c1cd0036-696a-435d-94ea-24fda60dbd12 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-184-768/2020 Proceso Nr. 1-01-1-49953-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistosios skundas dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2020 m. rugsėjo 15 d. priimto nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai, Teismas, nustatė:

1. A. S. nuteista 2019 m. gruodžio 09 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 18 d., 2020 rugsėjo 15 d. nuteistoji atliko mažiau nei vieną trečdalį paskirtos bausmės (vienas trečdalis atliktos bausmės bus atlikta tik 2021 m. sausio 19 d.). Nuteistoji, skundo pateikimo pirmos instancijos teismui metu - 2020 m. rugsėjo 21 d., faktiškai atliko 4 mėnesius ir 3 dienas paskirtos bausmės.

3. Komisijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (5 nariams balsavus prieš, 1 nariui – už) nutarta netaikyti nuteistajai A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau komisija įvardijo daugiau pakartotinio nusikalstamumo riziką (44 balai) didinančių kriminogeninių veiksnių, nei ją mažinančių (tokie kaip gyvenimo stiliaus ir draugų problemos, piknaudžiavimo narkotikais problemos), todėl tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartimi, teismas atmetė nuteistosios A. S. skundą dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajai atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su intensyvia priežiūra. Apylinkės teismas sprendė, jog nuteistajai net ir tinkamai elgiantis bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, šiuo atveju svarbesnis visuomenės interesas, kad nuteistoji būtų nuteista adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

5. Nuteistoji A. S. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jai būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kartu taikant ir intensyvią priežiūrą. 5.1. Skunde nurodo, kad atlikdama bausmę Panevėžio pataisos namuose dalyvauja visose pataisos programose, vykdo reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi. Taip pat teigia, kad yra charakterizuojama teigiamai, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja ir nebuvo bausta už šių taisyklių pažeidimus. 5.2.

Nurodo, jog turi prioritetus, kurių laikytųsi išėjusi į laisvę: keistų savo įpročius, gyvenimo būdą, draugų ratą, kovotų su priklausomybe nuo psichotropinių medžiagų vardan savo dukrų gyvenimo. Įsidarbintų, bendrautų su žmonėmis, turinčiais priklausomybę. Neatmeta galimybės tęsti mokslus neakivaizdžiai, nes Panevėžio pataisos namuose lanko vidurinę mokyklą. Turi tvirtą pagrindą gyventi dorai ir sąžiningai, nes šis laisvės atėmimas yra didžiulė pamoka, mano, kad turi ir privalo laisvėje rūpintis savo dukromis ir rodyti joms gerą pavyzdį.

6. Nuteistosios skundas atmetamas.

7. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jie buvo nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki 6 mėnesių anksčiau, negu nustatyta BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sąlygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, įvertinus ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. To paties straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas taip pat nėra absoliutus ir jo taikymas turi priklausyti nuo realiai atliktos bausmės dydžio, kitu atveju būtų paneigta bausmės paskirtis ir tikslai, nepagrįstai būtų švelninama bausmė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau reikia vertinti ir nuteistosios elgesio, nuostatų pokyčių buvimą, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leistų pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistoji nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jai taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomeninės elgesio taisykles. Kaip matyti, A.

S. pataisos namuose dalyvauja įvairiose pataisos programose, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, nors pataisos namuose ir nedirba, tačiau prašosi dirbti, palaiko gerus ir šiltus santykius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebausta ir neskatinta. Nepaisant to, kad minėtos aplinkybės įrodo nuteistosios tinkamą elgesį ir korekcijos pokyčius, tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios pažangą ir elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dydį, nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamumo riziką, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistają, kad ji laikytųsi įstatymu ir vėl nenusikalstų.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką nėra žemas, kaip tai įtvirtinta BVK 157 straipsnyje, o nustatyta, kad ji priklauso vidutinės rizikos grupei (44 balai, iš jų 5 – statiniai kriminogeniniai veiksniai, 39 balai – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Be to, nuteistoji bausmę pataisos įstaigoje atlieka dar pakankamai neilgą laikotarpį, todėl sunku įvertinti jos pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, kad buvo atliktas tik vienas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, kuris parodė ne žemą, o vidutinį rizikos vertinimą.

8. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimu, tokios veikos yra itin pavojingos visuomenei. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistoji iki bausmės vykdymo pradžios bendravo su priklausomais nuo narkotinių medžiagų asmenimis bei linkusiais nusikalsti, bei pati yra priklausoma nuo šių medžiagų, skunde nurodo, kad yra apsisprendusi kovoti su savo priklausomybe ir visiškai atsisakyti narkotinių medžiagų, bet nepagrindžia, kokių priemonių imtųsi gydantis šią priklausomybę, ar apskritai gydytųsi, nes iki šiol to daryti nepradėjo ir labai abstrakčiai apibrėžia šį siekį.

Tai rodo nuteistosios gilesnės priklausomybės ir toksiškų santykių analizės stoką ir tai sudaro pagrindą manyti, kad A. S., nors ir taikant intensyvią priežiūrą, laisvėje gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Teismo nuomone, nuteistosios dalyvavimas įvairiose reabilitacijos, pataisos programose, mokymasis nuteistąjai daro teigiamą poveikį, siekiant keisti nuteistosios gyvenimo būdą bei užkardyti tokių veikų tolimesnį darymą, tačiau nuteistoji dar pakankamai trumpą laiką atlieka bausmę ir dalyvauja minėtose programose, atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis ir nerodo aiškios ir tendencingos pažangos, vertinimas buvo atliktas dar tik vieną kartą.

9. Skunde nuteistoji A. S. akcentuoja artimus ryšius su šeima, pripažįsta ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų, tačiau apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama bylos duomenų visuma, o ne atskiri pavieniai faktai. Nuteistoji skunde akcentuoja ilgą laisvės atėmimo terminą, izoliavimą nuo šeimos ir visuomenės bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau kelia viešajį, o ne konkretų nuteistosios privatų interesą – būti su šeima.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąją, įvertinęs visus bylos duomenis ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, sprendžia, kad nors nuteistosios elgesyje yra teigiamų poslinkių ir korekcijos požymių, tačiau nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistosios atliktos bausmės dydis, tuo pačiu ir dalyvavimas priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupėje yra per trumpas, kad būtų galima pagrįstai manyti, kad nuteistoji A.

S. pasiketė iš esmės į teigiamą pusę ir tie pasikeitimai yra ilgalaikiai, stabilūs. A. S. asmenybė, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pakartotinio nusikalstamumo rizika ir pažanga ją mažinant nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad toliau jos integracija į visuomenę gali būti pasiekta jos neizoliuojant ir taikant intensyvią priežiūrą. Kaip ir minėjo pirmos instancijos teismas, šiuo atveju svarbesnis viešasis interesas, nei nuteistosios privatus šeimos interesas, vykdant teisingumą yra siekiama, kad tokios pavojingos veikos būtų užkardytos ir nebūtų daroma žala visuomenei.

Pačios nuteistosios nuomonė ir noras būti lygtinai paleistai iš pataisos įstaigos teismo neįpareigoja priimti jai palankų sprendimą.

10. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo metu taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei šio straipsnio 4 dalį nėra pagrindo, pritaikius šias BVK nuostatas nuteistosios nubaudimas būtų aiškiai per švelnus, nebūtų užtikrinamas prevencinis bausmių tikslas, būtų sudaromas įspūdis, kad proporcingo ir adekvataus nubaudimo už tokias visuomenei pavojingas veikas galima sulaukti labai švelnaus arba apskritai išvengti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas A.

S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajai intensyvios priežiūros ir skirti lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistosios A. S. skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : Atmesti nuteistosios A. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjas Donatas Jatužis