c1bdfe0e-2da7-4a4d-87f7-7010bb4d9207 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1125-459/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07267-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.1.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

G. (A. G.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: nutraukti santuokÄ tarp jos ir A. G., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) miesto civilinės bÅ«klės aktų įrašų skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įraÅ¡as atliktas (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; nepilnamečio vaiko J.

G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«nui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«nui 2 900 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 rugpjūčio 13 d. (iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo); nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su sÅ«numi pagal iÅ¡ anksto suderintÄ laikÄ su ieÅ¡kove, atsižvelgiant į sÅ«naus užimtumÄ ir norÄ ; palikti santuokos metu turėtÄ pavardę – G.; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditinius įsipareigojimus kreditorėms AB „Swedbank“, AB Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutuoktiniai vykdys solidariai.

2. IeÅ¡kinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad atsakovas Å¡eimÄ paliko 2013 metais, ji liko viena su sÅ«numi ir didelėmis skolomis, kurias moka viena pati, nors skolos kreditoriams atsirado gyvenant kartu su atsakovu. Atsakovas neteikė Å¡eimai jokios paramos, tik pastaruosius dvejus metus, nors ir nereguliariai pradėjo teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ ir per pastaruosius 3 metus sÅ«naus iÅ¡laikymui sumokėjo 2500 Eur. Nurodė, kad bendro turto su atsakovu nebeturi, butas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso paveldėto žemės sklypo ½ dalis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad sÅ«nus gyvena su ja, praÅ¡o nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, sÅ«nus bendrauja su tėvu, ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove nebegyvena nuo 2012 metų. Gyvena kartu su A. M.. Su sÅ«numi bendrauja, sÅ«nus dažnai lankosi jų namuose, iÅ¡laikymÄ sÅ«nui mokėjo. Buvo sutarta su ieÅ¡kove, kad per mėnesį mokės po 150 Eur ir tuos pinigus jis atiduodavo tiesiogiai sÅ«nui. Kartais, pertraukomis tarp kontaktų, negalėdavo sumokėti, bet yra nupirkęs kompiuterį, sumokėjęs už mokyklinę uniformÄ . Nurodo, kad nežino ieÅ¡kovės nurodytų kreditorių, iÅ¡skyrus „Swedbank“, kuriam skolÄ pripažįsta.

Nurodė, kad jis pats neturi jokių kreditorių ir jam nėra daugiau nieko žinoma apie kitus kreditorius. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikta santuokinė pavardė. Nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove. Nustatyta, kad atsakovas su sÅ«numi bendrauja pagal suderintÄ laikÄ , atsižvelgiant į sÅ«naus užimtumÄ ir norÄ .

Priteistas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise įregistruoto žemės sklypo ½ dalis po santuokos nutraukimo lieka asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybe. Nustatyta, kad prievolės pagal 2006 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis); pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2208-676 ir 2013 m. sausio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-14002-328/2012 dėl 1294 Eur ir 1138,82 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; pagal 2014 m. birželio 23 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-3302-897/2014 dėl 224,37 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; pagal 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-253-613/2014 dėl 931,57 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai; pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. L2-12367-618/2009 dėl 614,88 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „General Financing“ naudai (su neiÅ¡ieÅ¡kotomis vykdymo iÅ¡laidomis); pagal 2011 m. vasario 17 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-14972-791/2010 dėl 278,70 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai (su neiÅ¡ieÅ¡kotomis vykdymo iÅ¡laidomis); pagal 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ dėl 580,91 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Mokilizingas“ naudai; pagal 2015 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. eL2-18762-991/2015 dėl 587,02 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai (su neiÅ¡ieÅ¡kotomis vykdymo iÅ¡laidomis); pagal 2011 m. gegužės 3 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-3605-792/2011 dėl 503,05 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Gelvora“ naudai (su neiÅ¡ieÅ¡kotomis vykdymo iÅ¡laidomis) yra bendros ieÅ¡kovės ir atsakovo skolos ir vykdomos solidariai. Nustatyta, kad prievolės, kylančios iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovui paskirtos baudos; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimu atsakovui už administracinius teisės pažeidimus paskirtos nuobaudos;

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-4435-826/2010) iš atsakovo priteisto žalos atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-12963-1030/2016) iš atsakovo priteistas 6 806,07 Eur žalos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra asmeninės atsakovo prievolės. Kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Teismo motyvai: 4.1.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad kuri nors iÅ¡ Å¡alių iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami iÅ¡saugoti santuokÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, visos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, rÅ«pinimosi vienas kitu, bendro atsiradusių finansinių problemų sprendimo, todėl santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 4.2.

Nurodė, kad visos ieškovės nurodytos skolos (prievolės) yra bendros sutuoktinių prievolės, kurios atsirado sutuoktiniams tiek dar gyvenant kartu, tiek dėl jų bendro turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Nors butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau Nekilnojamojo turto registre registruotas tik ieškovės vardu, todėl reikalavimai buvo reiškiami tik ieškovei. Tai įrodo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-255/2011 dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2014 m. priimti teismų sprendimai todėl, kad buvo naikinami teismo įsakymai dėl jų neįteikimo adresu (duomenys neskelbtini), o ne todėl, kad skolos atsirado 2014 metais.

Pažymėtina, kad atsakovas pats patvirtino, kad skolos susidarė tuo laikotarpiu, kol bankas pardavinėjo butÄ iÅ¡ varžytynių. Ta aplinkybė, kad jis jau buvo išėjęs gyventi kitur, neatleidžia jo nuo pareigos dengti dėl jų bendro turto iÅ¡laikymo susidariusias skolas bei vykdyti santuokos metu atsiradusius kreditinius įsiskolinimus. Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nenuginčijo ieÅ¡kovės nurodytų skolų bendrumo ir jų solidariosios prievolės. 4.3. Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad atsakovas teikia sÅ«naus iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį po 150 Eur.

Atsakovas pripažino, kad paskutinį kartÄ iÅ¡laikymÄ mokėjo už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Taip pat nurodo, kad 2018 m. gruodžio mėnesį sÅ«nui davė 150 Eur. Tiek iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, tiek teismui iÅ¡klausius Å¡alių nepilnametį sÅ«nų, nustatyta, kad atsakovas visuomet iÅ¡laikymÄ mokėjo grynaisiais pinigais, sumÄ perduodamas tiesiogiai sÅ«nui. Atsakovas pripažino, kad tarpuose tarp kontraktų jis negalėdavo duoti sÅ«nui pinigų, bet kai tik turėdavo, duodavo daugiau, nupirko kompiuterį, užmokėjo už mokyklinę uniformÄ .

Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos nebuvo ginčo dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo ir jo dydžio, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas iki ieÅ¡kinio padavimo dienos neteikė sÅ«nui iÅ¡laikymo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . 4.4. Nurodė, kad vertinant Å¡alių turtinę padėtį, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieÅ¡kovės, todėl atsakovui nenuginčijus, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, neįrodytas ir jo argumentas, kad jis negali teikti vaiko iÅ¡laikymui tokios pat sumos kaip ir ieÅ¡kovė, t. y. 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atsakovas A. G. (toliau – Apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio nustatymo ir piniginės prievolės vykdymo pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas teikia 150 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo priteisimÄ ir iÅ¡laikymo pakeitimÄ .

Å alių susitarimas dėl iÅ¡laikymo dydžio galiojo iki ieÅ¡kinio padavimo momento. Tai duoda pagrindÄ teigti, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė kėlė klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, atsiradus papildomiems vaiko poreikiams. LR CK III knygos normos nereglamentuoja vaiko tėvų susitarimo dėl iÅ¡laikymo formos, kai sutuoktiniai santuokos nenutraukė ir gyvenimo skyrium neįformino įstatymo numatyta tvarka. Tai leidžia teigti, kad žodinis susitarimas yra leidžiamas ir neprieÅ¡tarauja įstatymui.

Nagrinėjamuoju atveju įrodinėjimo dalyku buvo atsakovo turtinės padėties iš esmės pagerėjimas arba vaiko poreikių iš esmės padidėjimas. Tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo ir teismas negalėjo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymo. 5.2. Nurodo, kad atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai pareiškė, kad negali prisiimti atsakomybės už ieškovės pinigines prievoles, kurios atsirado po to, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės prievolės pobūdžio yra visiškai nemotyvuotas.

Be to, teismas vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡duoda pagal įsiteisėjusio teismo sprendimÄ . Vadinasi, klausimÄ dėl turtinės prievolės pobÅ«džio ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡spręsti vykdomajame procese įstatymo numatyta tvarka, todėl teismas ginčijamu sprendimu įsikiÅ¡o į jau užbaigtÄ civilinį procesÄ , kuriame priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas. Teismas ginčijamu sprendimu įtraukė naujÄ skolininkÄ (kitÄ sutuoktinį) į jau užbaigtus procesus, o tai reiÅ¡kia procesinio sprendimo pakeitimÄ , nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui.

6. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimo motyvai: 6.1. Nurodo, kad sÅ«nui Å¡iuo metu jau 16 metų (nagrinėjamu metu jau 17 metų), jis mokosi vidurinėje mokykloje, papildomai lanko Kickboxing treniruotes, ir tai reikalauja papildomų iÅ¡laidų. Už treniruočių lankymÄ , be specialios aprangos, kas mėnesį turi mokėti 39 Eur. SÅ«nui taip pat bÅ«tini rÅ«bai, avalynė, maistas, vaistai, vitaminai, ugdymo priemonės ir t. t.

Jo iÅ¡laikymui per mėnesį bÅ«tina minimali 400 Eur suma. 6.2. Nurodo, kadangi iÅ¡laikymas sÅ«nui iÅ¡ atsakovo iki Å¡iol teismo priteistas nebuvo, apie jo dydžio pakeitimÄ pagal LR CK 3.201 nustatytÄ tvarkÄ negali bÅ«ti ir kalbos. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė byloje materialines teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo priteisimÄ , o ne jo dydžio pakeitimÄ . 6.3. Nurodo, kad su atsakovu santuokos metu įsigytas ir buvęs jų bendroje jungtinėje nuosavybėje butas, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ varžytynių buvo parduotas 2013 m. spalio mėnesį, todėl iki tol už buto komunalines paslaugas turėjo mokėti kartu su atsakovu. 6.4.

Nurodo, kad kreditoriai UAB „Gelvora“ ir UAB „Mokilizingas“ byloje įtraukti nupirkus dalį Å¡alių skolų iÅ¡ kreditorių AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“, UAB „Bite Lietuva“ – pagal ieÅ¡kovės vardu sudarytÄ sutartį įsigyjant jos ir atsakovo telefono aparatus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir padalytos solidariosios prievolės, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl išlaikymo dydžio nustatymo 10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto nepilnamečiam vaikui 200 Eur išlaikymo dydžio kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo priteisimÄ ir iÅ¡laikymo pakeitimÄ . Å alių susitarimas dėl iÅ¡laikymo dydžio galiojo iki ieÅ¡kinio padavimo momento. Tai duoda pagrindÄ teigti, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė kėlė klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, atsiradus papildomiems vaiko poreikiams. LR CK III knygos normos nereglamentuoja vaiko tėvų susitarimo dėl iÅ¡laikymo formos, kai sutuoktiniai santuokos nenutraukė ir gyvenimo skyrium neįformino įstatymo numatyta tvarka. Tai leidžia teigti, kad žodinis susitarimas yra leidžiamas ir neprieÅ¡tarauja įstatymui. Nagrinėjamuoju atveju įrodinėjimo dalyku buvo atsakovo turtinės padėties iÅ¡ esmės pagerėjimas arba vaiko poreikių iÅ¡ esmės padidėjimas. Tačiau ieÅ¡kovė tokių aplinkybių neįrodinėjo ir teismas negalėjo priteisti iÅ¡ atsakovo 200 Eur iÅ¡laikymo.

12. Teisėjų kolegija susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga negali pritarti apelianto nurodytiems argumentams. Pirmiausia atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį kėlė klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, atsiradus papildomiems vaiko poreikiams.

13. Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio (IÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimas) 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Taigi teismas sumažinti arba padidinti gali tik tokį iÅ¡laikymÄ , kuris jau buvo teismo priteistas. Nagrinėjamu atveju, iki skundžiamo sprendimo priėmimo, joks iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui priteistas nebuvo, tarp Å¡alių buvo sudarytas tik neoficialus žodinis susitarimas, kurio, remiantis bylos duomenis, atsakovas ne visada ir laikėsi, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo priteisimÄ , o ne iÅ¡laikymo pakeitimÄ .

14. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®tvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai iÅ¡samiai iÅ¡plėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Pažymėtina, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Aplinkybė, kad vienas iÅ¡ tėvų, bÅ«damas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, nedirba ir neieÅ¡ko darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, nes Å¡i aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iÅ¡ darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalus darbo užmokestis, kuris šiuo metu yra 400 eurų.

15. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokytoja, jos vidutinis darbo užmokestis 2018 metais yra 596,17 Eur. Pagal ieÅ¡kovės apskaičiuotas iÅ¡laidas iÅ¡laikymui vaikui iÅ¡leidžia 420–460 Eur per mėnesį. IÅ¡ jų nurodo, kad 60 Eur komunalinėms iÅ¡laidoms. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodo, kad Å¡alių nepilnamečiam vaikui jau yra 17 metų, jis mokosi vidurinėje mokykloje, papildomai lanko Kickboxing treniruotes, ir tai reikalauja papildomų iÅ¡laidų. Už treniruočių lankymÄ , be specialios aprangos, kas mėnesį turi mokėti 39 Eur. SÅ«nui taip pat bÅ«tini rÅ«bai, avalynė, maistas, vaistai, vitaminai, ugdymo priemonės ir t. t. Jo iÅ¡laikymui per mėnesį bÅ«tina minimali 400 Eur suma.

16. Atsakovas vykdydamas teismo įpareigojimÄ pateikė 2018 m. lapkričio 20 d. neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯ UAB „Elektrolita“ priimtas dirbti montuotoju, atliekamos darbo funkcijos – elektros montavimas, mokama 525 Eur per mėnesį, numatyta, kad gali bÅ«ti mokami priedai ir premijos, numatytos komandiruotės. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jau septyneri metai dirba pagal terminuotas darbo sutartis užsienyje, gauna 500–1000 Eur darbo užmokestį, jam apmokamos apgyvendinimo iÅ¡laidos ir pan. UAB „Alimaksa“ kaip tarpininkas jam suranda darbÄ užsienyje, kur jis dirba po keletÄ mėnesių su laivų statyba susijusiose įmonėse elektromechaniku. Nors atsakovas buvo įpareigotas, tačiau nepateikė visų duomenų apie gaunamas / gautas pajamas. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos bÅ«klę, nustatytÄ nedarbingumÄ ar kitas aplinkybes.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Bylos duomenimis, Å¡alių nepilnametis sÅ«nus specialiųjų poreikių neturi. Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus (tiek raÅ¡ytinius, tiek iÅ¡klausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä ), darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad vaiko kasdieniams, įprastiems tiek bÅ«tiniesiems (maistui, aprangai, bÅ«stui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur iÅ¡laikymas per mėnesį (CPK 178 straipsnis), kuris laikytinas protingo ir realaus dydžio, taip pat nenustatyta, kad atsakovui tokį iÅ¡laikymÄ teikti bÅ«tų nepakeliama naÅ¡ta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė po 200 Eur iÅ¡laikymo, kas mėnesį mokamo periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Dėl prievolių padalijimo 18.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė, kad negali prisiimti atsakomybės už ieÅ¡kovės pinigines prievoles, kurios atsirado po to, kai jie faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės prievolės pobÅ«džio yra visiÅ¡kai nemotyvuotas. Be to, teismas vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡duoda pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , todėl klausimÄ dėl turtinės prievolės pobÅ«džio ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡spręsti vykdomajame procese įstatymo numatyta tvarka, todėl teismas ginčijamu sprendimu įsikiÅ¡o į jau užbaigtÄ civilinį procesÄ , kuriame priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas.

Teismas ginčijamu sprendimu įtraukė naujÄ skolininkÄ (kitÄ sutuoktinį) į jau užbaigtus procesus, o tai reiÅ¡kia procesinio sprendimo pakeitimÄ , nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui.

19. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir pažymi, kad tai, jog šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, nereiškia, kad pasibaigė ir šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad butas, kuris buvo įgytas santuokos metu, adresu (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytynių (2013 m. spalio 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ta aplinkybė, kad apeliantas jau buvo išėjęs gyventi kitur, neatleidžia jo nuo pareigos solidariai kartu su ieškove dengti dėl jų bendro turto išlaikymo susidariusias skolas bei vykdyti santuokos metu atsiradusius kreditinius įsiskolinimus.

20. Pažymėtina, kad visos ieškovės nurodytos prievolės atsirado sutuoktiniams tiek dar gyvenant kartu, tiek dėl jų bendro turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Nors butas buvo įgytas santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau Nekilnojamojo turto registre registruotas tik ieškovės vardu, todėl ir reikalavimai buvo reiškiami tik ieškovei. Tai įrodo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-255/2011 dėl skolininko turto dalies nustatymo, joje pripažinta, kad skolininkui atsakovui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įtraukė naujÄ skolininkÄ (sutuoktinį) į jau užbaigtus civilinius procesus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi dėl santuokos metu įgyto turto iÅ¡laikymo prievolės kyla abiem sutuoktiniams, o ne tik tam, kurio vardu yra registruotas turtas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, tiek nustatydamas Å¡alių turto balansÄ , tiek padalydamas sutuoktinių bendro turto aktyvÄ bei pasyvÄ , tiek nustatydamas sutuoktinių prievolių pobÅ«dį, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas bei rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika.

22. Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ teikė šildymo paslaugas butui, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, prievolės, susijusios su bendro ūkio tvarkymo išlaidomis, šeimos namų ūkio išlaikymo, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Kadangi jos susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu, turėjo būti vykdomos solidariai. Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).

23. Tas pats pasakytina apie Å¡alių prievolę trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“, kuris tiekė geriamÄ jį vandenį ir tvarkė nuotekas gyvenamajame bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė Å¡alims, apie Å¡alių prievolę trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris tiekė elektros energijÄ gyvenamajame bute ir prievolę trečiajam asmeniui AB „Teo LT“ (AB „Teo LT“ vėliau pakeistas į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ UAB „Gelvora“), kuris teikė televizijos paslaugas bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė Å¡alims. Už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovei priskaičiuotos skolos. Kadangi visos paslaugos tiektos butui, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė Å¡alims, prievolė atsiskaityti su paslaugų teikėjais yra bendra solidari Å¡alių prievolė.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepimus į ieÅ¡kinį pateikė tik tretieji asmenys UAB „Gelvora“ ir UAB „General Financing“, tačiau sutikimo modifikuoti prievolę neiÅ¡reiÅ¡kė. Kiti tretieji asmenys apskritai atsiliepimų nepateikė. Remiantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai sutuoktiniai pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ pakeisti solidariÄ jÄ prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir bÅ«damas informuotas apie tokios bylos iÅ¡kėlimÄ , neiÅ¡reiÅ¡kia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį, taip pat sutuoktiniai negali remtis kreditoriaus tylėjimu, kaip jo valios iÅ¡raiÅ¡ka pakeisti solidariÄ jÄ sutuoktinių prievolę, nes tylėjimas laikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka tik įstatymo arba sandorio Å¡alių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis) (2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariÄ jÄ prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to kreditoriaus sutikimo pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali bÅ«ti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievoles, susijusias su Å¡alių iÅ¡varžyto buto iÅ¡laikymu, pripažino solidariomis Å¡alių prievolėmis.

25. IeÅ¡kovė nurodo, kad kreditoriai UAB „Gelvora“ ir UAB „Mokilizingas“ byloje įtraukti nupirkus dalį Å¡alių skolų iÅ¡ kreditorių AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“, UAB „Bitė Lietuva“ – pagal ieÅ¡kovės vardu sudarytÄ sutartį įsigyjant jos ir atsakovo telefono aparatus.

26. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mokilizingas“ skola atsirado pagal 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ , UAB „Bitė Lietuva“ skola atsirado pagal 2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-14972-791/2010, UAB „General Financing“ skola atsirado pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. L2-12367-618/2009, matyti, kad visos Å¡ios skolos atsirado dar Å¡alims faktiÅ¡kai gyvenant kartu.

Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad Å¡ios prievolės bÅ«tų prisiimtos ne Å¡eimos interesams tenkinti, o ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡alims nepavyko verslas ir jų pečius užgulė skolos, todėl 2008 m. buvo imamas vartojimo kreditas iÅ¡ UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“ perpirko skolas iÅ¡ kitų kreditorių, o UAB „Bitė Lietuva“ skola atsirado pagal ieÅ¡kovės vardu sudarytÄ sutartį įsigyjant jos ir atsakovo telefono aparatus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nenuginčijo ieÅ¡kovės nurodytų skolų bendrumo ir jų solidariosios prievolės ir kad prievolės tretiesiems asmenims UAB „Mokilizingas“, UAB „General Financing“, UAB „Bitė Lietuva“ pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos solidariomis Å¡alių prievolėmis.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo skunde praÅ¡ydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ prievolių padalijimo dalyje apskritai nepripažįsta nei bendrų su ieÅ¡kove prievolių, nei savo asmeninių skolų ir prievolių, visiÅ¡kai jų nenurodydamas, kas laikytina nesÄ Å¾iningu elgesiu ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su trečiaisiais asmenimis. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas nenurodydamas savo asmeninių prievolių laikytinas nesÄ Å¾iningu, nes pirmosios instancijos teismas duomenis apie atsakovo prievoles privalėjo rinkti savo iniciatyva.

28. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ buvo nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 54 MGL (2700 Eur) bauda; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimu atsakovui už administracinius teisės pažeidimus paskirta nuobauda – 100 Lt bauda; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-4435-826/2010) iÅ¡ atsakovo, kaip autoįvykio kaltininko, priteista 5426,35 Lt žalos atlyginimo, palÅ«kanos, bylinėjimosi iÅ¡laidos; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-12963-1030/2016) iÅ¡ atsakovo už kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ priteista 6 806,07 Eur, palÅ«kanos, bylinėjimosi iÅ¡laidos.

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias prievoles, remdamasis kasacinio teismo praktika, pripažino asmeninėmis apelianto prievolėmis, kadangi asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismo sprendimais priteistų baudų, prievolių pobūdį ir atsiradimo priežastis, nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, darytina išvada, kad prievolių vykdymas pagal nurodytus teismų sprendimus yra atsakovo asmeninis.

Dėl bylos procesinės baigties 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines, procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

32. IeÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymÄ Nr. NTP-7-5797 už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ apskaičiuota 94,25 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 94,25 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. (A. G.) 94,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjos Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė