2023-01-11 Nr. AB-1478-3-61-3-04080-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1159-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04080-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. M. A. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 22S126594 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo; 3) panaikinti Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 2 d. išduotą pažymą Nr. 22S121036 ir įpareigoti nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš esmės; 4) pripažinti, kad pareiškėjo atveju buvo pažeistas diskriminacijos draudimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 14 straipsnyje; 5) pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad prieglobsčio prašymą grindė 3 priežastimis: 1) baime patirti persekiojimo veiksmus dėl tėvo atžvilgiu vykdomo spaudimo iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bei vyriausybinių pajėgų; 2) karinės tarnybos atlikimu (duomenys neskelbtini); 3) karu (duomenys neskelbtini). Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjo baimė laikytina nepagrįsta, tokiu būdu netenkinami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad nebuvo tinkamai atliktas tyrimas, ar asmuo atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nes karinė situacija (duomenys neskelbtini) nuolatos keičiasi, ir smurto lygis gali bet kada eskaluoti. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas, nepaisant to, kad savo Sprendime rėmėsi (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos pabėgėlių agentūros ataskaita (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita), nevertino, ar pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), nėra priskiriamas susidurti su padidinta rizika patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 2 d. jam išdavė pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės (skubos tvarka). Pažymoje dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymų registravimo ir nagrinėjimo skubos tvarka nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas kodėl pareiškėjo prašymas nagrinėjamas būtent iš esmės skubos tvarka. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, žmogaus teisių padėtis jo kilmės valstybėje yra labai prasta. Migracijos departamentas pasinaudoja situacija, kai skubos tvarka sąlygoja automatinį sulaikymą be atskiro administracinio sprendimo ir nagrinėja pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį skubos tvarka siekdamas jų neįleisti į šalies teritoriją ir apriboti jų judėjimo laisvę, o ne dėl to, jog jų prieglobsčio prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko tyrimą. Atsakovas, atlikdamas tyrimą dėl pareiškėjo baimės patirti persekiojimo veiksmus, nevertino priežasčių, kodėl šis nenori atlikti karinės tarnybos, t. y. ar jo nenoras atlikti karinę tarnybą susijęs su konvencinėmis priežastimis, ar ne, taip pat nevertinta ir tai, kaip valdžios institucijos vertins jo išvykimą iš kilmės valstybės, šiam turint karinį bilietą. Pareiškėjas, grįžęs į kilmės valstybę, bus priverstas atlikti karinę tarnybą, nuo kurios neturi realios galimybės atsisakyti, kadangi atsisakymo atveju jam grėstų sunkaus pobūdžio persekiojimo veiksmai (kankinimai, smurtas ir pan., tikslingas siuntimas į fronto liniją) bei įkalinimas nuo 6 mėn. iki 5 metų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

8. Migracijos departamentas pabrėžė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, o pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Ne Migracijos departamentas, o būtent prieglobsčio prašytojas turi pagrįsti ir įrodyti tarptautinį apsaugos būtinumo poreikį, pateikti nuoseklų pasakojimą ir pateikti objektyvius įrodymus.

9. Atsakovas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo teiginių galima suprasti, jog (duomenys neskelbtini) taikoma baudžiamoji atsakomybė už atsisakymą tarnauti kariuomenėje, kariuomenė vykdo karo nusikaltimus, bei, tikėtina, kad valdžios institucijos atsisakymą atlikti karo tarnybą laikytų politinės opozicijos veiksmu, jis turėtų būti pripažįstamas kaip galintis patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų. Atsisakymas gali būti motyvuojamas baime susidurti su pavojais, kylančiais atliekant karo tarnybą ginkluoto konflikto metu. Antrinės apklausos metu Migracijos departamente, net ir užduodant konkrečius klausimus apie karinę tarnybą ir apie grėsmes kilmės šalyje jas siejo išimtinai ne su politinėmis pažiūromis dėl kariuomenės, bet su tuo, kas nutiko jo dėdėms. Pareiškėjas iki pat išvykimo 2022 m. nebuvo sulaukęs šaukimo į kariuomenę, be to, kaip jis pats teigė, su šeima vengė viešumos bijodami sulaukti savo dėdžių likimo, o ne vengdamas kariuomenės. Nors pareiškėjas nurodė, kad pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, tačiau jo paties teikti paaiškinimai nesudaro prielaidų vertinti, kad jis kada nors dėl religinių priežasčių asmeniškai susidūrė su netinkamu elgesiu, todėl nėra jokių duomenų vertinti, kad grįžimo atveju dėl to bus persekiojamas ar patirs didelės žalos.

