c1cd6799-e9d2-4ec9-b204-7cfe5afa1973 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-113-890/2017Proceso Nr. 4-06-3-04666-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2; 21.9.10                                                               (S) Registro objektas ROIK: 16063624551 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2017 m. vasario 14 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, A.

K., dalyvaujant vertėjai (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinės atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei M. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 181 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, nebaigęs aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, gyv. duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,- n u s t a t ė :

B. M. nuo 2016-09-20, 12.00 val. iki 2016-09-29, 12.00 val., adresu duomenys neskelbtini), panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, nes savo mažamečio sÅ«naus V. M., gim. duomenys neskelbtini), atžvilgiu nuolat vartoja necenzÅ«rinius žodžius, jį pravardžiuoja, žemina, niekina, nepagarbiai elgiasi, dėl ko sÅ«nus patiria neigiamas emocijas, liÅ«desį, skaudžius iÅ¡gyvenimus, jaučiasi tėvo nemylimas, jo bijo, nenori grįžti į namus. B. M. savo netinkamu elgesiu daro žalÄ mažamečio sÅ«naus psichikai, demonstruoja psichologinį smurtÄ , piktnaudžiauja savo valdžia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl protokole nurodyto pažeidimo nepripažino, parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. nuvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Vaiko gerovės komisijos posėdį prisimena. Posėdžio metu sÅ«naus nepravardžiavo. Per komisijos posėdį tik klausė savo sÅ«naus V. M., kodėl jis rÅ«ko ir geria. PrieÅ¡ trejus metus vienÄ kartÄ panaudojo fizinį smurtÄ (sudavė diržu), nes sÅ«nus gėrė, rÅ«kė.

SÅ«nus neseniai iÅ¡piešė sienÄ â€žgraffiti“, vagia, atiminėja iÅ¡ klasiokų maistÄ . Jis stengiasi su sÅ«numi gražiai kalbėti. SÅ«naus V. negražiai nevadina, tik klausia jo, kodėl jis apgaudinėja. Su žmona nesutaria, nes ji leidžia sÅ«nui bendrauti su netinkamais draugais. PaaiÅ¡kino jog su sutuoktine L. M. santykiai blogi, sutuoktinė grasina jį iÅ¡varyti, nori iÅ¡siskirti. Per posėdį Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo atstovės iÅ¡ sÅ«naus mokyklos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jie visi jį negražiai apkalbėjo.Savo paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams B.

M. nurodė, kad su sūnumi V. nebendrauja, nekalba, nes bijo, kad sūnus jį apkaltins, jam baisu, kad sūnus taip šneka apie jį. Anksčiau jis sūnaus nemušė, šaukdavo, kai sūnus jo neklausydavo, sakė sūnui, kad jis bus banditas, jei jo neklausys. Jis sūnaus reikalavo, kad jis gerai mokytųsi, kadangi sūnus jo neklausydavo, jis ant sūnaus pykdavo. Nei V., nei kitų savo vaikų atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. V. visada meluoja ir nori jį apkaltinti (b.l. 14).Teismui pateiktuose pareiškimuose B.

M. teisina savo elgesį ir vardija netinkamus sūnaus V. M. elgesio atvejus.L. V. K. teisme laikėsi nuomonės, išdėstytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos 2016-10-25 rašte (b.l.

6) ir papildomai parodė, jog 2016-09-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos (toliau – Komisija) posėdžio metu V. M. tėvas B. M. koneveikė vaikÄ dėl jo netinkamo elgesio, vardindamas vaiko nederamo elgesio atvejus - vaikas negrįžta į namus, blogi draugai, neklauso tėvo. PriekaiÅ¡tavo sÅ«nui dėl netinkamų draugų. Savo neapykantÄ posėdžio metu, girdint visiems Komisijos nariams, vaikui ir jo mamai, iÅ¡reiÅ¡kė posakiu: „Argi galima mylėti vaikÄ banditÄ ?“.

Neatsižvelgdamas į vaiko iÅ¡gyvenimus bei aÅ¡aras, B. M. vis liejo pyktį ant vaiko ir visų institucijų, kad nepaima Å¡io vaiko iÅ¡ Å¡eimos ir neiÅ¡veža jo iÅ¡ namų nors metams. Ä®vertinus tokį negatyvų tėvo nusiteikimÄ prieÅ¡ vaikÄ , buvo papraÅ¡yta įvardinti gerÄ sias vaiko savybes bei vaiko pareigas, ir atsakomybes, suteiktas namuose. B. M. teigė, kad apie tÄ vaikÄ jis negali nieko gero pasakyti, jis nieko namuose nedirbÄ s, nė už kÄ nesÄ s atsakingas, neturįs jokių pareigų ir dar jo, tėvo, neklausÄ s. Tėvas teigė, kad su tuo vaiku jis vargsta ketverius metus ir niekas to vaiko nepaima, jo nuomone, tokiais „banditais“ turėtų rÅ«pintis valstybė, o ne tėvai.

Komisijos posėdžio metu vaikas V. M. teigė, kad jis bijo tėvo, jam sunku bÅ«ti namuose, nes nuolat tėvas priekaiÅ¡tauja, pyksta ant jo, tačiau vaikas puikiai jaučiasi mokykloje, kurioje nori praleisti daugiau laiko. Kad vaikas nekelia elgesio problemų mokykloje, patikino ir Komisijos posėdyje dalyvavusi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos socialinė pedagogė L. D.. V. M. Komisijos posėdžio metu neneigė, kad jis buvo iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų, kad draugauja su draugais, kurie nėra labai geri, tačiau patikino, kad Å¡iÄ draugystę nutrauksiÄ s. V. mama L.

M. negali apsaugoti vaiko nuo tėvo, kadangi dirba ir nedaug laiko bÅ«na namuose. Komisijos narių nuomone, vaikas nuolat patiria psichologinį smurtÄ namuose iÅ¡ tėvo, kuris nemato jokios geros vaiko savybės ir turi vienintelį tikslÄ - perduoti vaiko auklėjimÄ ir atsakomybę institucijai. Be to, ji pakomentavo, jog B. M. Å¡eimoje yra itin konfliktiÅ¡ki Å¡eimos tarpusavio santykiai, dideli prieÅ¡taravimai tarp tėvo B. M. ir motinos L. M..   Nepilnametis liudytojas V. M. teisme parodė, kad jis mokosi 6 klasėje.

Prisimena posėdį, kuris vyko savivaldybėje, per posėdį tėtis negražiai apie jį kalbėjo. Nežino, kodėl jis taip kalba, stengiasi gerai elgtis. Tėtis su broliais gražiau bendrauja. Tėtis, bÅ«na, kad pakelia balsÄ , yra buvę, kad baudė fiziÅ¡kai, dienÄ prieÅ¡ posėdį pakėlė už galvos. Sakė mamai, bet mama nieko negali padaryti. Kai nėra mamos namie, bijo grįžti namo, nes tėtis ant jo Å¡aukia. Kai mamos nėra, laukia lauke, naktį miega, mama sako neiti į kambarį.

Tėtis pyksta dėl dviejų jo draugų, jie nepatinka tėčiui. Tie draugai mokosi kitoje mokykloje, yra 2 metais vyresni už jį. Pripažino, jog prieš metus rūkė ir gerdavo, dabar to nedaro. Kartais pameluoja tėčiui, bet nežino kodėl.  Savo 2016-09-29 rašytame paaiškinime V. M. nurodė, kad tėtis su juo būna piktas, šaukia ant jo, jis jo bijo. Maždaug prieš savaitę jį mušė su diržu, nes nebuvo pakrautas telefonas, vadina jį valkata, bomžu, debilu, sakė, kad jis jam nereikalingas.

Prie visų sako, kad jis blogas, geria ir rÅ«ko, tėtis su juo blogai kalba, todėl jis vėlai grįžta namo, sutiktų miegoti vaikų centre, kai mama dirba naktinėje pamainoje (b.l. 11-12).IÅ¡ 2016-11-24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡to matyti, kad institucija praneÅ¡a Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jog B. M. galimai naudoja psichologinį smurtÄ sÅ«naus V. M. atžvilgiu – nuolat jį žemina, pravardžiuoja, niekina, kaltina, nepagarbiai elgiasi, tyčiojasi iÅ¡ jo, neigiamai vertina.

Dėl tokio tėvo elgesio vaikas patiria neigiamas emocijas, liÅ«desį, bijo tėvo, nenori grįžti į namus (b.l. 5).2016-10-25 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos raÅ¡te „D. V. M.“ nurodyta, kad 2016-09-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu V. M. tėvas B. M. koneveikė vaikÄ dėl jo netinkamo elgesio, vardindamas vaiko netinkamo elgesio atvejus, priekaiÅ¡tavo sÅ«nui dėl netinkamų draugų, savo neapykantÄ posėdžio metu (girdint Komisijos nariams, vaikui ir jo mamai) iÅ¡reiÅ¡kė posakiu „argi galima mylėti vaikÄ banditÄ ?“.

Neatsižvelgdamas į vaiko aÅ¡aras ir iÅ¡gyvenimus, jis toliau liejo pyktį ant vaiko ir visų institucijų, kad nepaima Å¡io vaiko iÅ¡ Å¡eimos ir neiÅ¡veža jo iÅ¡ namų nors metams, Komisijos narių nuomone, vaikas nuolat patiria psichologinį smurtÄ namuose iÅ¡ tėvo, kuris nemato jokios geros vaiko savybės ir turi vienintelį tikslÄ â€“ perduoti vaiko auklėjimÄ ir atsakomybę institucijai (b.l. 6). IÅ¡ Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2016-10-13 raÅ¡to matyti, kad mokinys V.

M. apibūdinamas kaip gerai lankantis pamokas, berniukas judrus, bet jo elgesys nėra piktybiškas ar agresyvus, į pastabas reaguoja. Su klasės draugais sutaria gerai, dažniausiai yra geros nuotaikos. V. M. tėvas apie V. atsiliepia blogai, su juo nesutaria, taiko įvairias bausmes. Berniukas skundėsi, kad tėvas yra linkęs suduoti be priežasties, kabinėjasi dėl buitinių smulkmenų, santykiai su tėvu prasti, nes anot V., tėtis šaukia, kartais būna išgėręs, berniukas vengia bendrauti su tėčiu (b.l. 7-8).Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro“ 2016-10-03 rašte nurodyta, kad B.

M. jo sutuoktinė L. M. stokoja tėvystės įgÅ«džių, tačiau keisti savo požiÅ«rį, auklėjimo metodus, bendravimo su vaikais bÅ«dÄ , nėra linkę; intervencijų Å¡eimoje metu pastebiams tėvo žodinis agresyvus elgesys, įžeidinėjimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas sÅ«naus V. M. atžvilgiu; tėvas V. M. akivaizdoje vartoja vaikÄ Å¾eminančius epitetus, į tėvo elgesį V. M. reaguoja jautriai, susigraudina, stengiasi pasiÅ¡alinti iÅ¡ aplinkos, kurioje yra tėvas.

Manoma, kad tėvo nepagarbus bendravimo būdas bei auklėjimas vaiko atžvilgiu galėjo sukelti neigiamų pasekmių tolimesniam vaiko augimui ir vystymuisi, kas pastebėtinai pasireiškia V. M. elgsenoje (b.l. 9-10).Vaiko gerovės komisijos 2016-09-20 vykusio posėdžio protokole nurodyta, kad buvo svarstytas vidutinės priežiūros priemonės skyrimo V. M. klausimas, svarstymo metu pasisakė įvairių institucijų atstovai, taip pat vaiko tėvas B. M., posėdžio nustatyta, kad nėra pagrindo skirti nei minimalios, nei vidutinės priežiūros priemones V.

M., tačiau bÅ«tina sudaryti vaikui palankias gyvenimo sÄ lygas ir nutarta kreiptis Vaiko gerovės komisijai į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tėvo psichologinio smurto, ir siekiant užtikrinti vaiko saugumÄ rekomenduoti Vaiko teisių apsaugos skyriui iÅ¡imti vaikÄ iÅ¡ Å¡eimos.(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už tokiÄ pačiÄ veikÄ , padarytÄ tėvų, baustų administracine nuobauda už Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Tėvų valdžios, patenkančios į Å¡eimos teisinių santykių kategorijÄ , samprata aiÅ¡kintina remiantis Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d.

Å ių duomenų kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimÄ , laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai, siekiama vaikÄ apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzÅ«riniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams. NeigiamÄ poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali bÅ«ti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).Nors B.

M. teisme ir paaiškinimuose policijos pareigūnams savo kaltę neigė, aiškino, kad sūnus V. jį apkalba, meluoja, sūnus pats nederamai elgiasi, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai prieštarauja bylos medžiagai, todėl yra vertintini kritiškai, kaip gynybinė jo versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. B. M. paaiškinimus paneigia nuoseklūs liudytojos V. K. parodymai, kurie sutampa su rašytiniais byloje esančiais duomenimis - institucijų raštais (b.l. 5-10), kuriuose tvirtinama, kad B.

M. netinkamai naudoja tėvo valdžiÄ sÅ«naus V. atžvilgiu, nes nuolat vartoja necenzÅ«rinius žodžius, jį pravardžiuoja, žemina, niekina, nepagarbiai elgiasi, dėl ko sÅ«nus patiria neigiamas emocijas, liÅ«desį, skaudžius iÅ¡gyvenimus, jaučiasi tėvo nemylimas, jo bijo, nenori grįžti į namus. Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. patvirtino, jog ir 2016-09-20 vykusio komisijos posėdžio metu B. M. ne tik komisijos narių, bet ir vaiko bei žmonos akivaizdoje apie sÅ«nų V. atsiliepė neigiamai, koneveikė vaikÄ dėl jo netinkamo elgesio, vardindamas vaiko nederamo elgesio atvejus, savo neapykantÄ posėdžio metu, girdint visiems Komisijos nariams, vaikui ir jo mamai, iÅ¡reiÅ¡kė posakiu:

„Argi galima mylėti vaikÄ banditÄ ?“. Neatsižvelgdamas į vaiko iÅ¡gyvenimus bei aÅ¡aras, B. M. vis liejo pyktį ant vaiko ir visų institucijų. Tokius liudytojos teiginius patvirtina tiek 2016-09-21 Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas, tiek institucijų raÅ¡tai. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos V. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡i liudytoja bÅ«tų suinteresuota bylos baigtimi ar B. M. nubaudimu. L. V. M. teisme patvirtino, jog tėtis komisijos posėdžio metu apie jį kalbėjo negražiai, jis stengiasi gerai elgtis, bet tėtis namuose ant jo Å¡aukia, jis bijo grįžti namo, yra buvę, kad tėtis jį baudė fiziÅ¡kai, dienÄ prieÅ¡ posėdį pakėlė už galvos.Ä®vertinęs visų Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta, jog B.

M. savo netinkamu elgesiu daro žalÄ mažamečio sÅ«naus psichikai, piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia. Dėl tokio B. M. elgesio negali bÅ«ti užtikrinta teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vaiko vystymÄ si, todėl tokie veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d., sudėties požymius.Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. M. buvo suraÅ¡ytas pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 181 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo metu B. M. veika atitinka nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ANK PĮĮTÄ®), patvirtintos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymÄ Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

B. M. veika, kvalifikuota pagal ATPK 181 str. 2 d. atitinka ANK 73 str. 2 d. numatyto nusižengimo požymius, už Å¡iÄ veikÄ numatyta tokia pati administracinė atsakomybė, todėl B. M. veika neperkvalifikuojama pagal 2017-01-01 įsigaliojusį ANK, patvirtintÄ 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, ir skirtina ATPK nustatyta nuobauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, kadangi jis panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir tokį pažeidimÄ padarė bÅ«damas baustas už tokį patį pažeidimÄ (b.l. 16).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra sulaukęs daugiau nei 65 metų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina tai, jog yra sulaukęs daugiau nei 65 metų, byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskiriant (duomenys neskelbtini) str. 2 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ baudÄ , artimÄ minimaliam dydžiui. Vadovaudamasis ATPK 30 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teismas n u t a r i a : B. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 10 EUR dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16063624551, įmokos kodÄ 1001.   Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                            Eglė ŽakevičiÅ«tė