Legislator Case Law & Legislation
c1bf49f6-6f10-453a-abcd-b6bd01697db0 AI generated

c1bf49f6-6f10-453a-abcd-b6bd01697db0 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number c1bf49f6-6f10-453a-abcd-b6bd01697db0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininkų J. V., J. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.10/2010/00549/53-59 pagal kreditoriaus Danske bank A/S pakartotinį pareiÅ¡kimÄ skolininkams J. V.,

Legislator headnote

AI generated

c1bf49f6-6f10-453a-abcd-b6bd01697db0 · Panevėžio apygardos teismas: Civilinio kodekso (toliau CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas

                                                                                            Â

      Civilinė byla Nr. 2S-595-278/2010

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

26.2; 32.5.4; 114.4; 121.1;122.2;122.3

Â

                                          PANEVĖŽIO

APYGARDOS TEISMAS

  N  U  T A  R  T  I  S

   Â

                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų  Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininkų J. V., J. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos

skyriaus teisėjo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.10/2010/00549/53-59 pagal kreditoriaus Danske bank A/S pakartotinį pareiÅ¡kimÄ skolininkams J. V.,

J. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡klausiusi teisėjos B.Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , n u s t a t ė:

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi iš dalies patenkino kreditoriaus

Danske Bank A/S pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo  ir nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko J. V. kreditoriaus Danske Bank A/S naudai 427 127,38 Lt

skolÄ , 131 Lt žyminio mokesčio, 6,77 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos iÅ¡ieÅ¡kotinos 427 127,38 Lt skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-05-17 iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo įvykdymo užtikrinimui priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių kreditoriaus naudai įkeistÄ J. V. ir

J. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 1,7 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr.8274-0006-0068, gyvenamÄ jį

namÄ , unikalus Nr.4400-1547-5851, pirtį, unikalus Nr.4400-1547-5908,  esančius Likančių k., Utenos r.. Teismas

konstatavo, kad skolininkas J. V. nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2008-02-25 kredito sutartį, todėl yra pagrindas pradėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nurodė, kad turto draudimo mokesčio iÅ¡laidos nėra

priskirtinos prie iÅ¡laidų, sudarančių hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo įvykdymÄ ir praÅ¡ymÄ priteisti 724

Lt turto draudimo mokesčio atmetė.

           Atskiruoju skundu skolininkai J. V. ir J. V. praÅ¡o 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodo, kad kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas yra užsienio juridinio asmens filialas, kuris neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl jis neturėjo teisės CPK 558 str. nustatyta tvarka kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Mano, jog nustatęs Å¡iÄ aplinkybę, teismas turėjo atsisakyti priimti Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiÅ¡kimÄ , o priėmęs - palikti nenagrinėtÄ (CPK 296 str.). Be to, nurodo, kad kreditas, pagal 2008-02-25 Kredito sutartį Nr. BSGEL330803053 buvo gautas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Ä®sipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau, skundžiama Hipotekos skyriaus nutartimi skolininku, iÅ¡ kurio yra iÅ¡ieÅ¡koma skola pagal Kredito sutartį, nepagrįstai yra tik vienas sutuoktinis - J. V.. Teigia, jog skundžiama nutartimi yra iÅ¡ esmės pažeidžiamos CK 3.88 str. ir 3.109 str. įtvirtintos normos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo bei prievolių vykdymo iÅ¡ bendro sutuoktinių turto kas  nutartį daro neteisėta. Teigia, jog Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurodė, kad  Kredito sutartis yra nutraukta skolininkams praneÅ¡ant 2009-09-18 raÅ¡tais, tačiau Kredito sutarties pagrindu skaičiuotinų palÅ«kanų dydis nuo 2 908,95 EUR pirmojoje 2009-10-16 Hipotekos skyriaus nutartyje dėl neaiÅ¡kių priežasčių padidėjo iki 2 934,77 EUR skundžiamojoje

nutartyje, o delspinigiai nuo 2009-10-16 iki 2010-05-18 padidėjo 18 123,87 U. N., jog be jokio teisinio pagrindo bendras skolos dydis

2010-05-18 nutartyje padidėjo nuo 101 946,25 EUR iki 123 397,29 EUR. Kadangi, kreditorius sutartinį pagrindÄ tokiam skolos didėjimui laiko pasibaigusiu (nutrauktu), Hipotekos skyriaus nutartis dėl nepagrįsto skolos padidėjimo yra neteisinga ir naikintina. Be to, nurodo, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo teismas turėjo priimti nutartį panaikinti įkeistų daiktų areÅ¡tÄ ir iÅ¡registruoti 2009-10-16 nutartį areÅ¡tuoti įkeistus daiktus iÅ¡ turto areÅ¡tų registro, kadangi kreditorius per du mėnesius nuo skolininkų įspėjimo nesikreipė į Hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti

įkeistus daiktus suteikimo. Mano, jog Å¡i aplinkybė taip pat  yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį. Teigia,

jog J. V. savo bei sutuoktinės vardu kreipėsi į kreditorių dėl Kredito sutarties pakeitimo iki kreditoriaus praneÅ¡imo apie jos nutraukimÄ , tačiau, Å¡alims per protingÄ terminÄ nesutarus, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, siekdamas Kredito sutarties nutraukimo, nebeturėjo teisės jo įforminti Kredito sutarties 10.2.p. nustatyta tvarka, bet privalėjo kreiptis į teismÄ dėl Kredito sutarties nutraukimo ir Kredito sutarties nutraukimo datos bei sÄ lygų nustatymo. Mano, jog po CK 6.204 str. numatytų sÄ lygų atsiradimo Kredito sutartis to paties straipsnio 3 d. l. p. nustatyta teismine tvarka nutraukta nebuvo, ji yra laikytina galiojančia ir Kredito sutarties galiojimo faktas nesuteikia teisės kreditoriui prieÅ¡ terminÄ reikalauti iÅ¡ skolininkų visos negrÄ Å¾into kredito sumos bei su ja susijusių sumų.

           Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditoriaus praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis CK 2.55, 2.81, 2.85 str. str. nuostatomis filialas turi įstatyminius įgaliojimus atstovauti juridiniam asmeniui. Teigia, jog pagal CK

nuostatas juridinį asmenį atstovauti teisme sprendžiant ginÄÄ dėl prievolių, kilusių iÅ¡ filialo veiklos,

gali ne tik juridinio asmens, bet ir filialo valdymo organai, kurių kompetencija filialo vardu yra nustatyta filialo nuostatuose. Nurodo, kad  sandorį su vienu  iÅ¡ sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių Å¡alių teisiniu ryÅ¡iu) reikalaudamas, kad jÄ asmeniÅ¡kai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. 2008-02-25 d. kredito sutartimi Nr. BSGEL330803053 (toliau - Kredito sutartis) Å¡alys numatė, jog netesybos sudaro 0,08 proc. per dienÄ , todėl pagal Kredito sutartį atsiradę skolininko mokėtini delspinigiai yra skaičiuojami iki to momento, kai kreditorius su pareiÅ¡kimu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipiasi į teismÄ . Teigia, jog delspinigių skaičiavimas nėra stabdomas kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių su praÅ¡ymu dėl įkeisto turto areÅ¡to ir skolininko įspėjimo, jis stabdomas kreditoriui pateikiant teismui pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodė, jog antrÄ kartÄ Ä¯ hipotekos skyrių kreditorius kreipėsi nepraleidęs įstatyme įtvirtinto dviejų mėnesių termino, nes Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis dėl įkeisto daikto areÅ¡to buvo apskųsta ir įsiteisėjo tik 2010-04-01, iÅ¡nagrinėjus skolininkų atskirÄ jį skundÄ . Kreditorius nurodo, jog kredito sutartis yra nutraukta, todėl joks sutarties vykdymo sÄ lygų pakeitimas nėra galimas nei Å¡alių susitarimu, nei teismine tvarka.

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos.

Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ , t.y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ . Kartu hipotekos teisėjas praneÅ¡a skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad, negrÄ Å¾inus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių.

CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedÅ«ros paskirtis – įspėti skolininkÄ ir įkaito davėjÄ apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Minėto CPK 558 straipsnio  2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vienÄ mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrÄ Å¾inta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiÅ¡kimu į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakÅ¡tÄ .

Gavęs pareiÅ¡kimÄ , hipotekos teisėjas priima nutartį už skolÄ Ä¯keistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti įkeistÄ daiktÄ kreditoriui administruoti <...>. Byloje nustatyta, kad Danske Bank A/S, 2008-02-25 kredito sutartimi Nr. BSGEL330803053 J. V. suteikė 115 848 eurų kreditÄ , kurio grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu bei laidavimu (1 t.,

b.l. 1-32). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad  skolininkui nevykdant įsipareigojimų, kreditoriaus Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, prašymu, Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-16 nutartimi buvo areštuotas  įkeisto turto savininkams J.

V. ir J. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o įkeisto turto savininkai įspėti, kad

negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių (1 t.,

b.l. 65-66). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2010-04-01, Panevėžio apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus skolininkų atskirÄ jį skundÄ . Kadangi skolininkams buvo praneÅ¡ta atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo data, todėl  atmetus jų atskirÄ jį skundÄ , įpareigojimÄ atsiskaityti su kreditoriumi  J. V. ir J. V. turėjo įvykdyti iki 2010-05-03 imtinai (1 t., b.l. 117, 128-131, CPK 74 str. 5 d.). CPK 558 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviems mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipia dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ turtÄ suteikimo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areÅ¡tÄ . Byloje nustatyta, kad pakartotinį kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ hipotekos teisėjas gavo 2010-05-17, todėl įvertinus, jog 2009-10-16 nutartis įsiteisėjo tik 2010-04-01, darytina iÅ¡vada, jog pakartotinį pareiÅ¡kimÄ kreditorius pateikė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Dėl paminėto, apeliantų teiginiai, kad kreditorius per du mėnesius nuo skolininkų įspėjimo nesikreipė į Hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, yra atmestini (CPK 558 straipsnio 3 dalis). Â

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ir kt. sÄ lygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto areÅ¡to, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, iÅ¡ieÅ¡kotų sumų paskirstymo iÅ¡ieÅ¡kotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu Å¡iame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos Å¡alių ginčų, nes teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ . Teisminėje praktikoje, aiÅ¡kinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos

atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Dėl paminėto apeliantų

teiginiai, jog ginčijama nutartis nepagrįsta, nes be pagrindo priteistos banko priskaičiuotos padidintos palÅ«kanos bei delspinigiai, yra atmestini. Kilus ginčui, skolininkas gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ ginčo teisenos tvarka pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o sustabdyti hipotekos procedÅ«ras gali ginčo teisena bylÄ pagal skolininko ieÅ¡kinį nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones. Byloje nustatyta, kad kreditorius 2009-07-08 įspėjęs J. V. ir J.

V. apie susidariusį įsiskolinimÄ bei banko teisę nutraukti sutartį, 2009-09-18 informavo skolininkÄ jog kredito sutartis yra nutraukta vadovaujantis Kredito sutarties 10.2 p. bei pasiÅ«lė negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ , palÅ«kanas, delspinigius grÄ Å¾inti per 15 d. nuo praneÅ¡imo įteikimo, todėl

apeliantų teiginys, kad kredito sutartis nėra nutraukta, atmestinas (1 t., b.l. 56-61). Ginčyti kreditoriaus reikalavimÄ

grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ir vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ , skolininkas turi teisę kreipdamasis ieÅ¡kinio teisenos tvarka, o sustabdyti hipotekos procedÅ«ras gali bylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliantai nei hipotekos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, jog Å¡ia CK 6.204 str. 3 d. 2 p. numatyta teise kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ su atitinkamu reikalavimu jie yra pasinaudoję. Teiginys, jog į teismÄ dėl sutarties nutraukimo ginčo teisena privalo kreiptis kreditorius, yra nepagrįstas. Pagrindus ir terminus nutraukti kredito sutartį Å¡alys nustatė sudarydamos kredito sutartį ir Å¡ios sutarties sÄ lygų nėra pakeitusios (1 t. b.l. 38-55,  sutarties 10 p.)

IÅ¡ teismui pateiktų Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuostatų matyti, kad filialo vadovui ar jo įgaliotiems asmenims yra suteikta teisė vesti Steigėjo (Danijos Karalystės kredito įstaiga Danske Bank A/S) vardu, tiek kiek tai liečia Filialo veiklÄ bei interesus, civilines, administracines ir baudžiamÄ sias bylas bei atstovauti SteigėjÄ tokiose bylose visuose Lietuvos Respublikos teismuose (nuostatų 5.5 p., 2 t., b.l.41-48). Kadangi pareiÅ¡kimÄ dėl įkeisto daikto pardavimo iÅ¡ varžytynių teismui pateikė kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Å¡io banko Lietuvos filialÄ , todėl apeliantų teiginys, kad į teismÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi filialas, neturintis reikÅ¡ti reikalavimų, yra nepagrįstas. Sandorį su vienu iÅ¡ sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių Å¡alių teisiniu ryÅ¡iu) reikalaudamas, kad jÄ asmeniÅ¡kai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis, todėl įvertinus, jog kredito sutartis buvo sudaryta su J. V., teismas pagrįstai skolÄ priteisė iÅ¡ skolininko bei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į sutuoktinių įkeistÄ

nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriuo užtikrintas kredito grÄ Å¾inimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl paminėto, naikinti ar keisti teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš apeliantų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 2 t., b.l. 33).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5,60 Lt (penkis Lt 60 ct) išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės biudžetui (įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija                                                                                                        Ramunė Čeknienė

                                                                                                                      Margarita Dzelzienė

                                                                                                                      Birutė Valiulienė