c1c434b5-47a3-4db8-a3ef-e09009e81590 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1325-934/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01307-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjo J. B. praÅ¡ymas patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Envorsta“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Envorsa“ (toliau – ir bendrovė) iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Vytautas Geležinis.

Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. 2. 2022 m. gegužės 16 d. pareiÅ¡kėjas J. B. pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti ir patvirtinti J. B. 31 802,54 Eur dydžio trečios eilės finansinį reikalavimÄ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Envorsa“ nemokumo byloje.

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. netenkino pareiÅ¡kėjo J. B. praÅ¡ymo dėl termino finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinimo ir atsisakė tvirtinti jo finansinį reikalavimÄ BUAB „Envorsa“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo J. B. praÅ¡ymas dėl termino finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinimo, panaikino ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – atnaujino pareiÅ¡kėjui J.

B. terminÄ finansiniam reikalavimui UAB „Envorsa“ bankroto byloje pareikÅ¡ti. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti pareiÅ¡kėjo J. B. finansinį reikalavimÄ , panaikino ir klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo J. B. finansinio reikalavimo tvirtinimo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 4. 2022 m. rugsėjo 30 d. gauti pareiÅ¡kėjo J. B. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais, be kita ko, praÅ¡oma patvirtinti 32 846,54 Eur finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 6 395,61 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma, 14 300,00 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų suma, 12 150,93 Eur negrÄ Å¾inta suma už įmonės reikmėms iÅ¡leistas nuosavas lėšas (7 t., b. l. 1–3).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo J. B. praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. Ä®traukė J. B. į BUAB „Envorsa“ I eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 4 817,71 Eur finansiniu reikalavimu, atskaičius mokesčius: 716,45 Eur socialinio draudimo įmokų (pensijų ir socialinio draudimo), 322,22 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 923,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Netenkino pareiÅ¡kėjo J. B. praÅ¡ymo dėl 26 450,93 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.

6. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl finansinio reikalavimo, susijusio su darbo užmokesčiu už 2020 m. spalio–2021 m. kovo mėn. laikotarpį, tačiau VSDFV duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo darbo pabaiga 2020 m. gruodžio 29 d. Teismas sprendė, kad 2020 m. spalio–gruodžio mėn. pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas 4 817,71 Eur darbo užmokestis, tuo tarpu mokesčius sudarė: 716,45 Eur socialinio draudimo įmokos (pensijų ir socialinio draudimo), 322,22 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmoka, 923,27 Eur gyventojų pajamų mokestis.

7. Teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo dalies, susijusios su 13 000,00 Eur dydžio paskolos suteikimu, nenustatė pinigų sumos perdavimo bendrovei fakto, todėl Å¡io pareiÅ¡kėjo reikalavimo netenkino ir atmetė. Be to, teismas nurodė, kad paskolos suteikimo faktÄ paneigia ir ta aplinkybė, kad tarp nemokumo administratoriui perduotų bendrovės archyvo dokumentų yra pateiktas bÅ«tent paskolos sudarymo dienÄ , t. y. 2020 m. lapkričio 30 d., bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis 13 000,00 Eur dydžio sumai. Å iuo kasos orderiu bÅ«tent bendrovė iÅ¡davė 13 000,00 Eur dydžio sumÄ pareiÅ¡kėjui, o ne pareiÅ¡kėjas bendrovei.

8. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo dalis (12 150,63 Eur), susijusi su pareiÅ¡kėjo sumokėtomis sumomis UAB „Envorsa“ vardu yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad mokėjimus pareiÅ¡kėjas atlikinėjo 2021–2022 metais, kai bendrovė jokios veiklos jau nevykdė, dėl to teismas sprendė, jog tikėtinai pats pareiÅ¡kėjas savo ar su juo susijusių įmonių poreikių tenkinimui naudojo bendrovės turtÄ , kurį bÅ«tent jis, o ne buvęs bendrovės vadovas ir perdavė nemokumo administratoriui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. PareiÅ¡kėjas J. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo J. B. praÅ¡ymas dėl 26 450,93 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Envorsa“ patvirtinimo ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti visiÅ¡kai. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo tvirtinimo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo apskritai neanalizavo, neįvertino, nieko nepasisakė dėl į bylÄ pateiktos paskolos sutarties ir jos ryÅ¡io su kitais byloje esančiais duomenimis – kasos iÅ¡laidų ir pajamų orderiais, kasos knyga ir kt., dėl ko priėmė visiÅ¡kai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ ; 9.2.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti nustatytas pinigų perdavimo įmonei faktas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra absoliučiai nepagrįsta bei nemotyvuota. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pinigų perdavimo BUAB „Envorsa“ ir jų panaudojimo faktas atsispindi į bylÄ pateiktuose įmonės pirminiuose apskaitos dokumentuose – BUAB „Envorsa“ kasos knygoje, avanso apyskaitoje, taip pat mokėjimo nurodymuose iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninės banko sÄ skaitos.

Be kita ko, kartu su 2022 m. birželio 15 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais civilinėje byloje Nr. eB2-2358-861/2022, bei 2022 m. birželio 27 d. atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas teismui buvo pateikęs Didžiosios knygos operacijų žurnalÄ , kurio 19 psl. yra nurodyta pareiÅ¡kėjo BUAB „Envorsa“ suteikta 13 000,00 Eur paskola, taip pat kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad 2020 m. lapkričio 30 d. pareiÅ¡kėjas į BUAB „Envorsa“ kasÄ Paskolos sutarties pagrindu įnešė 13 000,00 Eur grynųjų pinigų.

Tiek BUAB „Envorsa“ avanso apyskaitoje, tiek į bylÄ pateiktuose mokėjimų nurodymuose esanti informacija patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas BUAB „Envorsa“ tiekėjams (kreditoriams) už automobilio lizingÄ , biuro nuomÄ ir kitoms iÅ¡laidoms savo lėšomis yra sumokėjęs 12 150,93 Eur sumÄ ; 9.3. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paskolos suteikimo faktÄ paneigia aplinkybė, kad tarp administratoriui perduotų bendrovės archyvo dokumentų yra pateiktas bÅ«tent paskolos sudarymo dienÄ , t. y. 2020 m. lapkričio 30 d., bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis 13 000,00 Eur dydžio sumai ir Å¡iuo kasos orderiu bÅ«tent bendrovė iÅ¡davė 13 000,00 Eur dydžio sumÄ pareiÅ¡kėjui, o ne pareiÅ¡kėjas bendrovei.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo pinigų perdavimo faktÄ Ä¯monei patvirtina kartu su 2022 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais teismui teiktas 2020 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderis, jame nurodant, kad pinigai perduoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo įmonei, pinigų perdavimo pagrindas – paskola. Tik tuomet, kai pareiÅ¡kėjo pinigai buvo įneÅ¡ti į kasÄ , įmonė iÅ¡rašė nemokumo administratoriaus į bylÄ pateiktÄ 2020 m. lapkričio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderį, kuriuo pareiÅ¡kėjui perduota 13 000,00 Eur suma, skirta įmonės Å«kio iÅ¡laidoms, t. y.

įmokoms padengti. Å iomis piniginėmis lėšomis pagal 2020 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderį buvo apmokėta UAB „Mototoja“ 2020 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ankstinė sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilį „Toyota Hilux“.

2. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Envorsa“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Vytauto Geležinio praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo J. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 10.1. Nemokumo administratoriaus vertinimu, bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, siekdamas, kad jo 14 300,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas, susijęs su paskolos suteikimu, taip pat 12 150,93 Eur dydžio finansinis reikalavimas, susijęs su įmonės iÅ¡laidų apmokėjimu bankroto byloje bÅ«tų patvirtintas, turi pareigÄ teikti įrodymus Å¡iam reikalavimui pagrįsti; 10.2.

PareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, kad realiai suteikė bendrovei 13 000,00 Eur paskolÄ , kuri yra nurodyta paskolos sutartyje, Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas finansinis reikalavimas negali bÅ«ti tvirtinamas bendrovės bankroto byloje, kÄ pagrįstai atsisakė padaryti ir pirmosios instancijos teismas; 10.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nenustatyta pinigų sumos perdavimo bendrovei fakto pagal paskolos sutartį, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, dėl to atmestinas.

Paskolos sutarties 1 punkte numatyta, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus 13 000,00 Eur sumai, tačiau pareiÅ¡kėjas įrodymų, kad Å¡i suma buvo perduota bendrovei nepateikia, kÄ pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas atkreipdamas Å¡alių dėmesį, kad paskolos sutarties sudarymas yra realinis sandoris; 10.4. Paskolos suteikimo faktÄ paneigia ir ta aplinkybė, kad tarp nemokumo administratoriui perduotų bendrovės archyvo dokumentų yra pateiktas bÅ«tent paskolos sudarymo dienÄ , t. y. 2020 m. lapkričio 30 d., bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis 13 000,00 Eur dydžio sumai.

