c1cd57e4-736c-4c4e-8bd5-af9ee1a33f63 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as Civilinė byla Nr. e2YT-2464-433/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30722-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.1; 2.4.1.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.4.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Laimai Å idlauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokato padėjėjui Remigijui Mockevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D.

Å ., K. Å ., T. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«damas beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (iki pilnų metų trÅ«ko 11 dienų) mirė V. Å . (toliau – Palikėjas), kurio mirties vieta buvo (duomenys neskelbtini) ligoninė (angl. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mieste, Jungtinėje Karalystė.

Palikėjas buvo pareiškėjos T. Š. sutuoktinis ir pareiškėjų D. Š., K. Š. - tėvas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis Palikėjui mirties momentu priklausė vienas nekilnojamojo turto vienetas, t. y. ¼ dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, palikimo atsiradimo vieta laikytina Palikėjo turto buvimo vieta. Be to, Palikėjo sutuoktinės - T. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y.

Å¡io turto buvimo vietoje. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 str. 2 d. 2 p. nuostata, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius prieÅ¡ mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, todėl egzistuoja pagrindas iÅ¡vadai, kad ir palikimo atsiradimo vieta ta, kurioje yra deklaruota Palikėjo sutuoktinės su kuria jis paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius gyveno, gyvenamoji vieta, t. y. Vilniaus miestas. Palikėjo V. Å . palikimÄ Lietuvos Respublikoje sudaro Å¡is nekilnojamasis turtas:

¼ dalis buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šį turtÄ V. Å . tinkamai valdė iki savo mirties. Kito turto pareiÅ¡kėjų žiniomis nėra ir nebuvo nustatyta. PareiÅ¡kėjai, bÅ«dami vieninteliai Palikėjo turto paveldėtojai, aukščiau minėtÄ butÄ kartu valdė ir juo naudojosi tiek iki Palikėjo mirties, tiek ir po Palikėjo mirties, laikydami jį savu, juo rÅ«pindamiesi, jį naudodami ir valdydami, dabar jau be Palikėjo. Tokiu bÅ«du savo valiÄ priimti palikimÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Palikėjas nebuvo sudaręs nei oficialaus, nei asmeninio testamento. PareiÅ¡kėjams pradėjus domėtis Turto pardavimu ir sužinojus, kad palikimas nepriimtas, buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus 45 notarų biurÄ , kuriame paaiÅ¡kėjo, kad niekas taip nesikreipė į notarų biurÄ ir nepriėmė palikimo po mirusiojo mirties fakto paaiÅ¡kėjimo. Palikėjas mirė bÅ«damas santuokoje kartu su T. Å . Pagal CK 5.13straipsnį Palikėjo žmona paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys.

Palikėjo turtÄ paveldi ir jo įpėdiniai, t. y. sÅ«nus D. Å . bei dukra K. Å ., kadangi pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p., kuriame įtvirtintos įpėdinių pagal įstatymÄ eilės, pareiÅ¡kėjai yra pirmosios eilės palikėjo įpėdiniai. Tokiu bÅ«du visi pareiÅ¡kėjai yra Palikėjo V. Å . viso turto paveldėtojai, kadangi kitų įpėdinių nėra nustatyta. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 str. 1 d. 445 str.). PareiÅ¡kėjų nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka Å¡ių imperatyvių įstatymo nuostatų visumÄ . Tuo tarpu palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.) yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ . CK 5.50 str. 1 d. numatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimÄ priimti veiksmas turi bÅ«ti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. PareiÅ¡kėjai dėl objektyvių priežasčių šį terminÄ praleido. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tokiu bÅ«du laikytina, kad terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo Palikėjo mirties dienos. CK 5.4 str. 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė Palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (Å¡io kodekso 2.12 straipsnis).

Paskutinė 2001-09-28 Palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, buvo (duomenys neskelbtini), Lietuva. Palikėjas negyveno vienoje vietoje, tame tarpe ir deklaruotoje, buvo išvykęs ir užsienį, kur ir mirė. Be to, Palikėjas turėjo ir kito nekilnojamo turto Vilniuje, todėl šiuo atveju palikimo atsiradimo vietos nustatymui taikytinas CK 5.4 str. 2 d. 2 p. kuriame nurodyta, kad jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

CK 5.5 str. 1 d. 1 p. nustato, kad įpėdiniais gali bÅ«ti paveldintys pagal įstatymÄ fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Å iuo atveju, kaip jau nurodyta aukščiau Palikėjo TurtÄ paveldi/turi paveldėti jo sÅ«nus - D. Å ., dukra - K. Å . bei žmona T. Å .. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kilus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). įstatymas nenumato, kad faktiÅ¡kas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi bÅ«ti įformintas raÅ¡tu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, iÅ¡reiÅ¡kiančių jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , atlikimo per terminÄ palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Å iuo atveju akivaizdu, kad PareiÅ¡kėjai, bÅ«dami vieninteliai Palikėjo Turto paveldėtojai, ButÄ kartu valdė ir juo naudojosi tiek iki Palikėjo mirties, tiek ir po Palikėjo mirties, laikydami jį savu, juo rÅ«pindamiesi, jį naudodami ir valdydami, dabar jau be Palikėjo. Tokiu bÅ«du savo valiÄ priimti palikimÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Palikėjo sutuoktinė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi Buto registracijos adresu, Å¡iame Bute gyvena, kai bÅ«na Lietuvoje.

PareiÅ¡kėja, po Palikėjo mirties, paėmė sau ir valdė mirusio sutuoktinio asmeninius daiktus, namų Å«kio reikmenis, prižiÅ«rėjo ir tvarkė ButÄ , mokėjo komunalinius mokesčius bei TurtÄ iÅ¡laikė ir iÅ¡laiko. Å iuos veiksmus ji atliko nuo pat palikimo atsiradimo dienos ir Buto priežiÅ«rÄ atlieka iki Å¡iol bei naudojasi Butu. PareiÅ¡kėjas ButÄ kartu su savo tėvais įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 2009-02-21 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DB-902 pagrindu, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e. PareiÅ¡kėjo vardu yra sudarytos sutartys su elektros, dujų ir vandens tiekėjais dėl Buto.

PareiÅ¡kėjas apmoka Å¡ias sÄ skaitas, kÄ patvirtina ir kartu su Å¡iuo pareiÅ¡kimu teikiami paskutinių mėnesių apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. Butui yra įregistruota hipoteka, nes PareiÅ¡kėjas yra paėmęs paskolÄ ir moka kredito įmokas bankui pagal sutartį. Tokiu bÅ«du, PareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl Palikimo priėmimo ir nurodytos aplinkybės patvirtina palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Nėra jokių įrodymų, kad šį palikimÄ bÅ«tų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Nėra jokių ginčų dėl Palikimo, trečiųjų asmenų teisės taip pat nepažeidžiamos. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ testamentų registro taip pat patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

PareiÅ¡kime nurodoma, kad egzistuoja visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sÄ lygos tam, kad bÅ«tų nustatytas palikimo priėmimo faktas. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. Å ., K. Å ., T. Å . po V. Å . mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo V.

Å . palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Å . palikto turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad įstatyminiai įpėdiniai priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus Å¡io pareiÅ¡kimo patenkinimui. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas palaikė pareiÅ¡kimÄ .

IÅ¡ esmės pakartojo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad K. Å . atžvilgiu paraÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjų atstovo paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja T. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. Å ., kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. PareiÅ¡kėjai D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. Å ., kodas (duomenys neskelbtini) vaikai.

Å ias aplinkybes patvirtina D. Å . (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas VI-OK Nr. 361015, K. Å . (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas VII-OK Nr. 384885, T. Å . ir V. Å . (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas III-OK Nr. 411123. V. Å . mirė (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto civilinės metrikacijos 2021 m. rugsėjo 24 d. mirties įraÅ¡as Nr. 5693. IÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-10-04 iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad V.

Å . vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po V. Å . mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro 2021-11-02 iÅ¡raÅ¡as. LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, – tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai D. Å ., K. Å . ir T. Å . po tėvo ir sutuoktinio V. Å . mirties per įstatyme nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiÅ¡kėjai nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, turi bÅ«ti įrodyta, kad pareiÅ¡kėjai, per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ .

IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad V. Å . vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Teismas buvo suteikęs pareiÅ¡kėjams papildomÄ galimybę pateikti teismui visus turimus įrodymus, pagrindžiančius pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjai Å¡iÄ galimybę pasinaudojo tik iÅ¡ dalies, teismui buvo pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje, atsižvelgia ir teismui pateiktų įrodymų visumÄ . IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui D. Å . asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į kitÄ 1/2 dalį buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotos mirusiojo V.

Å . vardu, tačiau nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, o bÅ«tent – įrodymai apie mokesčių už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteiktas komunalines ir kitas paslaugas mokėjimÄ , patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas D. Å . yra vienintelis asmuo, kuris po tėvo V. Å . mirties (duomenys neskelbtini) ir toliau moka visus einamus mokesčius už suteiktas paslaugas. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (ButÄ ) yra iÅ¡vieÅ¡inta nekilnojamojo turto registre, iki Å¡iol ginčo dėl Å¡io nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimÄ po V.

Å . mirties. Teismo vertinimu, visuma Å¡ių byloje surinktų įrodymų liudija, kad bÅ«tent D. Å . palikimÄ kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po tėvo V. Å . mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdamas jo palikimÄ (CPK 185 str.). Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotieji asmenys K. Å . ir T. Å . nepateikė teismui įrodymų, kad per 3 mėnesius po V. Å . mirties (duomenys neskelbtini), savo aktyviais veiksmais priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 178 straipsnis), todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja K. Å . yra 2017-02-13 yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę ir nuo to laiko pastoviai gyvena Jungtinėje Karalystėje. PareiÅ¡kime tik deklaratyviai nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos K. Å . ir T. Å ., bÅ«damos vienintelėmis palikėjo turto paveldėtojomis, butÄ kartu valdė ir juo naudojosi tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po palikėjo mirties, laikydamos jį savu, juo rÅ«pindamiesi, jį naudodami ir valdydami, dabar jau be palikėjo. Tokiu bÅ«du savo valiÄ priimti palikimÄ pareiÅ¡kėjos K.

Å . ir T. Å . iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Aukščiau minėta, kad teismui nepateikta jokių įrodymų kokiais bÅ«tent aktyviais veiksmais Å¡ios pareiÅ¡kėjos iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti mirusio V. Å . palikimÄ (CPK 178 straipsnis). PareiÅ¡kime taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėja T. Å . yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Å¡iame bute gyvena, kai bÅ«na Lietuvoje.

Be to, pareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėja T. Å . po sutuoktinio V. Å . mirties paėmė sau mirusiojo asmeninius daiktus, namų Å«kio reikmenis. IÅ¡ nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja T. Å . taip pat gyvena užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje. Teismui nepateikta jokių įrodymų kaip dažnai ji atvyksta į LietuvÄ , kaip ilgai gyvena Lietuvoje, kokius bÅ«tent asmeninius daiktus ir Å«kio reikmenis ji yra paėmusi po sutuoktinio V. Å . mirties. Nors pareiÅ¡kime yra nurodo, kad T.

Å . moka komunalinius mokesčius už butÄ , tačiau teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad tik pareiÅ¡kėjas D. Å . po tėvo mirties ir toliau moka už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbÅ«s ir kiti kriterijai – asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė, paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamÄ ja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ vietÄ savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamÄ ja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.). Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011, 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003).

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas D. Å . priėmė palikimÄ po tėvo V. Å . mirties, pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl pareikÅ¡imas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

PareiÅ¡kėjas D. Å . įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes Å¡io teismo sprendimo pagrindu pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.). Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 448 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po tėvo V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ .

KitÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas