c1c3cb36-e9b5-49cd-ab7b-d96c3bea6d5f · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-319-446/2023 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01347-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 2 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Gabrielei Petrylei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, R. N., A. Å ., S. Å . dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad po savo sesers N. N. jis priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad N. N. – jo sesuo.

Tėvams mirus, jų nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį paveldėjo jis, jo sesuo N. N. ir brolis J. Å .. Jis savo dalį padovanojo dukrai S. Å ., broliui mirus jo dalį paveldėjo jo sÅ«nus A. Å .. Nei jo dukra, nei brolio sÅ«nus niekada negyveno savo senelių namuose. N. N., pardavusi butÄ (duomenys neskelbtini), 2001 metais atsikraustė gyventi į tėvų namus (duomenys neskelbtini). Jis padėjo seseriai tėvų name įsirengti duÅ¡Ä , tualetÄ , padėdavo jai įvairiuose buities, Å«kio darbuose. 2015 metais suÅ¡lubavo sesers sveikata, ji gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikose, todėl seserį parsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų arčiau gydymo įstaigos, galėtų labiau pasirÅ«pinti seserimi.

Po kurio laiko sesuo iÅ¡sinuomavo netoli jo namų butÄ , kur gyveno iki mirties. Jis rÅ«pinosi seserimi, vežiodavo jÄ gydymo įstaigas, lankydavo jÄ ligoninėje. (duomenys neskelbtini) jo sesuo N. mirė. Jis organizavo sesers laidotuves, jÄ palaidojo (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiÅ«ri jos kapÄ . Vienintelis sesers turtas – dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtų iÅ¡ tėvų. Å iuo turtu jis rÅ«pinosi ir sesei gyvai esant ir po jos mirties. N. dukra gyvena (duomenys neskelbtini), mamai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi niekada nesirÅ«pino, dėl Å¡io turto paveldėjimo nesikreipė.

Jis vienas rÅ«pinasi tėvų namais, yra suinteresuotas iÅ¡saugoti juos kuo geresnės bÅ«klės, Å¡iuo metu sodyboje leido gyventi žmogui, kuris jÄ ir prižiÅ«ri. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime (b. l. 43-45) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Turto bankas nėra gavęs parneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos N. N. palikimo perėjimÄ valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto valdymÄ , neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime (b. l. 35-36) nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymÄ ir realizavimÄ reglamentuoja BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal Å¡ių taisyklių 2 punktÄ Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamÄ jį turtÄ pagal minėtas taisykles. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo K. Å . pareiÅ¡kimÄ nagrinėti ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, duomenų, informacijos apie palikėjos N. N. turto administravimÄ nepateikė. Suinteresuotas asmuo R. N. nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime (b. l.

56) nurodė, kad ji su K. Å . pareiÅ¡kimu sutinka, ji savo mamos N. N. palikimo nepriėmė, pretenzijų į jos turtÄ nereiÅ¡kia. Suinteresuotas asmuo A. Å . nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime (b. l.

59) nurodė, kad sutinka su K. Å . pareiÅ¡kimu, į savo tetos N. N. palikimÄ pretenzijų nereiÅ¡kia. Suinteresuotas asmuo S. Å . nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime (b. l.

67) nurodė, kad ji su K. Å . pareiÅ¡kimu sutinka, į N. N. turtÄ pretenzijų nereiÅ¡kia. Liudytoja I. V. parodė, kad ji kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį su pareiÅ¡kėju K. Å . daugiau kaip deÅ¡imt metų. K. Å . seseriai N. N. gyvenant (duomenys neskelbtini), dažnai važiuodavo padėti jai įvairiuose namo remonto, sodo priežiÅ«ros darbuose. Kai N. susirgo, persikraustė gyventi arčiau brolio, į (duomenys neskelbtini). K. Å . vežiojo seserį į gydymo įstaigas, rÅ«pinosi namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiÅ«ra, seserį palaidojo (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiÅ«ri jos kapÄ .

Po sesers mirties toliau prižiÅ«ri sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), moka reikiamus komunalinius mokesčius, paremontuoja senus pastatus, prižiÅ«ri sodÄ . Kiek jai žinoma, N. N. dukra R. N. gyvena (duomenys neskelbtini), motinai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi nesirÅ«pina. PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas. IÅ¡ gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o (b. l. 4), medicininio mirties liudijimo (b. l.

3) matyti, kad N. N. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bÅ«dama iÅ¡situokusi, iki mirties savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), turėjo dukrÄ R. N.. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ (b. l.

49) patvirtina, kad nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ namų valdos žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo palikėjos vaikai – K. Å ., J. Å . ir N. N.. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (b. l. 51-52) matyti, kad 1/3 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iki Å¡iol registruota N. N. vardu. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as (b. l.

50) patvirtina, kad palikėjos N. N. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal N. N. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas palikėjo broliai ir seserys yra ketvirtos eilės įstatyminiai įpėdiniai, paveldintys, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu Å¡ie įpėdinai atsisakė palikimo arba iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė. PareiÅ¡kėjas K. Å . – mirusios N. N. brolis, kuris, nesant pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių, gali paveldėti jos palikimÄ .

Iš Testamentų registro išrašo (b. l.

50) matyti, kad po N. N. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs sesers N. N. palikimo nėra, pirmos eilės įpėdinė – mirusios palikėjos dukra R. N. atsiliepime (b. l.

56) nurodė, kad ji savo motinos palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja. Duomenų apie kitus įstatyminius įpėdinius nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis bÅ«stas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ bÅ«ste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat bÅ«sto priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su bÅ«stu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad K.

Å . po savo sesers N. N. mirties priėmė jos palikimÄ aktyviais veiksmais – palikėjai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), – savo nuožiÅ«ra prižiÅ«rėdamas ir tvarkydamas jį, rÅ«pindamasis jo apsauga, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimÄ priimdamas faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Palikėjos N. N. brolio K. Å . veiksmais iÅ¡reikÅ¡tai valiai niekas neprieÅ¡taravo, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė – mirusios palikėjos dukra R.

N. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo K. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja, jog jos motinos palikimÄ priimtų motinos brolis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktÄ , kad po N. N. mirties jos palikimÄ priėmė brolis K. Å .. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiÅ¡kėjas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl jam tenka pareiga padengti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios Å¡ioje byloje yra 69,85 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad po N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties K. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Priteisti iÅ¡ K. Å . valstybei 69,85 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 85 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja Vilma Raščiuvienė