Å iuo kasos orderiu bÅ«tent bendrovė iÅ¡davė 13 000,00 Eur dydžio sumÄ pareiÅ¡kėjui, o ne pareiÅ¡kėjas bendrovei. Paminėtina ir tai, kad Å¡is dokumentas, kaip ir dauguma bendrovės archyvo dokumentų yra nepasiraÅ¡ytas nei pareiÅ¡kėjo, nei bendrovės vadovo W. A., nors buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytas; 10.5. Nemokumo administratorius nurodė, kad jam abejonių kelia pareiÅ¡kėjo ir bendrovės sudaryta paskolos sutartis, kuri yra sudaryta lietuvių kalba, nors bendrovės direktorius W.

A. Å¡ios kalbos nesupranta ir tikėtina, kad negalėjo suprasti ir nesuprato, kokį dokumentÄ pasiraÅ¡o. Nemokumo administratorius patvirtino, kad tarp J. B. perduotų archyvo dokumentų Å¡ios sutarties nėra. Be to, iÅ¡ esmės visos bendrovės sudarytos ir tarp perduoto archyvo esančios sutartys yra sudarytos arba vokiečių, arba anglų kalbomis, arba ir lietuvių ir vokiečių kalbomis, todėl nemokumo administratoriui kyla abejonių ir dėl Å¡ios paskolos sutarties tikrumo; 10.6. Nemokumo administratorius nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad pareiÅ¡kėjas tiek mokėjimo pavedimais iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos, tiek asmeniniais grynaisiais pinigais atliko pavedimus bendrovės tiekėjams už automobilio lizingÄ , biuro nuomÄ ir kitoms iÅ¡laidoms už bendrÄ 12 150,93 Eur sumÄ , kuri pareiÅ¡kėjui nebuvo grÄ Å¾inta.

Nemokumo administratorius pažymėjo, kad mokėjimus pareiÅ¡kėjas už bendrovę atlikinėjo tuomet, kai bendrovė jokios veiklos jau nevykdė, kadangi pagal nemokumo administratoriui pateiktÄ bendrovės pardavimo sÄ skaitų registrÄ , paskutinė sÄ skaita už bendrovės suteiktas paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡yta 2021 m. balandžio 15 d., vadinasi po Å¡ios datos bendrovė jokios veiklos nebevykdė. Nemokumo administratoriaus nuomone, pareiÅ¡kėjas pildavosi kurÄ bendrovės vardu ar naudodavosi bendrovės automobiliu savo asmeninių poreikių tenkinimui.

PareiÅ¡kėjo atlikti mokėjimai už bendrovei priklausančio automobilio lizingÄ , tai tikėtina, kad yra pareiÅ¡kėjo mokėjimai bendrovei už naudojimÄ si bendrovės automobiliu pareiÅ¡kėjo asmeninių interesų tenkinimui. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas pareiÅ¡kėjo J. B. praÅ¡ymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Envorsa“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl ginčo esmės 5. Lietuvos Respublikos juridinio asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti nemokumo bylÄ paskelbimo priežiÅ«ros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas Å¡ių reikalavimų įvykdymas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.

6. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-798/2022).

7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima iÅ¡vada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Taigi, teismas turi pareigÄ imtis priemonių, kad nebÅ«tų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir bÅ«tų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtÄ interesÄ Ä¯ savo reikalavimo patenkinimÄ kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022).

8. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindÄ â€“ sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus bÅ«tent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). ReikÅ¡mingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 39, 40 punktai).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

9. PareiÅ¡kėjas J. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas patvirtinti 32 846,54 Eur finansinį reikalavimÄ BUAB „Envorsta“ bankroto byloje, kurį sudaro 6 395,61 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma, 14 300,00 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų suma bei 12 150,93 Eur negrÄ Å¾intos sumos už įmonės reikmėms iÅ¡leistas nuosavas lėšas (7 t., b. l. 1–3). Pirmosios instancijos teismas patenkino J. B. praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies – patvirtino 4 817,71 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Envorsta“ bankroto byloje.

Apeliantas nesutinka su patvirtinto finansinio reikalavimo apimtimi, nurodo, kad teismas, netenkindamas 26 450,93 Eur finansinio reikalavimo dalies, priėmė nemotyvuotÄ nutartį, esmingai prieÅ¡taraujančiÄ byloje esančiai medžiagai. Taigi, apeliantas iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo nepatvirtinti finansiniai reikalavimai, susiję su 14 300,00 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų suma bei 12 150,93 Eur negrÄ Å¾inta suma už įmonės reikmėms iÅ¡leistas nuosavas lėšas.

Dėl 14 300,00 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo 10. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo 14 300,00 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ paskolos teisinių santykių – byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas suteikė bendrovei 13 000,00 Eur paskolÄ grynaisiais pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad BUAB „Envorsta“ negrÄ Å¾ino jam paskolos sutartimi perduotos paskolos sumos, todėl praÅ¡o patvirtinti 14 300,00 Eur finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 13 000,00 Eur paskolos suma bei 1 300,00 Eur palÅ«kanos.

11. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 17 punktas). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas ir jame nurodyta praktika).

12. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pinigų sumos (13 000,00 Eur) pagal paskolos sutartį perdavimo bendrovei fakto, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patvirtinti 14 300,00 Eur finansinį reikalavimÄ netenkino. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį faktÄ patvirtina byloje esantys bendrovės finansiniai dokumentai, tame tarpe 2020 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderis, Didžiosios knygos operacijų žurnalas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindÄ nesutikti su apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Å¡alys 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. B. perdavė paskolos gavėjui nuosavybėn 13 000,00 Eur sumÄ , o paskolos gavėjas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ , kartu sumokėdamas 5 proc. mėnesines palÅ«kanas iki 2021 m. sausio 30 d. (2 t., b. l. 133–134). Tačiau minėtoje paskolos sutartyje pinigų perdavimo ir gavimo faktas neužfiksuotas. Tuo atveju, jeigu nėra tiesiogiai užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis bei kitais leistinais įrodymais, kurie vertinami pagal CPK įtvirtintas taisykles.

14. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo reikalavimÄ , be kita ko, grindžia byloje pateiktu 2020 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderiu (6 t., b. l. 24). Minėtame dokumente nurodyta, kad UAB „Envorsa“ J. B. perdavė 13 000,00 Eur sumÄ , tačiau Å¡is dokumentas nėra pasiraÅ¡ytas.

16. Remiantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (redakcija nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės), nuostatomis, pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (3 punktas); atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ ; pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas (10 punktas); jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje arba mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai nėra iÅ¡mokėti (19 punktas).

17. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, dėl kasos iÅ¡laidų orderio yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai Å¡alis teigia, jog pinigai buvo iÅ¡mokėti, tačiau negali pateikti kasos iÅ¡laidų orderio, atitinkančio 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai nebuvo iÅ¡mokėti, tačiau Å¡alis, teigianti prieÅ¡ingai (kad pinigai buvo iÅ¡mokėti), gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018, 24 punktas).

Nurodytas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas pagal analogijÄ taikytinas ir sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu yra pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas). Tokiu atveju Å¡alis, teigianti, kad pinigai buvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama Å¡iÄ savo pozicijÄ pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019, 43 punktas).

18. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytÄ aplinkybę, jog 2020 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderis nėra pasiraÅ¡ytas (žr. Å¡ios nutarties 21 punktÄ ), formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. Å¡ios nutarties 24-25 punktus), sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderis nepatvirtina paskolos sumos perdavimo bendrovei fakto.

19. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog Didžiojoje knygoje yra fiksuotas pinigų perdavimas, taip pat neįrodo realaus jų gavimo fakto, kadangi byloje nėra pirminių duomenų, kurių pagrindu buvo atliktas įrašas. Todėl vien tuo pagrindu teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 185 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su 14 300,00 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumu nėra esminiai ir neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

20. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad apeliantas nepateikė patikimų duomenų, pagrindžiančių 13 000,00 Eur pinigų sumos pagal ginčo paskolos sutartį realaus perdavimo (gavimo) fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pinigų perdavimo faktui konstatuoti, o atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . PareiÅ¡kėjui nepateikus pagrįstų įrodymų, kad realiai suteikė bendrovei 13 000,00 Eur paskolÄ , pareiÅ¡kėjo nurodytas finansinis reikalavimas (14 300,00 Eur) negali bÅ«ti tvirtinamas bendrovės bankroto byloje.

Vien tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtÄ nutartį Å¡ioje dalyje panaikinti ar pakeisti. Dėl 12 150,93 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo 21. Spręsdamas pareiÅ¡kėjo 12 150,93 Eur dydžio finansinio reikalavimo, susijusio su įmonės iÅ¡laidų apmokėjimu iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos patvirtinimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų minėtam finansiniam reikalavimui pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad mokėjimus pareiškėjas atliko 2021–2022 m., tai yra tada, kai bendrovė jokios veiklos nevykdė.

22. IÅ¡ byloje pateiktos Avanso apyskaitos (2 t., b. l. 118–119) matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kėjas sumokėjo 32 786,74 Eur sumÄ už bendrovės Å«kio iÅ¡laidas. Dalis iÅ¡laidų buvo padengta (20 635,81 Eur), likusiÄ 12 150,93 Eur sumÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o patvirtinti bendrovės bankroto byloje kaip finansinį reikalavimÄ . Be to, apeliantas pateikė mokėjimo pavedimus (2 t., b. l. 135–151), iÅ¡ kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. jis pervedė AS Citadele Banka Lietuvos filialui bei SIA Citadele Leasing Lietuvos filialui pinigų sumas.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindÄ pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantas neįrodė 12 150,93 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo.

24. Visų pirma, nei apelianto pateikti mokėjimo nurodymai, nei Avanso apyskaitos, kurios nėra pasiraÅ¡ytos ar patvirtintos atsakingo asmens paraÅ¡u, neįrodo, kad atlikti mokėjimai buvo skirti bÅ«tent įmonės veikloje patirtoms iÅ¡laidoms, o ne paties pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidoms padengti. IÅ¡ mokėjimo paskirtyje nurodytų duomenų matyti, kad atitinkamos sumos buvo mokamos pagal skirtingas sutartis, skirtingiems gavėjams. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantas nepateikė teismui patikimų duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti bent tikėtinÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo.

25. Visų antra, BUAB „Envorsta“ pateiktų į bylÄ mokėjimo nurodymų metu (laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.) veiklos nevykdė. Tai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenys, kad BUAB „Envorsta“ PVM deklaracijose už 2021 m. sausio ir vasario mėn. nedeklaravo prekių tiekimų ar paslaugų teikimų, ar prekių įsigijimo iÅ¡ kitų valstybinių narių, PVM deklaracijose nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. deklaravo tik grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM, bendrovė nemokėjo deklaruotų PVM, o VA VMI Mokestinių prievolių departamento IV skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Envorsa“ nuo 2021 m. balandžio 23 d. iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų (1 t., b. l. 31). Duomenų, patvirtinančių prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, byloje nenustatyta.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami patvirtinti 12 150,93 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti ar pakeisti.

27. Apelianto abstraktÅ«s samprotavimai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo bÅ«ti aktyvus, turėjo ginti pareiÅ¡kėjo teises, rengiant žodinį bylos nagrinėjimÄ ar apklausiant liudytojus, neįrodo, jog dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, juolab kad byloje nėra duomenų, jog apeliantui bÅ«tų nepagrįstai apribota galimybė įrodinėti. Pažymėtina, kad nors bankroto bylos susijusios su vieÅ¡uoju interesu, tačiau aktyvus teismo vaidmuo tokio pobÅ«džio bylose neatleidžia Å¡alių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Taigi teismas tokio pobÅ«džio bylose taip pat yra saistomas Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų. Dėl procesinės bylos baigties 28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.

T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 30. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. AtskirÄ jį skundÄ atmetus, apeliantei nėra pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

32. Pagal Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasiraÅ¡o ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiÅ¡kia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ä®statymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų bÅ«ti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 73 punktas).

33. BUAB „Envorsa“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į J. B. atskirÄ jį skundÄ parengimÄ (8 t., b. l. 27–31), kuriame nurodė, kad patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus. Prie praÅ¡ymo teikta advokato padėjėjo vardu iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už teisines paslaugas už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ bei mokėjimo pavedimas, kuriame nurodytas pinigų pervedimas advokato padėjėjui Matui Lasauskui.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismui teikti įrodymai patvirtina, jog teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme suinteresuotam asmeniui suteikė advokato padėjėjas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Envorsa“ apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos iÅ¡ apelianto. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Antanas Rudzinskas Žilvinas Terebeiza