10. Atsakovas teigė, kad ne ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, bet būtent pareiškėjo duoti paaiškinimai suponavo jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą, tyrimas buvo atliktas išsamiai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini), savaime nepagrindžia, kad jis atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nurodytus kriterijus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį. Prieglobsčio prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad jo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – vyksta karas. Pareiškėjo pirminės apklausos, vykusios 2022 m. rugsėjo 2 d., metu Migracijos departamente nurodė, kad jis turi atlikti privalomąją karo tarnybą, todėl, jeigu jį paims į kariuomenę, pareiškėjas į savo šeimą nesugrįš. Apklausos, vykusios 2022 m. rugsėjo 8 d., metu pareiškėjas patvirtino priežastis, dėl kurių išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas aiškino, kad jo šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jo tėvas (po to grąžintas su kankinimų žymomis), pagrobti ir įkalinti jo dėdė ir tetos vyras, taip pat buvo pagrobtas ir pusbrolis, kurio likimas iki šiol nežinomas. Dėl šių įvykių pareiškėjo šeima 2016 m. persikraustė į (duomenys neskelbtini) miestą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog norėtų gyventi ir tęsti mokslus vienoje iš Europos šalių, nesvarbu, kurioje. Jeigu jis liktų (duomenys neskelbtini), jam reikėtų tarnauti kariuomenėje, o jis to nenori.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas, įvertinęs surinktą medžiagą, 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

14. Teismas nurodė, kad Įstatymo nuostatos yra pagrįstos 1951 m. liepos 28 d. Konvencija dėl pabėgėlių teisinio statuso (toliau – ir Konvencija), jos taip pat įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų.

15. Teismas, apžvelgė Įstatymo nuostatas (86 str., 87 str.), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (97 p., 99 p., 99.1 p.), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nuostatas (10 str. 3 d.).

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad pateiktą prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad nenorėdamas atlikti karinės tarnybos, paliko kilmės šalį, o, grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis būtų persekiojamas ir baudžiamas. Pareiškėjas apklausų metu po Migracijos departamento darbuotojos klausimų apie šaukimą į kariuomenę nurodė, jog jis tarnauti kariuomenėje, kariauti nenori. Teismo posėdyje metu pareiškėjas paaiškino, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jis nebuvo sulaukęs šaukimo į kariuomenę, taip pat nurodė, jog išvykdamas iš kilmės valstybės oro uoste nebuvo sulaikomas. Pareiškėjas patvirtino, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) nebuvo asmeniškai persekiojamas, nebuvo sulaukęs asmeninių grasinimų. Pareiškėjo nuomone, grasinimai jo tėvui, dėdėms, pusbroliams sudaro tikimybę, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jam gali kilti panašaus pobūdžio grėsmė tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas pateikė pareiškėjo motinos S. R. apklausos Migracijos departamente transkripciją. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo ir jo motinos pateiktus žodinius paaiškinimus, nustatė pasakojimų prieštaravimus apie pareiškėjo tėvo galimą persekiojimą ir tardymą. Apklausos metu Migracijos departamente pareiškėjas pažymėjo, kad grasinimai jo tėvui yra pagrindinė jo ir kitų šeimos narių išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis, tačiau nurodė ir tai, jog (duomenys neskelbtini) nėra nei maisto, nei darbo, nėra vandens, elektros. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokių sąlygų, kad žmogus galėtų oriai gyventi. Pareiškėjas patvirtino, kad, išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), jis neturėjo tikslo pasiekti konkrečią šalį, jo tikslas buvo bet kokia šalis, kurioje jis galėtų mokytis, užsidirbti ir gyventi saugiai, geriau.

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės valstybę negrindžia jo galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad, nors pareiškėjas pagal amžių ir patenka į sąrašą asmenų, šauktinų į privalomąją karinę tarnybą, tačiau nei atsakovui apklausų metu, nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nenurodė, kad buvo asmeniškai kviečiamas tarnauti kariuomenėje ir nepateikė tai įrodančių dokumentų. Pareiškėjo kilmės valstybės institucijos netrukdė jam palikti kilmės valstybės, taip pat pareiškėjas nenurodė, kad asmeniškai sulaukė kokių nors policijos ar kitų teisėsaugos institucijų, valstybinių subjektų dėmesio. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie tikėtiną persekiojimą yra pernelyg abstraktus ir bendro pobūdžio, kadangi jis grindžiamas ne asmenine patirtimi, o trečiųjų asmenų pateikta informacija.

19. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus Migracijos departamentui, taip pat išdėstytus teismo posėdyje, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir prieštaringas, pareiškėjo istorija neleidžia identifikuoti tariamo jo persekiojimo motyvų ir tikslų bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjas abstrakčiai pažymėjo, kad jis nori saugumo, galimybės gyventi geriau nei (duomenys neskelbtini), mokytis ir užsidirbti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės akcentavo aplinkybes, kurios susijusios tik su jo individualiais saugumo, laisvės, integracijos poreikiais ir jų užtikrinimu, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl asmeninių ir ekonominių priežasčių.

20. Įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus dėl asmenų, vengiančių tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, persekiojimo, teismas padarė išvadą, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, baimę. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai neįrodo, jog pareiškėją (prieglobsčio prašytoją) realiai kas nors persekiotų, kad jam kas nors grėstų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus.

21. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog į Europos Sąjungą jis vyko ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų, pareiškėjas paliko savo kilmės šalį labiau ieškodamas naujo, patikimesnio pragyvenimo šaltinio, nei dėl grėsmės savo laisvei ar gyvybei. Tarptautinė teisė nesuteikia teisės pabėgėliams pasirinkti prieglobsčio šalį, o pareiškėjas nenurodė patyręs kokią nors grėsmę šalyse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuriose buvo nuo išvykimo iš kilmės valstybės iki atvykdamas į Lietuvą, todėl ir šios aplinkybės, vertinant jas pareiškėjo situacijos kontekste, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai yra labiau ekonominio pobūdžio, o ne susiję su konkrečiomis grėsmėmis dėl jo atsisakymo tarnauti kariuomenėje kilmės valstybėje.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Migracijos departamentas rėmėsi aktualiais bylai duomenimis, surinko pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, rėmėsi Ataskaitoje pateikta informacija apie privalomąją karo tarnybą (duomenys neskelbtini). Įvertinęs Ataskaitos duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė aplinkybių, kad jis kreipėsi į kompetentingas kilmės valstybės institucijas dėl atleidimo nuo karinės tarnybos ar karinės tarnybos atidėjimo dėl svarbių priežasčių.

23. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, kad buvo surinkta aktualiausia informacija apie karą (duomenys neskelbtini), atsakovas nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas tarp įvairių karinių grupuočių ir valstybių, tačiau jo mastas žymiai sumažėjo. Karinę tarnybą atliekantys vyrai yra skiriami į frontą nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos, patirties, religijos, etninės priklausomybės, yra šaltinių, kurie nurodo, kad į frontą dažniau siunčiami jau turintys karinės patirties ir viskas priklauso nuo žmonių poreikio fronte. Už karinės tarnybos prievolės nevykdymą (duomenys neskelbtini) yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) vyriausybė vis dažniau skelbia amnestiją dezertyrams, (duomenys neskelbtini) konsulinės įstaigos užsienio valstybėse ragina pabėgėlius grįžti į (duomenys neskelbtini) prieš tai sutvarkius saugumo klausimus.

24. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą ir vertindamas pareiškėjo nurodytas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, vadovavosi aktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl prašymo suteikti papildomą apsaugą, teismas nurodė, kad tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų individualaus persekiojimo rizika dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje išvardintų priežasčių. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad smurto lygis (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl smurto veiksmų yra minimali, o individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį, nagrinėjamu atveju nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas jam kylančią riziką kilmės valstybėje grindė priklausymu (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, tačiau jo paties atsakovui ir teismui teikti paaiškinimai nesudaro prielaidų vertinti, kad jis kada nors dėl religinių priežasčių asmeniškai susidūrė su netinkamu elgesiu, grėsme, persekiojimu religiniu pagrindu, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

26. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo skubos tvarka ir pažymos, teismas nurodė, kad Pažyma užpildyta pagal Tvarkos aprašo 1 priedu patvirtintą formą. Pažymoje yra pateikta pareiškėjo nuotrauka, prašymo numeris, vardas, pavardė, gimimo data, lytis, pilietybė, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo data, nurodoma, kad asmens tapatybė patvirtinta prieglobsčio prašytojo pateiktais kelionės dokumentais arba asmens dokumentais. Pažymos 9 punkte nurodoma taikoma procedūra – prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės (skubos tvarka). Pažymoje taip pat nurodoma, jog ji patvirtina, kad joje nurodytas asmuo yra prieglobsčio prašytojas; ši pažyma nepatvirtina joje nurodyto asmens tapatybės; ši pažyma atstoja užsieniečio registracijos pažymėjimą, kol jis nėra išduotas.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog pažymoje nebuvo nurodyta galimybė šio dokumento skųsti, tokia galimybė nėra tiesiogiai įtvirtinta ir Įstatyme, tačiau teisė ginčyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka įtvirtinta ESTT jurisprudencijoje. Pareiškėjas akcentavo, kad itin trumpas nagrinėjimo laikas ir sąlygojo netinkamą pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kylančių grėsmių vertinimą. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 1-8 punktuose numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada asmens prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas skubos tvarka. Pareiškėjo nuomone, jis neatitinka nė vieno iš šių pagrindų.

28. Apžvelgęs Įstatymo nuostatas (76 str. 4 d., 126 str. 1 d. 3 p.), Tvarkos aprašo nuostatas (36 p., 46 p.), teismas nustatė, kad tiek prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka, tiek ir nagrinėjimo bendra tvarka prieglobsčio prašytojų teisės traktuojamos vienodai, taip pat vietoje įprastos taikant pagreitintą procedūrą prieglobsčio prašytojo situacija nėra vertinama mažiau palankiai teisės į veiksmingą teisės gynimo priemonę požiūriu. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad jo prašymo nagrinėjimas skubos tvarka nulėmė netinkamą jo individualios situacijos įvertinimą. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas savo iniciatyva. Teismas vertino, kad dėl parinktos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros pareiškėjui asmeniškai nekilo neigiamų pasekmių, o jo prašymas buvo išnagrinėtas greičiau, todėl tai atitinka jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus, kai prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėjamas per įmanomai trumpiausią laiką. Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį jo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomų duomenų.

29. Įvertinęs Sprendimo priėmimo procedūrą prieglobsčio suteikimo prašymų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nuostatų kontekste, teismas pareiškėjo argumentus, kad jo prašymas negalėjo būti nagrinėjamas skubos tvarka ir kad prašymo nagrinėjimas skubos tvarka nulėmė netinkamą ir formalų pareiškėjo situacijos vertinimą, atmetė.

30. Teismas padarė išvadą, kad Pažyma nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie turėtų įtakos pareiškėjo teisėms ar interesams, joje nėra nustatyti. Pažymoje yra atsakovo konstatuotos tam tikros faktinės aplinkybės, t. y. prašymo suteikti prieglobstį pateikimo data, pareiškėjo tapatybė (vardas, pavardė, gimimo data, lytis, pilietybė), pareiškėjo prašymo nagrinėjimui taikoma procedūra, todėl reikalavimą panaikinti Pažymą ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš esmės teismas atmetė.

31. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad jis buvo diskriminuojamas, nes, nors Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti kriterijai, nustatantys, kada prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas skubos tvarka, suformuluoti neutraliai, praktinis jų taikymas pasireiškia pareiškėjo, kaip ir kitų trečiųjų šalių piliečių, diskriminacija, teismas, apžvelgęs teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl galimai taikytos netiesioginės diskriminacijos nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą yra motyvuojama bendro pobūdžio, abstrakčiais teiginiais, kurie negrindžiami jokiais įrodymais. Pareiškėjas skunde aiškiai neįvardijo, kokiu pagrindu jis patyrė netiesioginę diskriminaciją, taip pat nenurodė, kaip diskriminacija teisės aktuose įtvirtintu pagrindu (dėl tam tikro pareiškėjo individualaus požymio) pasireiškė konkrečiais Migracijos departamento veiksmais. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog Migracijos departamentui skubos tvarka nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl tam tikro konkretaus jo požymio jis buvo atsidūręs mažiau palankioje padėtyje nei kiti asmenys, neturintys šio požymio, todėl pareiškėjo teiginius dėl diskriminacijos teismas atmetė.

32. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 33. Pareiškėjas A. A. M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl karinės tarnybos nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo rėmėsi išimtinai tik atsakovo argumentais, nevertino pareiškėjo argumentų pateiktų nei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, nei skunde, kas lėmė neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą.

35. Pareiškėjas pažymi, kad jis atsakovui paaiškino, kad nenori atlikti privalomosios karinės tarnybos (duomenys neskelbtini), turi karinį bilietą (atsakovas šių faktų neginčija), ir paaiškino, kad jei būtų likęs (duomenys neskelbtini), arba į ją grįžtų, būtų gavęs šaukimą, turėtų tarnauti kariuomenėje, ir dėl to nesugrįžtų į šeimą. Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad iš esmės nėra galimybės atsisakyti atlikti karinę tarnybą, nepriklausomai nuo nurodomų priežasčių, o dezertyrai baudžiami įkalinimu.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad: atsisakymas atlikti karinę tarnybą dėl politinių/religinių įsitikinimų laikomas valstybės išdavimu, už ką baudžia mirties bausme ar kalėjimu; sulaikyti dezertyrai sulaikomi, perduodami karinei tarnybai, siunčiami tikslingai į frontą arba baudžiami kalėjimu nuo 6 mėn. (taikos metu) iki 5 m. kalėjimo; nėra duomenų, kad dezertyrai apskritai naudotųsi amnestija, t. y., tokia tvarka neegzistuoja, po kalinimo, dezertyrai siunčiami atlikti karinės tarnybos. Pareiškėjas paaiškino, kad nenori tarnauti kariuomenėje, kadangi tai prieštarauja jo politiniams įsitikinimams, jis nenori žudyti žmonių, įskaitant ir civilius, o pacifizmas nėra priežastis, kuri įgalintų asmenį būti atleistam nuo karinės tarnybos, juolab, pagal kilmės valstybės informaciją, nesant galimybės atlikti alternatyvios karinės tarnybos.

37. Pareiškėjas, vadovaudamasis ESTT praktika, nurodo, kad baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atisakymo atlikti karo tarnybą, kurį apima karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmoniškumui vykdymą yra atskiras pabėgėlio statuso suteikimo pagrindas, tačiau tai liko neaptarta pirmosios instancijos teismo sprendime ir Sprendime. Atsakovas netinkamai atliko tyrimą, kadangi nevertino dėl kokių priežasčių pareiškėjas nenori atlikti karinės tarnybos, t. y., ar jo nenoras atlikti karinę tarnybą susijęs su konvencinėmis priežastimis, ar ne, taip pat nevertinta ir tai, kaip valdžios institucijos vertins jo išvykimą iš kilmės valstybės, šiam turint karinį bilietą, nors būtent atsakovas, remiantis Aprašo nuostatomis turi pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytu ir nustatyti, ar jo baimė patirti persekiojimo veiksmus yra pagrįsta ar ne, ir ar persekiojimas vykdomas dėl konvencinių priežasčių ar ne.

38. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10122-394/2022, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mamos ir brolių / seserų, skundą atsakovui Migracijos departamentui ir pareiškėjo mamos ir brolių / seserų skundą patenkino iš dalies, nuspręsdamas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 22M31661 dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjo motinai ir broliams / seserims. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas akcentuoja, kad susiklosto ydinga situacija, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo baimę patirti persekiojimo veiksmus atmetė remdamasis atsakovo argumentais dėl apklausų metu konstatuotų prieštaravimų, kai pareiškėjo motinos byloje šie prieštaravimai pripažinti neesminiais, ir pasakojimas pripažintas patikimu.

39. Pareiškėjas pabrėžia, kad, nenustačius esminių tarpusavio šeimos narių paaiškinimų prieštaravimų, pasakojimo dalis apie jam ir jo visai šeimai kylančią grėsmę patirti sunkaus masto persekiojimo veiksmus tiek iš ginkluotų grupuočių, tiek iš vyriausybės dėl tėvo verbavimo turėjo būti pripažinta nustatytu faktu, pritaikius abejonės privilegiją.

40. Pareiškėjas pažymi, kad, pareiškėjas, remiantis naujausia kilmės valstybės informacija, patenka į tris padidintos rizikos grupes, susiduriančias su didesne rizika patirti persekiojimą, t. y., 1) asmenys, pasiprašę prieglobsčio ir grąžinami į (duomenys neskelbtini), 2) asmenys, gyvenę opozicijos valdomose teritorijose; 3) asmenys, turintys atlikti karinę tarnybą, ką pagrindžia žemiau nurodyta kilmės valstybės informacija (buvo pateikta ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme), tačiau Departamentas surinko nepakankamai informacijos (duomenų) pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, neužtikrino objektyvaus, išsamaus ir nešališko tyrimo, todėl ginčijamas sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

41. Pareiškėjas pakartoja argumentus, susijusias su diskriminacija, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui ir papildomai pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eI3-10122-394/2022 teismas nurodė, kad pareiškėjo motina pareiškėja nurodė aplinkybes, kurių įvertinimas atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytus kriterijus, todėl tyrimas turėjo būti atliktas pareiškėjų prieglobsčio prašymus nagrinėjant iš esmės, t. y. du skirtingi teismai, vertindami tapačius tos pačios šeimos narių argumentus, priima skirtingus sprendimus. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kurių įvertinimas atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytus kriterijus, todėl tyrimas turėjo būti atliktas pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėjant iš esmės, o ne skubos tvarka.

42. Pareiškėjas nurodo, kad prieglobsčio prašymai skubos tvarka turi būti nagrinėjami tik tais atvejais, kai jie yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl pažeidžia Europos Sąjungos teisės numatytus prieglobsčio prašymų nagrinėjimo standartus.

43. Pareiškėjas pažymi, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo atžvilgiu automatiškai bei formaliai taikyta skubos nagrinėjimo procedūra sukėlė jam neigiamas pasekmes, t. y., jo prieglobsčio prašymas ne tik įvertintas netinkamai (daugiau argumentų šiuo aspektu nurodyta ankstesniuose apeliacinio skundo argumentuose), bet ir lemia automatinį asmens sulaikymą. Įstatymo 1408 straipsnio 2–3 dalys nustato režimą, remiantis kuriuo nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka nereikia priiminėti nei sprendimo įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką (užsienietis lieka neįleistas), nei sprendimo jį apgyvendinti (užsienietis de facto lieka sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje). Toks režimas leidžia laikyti asmenį sulaikyme faktiškai nepriimant dėl to jokių sprendimų, t. y., automatinis prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka lemia asmens nesileidimą į šalies teritoriją bei jo judėjimo laisvės apribojimą.

44. Pareiškėjas akcentuoja, kad netiesioginė diskriminacija nukreipta į trečiųjų šalių piliečius, atvykusius į Lietuvos Respubliką, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl užsieniečių antplūdžio, tarp jų ir pareiškėjo atžvilgiu, – jų prieglobsčio prašymus automatiškai nagrinėjant skubos tvarka, tokiu būdu ne tik atimant galimybę į išsamų ir tinkamą prieglobsčio prašymo vertinimą bei nagrinėjimą, bet ir automatiškai neįleidžiant jų į Lietuvos Respubliką ir tokiu būdu juos automatiškai, be atskirto administracinio sprendimo, apribojant jo judėjimo laisvę.

45. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. Atsakovas nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo įvardintas grėsmes (nenorą tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, (duomenys neskelbtini) vykstantį karą, jo tėvo persekiojimą) ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nėra pagrįsta. Nors skunde pareiškėjas vertina, kad nepagrįstai jam nesuteiktas prieglobstis dėl to, kad kilmės šalyje jis bus persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, t. y. jo atsisakymas atlikti karinę tarnybą yra sąlygojamas politinių motyvų, tačiau būtent šio aspekto pareiškėjas Migracijos departamentui neįrodinėjo ir neatskleidė, o teismo posėdyje jo paaiškinimas taip pat apsiribojo bendro pobūdžio nenoru.

47. Atsakovas pažymi, kad kartu į Lietuvą su pareiškėju atvyko ir jo motina, kuri apklausų metu taip pat tik užsiminė, kad viena iš jos baimių yra sūnaus išėjimas į kariuomenę, tačiau to plačiau nedetalizavo. Tiek pats pareiškėjas, tiek ir jo motina apklausų metu išvykimo iš kilmės valstybės priežastis siejo išimtinai su pareiškėjo tėvo situacija, t. y., kad pareiškėjo tėvą persekioja valdžios pareigūnai.

48. Atsakovas pabrėžia, kad Pareiškėjas apklausų metu nepateikė jokių argumentų ar paaiškinimų, kurie suponuotų jo politinius įsitikinimus ar nenoro tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje priežastis, nenurodė jokių galinčių kilti nepatogumų ir grėsmių tarnaujant kariuomenėje, neatskleidė jokių su jo asmenine patirtimi (giminaičių, pažįstamų) susijusių pavyzdžių, kurie patvirtintų, kad karinės tarnybos atlikimas gali jam sukelti didelę žalą. Atsižvelgiant į tai Migracijos departamento sprendime pagrįstai buvo daroma prielaida, kad privalomosios tarnybos atlikimas pareiškėjui nėra aktuali negalėjimo grįžti į kilmės valstybę aplinkybė. Migracijos departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė galimybę laisvai papasakoti apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, siūlė detalizuoti jo paties nurodytus teiginius, tačiau, kaip jau pasisakyta aukščiau, pareiškėjas privalomosios tarnybos kaip grėsmės nesureikšmino, apie ją pritardamas apklausą atliekančiam pareigūnui užsiminė tik konkrečiai paklaustas, bet nedetalizavo ir plačiau nepasisakė, o plačiai atsakydamas tiek į Migracijos departamento pareigūno, tiek ir apklausoje dalyvavusios advokatės užduodamus klausimus jis grėsmę ir baimę grįžti į kilmės valstybę siejo ne su savimi, bet tik su jo tėvo ir dėdžių situacija ir bendra prasta situacija kilmės valstybėje.

49. Atsakovas pažymi, kad pagal pareiškėjo nurodoma ESTT praktiką, negalima vien nenorą atlikti karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), iš esmės motyvuojant kilmės valstybės informacija, vertinti kaip persekiojimą dėl politinių priežasčių, kadangi nenoras tarnauti gali būti nulemtas nebūtinai konvencinių priežasčių.

50. Atsakovas teigia, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo pirminės apklausos metu nurodytus argumentus, buvo vertinama, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bus nagrinėjamas skubos tvarka. Migracijos departamentas, nepriklausomai nuo pasirinktos procedūros, tyrimus atlieka laikydamasis teisės aktų reikalavimų, išsamiai įvertindamas visas reikšmingas bylai aplinkybes ir pareiškėjo individualią situaciją. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad jo prašymo nagrinėjimas skubos tvarka nulėmė netinkamą jo individualios situacijos įvertinimą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 51. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį, ir Pažymos teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti Migracijos departamentą jo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

52. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo naikinti Pažymos, taip pat nenustatė pareiškėjo diskriminacijos fakto.

53. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

54. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

55. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

56. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

57. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

58. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

59. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

60. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime patirti persekiojimo veiksmus dėl tėvo atžvilgiu vykdomo spaudimo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei vyriausybinių pajėgų; karinės tarnybos atlikimu (duomenys neskelbtini); karu (duomenys neskelbtini).

61. Migracijos departamentas, Sprendimu atmesdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, jo ir jo motinos pasakojimuose yra prieštaravimų, taip pat Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie vykstančius pagrobimus, nužudymus, smurtą prieš civilius, neteisėtus sulaikymus ir kankinimus neprieštarauja kilmės valstybės informacijai, tačiau nepasižymi informatyvumu, neparemtas objektyviais įrodymais, trūksta konkrečių detalių.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu S. R., Q. A. M. A., R. A. M. A. (pareiškėjo motinos, brolio ir sesers) skundą patenkino iš dalies, panaikino Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 22M31661 dėl prieglobsčio nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams S. R., Q. A. M. A., R. A. M. A. (pareiškėjo motinai, broliui ir seseriai) ir įpareigojo Migracijos departamentą S. R., Q. A. M. A., R. A. M. A. (pareiškėjo motinos, brolio ir sesers) prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

63. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai nustatė, kad teismo posėdyje metu atsakovo nurodyti pareiškėjo motinos 2022 m. rugsėjo 12 d. ir pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 8 d. apklausų nesutapimai buvo paneigti tose pačiose apklausose buvusia informacija bei skirtingų asmenų gebėjimu / galėjimu prisiminti, žinoti ir atkartoti buvusius įvykius, teismas pažymėjo, kad apklausose esantys neatitikimai nėra tiek žymūs, jog atsakovas būtų galėjęs juos vertinti, kaip turinčius įtakos pareiškėjos pasakojimą pripažinti nepatikimu. Taip pat teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. 22M31661 nenurodytas pagrindas, kodėl jis priimtas nagrinėti skubos tvarka, todėl teismas vertino, kad priimto sprendimo išsamumas ir visų aplinkybių tinkamas įvertinimas kelia abejonių, nes Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 22M31661 priimtas itin greitai, t. y. per 14 kalendorinių dienų nuo prašymų suteikti prieglobstį gavimo bei per 4 kalendorines dienas nuo pareiškėjo motinos apklausos atlikimo. Migracijos departamentas neturėjo įstatyme numatyto pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jai gali būti suteiktas prieglobstis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo motina nurodė aplinkybes, kurių įvertinimas atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytus kriterijus, todėl tyrimas turėjo būti atliktas pareiškėjo motinos, brolio ir sesers prieglobsčio prašymus nagrinėjant iš esmės.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis (papildomai nurodydamas, kad jis nenori atlikti privalomąją karo tarnybą). Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad Departamentas tyrimą atliko netinkamai, pareiškėjo baimės patirti persekiojimo veiksmus grindžiama ne tik jo subjektyviu vertinimu, bet ir objektyviai egzistuojančiomis aplinkybės – kilmės valstybės informacija, kuri įrodo jo baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo pasakojimas neprieštarauja atsakovo surinktai kilmės valstybės informacijai, taip pat, nenustačius esminių tarpusavio šeimos narių paaiškinimų prieštaravimų, kas yra patvirtinta įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu, pasakojimo dalis apie pareiškėjui ir jo visai šeimai kylančią grėsmę patirti sunkaus masto persekiojimo veiksmus tiek iš ginkluotų grupuočių, tiek iš vyriausybės dėl tėvo verbavimo turėjo būti pripažinta nustatytu faktu.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms kaip ir administracinėje byloje eI3-10122-394/2022, yra pagrindas konstatuoti, jog, išnagrinėjus pareiškėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka, buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas. Akcentuotina, kad pareiškėjo pasakojimas visiškai atitinka atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, o neesminiai netikslumai, kurie galėjo būti nulemti pakankamai ilgu laiko tarpu, praėjusiu nuo pareiškėjo nurodomų įvykių, negali būti pagrindas, paneigiantis pareiškėjo pasakojimo patikimumą.

66. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas pažymėjo, jog jis patenka į 3 grupes asmenų, kuriems kyla didesnė rizika patirti persekiojimą – asmenys, pasiprašę prieglobsčio ir grąžinami į (duomenys neskelbtini), asmenys, gyvenę opozicijos valdomose teritorijose; asmenys, turintys atlikti karinę tarnybą,. Šiuos teiginius neginčijamai patvirtina kilmės valstybės informacija, be to pareiškėjas akcentavo, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), padėties kilmės valstybėje.

67. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų, nes nepakankami išsamiai buvo aptartos visos nurodytos pareiškėjo persekiojimo baimės, netinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

68. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo, nurodo, kad šia Pažyma yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pareiškėjo reikalavimą atmetė.

69. Apibendrindama, teisėjų kolegija nurodo, kad yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

70. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį atsiranda pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus dokumentus, pareiškėjas yra patyręs 34 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo bei 400 Eurų išlaidų už jo atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes pareiškėjo esminis reikalavimas – panaikinti Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir įpareigoti nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo – yra patenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 22S126594 ir perduoti pareiškėjo A. A. M. A. prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. A. M. A. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 434 ( keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius