2013-03-28 Nr. AB-840-3-61-3-01109-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-465/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01109-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. L. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 14), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Viešojo saugumo tarnyba) vado 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 47TE-81 „Dėl vidaus tarnybos pareigūnų atleidimo iš pareigų“ dalį dėl jo atleidimo iš pareigų (įsakymo 1.2 punktas) (toliau – ir Įsakymas), grąžinti jį į tarnybą – į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 2-osios apsaugos kuopos 3-iojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas ir priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstines pravaikštas.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybą Viešojo saugumo tarnybos Vidaus tarnybos 2 pulko specialios paskirties konvojaus kuopos šauliu pradėjo 2003 m. rugsėjo 24 d. Iki atleidimo iš vidaus tarnybos dirbo Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios apsaugos kuopos 3-iojo būrio jaunesniuoju specialistu. Iš pareigų nuo 2012 m. kovo 1 d. buvo atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgiant į atsakovo 2012 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-39 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 2-osios apsaugos kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio R.

L. ir 3-iojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio M. L. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas dėl faktinių aplinkybių, lėmusių skundžiamo Įsakymo priėmimą, nurodė, kad 2011 m. lapkričio 12 d. apie 01.00 val. mobiliuoju telefonu paskambino brolis R. L., kuris tą vakarą šventė su konvojavimo kuopa, ir pasakė, kad jį sumušė. Brolis nurodė, kad jis yra pirtyje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir paprašė atvažiuoti jo paimti. Privažiuojant nurodytu adresu buvo matyti, kaip brolį veda kiti kolegos, nes jis buvo smarkiai sumuštas.

Supykęs dėl brolio sumušimo, paskambino draugams A. S. (A. S.), O., D. R., T. ir A. ir paprašė padėti išsiaiškinti dėl brolio sumušimo. Pažymėjo, kad policijos kviesti nenorėjo, nes ten buvę pareigūnai būtų apkaltinti pareigūno vardo pažeminimu. Pabrėžė, kad tikslo muštis neturėjo, o norėjo tik išsiaiškinti. Atvykęs ir užėjęs į pirties vidų pamatė, kad S. B. rankoje laikė metalinį strypą, kiti pirtyje buvę vyrai rankose turėjo žarsteklį bei šampano butelį. Pirtyje buvę vyrai pareiškėją su draugais iš karto užsipuolė, ir kilo muštynės. Muštynės truko trumpai.

Vėliau visi išsiskirstė po namus ir daugiau niekur nevažiavo. Kadangi brolis buvo labai sumuštas, kreipėsi į medikus. Nurodė, kad Išvadoje buvo konstatuota, jog jis su kitais asmenimis, atvykę į pirtį, sumušė ten buvusius pareigūnus ir jog tuo buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas bei sukompromituota Viešojo saugumo tarnyba. Tuo pagrindu atsakovas priėmė Išvadą, kad buvo pažemintas pareigūno vardas. Vėliau interneto tinklapyje „Delfi“ paskelbus straipsnį apie muštynes, įvykis tapo viešai žinomas, nors straipsnyje ir nebuvo paminėtos pareigūnų pavardės. Atkreipė dėmesį, kad muštynėse dalyvavę pareigūnai nenorėjo, kad įvykis būtų žinomas viešai, todėl rytojaus dieną visi susitaikė.

Nesutikdamas su priimta Išvada, pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, atleisdamas jį iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tarnybinio patikrinimo metu nenustatė jo kaltės. Tuo pagrindu taip pat nurodė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04913-11 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatas 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 10-12-5-37388 informavo atsakovą, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 12 d. apie 00.40 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tarp Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kurio metu kilo muštynės ir pareigūnai patyrė kūno sužalojimus, todėl pareiškėjui ir dar šešiems asmenims yra pareikšti įtarimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Paneigdamas atsakovo Išvadoje išdėstytus argumentus, pareiškėjas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, jog jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, dar nėra įrodyta, nes ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, todėl atsakovas, nesulaukęs ikiteisminio tyrimo pabaigos, nepagrįstai konstatavo pareigūno vardo diskreditavimą. Atkreipdamas dėmesį į procedūrinius pažeidimus, pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau kokiais konkrečiai teisės pažeidimais bei kokių teisės aktų pažeidimais jis buvo įtariamas, pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodyta.

Taip pat pažymėjo, jog atsakovas 2011 m. gruodžio 12 d. patvirtino tarnybinį pranešimą „Dėl vidaus dalinio 1-osios konvojaus kuopos ir 2-osios apsaugos kuopos pareigūnų tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sustabdymo“, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad pareigūnų veikoje nėra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos, ir neįmanoma užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 10 punkto nuostatomis, sustabdė tarnybinį patikrinimą. Vėliau tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininko 2012 m. vasario 7 d. tarnybinio pranešimo „Dėl tarnybinio patikrinimo eigos“ pagrindu, kuriame buvo nurodyta, jog kadangi pareiškėjas prisipažįsta dėl savo veiksmų, tarnybinis patikrinimas atnaujintinas.

Atkreipė dėmesį, kad būtent dėl kokių savo veiksmų jis prisipažino, pranešime nebuvo nurodyta. Pažymėjo, jog atsakovas, atnaujinęs tarnybinį patikrinimą, pažeidė Tvarkos 10 punkto reikalavimus, nes pareiškėjo veikoje nebuvo nustatyta savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Taip pat pabrėžė, kad kadangi jam iki šiol yra tik pateikti įtarimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, todėl, vadovaujantis Konstitucijos 31 straipsniu, jis negali būti kaltas, nes nėra šiuo klausimu įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

Be to, kadangi Išvadoje nurodyta, jog ne pareiškėjas pažemino Viešojo saugumo tarnybos autoritetą, o pats įvykis, pareiškėjo nuomone, atsakovas priėmė skubotą ir neteisėtą Įsakymą. Atkreipė dėmesį, kad iki atleidimo iš vidaus tarnybos buvo charakterizuojamas kaip iniciatyvus, atsakingas, fiziškai gerai pasiruošęs bei aktyviai dalyvaujantis kuopos veikloje. Jis neturėjo tarnybinių nuobaudų, be to, už nepriekaištingą tarnybą buvo skatintas du kartus padėkomis, taip pat buvo pretendentas dalyvauti misijoje Afganistane.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 17–20) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas dėl pareiškėjo argumento, kad pareigūno V. K. 2012 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime, kuris yra tarnybinio patikrinimo atnaujinimo pagrindas, nėra nurodyta, dėl kokių savo veiksmų prisipažįsta pareiškėjas, pažymėjo, kad tarnybinis pranešimas yra informacinio pobūdžio vidaus dokumentas, kuriuo pateikiama tik tam tikra informacija ir tokios informacijos turiniui taikomi tik bendri raštvedybos reikalavimai. Nurodydamas nesutikimo argumentus dėl pareiškėjo teiginio, kad Viešojo saugumo tarnybos autoritetą pažemino įvykis, o ne pareiškėjas, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, pats nurodydamas, jog mušėsi, tokia savo veika ne tik pažeidė teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimus, bet ir sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (Statuto 12 str. 2 p.).

Atkreipdamas dėmesį į Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą, pažymėjo, kad pareigūnas pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat būdamas liudytojas, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui. Todėl pareiškėjas šiuo atveju pats padarė veiksmus, nesuderinamus su tarnybos pareigūno statusu. Nukreipdamas argumentus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A143-231/2008, Nr. A756-236/2010), nurodė, jog šiuo atveju nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje.

Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Dėl pareiškėjo argumento, kad jo kaltė dar nėra įrodyta, atsakovas nurodė, jog kadangi pareiškėjas yra atleistas dėl pareigūno vardo pažeminimo, šis atleidimo pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Be to, pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą.

Todėl konkrečiu atveju pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Dėl Tvarkos 10 punkto reikalavimo pažeidimo nurodė, jog tie patys įrodymai gali būti įvertinami atskirai, neatsižvelgiant į tai, kokiai atsakomybės rūšiai nustatyti tai daroma. Todėl įvykio aplinkybės turi būti vertinamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek tarnybiniame patikrinime. Pabrėžė, jog, atsižvelgiant į tai, kad būtent šiuo atveju pareiškėjo veiksmai buvo akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą, bei nustačius, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas neneigė savo kaltės, buvo pagrindas atnaujinti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu (b. l. 151–157) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos vado 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 47TE-81 „Dėl vidaus tarnybos pareigūnų atleidimo iš pareigų“, kuriuo nurodyta atleisti pareiškėją iš Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio 2-osios apsaugos kuopos 3-iojo būrio jaunesniojo specialisto pareigų už pareigūno vardo pažeminimą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vadovavosi Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-129/2004.

Pažymėjo, jog socialinis konfliktas, kuris buvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, tiesiogiai įvardytas 2012 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-39. Institucija patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą. Informacija apie neteisėtus veiksmus buvo paskelbta ir internete, todėl įvykis tapo viešai žinomas. Dėl įvykio Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04913-11 pagal BK 284 straipsnį. Teismas nustatė, jog, atsižvelgiant į tai, kad įvykyje dalyvavusių pareigūnų veikoje nebuvo nustatytų savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, todėl nebuvo galima užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, iki kol išnyks Tvarkos 10 punkte nustatytos aplinkybės. 2012 m. vasario 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl tarnybinio patikrinimo eigos nuspręsta atnaujinti tarnybinį patikrinimą, nes tiek pareiškėjas, tiek jo brolis prisipažino dėl savo veiksmų.

Atnaujinus tarnybinį patikrinimą, buvo priimta Išvada, kurios pagrindu bei vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu Viešojo saugumo tarnybos vadas Įsakymu nusprendė nuo 2012 m. kovo 1 d. atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, pažeminus vidaus tarnybos pareigūno vardą. Išvadoje taip pat pažymėta, kad pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei sukompromitavo Viešojo saugumo tarnybą. Teismas įvertino Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 straipsnio 7 dalies nuostatas bei atsižvelgė į šių teisės normų taikymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011, Nr. A143-231/2008, Nr. A756-236/2010).

Teismas nustatė, jog pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą faktinį pagrindą sudarė tai, kad pareiškėjas kartu su broliu bei draugais 2011 m. lapkričio 12 d. apie 01.00 val., atvykę į pirtį, adresu: (duomenys neskelbtini), sukėlė muštynes ir sumušė ten buvusius Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus. Tai, kad pareiškėjas atliko Išvadoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Įsakymo dalis, įvardytus veiksmus, įrodyta liudytojų (dalyvavusių pobūvyje pareigūnų) paaiškinimais, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, taip pat šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas (skundo teismui argumentai, paaiškinimai teismo posėdžio metu).

Taigi ginčo dėl faktinių įvykio (kilusių muštynių) aplinkybių, tai, kad muštynės tikrai įvyko, nėra. Tačiau atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą pareiškėjas siejo su jo kaltės nenustatymu, šią aplinkybę, pagrįsdamas tuo, kad dar nėra užbaigtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjui inkriminuotą BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą (viešosios tvarkos pažeidimas); akcentavo, jog atsakovas, nesulaukęs ikiteisminio tyrimo pabaigos, jį pripažino kaltu pažeminus pareigūno vardą.

Teismas pažymėjo, jog pareigūno vardo pažeminimas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Teismas vadovavosi Statuto 25 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtino, jog pareiškėjo veiksmai, pasireiškę konflikto ir muštynių sukėlimu, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis. Šis faktas taip pat liudija, kad vidaus tarnybos pareigūnas, kurio profesinė pareiga yra užtikrinti visuomenės saugumą, dalyvaudamas muštynėse sąmoningai darė vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių nusižengimų.

Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip priešingi teisei ir įstatymams, žeminantys pareigūno vardą, taip pat ir institucijos, kurioje dirba, orumą. Stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, akcentuojamas tinkamumas einamoms pareigoms pagal asmenines ir moralines savybes (Statuto 6 str. 1 d.). Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo, paskirtas į vidaus tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Taigi vidaus tarnyba yra grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje.

Be to, teismas nustatė, kad apie kilusias muštynes buvo paskelbta interneto puslapyje „Delfi“ bei laikraštyje „Kauno diena“, o tai daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą. Vertindamas Išvadoje konstatuotas aplinkybes (sukeltas muštynes, t. y. pareiškėjas, sužinojęs apie brolio sumušimą, nesprendė iškilusio konflikto su policijos pagalba, bet pats savarankiškai, kartu pasikviesdamas draugus, ėmėsi „vykdyti teisingumą“), teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitiko pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukėlė pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. atsakovas turėjo pakankamai duomenų atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą.

Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimą sprendė neturėdamas galutinių BK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo išvadų, nes šiuo atveju jos nebūtų turėję jokios įtakos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nenustatytos kaltės ir atleidimo iš tarnybos nesulaukus ikiteisminio tyrimo galutinių išvadų yra nepagrįsti. Teismas vadovavosi Tvarkos 10 punktu ir padarė išvadą, kad šioje normoje aiškiai ir tiksliai išskirtos sąlygos, jog tarnybinis tyrimas gali būti nestabdomai užbaigiamas, jei pareigūno veikoje nustatomi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo.

Teismo manymu, atsakovas pagrįstai, įvertinęs aplinkybių visumą (pareiškėjo sąmoningai atliktą neteisėtą veiką), t. y. pareiškėjo veiksmus vertinęs kaip prieštaraujančius tarnybos interesams, menkinančius institucijos autoritetą bei kenkiančius tarnybos prestižui, turėjo teisę atnaujinti tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatytas aplinkybes užfiksavo Išvadoje, kurios pagrindu vėliau buvo priimtas ginčo Įsakymas. Teismas pažymėjo, jog Statutas nenumato įstaigos vadovui alternatyvių sprendimų būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

Pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas. Taigi ginčijamas individualus administracinis sprendimas – atsakovo valia atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Įstatymas nenumato, kad ankstesni pareiškėjo nuopelnai tarnybai turėtų reikšmę kvalifikuojant jo veiką pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad panaikinti Įsakymo dalį (įsakymo 1.2 punktą) nėra teisinio pagrindo.

Reikalavimas grąžinti pareiškėją į tarnybą, priteisiant kompensaciją už priverstines pravaikštas, yra išvestinis reikalavimas, kuris negali būti tenkinamas nepatenkinus pagrindinio reikalavimo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 160–163) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Statuto 2 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo (administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011, Nr. A143-231/2008, Nr. A756-236/2010).

2. Teismas klaidingai nurodė, kad jo kaltė patvirtinta tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, kad jo veiksmai pasireiškė konflikto ir muštynių sukėlimu ir jie akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis sukėlė muštynes, priešingai, juos užpuolė girti ir apsiginklavę žarstekliais, pagaliais, šampano buteliais brolio kolegos (tai yra nurodyta ir atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje).

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis nusprendė „vykdyti teisingumą“, o tai leido atsakovui pagrįstai pripažinti, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad jo veiksmai atitiko pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukėlė pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kad atsakovas pagrįstai jo atleidimo iš tarnybos klausimą sprendė neturėdamas galutinių BK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo išvadų, nes jos šiuo atveju nebūtų turėję jokios įtakos. Jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, dar neįrodyta. Muštynėse dalyvavę pareigūnai duoda skirtingus parodymus apie įvykį, todėl atsakovas, nesulaukęs ikiteisminio tyrimo pabaigos, be teismo pripažino jį kaltu ir konstatavo, kad jis diskreditavo pareigūno vardą. Pats atsakovas nurodė, kad ne jis pažemino Viešojo saugumo tarnybos vardą, bet įvykis.

4. Teismas klaidingai aiškino ir taikė Tvarkos 10 punktą. Klaidinga teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai atnaujino tarnybinį patikrinimą, gavęs jo, kaip įtariamojo, apklausos protokolą, kuriame nurodyta, kad jis iš dalies prisipažino dėl savo neteisėtų veiksmų, ir kad pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo prisipažinimu jis patvirtino, pažeminęs pareigūno vardą. Nėra nustatyta nei vieno teisės akto, kurį jis pažeidė, ikiteisminis tyrimas nebaigtas, Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija (Konstitucijos 31 str.), todėl, atnaujinęs tarnybinį patikrinimą, atsakovas pasielgė neteisėtai.

5. Teismas neteisingai vertino skundo argumentus, kad jis iki atleidimo iš tarnybos buvo charakterizuojamas teigiamai, neturėjo tarnybinių nuobaudų, buvo skatintas padėkomis. Šiais argumentais siekė įrodyti, jog negalėjo pasielgti taip, kaip tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė atsakovas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 168–169) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai taikė materialinės teisės normas. Aiškinant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 7 dalimi. Teismas nustatė, kad šioje byloje egzistuoja visos paminėtos reikšmingos aplinkybės. Apelianto argumentai dėl nenustatytos kaltės ir atleidimo iš tarnybos nesulaukus ikiteisminio tyrimo galutinių išvadų yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai, įvertinęs aplinkybių visumą, turėjo teisę atnaujinti tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatytas aplinkybes užfiksavo Išvadoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas skundžia atleidimą iš užimamų pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, yra būtina išsiaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad esminis elementas, suponuojantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą, yra visuomenės požiūris į tam tikrą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Kalbant apie tokį (Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme reikšmingą) visuomenės požiūrį, pažymėtina, kad jis gali būti teismo konstatuotas, kai tam tikri kalti pareigūno veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tačiau kartu pažymėtina, jog aptariamam (neigiamam) visuomenės požiūriui konstatuoti nėra būtina jį sieti su pareigūno kaltų veiksmų viešu atskleidimu ir tokio atskleidimo mastu. Tai reiškia, kad pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą.

2012 m. vasario 28 d. surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje (kuri yra patvirtinta atsakovo vadovo ir pagal administracinių teismų praktiką laikytina pareiškėjo skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi) nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 12 d. apie 01.00 val. pareiškėjas su jo pakviestais draugais (taip pat atsakovo pareigūnais) dviem automobiliais atvyko į pirtį, adresu: (duomenys neskelbtini), sukėlė muštynes su ten buvusiais kitais atsakovo pareigūnais ir po to iš ten išvyko. Pareiškėjas, pripažindamas nurodytų muštynių faktą ir iš esmės neginčydamas šių muštynių aplinkybių, savo 2011 m. lapkričio 12 d. paaiškinimuose ir paaiškinimuose teismui nurodė, kad specialiai pakvietė savo draugus, siekdamas išsiaiškinti su savo brolio R. L. skriaudikais (byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo brolis – taip pat atsakovo pareigūnas – šioje pirtyje prieš tai buvo sumuštas ir iškvietė pareiškėją jį pasiimti). Kolegijos manymu, tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad pareiškėjas buvo paminėtų grupinių muštynių tarp atsakovo pareigūnų iniciatorius, ir kad tuo pasireiškė jo kaltė dėl šio įvykio. Toks pareiškėjo elgesys (poelgis) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis, o, atsižvelgiant į nurodytų muštynių mastą ir į tai, kad muštynės įvyko tarp vidaus tarnybos pareigūnų, pripažintinas žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojančiu. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nurodytas pareiškėjo elgesys Statuto 2 straipsnio 7 dalies, o tuo pačiu ir Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo požiūriu pripažintinas pareigūno vardą žeminančiu poelgiu.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl būtinumo sulaukti jo (ir kitų asmenų) atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo (pagal BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius) rezultatus, kolegija pažymi, kad aukščiau aprašytas (kolegijos įvertintas) pareiškėjo poelgis sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Aplinkybė, kad paminėtas tarnybinis patikrinimas pradžioje (2011-12-12) buvo sustabdytas dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau - 2012 m. vasario 7 d. (t. y. nepasibaigus šiam tyrimui) - buvo atnaujintas ta apimtimi, kuri yra reikšminga spręsti klausimą dėl galbūt padaryto pareigūno vardo pažeminimo, nelaikytina Tvarkos 10 punkto pažeidimu, tuo labiau ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl paminėto ikiteisminio tyrimo reikšmės nagrinėjamai bylai kolegijos nepripažintini pagrįstais.

Taigi konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų pripažinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepagrįstu arba neteisingu (ABTĮ 86 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis