2013-05-16 Nr. AB-1752-3-61-3-02084-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-773/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02084-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, ligoninė), neturtinės žalos atlyginimą – po 30 Lt už kiekvieną dieną nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. birželio 28 d.

Paaiškino, kad 2012 m. balandžio 25 d. po nusiskundimų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gydytojai buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę okulisto ir LOR gydytojo apžiūrai ir gydymui. Į ligoninę atvyko 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. gegužės 2 d. buvo apžiūrėtas gydytojos okulistės. Epikrizėje gydytoja nurodė nesiųsti jo daugiau į ligoninę. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių priežasčių jis nebuvo apžiūrėtas LOR gydytojos ir priverstas kęsti nuolatinį galvos skausmą, depresiją. Nurodė, kad į ligoninę LOR gydytojo konsultacijai atvyko 2012 m. birželio 28 d. Buvo diagnozuota liga ir paskirtas gydymas, kuris buvo reikalingas dar 2012 m. balandžio 30 d. Tvirtino, kad dėl to patyrė neturinę žalą.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, jog ligoninėje pareiškėjas buvo gydomas tris kartus. Teigė, kad ligoninės gydytojai pareiškėją tyrė bei skyrė reikalingą gydymą, atitinkantį pareiškėjo nusiskundimams bei kitoms turimoms medicininėms indikacijoms. Tvirtino, kad jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl pagrindo kilti civilinei atsakomybei nėra. Manė, kad priežastinio ryšio tarp pareiškėjui 2012 m. liepos 2 d. nustatytos ligos (sinusitas) ir gydymosi ligoninėje nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. nėra. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas patirtos žalos ir jos dydžio nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui galimai neteisėtais Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais (laiku nesuteiktomis gydymo paslaugomis) padarytos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, teismas sprendė, kad byloje įrodymų, jog jau 2012 m. gegužės 3 d. pareiškėjui buvo būtinas gydymas dėl sinusito, kuris diagnozuotas 2012 m. birželio 28 d., nėra. Gydytojos I. L. apžiūros metu 2012 m. gegužės 2 d. ligonis nesiskundė galvos skausmais, o tik nurodė, kad skauda akis pažiūrėjus TV. Todėl gydytoja I. L., atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl akių skausmo jau buvo konsultuotas anksčiau, pagrįstai gydymo neskyrė. Nustatė, kad pageidavimo nukreipti pas LOR gydytoją pacientas pats nereiškė, pasirašytinai sutiko su tuo, kad tolesnis sveikatos priežiūros paslaugų teikimas LAVL Chirurginiame skyriuje jam netikslingas (b. l. 38). Be to, pareiškėjas pats nesivadovavo gydytojo rekomendacijomis ir gydytojo išrašytų akinių neįsigijo. Teismas pažymėjo, kad į pareiškėjo nusiskundimus dėl galvos skausmų LAVL gydytoja reagavo, 2012 m. birželio 6 d. atliko tyrimą ir skyrė medikamentinį gydymą, o po pakartotinių nusiskundimų 2012 m. birželio 28 d. pareiškėją nukreipė į LAVL gydymui. Pareiškėjui LAVL nustatyta diagnozė, paskirtas būtinas gydymas. Teismas vertino, kad šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjo įsitikinimas, jog gydymas LAVL jam turėjo būti suteiktas dar 2012 m. gegužės 3 d., yra subjektyvaus pobūdžio, neparemtas jokiais byloje surinktais įrodymais. Pareiškėjas neįrodė būtinos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų valdžios institucijos darbuotojų veiksmų – egzistavimo, nors būtent jam kyla pareiga pateikti neteisėtų veiksmų egzistavimą patvirtinančius įrodymus, o neteisėtų veiksmų konstatavimui nepakanka remtis išimtinai prielaidomis. Pabrėžė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui, priešingai negu jis teigia, buvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, reaguojant į nusiskundimus, jis buvo nuolat konsultuojamas gydytojų, jam atlikti būtini tyrimai, skirtas medikamentinis gydymas. Dėl to byloje nėra nustatyta, kad dėl LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo bei pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo liudytoju apklausti R. L..

Pareiškėjas nurodo, kad buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjui nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba. Pažymi, jog siuntime į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo aiškiai parašyta, jog pareiškėjui reikalinga okulisto bei LOR gydytojo apžiūra, tačiau LOR gydytojo konsultacija nebuvo suteikta. Kadangi nebuvo ištirtas LOR gydytojo, teko kęsti skausmą, nuolat kreiptis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo medicininę dalį, kad padėtų sumažinti galvos skausmus, patyrė depresiją. Šias aplinkybes, pasak pareiškėjo, gali paliudyti R. L.. Remiasi Europos kalinimo taisyklių 1, 39 ir 40.3 punktais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinė žala jam buvo padaryta dėl to, jog Laisvės atėmimų vietų ligoninės gydytojai netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas.

Nors pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą iš valstybės, kurią atstovauja Laisvės atėmimų vietų ligoninė, tačiau teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas pobūdis.

Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Sveikatos sistemos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendžiant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Pareiškėjas su rašytiniu pareiškimu privalėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą turi pasirašyti pareiškėjas ar jo atstovas.

Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Nors Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veikla organizuojant bausmę atliekančių asmenų medicininę priežiūrą savo pobūdžiu vertintina kaip administravimo veikla, nes ji atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka asmenų, kurių laisvė suvaržyta ir kurie negali laisvai pasirinkti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, atžvilgiu. Todėl reikalavimas dėl netinkamu gydymu, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę, padarytos žalos atlyginimo priteisimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15–45/2007).

Atsižvelgiant Lietuvos vyriausiojo teismo jurisprudenciją, ginčai dėl žalos atlyginimo, kai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Todėl šiuo atveju, pareiškėjas, pasinaudojęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, galėtų dėl ginčo išsprendimo kreiptis į apygardos administracinį teismą.

Kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o skundas paliktinas nenagrinėtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas apeliacinės instancijos teisme nėra nagrinėjamas iš esmės, todėl pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą liudytoją nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti, o skundą palikti nenagrinėtą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė