c1bf7559-6c5a-4f4e-93cd-88d3b9f0d3d6 · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvaldžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444â619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
Legislator headnote
AI generatedc1bf7559-6c5a-4f4e-93cd-88d3b9f0d3d6 · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas: NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444â619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-1569-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00372-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPÄDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužÄs 13 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Dianai Å Äperienei, 2016 m. gegužÄs 2 d. teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J.
M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas J. M. skundu nurodo, jog atskirais laikotarpiais 2013 â 2104 metais buvo laikomas KlaipÄdos apskrities VPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinÄje sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystanÄiomis žmogaus kankinimui ir žeminanÄiomis jo orumÄ .
PareiÅ¡kÄjo teigimu, buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus ploto reikalavimų. DÄl to jautÄ diskomfortÄ , nuolat turÄjo gulÄti arba sÄdÄti, nes jam tekdavo tik apie 2 kv. m. ploto. Teigia, jog pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje galÄjo tik vienÄ valandÄ per dienÄ . Taip pat nurodo, jog sÄ lygos kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų, jos buvo antisanitarinÄs, pilnos parazitų, užsikrÄtÄ utÄlÄmis. Be to , labai jautÄsi drÄgmÄ, Å¡lapdavo net Äiužinys, ant kurio turÄdavo miegoti.
Taip pat nurodo, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu, nes jis atskirtas nuo gyvenamosios patalpos tik sienele, o tai jam keldavo didelius iÅ¡gyvenimus. Argumentuoja, jog patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , fizinius nepatogumus, nebegali ramiai miegoti, jauÄia baimÄ aplinkiniams, nebepasitiki savimi, nebegali bendrauti, yra sukrÄstas dvasiÅ¡kai. NežmoniÅ¡kos sÄ lygos, žeminanÄios jo orumÄ , sukÄlÄ didelius dvasinius skausmus, sužalojo sveikatÄ , todÄl pagal CK 6.272 straipsnį jam turi bÅ«ti atlyginta patirta neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ vertina 5000 Eur ir praÅ¡o priteisti.
AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kÄjo skundu iÅ¡ dalies sutinka ir praÅ¡o konstatuoti, jog buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti laikomam areÅ¡tinÄje teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, o reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktÄ vienam policijos areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau 5 kv.m. gyvenamojo ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ plotÄ neįskaiÄiuojamas).
Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje laikytas periodiÅ¡kai nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. ir galÄjo bÅ«ti labai nežymiai pažeistas vienam kameroje laikomam asmeniui tenkantis plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto, 2013 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 5, kurios bendras plotas 11,85 kv.m., vienam asmeniui teko 3,55 kv.m. Pažymi, jog areÅ¡tinÄs kamerose laikomų asmenų skaiÄius nÄra stabilus, jie nuolat keiÄiasi, o minimalaus ploto neatitikimas pasireiÅ¡kÄ labai trumpÄ laikÄ , apie keletÄ valandų.
Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygos areÅ¡tinÄs kamerose atitiko HN 37:2009 reikalavimus. Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl apÅ¡vietimo neatitikimų yra susijÄ su patalpų rekonstrukcijos darbais, todÄl Å¡ie higienos normos reikalavimai netaikytini, o neatitikimai nelaikytini pažeidimais pagal HN 37:2009 2 punktÄ . Nurodo, kad kamerose įrengta mechaninÄ ventiliacija, taip pat jos vÄdinamos per langus, įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir sveikatos reikalavimų 39 punkto reikalavimus, vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 54 punktu asmenims užtikrinamas vienos valandos trukmÄs pasivaikÅ¡Äiojimas kiemelyje. Kamerose įrengtas centrinis Å¡ildymas, drÄgmÄs ir pelÄsio nÄra, atliekami einamieji remonto darbai. Nurodo, jog Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. rugpjÅ«Äio 29 d. atliko areÅ¡tinÄs patikrinimÄ ir 2013 m. rugsÄjo 11 d. pažymoje Nr. 11VL-112 konstatavo, jog areÅ¡tinÄs patalpose ir pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose Å¡varu ir tvarkinga, periodiÅ¡kai atliekama kenkÄjų kontrolÄ, profilaktinÄ inspekcija.
Nurodo. Jog kamerose įrengti sanitariniai mazgai, atskirti 1,20 m aukÅ¡Äio pertvara nuo gyvenamosios patalpos, juose įrengta atskira oro Å¡alinimo sistema, baldai taip pat atitinka HN 37:2009 reikalavimus, o tam tikras privatumo ribojimas yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ. Pažymi, jog skundų dÄl laikymo sÄ lygų iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo negauta, o pareiÅ¡kÄjas 2013 m. gruodžio 12 d. pats sÄ moningai susižalojo sveikatÄ skutimosi peiliuku persipjovÄs abiejų rankų dilbius. Pažymi, jog jam suteikta medicininÄ pagalba Kretingos ligoninÄje.
Argumentuoja, jog pareiÅ¡kÄjas dÄsto tik abstrakÄius teiginius, neindividualizuoja patirtos neturtinÄs žalos, todÄl mano, jog pareiÅ¡kÄjo skundas nepagrįstas (b.l. 15-18). Teismas k o n s t a t u o j a : NagrinÄjamoje administracinÄje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, pareiÅ¡kÄjo teigimu, atsiradusios dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato areÅ¡tinÄje, atlyginimo priteisimo.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;
LVAT 2011-11-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais â ir neturtinÄ Å¾alÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje teisÄs normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ, kurios specifika yra ta, kad civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo â valstybÄ. AtsakomybÄs subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus.
Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinÄ atsakomybÄ, t. y. civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidÄjo kaltÄs sÄ lyga nÄra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo:
1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444â619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
NeteisÄti veiksmai â tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisÄti â prieÅ¡tarauti teisÄs aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. NeteisÄti veiksmai, kaip civilinÄs atsakomybÄs pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turÄjo teisinÄ pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdÄ. PažymÄtina, kad neteisÄtais veiksmais, dÄl kurių atsiranda civilinÄ atsakomybÄ, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisÄtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybÄs kilimo sÄ lyga, galÄtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 âDÄl vieÅ¡osios atsakomybÄsâ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dÄl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentÄjusio asmens atžvilgiu neveikÄ tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikÄtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisÄs reikalavimus. DÄl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovÄ atliko neteisÄtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybÄs nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turÄti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinÄio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klÄ ir kt.
Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Teismas sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvÄ, turi specifinį teisinį statusÄ , todÄl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dÄl suimtojo teisinio statuso žr. 2013-11-18 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013). ApibrÄždamas laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinÄs padÄties ypatumus.
AdministracinÄje byloje Nr. A822-1114/2013 teisÄjų kolegija nurodÄ, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, Nr. 44362/04) (2013-05-08 nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-1114/2013).PareiÅ¡kÄjas, jo teigimu, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo KlaipÄdos apskrities VPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinÄje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai.
NagrinÄjamu atveju nustatant areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv.m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas). IÅ¡ KlaipÄdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio virÅ¡ininko 2016 m. balandžio 13 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-7017 (b.l.19) matyti, jog pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. gruodžio 12 atskirais laikotarpiais laikytas iÅ¡ viso 58 paras.
IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas pažeidžiant nustatytÄ 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimÄ (atskaiÄius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ) laikytas ne ilgiau kaip 1 parÄ , t. y. 2013 m. liepos 15 d., kameroje Nr. 5, kurioje, atÄmus sanitarinio mazgo plotÄ , vienam asmeniui teko 3,55 kv. m. ploto. IÅ¡ atsakovÄs atstovo atsiliepimo matyti, jog tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kÄjas laikytas keletÄ valandų, nes kamerose laikomų asmenų skaiÄius nuolat kinta. Teismas neturi pagrindo netikÄti atsiliepime nurodytomis aplinkybÄmis, juo labiau, jog atsakovÄ pripažįsta šį pažeidimÄ .
Konstatuotina, jog nagrinÄjamu atveju 2013 metais ne ilgiau kaip 1 parÄ buvo nežymiai pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti kalinamam teisÄs aktų reikalavimus atitinkanÄiomis sÄ lygomis. Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sÄ lygomis, dÄl ko pareiÅ¡kÄjas patiria neturtinÄ Å¾alÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dÄl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kÄjui argumentuojant, jog apskaiÄiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ vertintinas ir kameroje esanÄiais baldais užstatytas plotas, pažymÄtina, jog nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose nÄra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaiÄiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustaÄius neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant, ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1213-624/2016, 2013-11-18 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).
Higienos reikalavimus, taikomus policijos areÅ¡tinÄms, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â HN 37:2009), galiojusi iki 2015-11-01.PareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl areÅ¡tinÄs kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai. IÅ¡ byloje pateiktos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-11 pažymos Nr. 11VL-112 âDÄl policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sÄ lygų, jų sveikatos priežiÅ«ros prieinamumo bei tinkamumo KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato areÅ¡tinÄjeâ (b.l. 22-24) matyti, jog patikrinimas atliktas 2013 m. rugpjÅ«Äio 29 d. ir nustatyta, jog areÅ¡tinÄs patalpos, kameros, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai Å¡varÅ«s, tvarkingi, pertvarkyta elektros instaliacija, įrengti atsparÅ«s smÅ«giams Å¡viestuvai, pažeisti korozijos lovų dugnai pakeisti, asmenys maitinami pagal su UAB âDu kaÅ¡tonaiâ sudarytÄ maitinimo paslaugų pirkimo â pardavimo sutartį, nusiskundimų iÅ¡ laikomų asmenų dÄl maisto kokybÄs patikrinimo metu negauta, asmenims sudarytos sÄ lygos kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e, kasdien po vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje, patalynÄs pakankamai, kiekvienas asmuo aprÅ«pinimas minkÅ¡tuoju inventoriumi, rankÅ¡luosÄiais, patalynÄ keiÄiama kartÄ per savaitÄ, sveikatos priežiÅ«ros paslaugos organizuojamos nustatyta tvarka, areÅ¡tinÄje dirba dezinfekuotojas, o aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo, kenkÄjų kontrolÄs, naikinimo ir dezinfekcijos paslaugas teikia UAB âDezderataâ, veikia medicinos punktas, dirba bendruomenÄs slaugytoja.
PareiÅ¡kÄjui argumentuojant, jog laikomi asmenys kiekvienÄ dienÄ tik po vienÄ valandÄ vedami pasivaikÅ¡Äioti, pažymÄtina, jog tai atitinka teisÄs aktų reikalavimus, todÄl pareiÅ¡kÄjas neturi pagrindo reikalauti, kad jam bÅ«tų sudarytos iÅ¡imtinÄs sÄ lygos. Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kÄjas Kretingos rajono PK areÅ¡tinÄje buvo laikomas pakeiÄiant higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kÄjui argumentuojant, jog kamerose neįrengti uždari sanitariniai mazgai ir neužtikrinamas privatumas, pažymÄtina, jog pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 20 punktÄ policijos areÅ¡tinÄs kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara.
IÅ¡ atsakovÄs atsiliepimo matyti, jog kamerose laikantis Å¡io reikalavimo ir yra įrengti sanitariniai mazgai, todÄl pareiÅ¡kÄjas neturi teisÄs reikalauti iÅ¡skirtinių sÄ lygų. Teismas neturi pagrindo netikÄti atsakovÄs atstovo atsiliepime ir KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytomis aplinkybÄmis arba konstatuoti, jog pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu turÄtų bÅ«ti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai, nei nurodyta HN 37:2009. PareiÅ¡kÄjui skundžiantis privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimu pažymÄtina, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs (toliau â ir TaisyklÄs) nustato teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ .
Ä® policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ ; turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisÄs ir teisÄti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinÄse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinÄje laikomi asmenys turi teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisÄ Ä¯ privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukÅ¡Äio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinÄių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkriÄio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys turi turÄti galimybÄ naudotis privatumÄ užtikrinanÄiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemianÄių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžianÄio asmenį laikyti žeminanÄiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (2013-11-18 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013-11-25 nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016-01-21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016-02-25 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-557-756/2016, 2016-03-31 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1359-520/2016, kt.).
NagrinÄjamu atveju sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus ir ginÄo byloje dÄl Å¡ios aplinkybÄs nekyla, taÄiau net ir nustaÄius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka teisÄs akto reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvÄ nÄra visiÅ¡kai atitverta nuo likusio kameros ploto. Å iuo atveju atsakovas nepateikÄ duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima neginÄytinai sprÄsti, kad buvo užtikrinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrÄ diskomforto. Atsižvelgiant į tai, jog visos abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kÄjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2473-520/2015), konstatuojama, kad byloje nustatytos aplinkybÄs nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas įrengti taip, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo privaÄiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti dÄl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisÄs pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-1211/2013).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Darytina iÅ¡vada, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.
Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turÄtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminÄ Å¾alos įvertinimo teisÄ yra paliekama nacionaliniams teismams.NeturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
NeturtinÄs žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaiÄiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentÄjusįjį į buvusiÄ padÄtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . NeturtinÄs žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas;
į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 â 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 â 1 000 Lt, o 2014 m. rugsÄjo 24 d. nutarimu Nr. 972 â 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mÄnesinÄ alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lÄšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrÄžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs pažeidimo mastÄ , teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mÄnesinÄs algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, tai, kad nÄra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeisti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis medicininÄs ar psichologinÄs pagalbos dÄl netinkamų jo laikymo areÅ¡tinÄje sÄ lygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinÄse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 7 eurus apie 7 eurus už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-02-17 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-542-146/2016; 2016-02-08 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinÄse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), konstatuotina, jog nagrinÄjamu atveju įvertinus pažeidimo dÄl minimalaus ploto neužtikrinimo mastÄ ir trukmÄ â 1 parÄ , pareiÅ¡kÄjo galimai patirtus nepatogumus dÄl jo negalÄjimo privaÄiai naudotis tualetu, į tai, jog pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi po beveik trejų metų nuo pažeidimo, todÄl manytina, jog nevertina jo kaip itin sunkias neigiamas pasekmes jam sukÄlusio, teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydis nagrinÄjamu atveju yra 50 Eur.
PareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu. PareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 50 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kÄjo J. M. skundÄ , priteisti pareiÅ¡kÄjui J.
M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ KlaipÄdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinÄs instancijos teismui. TeisÄjas                                                                                                                 Remigijus Arminas