tariamu dalyvavimu nusikalstamoje veikoje. 3.2.

Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu K. M. save teisinančius ir D. K. kaltinančius parodymus davė turėdamas gynėjÄ , nėra susijusi su D. K. ir jo gynybos teisėmis užduoti klausimus D. K. kaltinančius parodymus duodančiam asmeniui. Apie K. M. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nei D. K., nei jo gynėjas informuoti nebuvo. Nesuprantama ir nesuderinama su advokato etikos principais pirmosios instancijos teismo pozicija, kad informacijÄ apie su K. M. atliekamus procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime D.

K. gynėjas advokatas galėjo gauti bendradarbiaudamas su priešingus interesus nei jo klientas baudžiamojoje byloje turinčio K. M. advokatu. Skunde pažymimas 2015 m. gegužės 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentas sprendimas byloje Nr. 2K-276-976/2015. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentais, suformavo asmens, kuriam neturėjo galimybės užduoti klausimų baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo ir/ar jo gynyba, parodymų vertinimo taisykles. 3.3.

K. M. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesuprato ir nekontroliavo savo tik formaliai vadovaujamos UAB „T.“ sudaromų vilkikų pirkimo ir pardavimo sandorių reikšmės. Remiantis šia K. M. pozicija buvo suformuotas kaltinimas D. K., tačiau minėta K. M. pozicija neatitinka nei vieno iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų nurodytų aplinkybių bei kitų baudžiamosios bylos įrodymų. Minėtoje precedentinėje kasacinės instancijos teismo nutartyje atskleidžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Al-Khawaja and Tahery suformuota taisyklė, jog tuo atveju, kai liudytojo parodymus patvirtina kiti įrodymai, vertinimas, ar tokie parodymai yra lemiami, priklauso nuo juos patvirtinančių įrodymų įrodomosios reikšmės; kuo svaresni patvirtinantys įrodymai, tuo mažiau tikėtina, kad teismo procese nedalyvaujančio liudytojo parodymai bus traktuojami kaip lemiami.

K. M. parodymų lemiamumas akivaizdus vien jau iÅ¡ D. K. pateikto kaltinimo formuluočių, tačiau Å¡ioje byloje susiklostė ydinga ir paradoksali baudžiamojo proceso praktika, kai teismo procese nedalyvaujančio, o ikiteisminiame tyrime nei kaltinamųjų, nei gynybos neapklausto K. M. parodymus patvirtinantis įrodymas – specialisto iÅ¡vada dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos, buvo pateikta vadovaujantis K. M. parodymais. 3.4. 2014 m. vasario 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/35 dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos, be kita ko, konstatuota, kad – „UAB „T.“ vardu įformintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotos Å«kinės operacijos neįvyko arba neįvyko tomis sÄ lygomis ir tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, t. y.

UAB „T.“ realiai nedalyvavo autotransporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriuose, PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įformindama transporto priemonių pardavimÄ sudarė galimybę UAB „A.“ nepagrįstos PVM ataskaitos sukÅ«rimui“. Å iÄ iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė A. K. 2017 m. rugpjūčio 23 d. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog tai, kad UAB „A.“ nevykdė operacijų, nustatė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, Å¡ių faktinių aplinkybių ji nevertino, jos kompetencijoje yra vertinti tyrimo metu nustatytas aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje specialistė taip pat nurodė, jog tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė dėl to, kadangi buvo įforminti UAB „T.“ pardavimai UAB „A.“, o užduotyje UAB „T.“ nurodyta kaip fiktyvi įmonė. Specialistė nurodė, jog UAB „A.“ įstatymus pažeidė tik tuo, kad transporto priemones pardavė per fiktyviÄ Ä¯monę UAB „T.“. Galiausiai specialistė pripažino, kad susipažino su UAB „T.“ vadovo parodymais ir tie parodymai patvirtino nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonių įmonė nepardavė.

Taigi, specialisto iÅ¡vadÄ dėl UAB „A.“ veiklos pateikusi specialistė tiesiogiai vadovavosi K. M. parodymais, taip pat užduotį pateikusio ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nustatytomis aplinkybėmis, kurios, akivaizdu, taip pat buvo nustatytos remiantis K. M. parodymais. 3.5. Skunde pažymėta, kad dėl kartu su specialiste A. K. iÅ¡vadÄ pateikusios Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio vyriausiosios specialistės L.

J. 2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje iÅ¡sakytų teiginių apie tai, kad Å«kinės operacijos nevyko matyti iÅ¡ to, jog nuėjusi tikrinti UAB „A.“, ji rado UAB „T.“ automobilių įsigijimo dokumentus, teisiamojo posėdžio metu pasisakė D. K., paaiÅ¡kindamas, kad pagal tuo metu galiojusiÄ transporto priemonių registravimo tvarkÄ , Valstybės įmonėje „Regitra“ buvo privaloma pateikti transporto priemonės įsigijimo užsienyje dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas, nepaisant to, kad registruojama transporto priemonė įsigyta iÅ¡ Lietuvoje veikiančio subjekto, tačiau Å¡is paaiÅ¡kinimas nebuvo įvertintas, o minėtais specialistės L.

J. teiginiais yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. 3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/31 dėl UAB „T.“ Å«kinės finansinės veiklos pateikusios specialistės A. B. parodymus. 2017 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje specialistė nurodė, jog UAB „T.“ 2011 m. nuo pat pirmos deklaracijos pateikimo mokėjo sumas pavėluotai, vėliau buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys, tačiau įmonė vėl nevykdė Å¡ių sutarčių. UAB „A.“ neprivalo sekti, kaip UAB „T.“ moka mokesčius.

Su Å¡iais specialistės teiginiais sutinkama, tačiau pažymima, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. mokestinio patikrinimo metu UAB „T.“ mokestinių pažeidimų nenustatė. Specialisto iÅ¡vadoje dėl „T.“ Å«kinės finansinės veiklos nustatyta, kad UAB „T.“ 2012 m. be UAB „A.“ transporto priemones pardavė ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pastebėta ir tai, kad K. M. vadovaujama UAB „T.“, iki pradėdama vilkikų prekybÄ su UAB „A.“, sunkiasvorį transportÄ parduodavo UAB „A.“ konkurentams – Vilniaus bendrovei UAB „T.

M.“. Å iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu nurodė D. K. ir tai patvirtina baudžiamosios bylos medžiagoje esančios UAB „T.“ PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „T. M.“, todėl lieka neaiÅ¡ku, kaip galima konstatuoti bendrovės UAB „T.“ bei jos vadovo K. M. fiktyvumÄ , o dėl to, kad UAB „T.“ nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio, baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo traukti D. K.. Daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje negalima remtis K.

M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir Å¡ių parodymų pagrindu atsiradusiais kitais baudžiamosios bylos įrodymais. 3.7. 2017 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. W. I. nurodė, jog K. M., kurį liudytojas įvardino kaip UAB „T.“ savininkÄ , 2011 – 2013 metais pirko automobilius Lenkijoje, įskaitant ir iÅ¡ bendrovės „V. S. M. – B.“, kurioje dirbo pats liudytojas, bei Ispanijoje, kurioje Å¡is liudytojas lankėsi dėl automobilių pirkimo kartu su K.

M., ir pateikė tai patvirtinančiÄ fotografijÄ . Liudytojas P. G. nurodė, jog atvarius automobilius į LietuvÄ , juos priimdavo UAB „T.“ savininkas K. (iÅ¡ bylos aplinkybių nesunku suprasti, kad tai – K. M.). Å is liudytojas taip pat nurodė, kad matė K. M. apžiÅ«rint automobilius Ispanijoje. Nuo vaikystės K. M. pažįstanti liudytoja R. Å ., kuri D. K. pateiktų kaltinimų laikotarpiu UAB „T.“ dirbo buhaltere, 2017 m. gegužės 29 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog UAB „T.“ automobilius įgydavo Lenkijoje, K.

M. vyko į komandiruotes Vokietijoje, Lenkijoje, pats tvarkė UAB „T.“ banko sÄ skaitas ir niekuo nepasitikėjo bei viskÄ kontroliavo. Å ių liudytojų parodymai paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes, jog UAB „T.“ buvo fiktyviai veiklai naudojama bendrovė, o jos direktorius K. M. realiai vilkikų prekyba neužsiėmė, o tik vykdė D. K. ir, kaip nurodoma kaltinime, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų (galimai Lenkijos piliečių M. K. ir P. B., kurių atžvilgiu yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Lenkijos Respublikoje) nurodymus, formindamas fiktyvius sandorius tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“. 3.8.

Skunde atkreipiamas dėmesys į 2017 m. gruodžio 19 d. pirmosios instancijos teismui D. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko praÅ¡ymu prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtus dokumentus, kurie ne tik patvirtina, kad K. M. 2012 m. kaip UAB „T.“ atstovas pats betarpiÅ¡kai vykdė prekybÄ su Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos verslo subjektais, tačiau ir tai, kad ilgametę verslo patirtį turintis K. M. yra pelnęs tarptautinį apdovanojimÄ už pasiekimus prekyboje. Å ie baudžiamosios bylos įrodymai paneigia bet kokias abejones, jog K.

M. galėjo bÅ«ti absoliučiai nesavarankiÅ¡kai veikiantis ir nesÄ Å¾iningo verslo procesų suprasti negalintis asmuo, tačiau apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas, konstatavęs prieÅ¡ingai, dėl Å¡ių įrodymų apskritai nepasisakė. 3.9. Kaltinime nurodoma, kad D. K., imituodamas atsiskaitymus su UAB „T.“ už neva pirktas transporto priemones pagal minėtas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, nurodė K. M. iÅ¡raÅ¡yti apmokėjimÄ patvirtinančius fiktyvius UAB „T.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytus kasos pajamų orderius tuo metu galiojusia valiuta – litais, kuriuos D.

K. įtraukimui į apskaitos registrus pateikė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiam asmeniui. Å ias aplinkybes paneigia 2017 m. gruodžio 19 d. teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo A. J. nurodytos aplinkybės, kad jis pats yra matęs, kaip D. K. UAB „T.“ direktoriui K. M. už įsigytus vilkikus moka dideles sumas grynųjų pinigų. Tai, kad yra matęs D. K. už vilkikus su K. M. atsiskaitinėjantį grynaisiais pinigais, patvirtino ir kaltinamasis V. K., tačiau pirmosios instancijos teismas dėl V.

K., kaip ir dėl D. K., nuoseklių parodymų nurodė tik tiek, kad jų paaiÅ¡kinimai vertinti kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, apylinkės teismas neteisingai įvertino liudytojų P. W. I., P. G. ir A. J. parodymų reikÅ¡mę bei apskritai nevertino kitų D. K. teisinančių įrodymų, todėl padarė aiÅ¡kų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ . 3.10. Skunde nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu D. K. gynėjas bylÄ nagrinėjančiam teismui pateikė VÄ® „Regitra“ pažymas, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje ir joms buvo atlikta apžiÅ«ra, taip pat UAB „A.“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas su IP 559 muitinės dokumentais, įrodančiais, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės iÅ¡važiavo iÅ¡ Europos SÄ jungos.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras neginčijo Å¡iais įrodymais nustatytų aplinkybių, jog kaltinime nurodytos transporto priemonės atvyko į LietuvÄ ir buvo parduotos į trečiÄ sias Å¡alis, prokuroras nurodė tik tai, jog bendrovių „A.“ ir „T.“ Å«kinės operacijos buvo netikros. Tačiau 2013 m. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „A.“ pirktų transporto priemonių sutikrinimÄ ir visas neparduotas transporto priemones rado bendrovės „A.“ aikÅ¡telėje. 3.11.

Liudytojas L. D., kaltinimo D. K. laikotarpiu tvarkęs UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , 2017 m. gegužės 29 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad UAB „A.“ transporto priemones pirko iÅ¡ UAB „T.“, o ne tiesiogiai iÅ¡ Lenkijos, nes Lenkijos pardavėjai tiesiogiai nepardavė. Tokie L. D. teiginiai yra pagrįsti, tai akivaizdu dėl visame pasaulyje susiklosčiusios verslo praktikos, vykdant prekybÄ per oficialius ar neoficialius atstovus. L. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat pagrįstai nurodė, jog transporto priemones perkant tiesiogiai iÅ¡ Lenkijos pardavėjų bÅ«tų dar didesnis pelnas, o pridėtinės vertės mokestis eksporto atveju bÅ«tų grÄ Å¾intinas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės realiai buvo įgytos bendrovės „A.“, jos atvyko į Lietuvos RespublikÄ ir vėliau buvo parduotos eksportui į trečiÄ sias Å¡alis, o pagal kaltinimÄ tariama D. K. nusikalstama veika pasireiÅ¡kė tariamai fiktyvios bendrovės UAB „T.“ įtraukimu į transporto priemonių pirkimo grandinę, tampa neaiÅ¡ku, kokiÄ naudÄ iÅ¡ to gavo D. K. ar UAB „A.“, nes UAB „A.“ pridėtinės vertės mokestį bÅ«tų galėjusi susigrÄ Å¾inti ir jei transporto priemones bÅ«tų pirkusi tiesiogiai iÅ¡ Lenkijos pardavėjų. 3.12.

D. K. buvo nuteistas dėl to, jog padarė nusikalstamas veikas su ikiteisminiame tyrime nenustatytais asmenimis, kaltinime taip pat nurodoma, kad Å¡ie asmenys galimai yra Lenkijos piliečiai M. K. ir P. B., kurių atžvilgiu yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Lenkijos Respublikoje. Atkreipiamas dėmesys, kad Å¡ioje byloje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokias aplinkybes, susijusias su D. K. ar UAB „A.“, nustatė Lenkijos teisėsaugos institucijos, atliekančios atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ . Å ioje byloje konstatavus, kad D.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ veikdamas su kitais asmenimis ir nurodžius tik spėjimÄ dėl Å¡ių asmenų tapatybės, nebuvo atskleista, koks D. K. vaidmuo nusikalstamoje veikoje, dėl kurios tariamo padarymo jis yra nuteistas. D. K. nemoka lenkų kalbos ir, duodamas parodymus, nurodė, jog su M. K., su kuriuo jį supažindino K. M. ir kurį žinojo kaip Å¡io asmens verslo partnerį, bendravo vertėjaujant K. M.. K. M., apklaustas ikiteisminiame tyrime, neneigė, jog moka lenkų kalbÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad nusikalstama veika, pasisavinant PVM, atskleista nebuvo, o skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavęs asmuo.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas vadovavosi įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, atliko neteisingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė nemotyvuotÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. K. kaltės klausimÄ , apskritai neaiÅ¡kino faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logikos, neatsakinėjo į gynybos keltus argumentus bei neanalizavo V. K. kaltės klausimui spręsti reikÅ¡mingų teorinių ir praktinių aspektų. Teismas nesilaikė BPK 305 straipsnyje nustatytų reikalavimų nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turiniui. 4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis nėra susijusi su įmonės veiklos kontrole, todėl pirmosios instancijos teismas, pritardamas ydingam V.

K. pateiktam kaltinimui, padarė aiÅ¡kiÄ baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ . Ä® UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktos UAB „T.“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra suklastotos, o UAB „T.“ iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderiai nėra fiktyvÅ«s, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o V. K. inkriminuota nusikalstama veika padaryta nebuvo. 4.3. Pirmosios instancijos teisme V. K. nurodė, jog UAB A.“ biure bendru kabinetu dalinosi kartu su savo sÅ«numi D.

K. ir aikÅ¡telės vadybininku A. J., jis pats daug kartų yra matęs D. K. už transporto priemones K. M. mokant dideles pinigų sumas, todėl nesutinkama, jog kaltinime nurodyti UAB „T.“ kasos pajamų orderiai yra suklastoti. V. K. parodymus patvirtina 2017 m. gruodžio 19 d. posėdyje apklausto liudytojo A. J. nurodytos aplinkybės, jog jis pats yra matęs, kaip D. K. UAB „T.“ direktoriui K. M. už įsigytus vilkikus mokėjo dideles sumas grynųjų pinigų. Dėl to, pirmosios instancijos teismas, sutikęs su kaltinimo teiginiais, jog UAB „T.“ iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderiai buvo fiktyvÅ«s, neteisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes ir padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ . 4.4.

K. M. apklausa buvo pagarsinta 2018 m. sausio 8 d. teisiamajame posėdyje. Baudžiamojo proceso taisyklės leidžia teismui nuosprendyje remtis įtariamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat ir tais atvejais, kai jais įrodinėjama kito kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, jei Å¡ie parodymai perskaitomi teisiamajame posėdyje. K. M. parodymai Å¡ioje byloje vertintini kaip tokios svarbos įrodymas, kuris gali nulemti bylos baigtį, todėl, įvertinus jų nepatikimumÄ dėl parodymus davusio K.

M. turėto įtariamojo statuso bei jų prieÅ¡taringumo kitoms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nebuvo galima remtis K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir Å¡ių parodymų pagrindu atsiradusiais kitais baudžiamosios bylos įrodymais. 4.5. Pirmosios instancijos teisme V. K. paaiÅ¡kino, kad UAB „T.“ direktorių K. M. žinojo kaip stambų Lenkijos rinkoje transportÄ perkantį verslininkÄ , kurį matė bendraujantį su savo verslo partneriais iÅ¡ Lenkijos M.

K. ir P. B.. Jo sÅ«naus D. K. vadovaujama UAB „A.“ realiai iÅ¡ UAB „T.“ pirko sunkvežimių paketus ir visi jie bÅ«davo pristatyti į bendrovės „A.“ aikÅ¡telę, todėl kaltinime nurodytas teiginys – „neva pirktas transporto priemones“ yra visiÅ¡kai neteisingas, kaip ir teiginiai dėl į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktų suklastotų PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų. 4.6. Skunde pažymima, kad net ir sutinkant su kaltinimo pozicija dėl UAB „T.“ bei jos vadovo K.

M. fiktyvumo, negalima nustatyti bÅ«tinojo V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elemento – neatsargios kaltės. 2017 m. gruodžio 19 d. apylinkės teismui buvo pateiktos VÄ® „Regitra“ pažymos, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje ir joms buvo atlikta apžiÅ«ra, taip pat UAB „A.“ PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų kopijos su IP 559 muitinės dokumentais, įrodančiais, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės iÅ¡važiavo iÅ¡ Europos SÄ jungos.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras neginčijo Å¡iais įrodymais nustatytų aplinkybių. Be to, 2013 m. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „A.“ pirktų transporto priemonių sutikrinimÄ ir visas neparduotas transporto priemones rado bendrovės „A.“ aikÅ¡telėje. 4.7. Ä®vertinus tai, jog kaltinime nurodytos transporto priemonės atvyko į UAB „A.“ aikÅ¡telę, buvo registruojamos, o vėliau parduotos iÅ¡vyko daugiausiai į trečiÄ sias Å¡alis, net ir vadovaujantis kaltinimo pozicija dėl UAB „T.“ ir UAB „A.“ Å«kinių operacijų fiktyvumo, lieka neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė V.

K. aplaidumas – neatsargi kaltė kaltinime nurodytu laikotarpiu jam bÅ«nant atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad V. K. matė kaltinime nurodytų transporto priemonių atvykimÄ ir iÅ¡vykimÄ iÅ¡ UAB „A.“ aikÅ¡telės, darytina iÅ¡vada, kad jis neturėjo objektyvios pareigos nustatyti, kad tuometinis komercijos direktorius D. K. į Å¡ių transporto priemonių pirkimus įtraukė fiktyviÄ bendrovę, todėl V. K. veikoje negali bÅ«ti nustatytas subjektyviosios kaltės – neatsargumo, kriterijus.

Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija, grÄ Å¾indama pridėtinės vertės mokestį, kiekvienÄ mėnesį tikrino UAB „A.“ ir jokių pažeidimų nenustatė, o PVM grÄ Å¾inimÄ sustabdė tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį, todėl neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė V. K. neapdairumas kaltinimo laikotarpiu, kontroliuojant UAB „A.“ buhalterinės apskaitos vedimÄ . KaltinimÄ palaikantis prokuroras 2017 m. gruodžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad UAB „T.“ ir UAB „A.“ sandoriai buvo forminami tinkamai.

Taip pat pastebėtina, jog visi UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo iÅ¡saugoti. 4.8. Skunde nurodoma, kad V. K. nėra tinkamas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vien tai, kad Å«kio subjekto vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , savaime nepagrindžia jo atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimÄ (tvarkymÄ ). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitÄ arba jÄ aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su Å«kio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su Å«kio subjektu.

Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ Å«kio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-139/2016). 4.9. V. K. kaltinime pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nurodytu laikotarpiu – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., buvo UAB „A.“ direktoriumi, tačiau pats tiesiogiai UAB „A.“ buhalterinės apskaitos netvarkė, o už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ Å¡iuo laikotarpiu buvo su UAB „A.“ darbo teisiniais santykiais susijęs buhalteris L.

D.. Be to, V. K. buvo operuotas dėl širdies ir kraujagyslių ligų dar iki kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laikotarpio ir dėl to jam nustatytas tik 40 procentų darbingumas. V. K. dėl savo sunkios sveikatos būklės nuolat sirgo ir inkriminuoto kaltinimo laikotarpiu, o jo nedarbingumo laikotarpiu jį pavaduodavo ir laikino direktoriaus pareigas UAB „A.“ eidavo tuo metu komercijos direktoriumi buvęs D. K.. Tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įvertintos.

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nuteistųjų D. K. ir V. K. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo D. K. apeliacinio skundo 7. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu D. K. veiksmuose buvo nustatyti kvalifikuoto sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) realizavimo požymiai. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas vadovavosi įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisingÄ procesinį sprendimÄ , tačiau tokiam vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

8. Nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Ä®rodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai iÅ¡plauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Teismas, apraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis), o prireikus – ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius, nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami.

Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ dėl kiekvieno kaltinamojo, suraÅ¡ydamas iÅ¡samius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija esminių aptartų nuostatų pažeidimų skundžiamame nuosprendyje nenustatė.

9. IÅ¡ esmės pagrindinis apelianto argumentas, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti naikintinas, yra tai, kad teismas rėmėsi mirusio asmens – UAB „T.“ direktoriaus K. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors nei apeliantas, nei jo gynėjas nebuvo informuoti apie Å¡io asmens apklausÄ , jie neturėjo galimybės jam užduoti klausimų, pateikti atsikirtimų ir pan. Be to, vadovaujantis K. M. parodymais, buvo pateikta UAB „A.“ Å«kinės-finansinės veiklos iÅ¡vada, suformuluotas jam galutinis kaltinimas, todėl Å¡ie mirusio asmens parodymai buvo lemiami, nors, jau minėta, K. M. gynybos pusės nebuvo apklaustas. Apelianto teigimu, tokiu bÅ«du buvo nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoto precedento baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015, taip pat nesilaikyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

10. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebÅ«tinai lemia gynybos teisių apribojimÄ su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017).

Tokiose situacijose bÅ«tina vertinti, ar liudytojo (įtariamojo) nedalyvavimo teismo procese priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumÄ . ApkaltinamÄ jį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo (įtariamojo) parodymais tik tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbÄ byloje, yra pakankamai patikimi.

Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimÄ , patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad jie buvo pakankamai reikÅ¡mingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ ).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) K. M. mirė, todėl jis nedalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bei jo gynėjas neturėjo galimybės Å¡io apklausti dėl objektyvios priežasties, nepriklausančios nuo valstybės institucijų. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad K. M. parodymų vertinimas kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste apskritai nėra galimas. Å is asmuo, K. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net penkis kartus, įskaitant kartÄ ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo balsu perskaityti. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti K. M. parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas mirusio asmens parodymus vertina visų byloje surinktų duomenų kontekste, neteikiant jiems iÅ¡skirtinumo, palygindamas Å¡iuos parodymus su kitais bylos duomenimis, ir remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti įrodymai.

Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK 189 straipsnio, įtvirtinančio ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos įtariamojo apklausos tvarkÄ , nuostatos nebuvo pažeistos. Atmestini apelianto skundo teiginiai, kad jis bei jo gynėjas pažeidžiant proceso įstatymo reikalavimus buvo neinformuoti apie K. M. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Tokios pareigos, t. y. informuoti kitus įtariamuosius apie vieno įtariamojo apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , įstatymų leidėjas prokurorui nėra įtvirtinęs.

12. D. K. pateiktame kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuota, kad jis, veikdamas kartu su Å¡iuo metu jau mirusiu UAB „T.“ direktoriumi K. M., siekė UAB „A.“ naudai iÅ¡vengti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, perkeliant privalomÄ mokėti pridėtinės vertės mokestį fiktyviai veiklai naudojamai UAB „T.“. Pagal šį kaltinimÄ D. K. buvo nuteistas ir pirmosios instancijos teismo, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , paaiÅ¡kėjo, jog D. K. ne iÅ¡vengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, tačiau įgijo teisę į Å¡io mokesčio susigrÄ Å¾inimÄ , t. y. jam turi bÅ«ti inkriminuotas kitas alternatyvus sukčiavimo objektyviosios pusės požymis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is kaltinimo keitimas nepasunkina nuteistojo teisinės padėties, todėl yra galimas.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui turi bÅ«ti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, teismas privalo praneÅ¡ti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokiÄ galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ .

Nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje BPK 256 straipsnio redakcijoje yra tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Pažymėtina, jog BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybÄ , konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai.

BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarkÄ , pagal kurio 1, 3 dalis teismas (tame tarpe ir apeliacinės instancijos), kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams, taip pat kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu informavo D. K. bei jo gynėjÄ apie galimÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo bÅ«do (siektos gauti turtinės naudos rÅ«Å¡ies) keitimÄ (25 t., b. l. 127). D. K. nurodė, kad pasikeitusiÄ faktinę aplinkybę suprato, jo gynybos pozicija nepasikeitė, nuteistojo gynėjas advokatas paprašė laiko pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms, įvertinant pasikeitusį nusikalstamos veikos padarymo objektyvųjį požymį.

Šis advokato prašymas buvo tenkintas.

14. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju sukčiavimas PVM mokėjimo srityje pasireiÅ¡kė siekiu apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į PVM susigrÄ Å¾inimÄ . PVM yra netiesioginis mokestis, kuris sumokamas už prekių tiekimÄ ir paslaugų teikimÄ , tenkinant Å¡ias sÄ lygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymÄ vyksta Å¡alies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks.

PVM sumoka galutinis vartotojas (pirkėjas), PVM mokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje už įgyjamas prekes ir paslaugas, o vėliau su Å¡iomis prekėmis ir paslaugomis sukÅ«rus pridėtinę vertę atskaitomas. Parduodant prekes ar paslaugas, pardavėjas buhalteriniuose dokumentuose (sÄ skaitose faktÅ«rose ir kt.) iÅ¡skiria PVM, kurį sumoka pirkėjas. Tačiau pardavėjas neįgyja nuosavybės teisės į iÅ¡ pirkėjo gautÄ PVM, o privalo Å¡ias lėšas sumokėti valstybei įstatymo nustatyta tvarka.

Tuo pačiu pirkėjas, kuris yra PVM mokėtojas, įgyja teisę pardavėjui sumokėtÄ PVM įtraukti į PVM atskaitÄ ir Å¡ia suma sumažinti prievolę mokėti valstybei PVM. Kaip jau minėta, prekės įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms įgyti ar paslaugoms teikti turi bÅ«ti realus, t. y. tokie veiksmai turi bÅ«ti atlikti realiai, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose.

15. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas klasikinis „karuselinio“ sukčiavimo atvejis. Esant tokiam sukčiavimo modeliui, paprastai veikia trys bendrovės iÅ¡ dviejų Europos SÄ jungos valstybių narių. Bendrovė „A“, registruota pirmoje valstybėje, vykdo neapmokestinamÄ prekių tiekimÄ Bendrijos viduje, t. y. jai parduodant prekes įmonei „B“, registruotai kitoje valstybėje narėje, taikomas nulinis PVM tarifas. Tuomet įmonė „B“ parduoda prekes įmonei „C“, registruotai toje pačioje valstybėje, kaip ir įmonė „B“.

Å iuo atveju taikomas pardavimo PVM. Ä®monė „B“ siunčia PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Ä¯monei „C“, tačiau jo nesumoka. Ä®monė „C“ toliau perparduoda prekes pradinei įmonei „A“, t. y. ji teikia prekes Bendrijos viduje kitai valstybei narei, todėl jai taikomas nulinis PVM tarifas. Ä®monė „C“ yra naudos gavėja, nes ji įgyja turtinę teisę, t. y. papraÅ¡o susigrÄ Å¾inti PVM iÅ¡ valstybės biudžeto. Tokiu bÅ«du pinigai, kurie nebuvo gauti iÅ¡ įmonės „B“, yra gaunami iÅ¡ valstybės iždo.

Pagal byloje nustatytus duomenis įmonė „A“ atitinka Lenkijos Respublikoje veikusias įmones bei jų atstovus, kurių atžvilgiu Lenkijos Respublikoje vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, iš kurių UAB „T.“ (įmonė „B“) pirko vilkikus ir toliau juos pardavė UAB „A.“ (įmonė „C“), kuri vėl juos parduodavo, tame tarpe neretai ir toms pačioms Lenkijos įmonėms. Analizuojamu atveju UAB „T.“ buvo fiktyviai veiklai naudojama įmonė, nes realiai krovininius automobilius bei priekabas iš įvairių pardavėjų pirko D.

K. vadovaujama UAB „A.“. UAB „T.“ savarankiÅ¡kai vykdyti prekybÄ vilkikais ir puspriekabėmis neturėjo jokių finansinių, materialinių resursų.

16. UAB „T.“ direktorius K. M., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino, nurodė, kad 2011 metais susipažino su lenkų tautybės asmeniu vardu P., kuris pasisiÅ«lė jam padėti versle, paminėdamas, kad jam UAB „T.“ vardu reikės forminti vilkikų pirkimus pardavimus. Po to Piotras jį supažindino su Lenkijos piliečiu M. K.. Toliau viskas vykdavo taip, kad jis M. K. nurodymu nuvykdavo į Å¡io asmens nurodytÄ vietÄ , kur bÅ«davo įforminami vilkiko pirkimo dokumentai, pagal kuriuos UAB „T.“ įgydavo transporto priemonę, kuri lenkų vairuotojų bÅ«davo nuvairuojama į UAB „A.“ aikÅ¡telę Å¡alia (duomenys neskelbtini).

Ten jis susipažino su D. K. ir V. K., tačiau visus reikalus tvarkė D. K.. Atvarius vilkikÄ Ä¯ UAB „A.“ aikÅ¡telę, paimdavo tranzitinius numerius ir juos atiduodavo D. K.. Po to UAB „A.“ atlikdavo pavedimÄ Ä¯ UAB „T.“ sÄ skaitÄ ir jis, paėmęs pinigus grynais, visus atiduodavo M. K.. Jokių pinigų D. K. neteko duoti. Å is kartais duodavo pinigų pragyvenimui, tačiau tai bÅ«davo daroma M. K. nurodymu. Už tarpininkavimÄ jam buvo mokama nuo 100 iki 300 litų. K. M. nurodė ir tai, kad buvo nemažai atvejų, kai UAB „A.“ sumokėdavo vilkiko pardavėjui tiesiogiai už UAB „T.“.

Netgi buvo palikęs UAB „T.“ antspaudÄ D. K., kuriuo Å¡is naudojosi. Jis paimdavo iÅ¡ D. K. jau užpildytus dokumentus UAB „T.“ vardu, jei reikėdavo, pasiraÅ¡ydavo, ir parveždavo juos savo įmonės buhalterei R. Å ., kuri apskaitÄ tvarkė namuose ir nežinojo, kas iÅ¡ tiesų vyksta. Apie tai, kad UAB „T.“ kaupiasi mokėtinas PVM, žinojo, tačiau jam M. K. žadėjo, kad mokesčiai bus padengti. Tai, kad UAB „A.“ įgyja teisę susigrÄ Å¾inti PVM, teigė nesupratęs (20 t., b. l. 167-170).

Papildomos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu K. M. dar kartÄ patvirtino, kad UAB „T.“ realiai nei pirko, nei pardavė vilkikus. Jo vadovaujama įmonė aikÅ¡telės laikyti transporto priemonėms neturėjo, taip pat nebuvo sudariusi nuomos sutarties su UAB „A.“ dėl aikÅ¡telės nuomos. Jo kompetencijoje buvo tik finansinių dokumentų pasiraÅ¡ymas (20 t., b. l. 173-175). K. M. parodymai nesikeitė ir po trejų metų vykdytose apklausose, kurių metu jis nurodė, kad viskÄ vykdė ankstesnių apklausų metu minėtų lenkų tautybės asmenų arba D.

K. nurodymu. K. M. pripažino, kad galėjo pasiraÅ¡yti fiktyvias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo nurodyti melagingi duomenys apie transporto priemonių įsigijimÄ iÅ¡ UAB „T.“, tačiau jokių grynųjų pinigų pagal kasos pajamų orderius niekada nėra gavęs. Visi pinigai, kurie bÅ«davo pervedami į UAB „T.“, iÅ¡ karto bÅ«davo iÅ¡gryninami (20 t., b. l. 187-192, 194-197).

17. Šiuos K. M. parodymus iš esmės patvirtina liudytojos R. Š. parodymai, specialisto išvada Nr. 5-2/31 dėl UAB „T.“ veiklos, specialisto išvada Nr. 5-2/35 dėl UAB „A.“ veiklos, VMI specialisto išvada Nr. AU22-4, specialisčių paaiškinimai, kita rašytinė bylos medžiaga. R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „T.“ iš pradžių veiklos beveik nevykdė, tačiau apie 2012 m. K. M. pradėjo jai nešti dokumentus, iš kurių matė, kad UAB „T.“ didelėmis sumomis pirkdavo vilkikus iš Lenkijos įmonių.

Pagrinde mokėjimus už vilkikus Lenkijos įmonėms atlikdavo UAB „A.“ pagal suraÅ¡ytÄ susitarimÄ . Buvo tik pavieniai atvejai, kuriais už vilkikus, kaip sakė pats K. M., jis mokėjo grynais, tačiau jokių pateisinančių dokumentų jai nepateikė. Matydavo, kad K. M. iÅ¡ sÄ skaitos nuimdavo dideles pinigų sumas, taip pat matydavo, kad dideles sumas ir įneÅ¡davo į UAB „T.“ sÄ skaitÄ . Dėl ko taip buvo daroma, nežinojo. Realiai nei vilkikų, nei pinigų nematė, sÄ skaitos nevaldė, tai darė pats K.

M.. Matė, kad vilkikų pirkimų pardavimų sandorių pasekmėje susidarydavo dideli mokėtini mokesčiai valstybei, tačiau K. M. sakydavo, kad jie greitai bus padengti. IÅ¡ pradžių kažkiek PVM buvo mokama, vėliau iÅ¡ viso nebemokėjo, tik žadėjo susimokėti. 2013 m. pabaigoje K. M. pasakė, kad UAB „T.“ bankrutuoja. R. Å . patvirtino K. M. parodymus ir ta apimtimi, jog visas bendrovės verslas iÅ¡ esmės prasidėjo apie 2011 metus, kai K. M. susipažino su lenku P., kuris buvo atvykęs į BaisogalÄ , jai teko kelis kartus šį asmenį matyti (19 t., b. l. 74-75).

Pirmosios instancijos teisme R. Å . patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad nežino, ar UAB „T.“ be jos ir direktoriaus K. M. buvo kitų darbuotojų. Ä® jÄ jokie darbuotojai nesikreipė dėl iÅ¡mokų. Vienu metu įmonės direktore buvo J. P., tačiau realiai vadovavo K. M., kuris buvo įmonės kasininkas, pats viskÄ kontroliavo. Perkamų ir parduodamų automobilių nėra mačiusi (23 t., b. l. 7-10). Taigi, R. Å . iÅ¡ esmės patvirtino, kad UAB „T.“ neturėjo nei reikiamų darbuotojų, nei materialinių resursų vilkikų pirkimui bei pardavimui stambiu mastu.

Pažymėtina ir tai, kad R. Å ., kaip pati nurodė, buhaltere dirbo po dvi valandas per dienÄ , vėliau dokumentus tvarkė savo namuose, todėl nei su kuo realiai bendradarbiavo K. M., nei kieno nurodymus vykdė ar nevykdė ji negalėjo nieko nurodyti.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. M. 2012 m., kaip UAB „T.“ atstovas, pats betarpiÅ¡kai vykdė prekybÄ su Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos verslo subjektais, jis yra netgi pelnęs tarptautinį apdovanojimÄ už pasiekimus prekyboje. Tai paneigia abejones, jog K. M. galėjo bÅ«ti nesavarankiÅ¡kai veikiantis ir nesÄ Å¾iningo verslo procesų suprasti negalintis asmuo. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad K. M. kaltės klausimas Å¡ioje nutartyje nėra sprendžiamas, nes Å¡is asmuo yra miręs, tačiau vertinama tai, ar jo vadovaujama UAB „T.“ iÅ¡ tiesų atliko pirkimo pardavimo sandorius, ar buvo naudojama fiktyviai veiklai vykdyti.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto (2 t., b. l. 152-162) matyti, kad pagal VMI duomenų bazėje esančias UAB „T.“ PVM deklaracijas patikrinimo metu nustatyta, jog iš visų UAB „T.“ laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. deklaruotų PVM apmokestinamųjų sandorių (8302851 Lt), pardavimai UAB „A.“ sudarė 7595316,67 Lt arba 91,5 procentus. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

UAB „T.“ deklaravo 51247331 Lt PVM arba 98 procentus visų UAB „T.“ PVM apmokestinamųjų sandorių. Šie duomenys paneigia nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde dėstomus teiginius, kad UAB „T.“ be UAB „A.“ transporto priemones taip pat didele apyvarta pardavinėdavo ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, netgi UAB „A.“ konkurentams. Tokie nustatyti atvejai buvo tik pavieniai, o absoliuti dauguma visų UAB „T.“ sandorių fiktyviai buvo vykdomi būtent su UAB „A.“.

Tai, kad keli liudytojai (P. W., P. G.) nurodė, jog K. M. yra pirkęs bei apžiūrėjęs automobilius Lenkijoje ir Ispanijoje, nepaneigia VMI specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių.

19. Mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad atskirais atvejais UAB „T.“ ir UAB „A.“ prekių tiekėjai yra tie patys. UAB „A.“ didžiÄ jÄ dalį pinigų už krovininius automobilius, kurių įsigijimas įformintas iÅ¡ UAB „T.“, pervedė ne UAB „T.“, o tiesiai Å¡ios įmonės (UAB „T.“) tiekėjams. 2012 m. birželio 30 d. UAB „A.“ įsiskolinimas UAB „T.“ sudarė 10 348 150 Lt, tai yra maždaug tiek, kiek UAB „T.“ turėjo sumokėti pridėtinės vertės mokesčio valstybei.

Padaryta iÅ¡vada, kad UAB „A.“ akivaizdžiai žinojo, jog UAB „T.“ iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis suformuotas pardavimo PVM nebus sumokėtas, nes pagrindinis pirkėjas su UAB „T.“ neatsiskaitė. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du UAB „A.“ realiai vadovavęs D. K. suvokė, kad Å¡iais veiksmais prisideda prie PVM nesumokėjimo į valstybės biudžetÄ , o pats įgyja turtinę teisę reikalauti PVM susigrÄ Å¾inimo. Be to, UAB „A.“ nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl pati bendrovė negalėjo įsigyti krovininių automobilių iÅ¡ Lenkijoje įregistruotų įmonių, nesinaudodama tarpininko – UAB „T.“ paslaugomis.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „A.“ 2015 m. VMI buvo pateikusi pasiÅ«lymÄ dėl mokestinio ginčo užbaigimo pasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio. Å iam siÅ«lymui įvertinti buvo sudaryta darbo grupė, vyko posėdžiai, UAB „A.“ teikė paaiÅ¡kinimus bei papildomus dokumentus vertinimui. Patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „A.“ pateikti dokumentai, priklausantys UAB „T.“, patvirtina, jog UAB „A.“ disponavo UAB „T.“ dokumentais ir informacija.

Ä®vertinus surinktÄ informacijÄ , padaryta iÅ¡vada, kad UAB „T.“ vardu įformintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotos Å«kinės operacijos tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“ neįvyko, tai yra UAB „T.“ realiai nedalyvavo autotransporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriuose, o Å¡ios bendrovės vardu suraÅ¡yti dokumentai sudarė galimybę UAB „A.“ sukurti nepagrįstÄ PVM atskaitÄ . Pažymėta, kad veiklos užsiimti krovininių automobilių prekyba UAB „T.“ nėra deklaravusi, reikiamos vietos, aikÅ¡telės neturėjo, taip pat neturėjo ir darbuotojų, o pats K.

M. Sodros duomenimis dirbo dar dvejose kitose įmonėse. Be to, UAB „T.“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių krovininių automobilių atgabenimÄ Ä¯ LietuvÄ . D. K. aiÅ¡kino, kad vilkikus atvairuodavo lenkų tautybės vairuotojai, tačiau jų vardų, pavardžių taip pat nepateikė. Nustatyta ir tai, kad UAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje kai kurių transporto priemonių pardavimas įformintas netgi anksčiau negu transporto priemonė buvo įsigyta (iÅ¡ viso nustatytas 45 tokie atvejai (2 t., b. l. 156)), kas taip pat patvirtina sandorių fiktyvumÄ .

Tyrimų metu buvo nustatyti ir atvejai, kai tie patys automobiliai pardavimo grandinėje dalyvavo du kartus (2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. gegužės 3 d. bei 2012 m. birželio 14 d. ir 2012 m. rugpjūčio 2 d.). Be to, UAB „T.“ neturėjo apyvartinių lėšų prekybai vykdyti.

21. Sukčiavimo PVM srityje aplinkybės konstatuotos ir FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/31 dėl UAB „T.“ Å«kinės finansinės veiklos (3 t., b. l. 5-190). Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „T.“, priskaičiuodama 12 144 386,35 Lt pardavimo PVM sumÄ bendrovei „A.“, suteikė Å¡iai teisę į grÄ Å¾intinÄ PVM. Tačiau UAB „T.“, atsiradus prievolei mokėti valstybei deklaruotas PVM sumas, jos nevykdė.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „T.“ inkriminuotu laikotarpiu UAB-ei „A.“ rašė daugkartinius praÅ¡ymus/susitarimus pervesti atitinkamas pinigų sumas Lenkijos įmonėms, užskaitant jas kaip avansÄ už transporto priemones, kurias UAB „T.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko pagal nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir sutartis. Tačiau UAB „T.“ neteikė praÅ¡ymų UAB „A.“ pervesti, t. y. sumokėti deklaruotas PVM sumas valstybei. Be to, UAB „T.“, atstovaujama direktoriaus K.

M., ir UAB „A.“, atstovaujama komercijos direktoriaus D. K., 2012 m. liepos 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB „A.“ (pradinis kreditorius) perleidžia visas savo reikalavimo teises UAB „T.“ (naujasis kreditorius) į 8126510,08 Lt S. M. B. skolÄ . Sutartyje nurodyta, kad pasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį, laikoma, jog UAB „T.“ pilnai atsiskaitė pagal Å¡iÄ sutartį su UAB „A.“, o UAB „A.“ pilnai (iÅ¡ dalies) atsiskaitė su UAB „T.“ 8 126 510,08 Lt sumai (3 t., b. l. 175-176).

Å ioje nutartyje jau minėta, kad 2012 m. birželio 30 d. UAB „A.“ įsiskolinimas UAB „T.“ sudarė 10 348 150 Lt. Taigi, įsiskolinimÄ bandyta padengti fiktyviu reikalavimo teisės perleidimu.

22. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/35 (1 t., b. l. 79-172) dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos nurodyta, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ informacijÄ , nustatytus faktus ir aplinkybes, UAB „T.“ realiai nedalyvavo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriuose, PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įforminant transporto priemonių pardavimÄ , sudaryta galimybė UAB „A.“ nepagrįstos PVM atskaitos sukÅ«rimui. UAB „T.“ įformintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotos Å«kinės operacijos neįvyko arba neįvyko tomis sÄ lygomis ir tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose.

Analogiška išvada padaryta ir Kauno apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. AU22-4 (1 t., b. l. 174-200). Atkreiptinas dėmesys, jog visas byloje pateiktas išvadas aiškino bei komentavo jas pateikusios specialistės. Tai buvo daroma tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliantas skunde ginčija visų specialisčių parodymus, teigdamas, kad jos vadovavosi vien mirusio asmens parodymais bei užduotį pateikusio ikiteisminio tyrimo pareigūno nustatytomis aplinkybėmis, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

23. Specialistė A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vadovavosi visomis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, neneigė, jog susipažino su kai kurių apklausų protokolais, tačiau Å¡ių nevertino, nes tai daryti yra teismo pareiga (23 t., b. l. 92-96). Apeliacinės instancijos teisme A. K. parodė, kad jei transporto priemonės bÅ«tų perkamos ne iÅ¡ UAB „T.“, o tiesiogiai iÅ¡ Lenkijos įmonių, tai pirkimo PVM nebÅ«tų buvę. Å iuo atveju pagal UAB „T.“ sÄ skaitas faktÅ«ras didinant pirkimo PVM buvo mažinamas mokėtinas arba didinamas grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto PVM.

IÅ¡vadÄ , kad Å«kinės operacijos – automobilių pirkimas-pardavimas tarp įmonių „A.“ ir „T.“ nevyko, padarė dokumentinio tyrimo metu, vertinant buhalterius dokumentus, taip pat vadovautasi FNTT vyriausiojo tyrėjo užduotyje nurodytomis bei ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Atlikto tyrimo metu ji nustatė atvejus, kai UAB „T.“ įgijo automobilius iÅ¡ Lenkijos įmonės ir tÄ pačiÄ dienÄ pardavė UAB „A.“, o pastarosios įmonės PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje tÄ pačiÄ dienÄ vėl užfiksuotas jų pardavimas tai pačiai Lenkijos įmonei (iÅ¡ kurios pirko automobilius UAB „T.“).

Tokiu bÅ«du įgyjama teisė į grÄ Å¾intinÄ PVM. Kad finansinės operacijos nevyko ar ne tomis aplinkybėmis, kurios atsispindi dokumentuose, patvirtino ne tik suformuluota užduotis, bet ir buhalteriniai dokumentai, kiti duomenys, pavyzdžiui, pinigų pervedimas ne tiesiogiai UAB „T.“, o kitoms įmonėms (25 t., b. l. 103-105).

24. Savo iÅ¡vados teisingumÄ tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir specialistė L. J.. Apylinkės teisme specialistė parodė, kad PVM valstybei turi sumokėti UAB „T.“. UAB „A.“ susimoka įsigydama prekę kartu su kaina. Kad operacijos nevyko, pirmiausia matėsi iÅ¡ to, kad nuvykus tikrinti UAB „A.“, rado UAB „T.“ transporto priemonių įsigijimo dokumentus, todėl jai kilo abejonė, kodėl UAB „A.“, turėdama duomenis iÅ¡ ko UAB „T.“ perka prekes, negali pati Å¡ių automobilių įsigyti.

Ji iÅ¡siuntė paklausimÄ Å iaulių VMI ir gavo atsakymÄ , kad UAB „T.“ neturi nei materialinių, nei finansinių iÅ¡teklių, taip pat neturi darbuotojų, kad pati galėtų vykdyti tokiÄ veiklÄ . Tyrimo metu nustatė, kad UAB „T.“ prekes (automobilius) pirko iÅ¡ to paties tiekėjo, kuriam vėliau UAB „A.“ pardavė tuos pačius automobilius. IÅ¡siuntus paklausimÄ Lenkijos mokesčių administratoriui, gavo atsakymÄ , kad dėl jos nurodytų Lenkijos įmonių yra vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Kartu su PVM sÄ skaitomis nebuvo nei iÅ¡gabenimo dokumentų, nei CMR (23 t., b. l. 165-167). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal tuo metu galiojančiÄ tvarkÄ visi reikiami dokumentai buvo teikiami VÄ® „Regitra“, tačiau specialistė L. J. neabejotinai įvertino visus apelianto pateiktus dokumentus bei paaiÅ¡kinimus dėl tų dokumentų, kurie pateikti nebuvo. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apeliacinio skundo teiginius dėl neva likusio neįvertinto paaiÅ¡kinimo dėl atitinkamų duomenų teikimo VÄ® „Regitra“.

Specialistė pagal savo kompetencijÄ neabejotinai žino, kokius dokumentus įmonės privalo iÅ¡saugoti ir, esant poreikiui, pateikti patikrinimo atlikimui. Apeliacinės instancijos teisme L. J. dar kartÄ patvirtino, kad UAB „T.“ realiai vykdomuose sandoriuose nedalyvavo, o juose dalyvavo UAB „A.“. Tai buvo nustatyta įvertinus visas aplinkybes: buhalterinius dokumentus, prieÅ¡ tai atliktų trijų mokestinių tyrimų matu gautÄ informacijÄ , kurie buvo atlikti skirtingų VMI darbuotojų, taip pat susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Jei nebÅ«tų pateikta bylos medžiaga, jos iÅ¡vada nesikeistų. Jei UAB „A.“ bÅ«tų tiesiogiai pirkusi iÅ¡ Lenkijos įmonių ir pardavusi trečiosioms Å¡alims, tai jai nebÅ«tų susidaręs PVM skirtumas. Specialistė patikslino, kad UAB „A.“ įgijo teisę į 12 144 386,50 litų sumÄ , nes savo buhalterinėje apskaitoje užfiksavo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių PVM sudaro minėtÄ sumÄ (25 t., b. l. 100-103; 124-126).

25. Savo iÅ¡vados teisingumÄ patvirtino ir kita VMI specialistė, A. B. (25 t., b. l. 108-111), kuri papildė specialisčių A. K. ir L. J. parodymus, nurodydama, kad UAB „T.“ netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , jai nebuvo pateikti įmonės apskaitos registrai, nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nes sÄ skaitomis, kuriomis buvo įformintas transporto priemonių įsigijimas, buvo užfiksuotos neįvykusios Å«kinės operacijos. Å ios sÄ skaitos yra tikrovės neatitinkantys dokumentai.

Buvo netgi ne vienas atvejis, kai UAB „T.“ pardavė prekes anksčiau nei įsigijo pati. Tai reiškia, kad dokumentų duomenys neatitinka tikrovės, nes dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu, ar tuoj operacijai (įvykiui) pasibaigus. Taip pat nustatyti ir aptarti atvejai, kai UAB „T.“ pirko prekes iš tos pačios Lenkijos įmonės, kuriai po to UAB „A.“ tas pačias prekes pardavė atgal. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų specialisčių parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės sutampantys tarpusavyje, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad VMI 2012 m. mokestinio patikrinimo metu UAB „T.“ mokestinių pažeidimų nenustatė. Be to, 2013 m. VMI atliko UAB „A.“ pirktų transporto priemonių sutikrinimÄ ir visas neparduotas transporto priemones rado bendrovės aikÅ¡telėje. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad negali vertinti VMI darbuotojų veiksmų. Pažymėtina, jog nusikalstama veika – sukčiavimas, naudojant apgaulę, ir daromas tam, kad bÅ«tų apsunkintas tokios veikos nustatymas. Ä® sukčiavimo grandinę įtraukiant fiktyviÄ veiklÄ vykdančiÄ Ä¯monę, buvo bandoma nuslėpti tikrÄ sias pajamas, taip suklaidinti VMI, dėl ko Å¡i iÅ¡ pradžių ir nepastebėjo tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“ sudaromų sandorių fiktyvumo. Vis dėlto, mokesčių administratoriaus atliekamų funkcijų kokybė neturi įtakos D. K. baudžiamosios atsakomybės klausimui.

27. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo A. J. parodymus, kuris nurodė, kad matė, kaip D. K. UAB „T.“ direktoriui K. M. už įsigytus vilkikus moka dideles sumas grynųjų pinigų. Tai yra matęs ir nuteistasis V. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. J. parodymai nepatvirtina, kad UAB „A.“ iš tiesų realiai pilnai atsiskaitė su UAB „T.“. Byloje nustatyta, kad UAB „T.“ iš UAB „A.“ bankiniais pavedimais gavo tik nedidelę dalį lėšų už įformintus pardavimus – virš 6 000 000 litų, nors apyvarta buvo virš 47 000 000 litų.

Be to, bankiniu pavedimu pervestos sumos buvo nedelsiant nuimamos ir iÅ¡gryninamos. Taip pat buvo įforminta virÅ¡ 7 700 000 litų atsiskaitymų su UAB „T.“ grynais pinigais per atskaitingus asmenis, t. y. D. K., V. K., tačiau K. M. teigė negavęs jokių grynųjų pinigų, o tik pasirašęs kasos pajamų orderius. Už UAB „T.“ prekių įsigijimus didžiÄ ja dalimi atsiskaitė pati UAB „A.“ – virÅ¡ 47 000 000 litų. Pažymėtina, jog A. J. matė pinigų perdavimÄ K.

M., tačiau neaiÅ¡ku, už kÄ konkrečiai buvo mokami pinigai. Tai, kad buvo atsiskaitinėjama už perkamus vilkikus, tėra prielaida. K. M. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad jam už tarpininkavimÄ bÅ«davo mokami pinigai, maždaug 100-300 litų, vis dėlto, neatmestina, kad pinigų sumos galėjo bÅ«ti ir didesnės, nes D. K. su pastaruoju veikė kaip bendrininkai.

28. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma įvertinti UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusio L. D. parodymus, jog transporto priemonę perkant tiesiogiai iÅ¡ Lenkijos pardavėjui bÅ«tų dar didesnis pelnas, o pridėtinės vertės mokestis eksporto atveju bÅ«tų grÄ Å¾intinas. Todėl neaiÅ¡ku, kokiÄ naudÄ iÅ¡ inkriminuotos veikos gavo D. K. ar UAB „A.“, nes įmonė PVM bÅ«tų galėjusi susigrÄ Å¾inti ir jei transporto priemones bÅ«tų pirkusi tiesiogiai iÅ¡ Lenkijos pardavėjų.

Å iuo aspektu Å¡ioje nutartyje jau aptarta, kad UAB „T.“ buvo reikalinga tam, kad jai bÅ«tų perkeltas pardavimo PVM mokėjimas, o UAB „A.“ įgytų teisę susigrÄ Å¾inti PVM. Be to, tarpinė bendrovė apsunkina nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta, kokias aplinkybes, susijusias su D. K. ar UAB „A.“ nustatė Lenkijos teisėsaugos institucijos, atliekančios atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, netrukdo įrodinėti D.

K. kaltę. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundo autoriaus vaidmuo nusikalstamos veikos daryme yra atskleistas, jis buvo vykdytojas, veikiantis bendrininkų grupėje. Apelianto teiginius, kad jis nemoka lenkų kalbos, todėl negalėjo susikalbėti su kaltinime nurodytais lenkais, kurių atžvilgiu vykdomas atskiras tyrimas, paneigia tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad su šiais asmenimis buvo aktyviai bendraujama anglų kalba, taip pat ir kitomis kalbomis. Tai patvirtina daiktų (nešiojamo kompiuterio ASUS) apžiūros metu (8 t., b. l. 3-19), taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys (9 t., b. l. 97-141).

29. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nuosprendyje negali bÅ«ti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Jeigu nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, raÅ¡oma „su asmeniu, kurio byla iÅ¡skirta“, o kai nežinomi – „su nenustatytu asmeniu“.

Analizuojamu atveju kaltinime apeliantui nurodyta, jog K. M., vykdydamas D. K. bei kitų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų (galimai Lenkijos piliečių M. K. ir P. B., kurių atžvilgiu yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Lenkijos Respublikoje), nurodymus, vilkikų bei jų priekabų įsigijimÄ Ä¯formino UAB „T.“ vardu. Dar nenuteistų Lenkijos piliečių nurodymas kaltinime nėra pagrįstas, tai tėra prielaida dėl jų kaltės, kuria teismas negali vadovautis, todėl M.

K. ir P. B. pavardės šalintinos iš kaltinimo.

30. Teisėjų kolegija, vertindama D. K. atliktus sukčiavimo veiksmus, atsižvelgia ir į R. K. parodymus. Å is asmuo yra buvęs UAB „A.“ vairuotojas. Pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad parvarydavo transporto priemones pagrinde iÅ¡ Lenkijos, Latvijos, kartÄ buvo Čekijoje. Varydavo į (duomenys neskelbtini) esančiÄ Ä¯monės aikÅ¡telę. Pirkimo-pardavimo sutarčių jis niekada nestudijuodavo, jos buvo lenkų kalba. UAB „T.“ jam nėra girdėta, o K. M. žino iÅ¡ matymo.

Šis būdavo įmonės aikštelėje, kalbėdavosi su jo vadovais (23 t., b. l. 110). Šie parodymai patvirtina, kad UAB „A.“ realiai vilkikus ir jų puspriekabes pirko iš Lenkijos įmonių, iš kurių juos ir parsiveždavo. R. K. pažymėjo, kad kitų vairuotojų nebuvo, tik jis, o UAB „T.“ jam negirdėta, šios įmonės teritorijoje nėra buvęs, iš šios įmonės transporto priemonių nėra parvaręs į UAB „A.“ aikštelę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindinis įmonės vairuotojas neabejotinai turėtų žinoti bendrovę, su kuria sistemingai vykdyti stambūs sandoriai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės liudija priešingai.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/31 dėl UAB „T.“ veiklos nustatyta, kad dalyje transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo dokumentų kaip UAB „T.“ atstovas nurodytas P. B., t. y. uždėtas antspaudas „UAB „T.“, (duomenys neskelbtini) P. B.“ ir yra paraÅ¡ai, nors Å¡is asmuo oficialiai UAB „T.“ niekada nedirbo (3 t., b. l. 38). Å ie duomenys patvirtina mirusio asmens K. M. parodymus, kad vilkikų ir puspriekabių prekybÄ su Lietuvoje registruotomis įmonėmis organizavo Lenkijos Respublikos piliečiai.

Be to, K. M. nurodė, kad UAB „T.“ turėjo du antspaudus, kurių vienÄ jis buvo atidavęs UAB „A.“ realiai vadovaujančiam D. K.. Pažymėtina, jog kratos metu pas D. K. automobilyje rasti įgaliojimai ir tuÅ¡ti lapai su UAB „T.“ antspaudais (8 t., b. l. 31). ApžiÅ«ros protokolu (8 t., b. l. 3-19) buvo apžiÅ«rėtas kratos metu UAB „A.“ patalpose paimtas D. K. neÅ¡iojamasis kompiuteris, kuriame rasti įvairÅ«s duomenys apie vykdytus sandorius, susijusius su UAB „T.“.

Elektroninio pašto programoje, tarp gautų laiškų rasti ir laiškai su automobilių identifikaciniais duomenimis, kuriuos apeliantui siuntė P. B.. Taip pat tyrimo metu buvo apžiūrėtas D. K. mobilaus ryšio telefonas, kuriame rastos žinutės bei fiksuoti pokalbiai su kontaktu Nr. (duomenys neskelbtini) „M. Pl“, tai yra M. K. (taip pat ir kitais lenkų tautybės asmenimis). Būtent D. K. (o ne K. M.) minėtas lenkų tautybės asmuo (M. K.) siuntė transporto priemonių VIN numerius ir šie automobiliai vėliau buvo parduoti UAB „T.“, kuri juos iš karto po to parduodavo UAB „A.“ (8 t., b. l. 33-90).

TokiÄ aplinkybę patvirtina ir užfiksuotas susiraÅ¡inėjimas tarp D. K. (el. paÅ¡tas: (duomenys neskelbtini)) ir UAB „T.“ (el. paÅ¡tas: (duomenys neskelbtini)): „Sveiki, reikia taisyti TKP 169 sÄ skaitÄ , iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡braukti 2 IVECO ind. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kitus palikti), nes dar neturiu invoice, kad jÅ«s įsigijote...“. Visi Å¡ie duomenys patvirtina, kad D. K. kontroliavo sandorius su UAB „T.“, palaikė nuolatinį ryšį su Lenkijos piliečiais, kurių atžvilgiu atliekamas atskiras tyrimas Lenkijos Respublikoje.

Be to, susirašinėjimo su Lenkijos piliečiais medžiaga patvirtina, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais su UAB „T.“ buvo tik formaliai įforminami, tačiau realiai grynieji pinigai nebuvo mokami. Visi šie duomenys sutampa su K. M. parodymais, kad jokių grynųjų pinigų jis iš D. K. ar V. K. negaudavo, o tik pasirašydavo kasos pajamų orderius.

32. Teisėjų kolegija neįtikinamais laiko apelianto teiginius, jog jis tikėjosi, kad fiktyviose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos PVM sumos bus sumokėtos į valstybės biudžetÄ Å¡ias fiktyvias sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡iusio K. M.. Teismui nekelia abejonių, kad D. K. pagal savo iÅ¡silavinimÄ ir užimamų pareigų, kaip Å«kio subjekto realaus vadovo, pobÅ«dį žino PVM esminę sÄ lygÄ , t. y. kad PVM yra mokamas tik įvykus realioms Å«kinėms operacijoms tarp Å«kio subjektų. Nagrinėjamu atveju aptarti bylos duomenys įrodo, jog tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“ jokie pirkimo-pardavimo sandoriai neįvyko, prekės nebuvo pirktos. Todėl nebuvo jokio pagrindo net prielaidai, kad valstybei bus sumokėtas PVM.

33. Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. pagrįstai yra nuteistas tiek pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Sandoriai tarp UAB „T.“ ir UAB „A.“ realiai neįvyko, o tik buvo forminami pirkimo-pardavimo dokumentai, siekiant mokestinės naudos, t. y. susigrÄ Å¾inti pridėtinės vertės mokestį. Å ioje nutartyje jau aptarta, kad D. K. ne iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, tačiau įgijo teisę į jÄ , t. y. skiriasi turtinės naudos rÅ«Å¡is.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡iuo aspektu keičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Vis dėlto, veikos kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nesikeičia, todėl nėra pagrindo ir bausmės individualizavimo keitimui. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas kaltinimas pasitvirtino pilna apimtimi, kadangi žinomai suklastotų UAB „T.“ sÄ skaitų faktÅ«rų pateikimas įtraukimui į UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrus pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir iÅ¡kreipė įmonės veiklos rezultatus, dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už 2012 m. laikotarpį.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo 34. Apeliantas prašo jį išteisinti iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad nėra tinkamas minėto nusikaltimo subjektas, be to, neaišku, kuo pasireiškė jo aplaidumas – neatsargi kaltė. Nuteistojo teigimu, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis nėra susijusi su įmonės veiklos kontrole, todėl yra padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida. Be to, įrodinėjant jo kaltę, buvo nepagrįstai remtasi mirusio asmens ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir šių parodymų pagrindu atsiradusiais kitais baudžiamosios bylos įrodymais.

Dėl mirusio įtariamojo parodymų vertinimo šioje nutartyje yra išsamiai pasisakyta, vertinant D. K. apeliacinio skundo teiginius, todėl išdėstyti motyvai nekartojami.

35. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Å¡ių rÅ«Å¡ių veikų padarymÄ :

1) buhalterinės apskaitos netvarkymÄ , 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ , jei dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Å ių trijų alternatyvių veikų sudėtys yra materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai bÅ«tent Å¡io straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Kitaip tariant, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, reikia patikrinti, ar bÅ«tent buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas (Å¡iuo atveju buhalterinės apskaitos tvarkymo neorganizavimas) buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktÅ«ros) kilimo sÄ lyga. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra loginis procesas, kurio metu, analizuojant teisės normÄ ir faktines bylos aplinkybes, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018).

36. Pagal teismų praktikÄ buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sÄ vokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Ä®monės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį Å«kio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ .

Realizuoti Å¡iÄ atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymÄ . Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iÅ¡ esmės bus įgyvendinęs pareigÄ organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Tačiau, jei tokia pareiga atlikta nekokybiÅ¡kai, aiÅ¡kiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamÄ buhalterinės apskaitos netvarkymÄ , o apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

37. Nagrinėjamu atveju V. K. yra inkriminuotas bÅ«tent aplaidus, nekokybiÅ¡kas buhalterinės apskaitos organizavimas, kuris pasireiÅ¡kė nekontroliavimu įmonės veiklos ir jos buhalterinės apskaitos vedimo. Vadovavimas UAB „A.“ faktiÅ¡kai buvo perleistas komercijos direktoriui D. K., kuris pasinaudojęs susidariusia situacija bei artimu ryÅ¡iu su įmonės direktoriumi – tėvu V. K., į UAB „A.“ apskaitÄ teikė jam žinomai suklastotas UAB „T.“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei apmokėjimÄ už neva pirktas transporto priemones pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras patvirtinančius fiktyvius UAB „T.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytus kasos pajamų orderius, t. y. suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių įsigijimÄ . Nors apeliantas skunde teigia, kad visi į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti dokumentai yra teisingi, tačiau tai paneigia Å¡ioje nutartyje jau iÅ¡analizuoti byloje surinkti įrodymai.

38. Pirmosios instancijos teisme V. K. nurodė, kad įmonėje struktūra nebuvo paskirstyta, viskas buvo bendra, buhalterijai vadovavo L. D., o šiam vadovavo D. K.. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. mokesčius skaičiuodavo D. K., mokėjimus taip pat atlikdavo pastarasis. Jis buvo tik formalus direktorius. Minėtu laikotarpiu jam teko pasirašinėti dokumentus, kuriuos pateikdavo D. K. (24 t., b. l. 130). Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikti V. K. rašytiniai parodymai, kuriuose jis, be kita ko, nurodė, kad yra operuotas dėl širdies ir kraujagyslių ligų, dėl ko tapo tik 40 procentų darbingas, jo sveikata vis silpo, todėl vis daugiau atsakomybių UAB „A.“ perėmė komercijos direktoriaus pareigas ėjęs jo sūnus D.

K., o 2012 m. D. K. iÅ¡ jo oficialiai perėmė bendrovės direktoriaus pareigas (24 t., b. l. 128-129). Atkreiptinas dėmesys, kad sunkiÄ sveikatos bÅ«klę apeliantas akcentuoja ir pateiktame apeliaciniame skunde, pažymėdamas, kad nedarbingumo laikotarpiu jį pavaduodavo D. K., todėl jis negalėjo kontroliuoti įmonės veiklos ir jos buhalterinės apskaitos vedimo. Vis dėlto, byloje yra pateiktas tik neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis, kad V. K. nuo 2012 m. liepos 1 d. neterminuotai yra nustatytas vidutinių poreikių lygis (24 t., b. l. 149).

Jokie papildomi duomenys, patvirtinantys V. K. ligas, jo nedarbingumo laikotarpius, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti. Todėl teisėjų kolegija negali patikrinti apelianto teiginių, kad jam pagal BK 223 straipsnio 1 dalį inkriminuotu laikotarpiu jis praktiškai nedirbo dėl savo sveikatos būklės.

39. Vis dėlto, liudytojais apklausti UAB „A.“ darbuotojai V. K. ligų bei negalėjimo eiti direktoriaus pareigas dėl sveikatos bÅ«klės neakcentavo. Liudytojas L. D. parodė, kad viso jo darbo įmonėje laikotarpiu visus ekonominius klausimus spręsdavo D. K.. V. K. buvo labiau Å«kvedys, nurodymų jis neduodavo. Kasininkas buvo D. K., kuris savarankiÅ¡kai sprendė dėl grynųjų pinigų (23 t., b. l. 16-17). Liudytojas A. J. parodė, kad visÄ transporto priemonių forminimÄ tvarkydavo D. K., nors direktorius iÅ¡ pradžių buvo V.

K., tik vėliau direktoriumi tapo D. K.. Be to, šis liudytojas teigė matęs tiek V. K., tiek D. K. bendraujant su K. M. ir mokant šiam pinigų sumas (24 t., b. l. 118-119). Negalėjimo dėl sveikatos būklės V. K. atlikti savo pareigų nenurodė ir įmonės vairuotojas R. K., su kuriuo V. K. važiuodavo į užsienį ieškoti transporto priemonių ir jas parsivaryti (23 t., b. l. 110). Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad V. K. pakankamai aktyviai dalyvavo UAB „A.“ vykdomoje veikloje, tačiau buhalterine įmonės apskaita nesidomėjo, elgėsi nerūpestingai ir leido visus įmonės piniginius klausimus tvarkyti D.

K. savo nuožiÅ«ra. 40. 2013 m. birželio 5 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas V. K. telefonas, rastas kratos metu, kurio adresatų sÄ raÅ¡e užfiksuotas mobilaus ryÅ¡io kontaktinis numeris, įvardytas „maÅ¡inos, lenkai, Marius“ (9 t., b. l. 35-41). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Å¡is telefono numeris priklauso Lenkijos Respublikos piliečiui, su kuriuo dėl transporto priemonių įsigijimo bei pardavimo bendravo ir D. K., ir kurio atžvilgiu Lenkijos Respublikoje atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Taip pat nustatyta, kad V. K. grynųjų pinigų perdavimo kvitais buvo įformintas kaip atskaitingas asmuo atsiskaitymams su UAB „T.“. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas žinojo apie bendrovės apskaitoje fiksuojamus sandorius tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“, tačiau kaip įmonės vadovas nesirūpino šių sandorių skaidrumu ir tinkamu jų atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu V. K. elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo bendrovės buhalterinės apskaitos politika ir jos organizavimu, leido realiai vadovo funkcijas vykdyti D.

K., dėl ko Å¡is veikė nusikalstamai. V. K. aplaidumo nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad VMI, grÄ Å¾indama PVM, kiekvienÄ mėnesį tikrino UAB „A.“ ir jokių pažeidimų nenustatė, be to, visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo iÅ¡saugoti. Pažymėtina, jog apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas V. K. nebuvo inkriminuotas.

41. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016).

Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, bÅ«tina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumÄ ir spręsti, ar bÅ«tent dėl Å¡io asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

42. Nagrinėjamu atveju V. K. pagal užimamas direktoriaus pareigas turėjo galimybę užtikrinti tinkamÄ apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ , tačiau dėl savo nerÅ«pestingumo, nepagrįsto pasitikėjimo sÅ«naus veikla, to nepadarė. Pažymėtina, kad V. K. su sÅ«numi D. K. dalinosi tuo pačiu kabinetu, vadinasi, galėjo ne tik stebėti pastarojo veiklÄ , fiksuojamas Å«kines operacijas, bet ir tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos vedimÄ . Vien buhalterio įmonėje įdarbinimas, visiÅ¡kai nesidomint, kokie dokumentai Å¡iam pateikiami ar nepateikiami įforminimui, nesigilinant į bendrovės veiklos skaidrumÄ , neÅ¡alina V.

K. atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Å iuo atveju daugkartinis realiai neįvykusių Å«kinių operacijų apskaitymas įmonės apskaitos registruose buvo tiesioginė BK 223 straipsnyje numatytų padarinių kilimo sÄ lyga. Todėl V. K. iÅ¡teisinimui nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų D. K. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio apraÅ¡omoje dalyje iÅ¡dėstytÄ kaltinimÄ D. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pakeisti, nurodant kitÄ siektos turtinės naudos rūšį, t. y. jis UAB „A.“ naudai siekė ne iÅ¡vengti mokėtino PVM mokesčio, tačiau įgyti turtinę teisę į PVM susigrÄ Å¾inimÄ . Savo neteisėtais veiksmais jis įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 12 144 386,50 Lt (3 517 257,45 Eur). PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nuostatÄ , kad D.

K. veikė galimai su Lenkijos Respublikos piliečiais M. K. ir P. B., o K. M. vykdė pastarųjų nurodymus. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė