c1bda1e5-b4fa-4c2b-8df7-0dfc82c36ebd · Vilniaus apygardos teismas

                            Civilinė byla Nr. 2A-1238-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00544-2010-7                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos JÅ«ratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, raÅ¡ytinio proceso tvarka apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Č.

K. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ieÅ¡kovo Č. K. ieÅ¡kinį atsakovei R. K. ir atsakovės (ieÅ¡kovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui (atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) Č. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir n u s t a t ė:IeÅ¡kovas Č. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ taip:

R. K. priteisti 17 000 Lt vertės vieno kambario, 29, 50 kv. m. bendro ploto, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 33 000 Lt vertės dviejų kambarių, 45, 10 kv. m. bendro ploto, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už atsakovei atitenkančiÄ didesnę turto dalį priteisti jam iÅ¡ atsakovės 25 000 Lt piniginę kompensacijÄ . Nurodė, kad atsakovė yra jo buvusi sutuoktinė. SantuokÄ su atsakove jis įregistravo 1983-10-08 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokÄ nutraukė 1994-04-20 Varėnos rajono apylinkės teisme sprendimu.

Santuokos nutraukimas buvo įregistruotas Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 1997-02-18. Santuokos nutraukimo metu galiojęs Santuokos ir Å eimos kodeksas (toliau nutartyje - SÅ K) nustatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos skyriuje, todėl jo ir atsakovės santuoka laikoma pasibaigusia 1997-02-18. Iki santuokos pasibaigimo jis ir atsakovė įgijo turtÄ : 17 000 Lt vertės 17, 69 kv. m. butÄ su bendro naudojimo patalpomis, ir 33 000 Lt vertės 45, 10 kv. m. dviejų kambarių butÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Butai yra sujungti ir pertvarkyti į vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Turto vertė yra 50 000 Lt. Butai iki Å¡iol yra nepadalinti. Nutraukus santuokÄ , bute esančiame (duomenys neskelbtini), jis nuolatos negyveno, tačiau laikė daiktus, turėjo raktÄ ir dažnai ateidavo. Iki Å¡iol moka mokesčius už jam priklausančiÄ buto dalį, jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1994-03-21 taip pat nurodyta Å¡iame bute. Atsakovė pažeidinėja jo teisę į turtÄ , nes ji su savo sugyventiniu naudojasi visu butu, neleidžia jam naudotis net tuo kambariu, kuris vieÅ¡ajame registre įregistruotas jo vardu.

Nuo 2003 m. liepos mėnesio atsakovė pakeitė buto durų spynÄ ir jo neįsileidžia, pasisavino jam priklausančius daiktus, įrankius, pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytus baldus. Buto natÅ«ra padalyti negalima, nes jis pertvarkytas į vienÄ butÄ , o su atsakove gyvena sugyventinis.Atsakovė R. K. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, ir prašė padalyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1994-07-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-17 pagrindu pagal 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-1374 su bendro naudojimo patalpomis tokiu bÅ«du: vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1994-07-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-17 pagrindu, palikti jos asmenine nuosavybe, ieÅ¡kovui Č.

K. iÅ¡ jos priteisti 8 500 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnės vertės turto dalį, pripažinti, kad ji dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 1996-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22V savo asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad vieno kambario butÄ ji ir Č. K. pirko Č. K. vardu pagal Butų privatizavimo įstatymÄ už investicinius čekius ir grynuosius pinigus. Buto privatizavimo metu ji buvo buto nuomininkė ir Č. K. Å¡eimos narys, todėl turėjo lygias teises įgyti nuomojamÄ butÄ kartu su ieÅ¡kovu.

Buto privatizavimo dokumentai buvo tvarkomi iki santuokos nutraukimo, iki santuokos nutraukimo bylos buvo sumokėti pinigai, ji su Č. K. sutarė, kad butas bus ieÅ¡kovo vardu. Butų privatizavimo įstatymo 5 str. nustatė, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kieno vardu buvo privatizuotas butas ar namas. Butai, įsigyti sutuoktinių pagal šį įstatymÄ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, laikomi bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Ji neprieÅ¡tarauja dėl Å¡io turto padalijimo, jį pripažįstant jos ir ieÅ¡kovo bendru turtu. Kadangi ½ Å¡io buto priklauso jai, kad ieÅ¡kovui Å¡is butas nereikalingas, jis jame negyvena nuo 2003 m., kad su ieÅ¡kovu bendrai dalytis vieno kambario buto neįmanoma, butas paliktinas jos nuosavybėn, iÅ¡ jos ieÅ¡kovui priteistina kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Nors jos ir Č. K. santuoka nutraukta 1994-04-20 teismo sprendimu, tačiau faktiniai jos ir ieÅ¡kovo santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko jau 1994 m. sausio mėn. Nuo Å¡io laiko ji su ieÅ¡kovu nevedė bendro Å«kio, pajamas ir iÅ¡laidas tvarkė atskirai.

Po santuokos nutraukimo kurį laikÄ ji su ieÅ¡kovu liko gyventi kartu vieno kambario bute, tačiau dėl ieÅ¡kovo nesugyvenamo bÅ«do, dažnų konfliktų, nesaugumo jausmo, ji nusprendė nusipirkti dar du atskirus kambarius tuo pačiu adresu, t. y. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Šį butÄ ji įsigijo viena už 8 000 Lt, pinigus ji kaip dovanÄ gavo iÅ¡ sesers D. S. ir savo motinos Z. M. S.. Dalį lėšų ji buvo užsidirbusi. Nusipirkusi šį butÄ , ji jame gyveno su nepilnamečiu vaiku, savo kambarius rakindavo, ieÅ¡kovas į juos nepatekdavo ir jais nesinaudojo, butÄ iÅ¡laikė pati.

IeÅ¡kovas tuo metu liko gyventi vieno kambario bute. IeÅ¡kovas prie dviejų kambarių buto pirkimo neprisidėjo, jo neremontavo, jo neiÅ¡laikė. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, t. y. padalijo ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ 17 000 Lt vertės vieno kambario butÄ , 29, 50 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, įgytÄ 1994-07-05 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-17 pagrindu pagal 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-1374, priteisė šį butÄ natÅ«ra atsakovei R.

K., o ieÅ¡kovui Č. K. priteisė už jam tenkančiÄ turto dalį 8 500 Lt piniginę kompensacijÄ , ieÅ¡kinio dalį dėl 33 000 Lt vertės dviejų kambarių buto, 45, 10 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 1996-01-04 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 22V, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo priteisiant atsakovei R. K. butÄ natÅ«rÄ , o ieÅ¡kovui Č. K. iÅ¡ atsakovės R. K. 25 000 Lt piniginę kompensacijÄ atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino 33 000 Lt vertės dviejų kambarių butÄ , 45, 10 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ pagal 1996-01-04 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 22 V, asmenine atsakovės R.

K. nuosavybe. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus: atsakovės kviestų liudytojų parodymus, 1996-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Varėnos Å¡iluma“ pateiktų mokėjimų ir skolos už Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį apskaičiavimus, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus 2010-09-20 administracinėje komisijoje, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn. Teismas sprendė, jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad atsakovė iki Å¡io ginčo butÄ suremontavo, įdėdama žymias savo asmenines lėšas, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai neremontavo.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, įrodinėdamas savo nuosavybę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių įrodymų, kad jis bÅ«tų kaip nors prisidėjęs prie Å¡io buto įsigijimo, iÅ¡laikymo ir remonto bei bendro Å«kio vedimo su atsakove po Å¡io buto įsigijimo, t. y. šį butÄ po jo įsigijimo valdė, juo naudojosi tik atsakovė, Å¡is butas Nekilnojamojo turto registre nuo 1996-01-15 buvo įregistruotas tik atsakovės vardu, ieÅ¡kovas tokio buto įregistravimo tik atsakovės vardu neginčijo, o 2010-09-20 administracinėje komisijoje duodamas savo paaiÅ¡kinimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai pripažino buto priklausomybę atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Teismas, remdamasis tuo, kad 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 4 str., byloje surinktais įrodymais (kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, tiek jų nepilnametis sÅ«nus E. K. 1994 m gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad atsakovė, kaip Å¡io buto nuomininkė, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ turėjo teisę pirkti privatizacijos bÅ«du parduodamÄ butÄ , kad buto pirkimas buvo įformintas tik ieÅ¡kovo vardu, kad Å¡alys paaiÅ¡kino, jog nepaisant 1994-04-20 teismo sprendimo dėl iÅ¡tuokos, Å¡alys 1994 m. dar faktiÅ¡kai gyveno santuokoje ir vedė bendrÄ Å«kį), konstatavo, kad nei vienai Å¡aliai po priimto teismo sprendimo neįregistravus iÅ¡tuokos ir dar tęsiant santuokinius ryÅ¡ius ginčo butas Å¡alių buvo įgytas jungtinės bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise ir dalintinas tarp abiejų Å¡alių lygiomis dalimis.

Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o jam nepriteisti buto dalies, o priteisti iÅ¡ atsakovės piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ bendrosios jungtinės nuosavybes teise turto dalį, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra nustatyta 17 000 Lt, teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 8 500 Lt piniginę kompensacijÄ .IeÅ¡kovas Č. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimo dalį, kuria 33 000 Lt vertės dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas R. K. asmenine nuosavybe, panaikinti, priteisti jam iÅ¡ atsakovės 16 500 Lt piniginę kompensacijÄ už atsakovei atitenkantį butÄ .

Nurodo, kad teismas nustatė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo įregistruota 1983-10-08, teismo sprendimu 1994-04-20 ji buvo nutraukta, iÅ¡tuoka įregistruota 1997-02-18. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1994-09-14 buvo įregistruotas Č. K. vardu, o butas (duomenys neskelbtini), nuo 1996-01-15 įregistruotas R. K. vardu, kad jis ir atsakovė mokėjo mokesčius kiekvienas už jo vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . 2003-07-22 jis susituokė su Z.

K., 2008-04-14 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su Z. K. įsigijo 3 kambarių butÄ . Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2010-09-20 nutarimu konstatuota, kad atsakovė septynerius metus neįsileidžia jo į butÄ ir tuo pažeidinėja jo teises. Pagal SÅ K 40 str. jo ir atsakovės santuoka pasibaigė 1997-02-18, įregistravus santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos skyriuje. Ä®statyme įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 str. 3 d.), todėl nors Varėnos rajono apylinkės teismas jo ir atsakovės santuokÄ nutraukė 1994-04-20, tačiau iki iÅ¡tuokos įregistravimo įgytas turtas turi bÅ«ti laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal prezumpcijÄ .

Atsakovė privalėjo įrodyti, tačiau neįrodė, kad dviejų kambarių butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas, taip pat neįrodė, kad jis davė sutikimÄ - iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog atsakovė butÄ Ä¯gijo asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Jis visÄ laikÄ naudojosi butu, net ir tuomet, kai atsakovė gyveno skyrium (1997-2003 m.). Atsakovė teismÄ klaidino, nesÄ Å¾iningai aiÅ¡kindama aplinkybes apie jų gyvenimÄ skyrium, taip pat apie lėšas, kurios buvo panaudotos butui įsigyti.

Teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, kuriais jis paneigė atsakovės paaiÅ¡kinimus, jų netgi neaptarė, nemotyvavo, kodėl jų nelaiko pagrįstais. Nors abu butai buvo įgyti tokiomis pačiomis aplinkybėmis (jam ir atsakovei gyvenant kartu, jau po santuokos nutraukimo teisme ir iki iÅ¡tuokos įregistravimo skyriuje), tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad vieno kambario butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o dviejų kambarių butÄ , esant tokiom pačiom aplinkybėm, atsakovė įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Ä®vertinus įrodymus, kuriais teismas rėmėsi pripažindamas dviejų kambarių butÄ asmenine atsakovės nuosavybe, teismas turėjo pareigÄ arba pripažinti jo vardu įregistruotÄ butÄ jo asmenine nuosavybe (CPK 376 str. 3 d) arba abu butus pripažinti kaip įgytus bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ä®rodymai, kuriais teismas vadovavosi tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepatvirtina aplinkybės, kad butas buvo įgytas už asmenines atsakovės lėšas. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių jo sutikimÄ dėl buto įgijimo asmeninėn nuosavybėn. Teismas sprendimÄ grindė tuo, kad atsakovė savo lėšomis suremontavo dviejų kambarių butÄ , tačiau neremontavo vieno kambario buto.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia liudytojų parodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Butas, susidedantis iÅ¡ dviejų atskirų registre įregistruotų vienetų, sudaro vienÄ trijų kambarių butÄ ir jis buvo remontuojamas ne vienÄ kartÄ Ä¯vairių asmenų. Be to, buto remontas nesukÅ«rė atsakovei asmeninės nuosavybės teisių į remontuojamÄ butÄ . Ä®rodinėdama, kad asmeninėmis lėšomis pagerino bendrÄ turtÄ , atsakovė turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl daikto pagerinimo.

Teismas klydo teigdamas, kad įrodinėdamas nuosavybės teisę į 1996-01-04 pirkimo sutartimi įgytÄ nuosavybę, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis prisidėjo prie Å¡io buto įgijimo, iÅ¡laikymo, remonto bei bendro Å«kio vedimo su atsakove po Å¡io buto įsigijimo. Preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.87 str. jam nereikėjo įrodinėti bendros lėšų kilmės, asmeninių lėšų įdėjimo į bendrÄ turtÄ , jo sutikimÄ Ä¯gyti butÄ asmeninėn atsakovės nuosavybėn privalėjo įrodyti atsakovė.

Tiek jo, tiek atsakovės paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad antrojo buto įsigijimo metu (1996-01-04 ) iki 1998 m. (atsakovė teigia, kad iÅ¡sikėlė 1997 m.) jis ir atsakovė gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, jis ir atsakovė bei jų bendras vaikas gyveno trijų kambarių buto viename kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis (tualetu, vonia, virtuve, koridoriumi), kurios priklausė Å¡alių Å¡eimai ir Kamandulių Å¡eimai.

SantuokÄ su atsakove nutraukė vien dėl to, kad siekė privatizuoti vieno kambario butÄ , kurį privatizavo 1994-07-05, taip pat kooperatyve „Monolitas“ siekė įgyti dviejų kambarių kooperatinį butÄ . Teismas nevertino aplinkybės, jog raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 1998 m. jis ir atsakovė vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kartu, statė kooperatinį butÄ . 1996-08-02 atsakovė iÅ¡ kooperatyvo „Monolitas“ išėmė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įneÅ¡tÄ pajų - 3 500 Lt, o tai patvirtina, kad 1996 m. rugpjūčio mėn. jis ir atsakovė vedė bendrÄ Å«kį, kartu tvarkė santuokoje įgytÄ turtÄ ir lėšas.

Liudytojas E. K. patvirtino, kad iÅ¡laikymas iÅ¡ jo buvo priteistas tik tuomet, kai sÅ«nus buvo 14-16 metų amžiaus - t. y. 1998 - 2000 m. Å i aplinkybė įrodo, kad iki tol jo ir atsakovės Å¡eima gyveno kartu iÅ¡ bendrų lėšų. Liudytojų D. S. ir Z. M. S. parodymai apie neva dovanotas lėšas butui įsigyti vertintini kritiÅ¡kai, nes liudytojos yra artimos atsakovei giminaitės, be to, minėtos liudytojos negalėjo dovanoti pinigų, nes pačios jų neturėjo. Nors jis ir atsakovė nuo 1997-1998 m. faktiÅ¡kai buvo nusistatę naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , ieÅ¡kovas naudojosi vienu kambariu su virtuve, koridoriumi, vonia, tualetu, balkonu, o atsakovė naudojosi dviem kambariais su bendromis patalpomis ir kiekvienas apmokėdavo bÅ«sto iÅ¡laidas pagal faktinį naudojimÄ si, tačiau Å¡ios aplinkybės neturi reikÅ¡mės, sprendžiant nuosavybės įgijimo klausimÄ .

Sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 str.3 d. norma nepakeičia ir neapriboja bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių, įtvirtintų CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. normose, 3.90 str. Be to, Å¡io ginčo atveju CK 3.88 str. 3 d. norma, nustatanti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto savininkai vieÅ¡ajame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai, iÅ¡ viso negali bÅ«ti taikoma (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d.).

Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad jis, duodamas paaiÅ¡kinimÄ administracinei komisijai, faktiÅ¡kai pripažino dviejų kambarių buto priklausomybę atsakovei, nes administracinės bylos Nr. 2-1751-208/10 medžiaga patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, nei nustatė teismas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pagal Butų privatizavimo įstatymÄ turėjo teisę kartu su juo privatizuoti vieno kambario butÄ .Atsakovė R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad surinktų ir byloje nagrinėtų įrodymų visuma leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad buto dalį (2 kambarius) pagal 1996-01-04 sutartį ji įgijo savo asmeninėn nuosavybėn ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai: 1996-01-04 buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pinigus pardavėjams sumokėjo ji, 1996-01-04 praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad ji, o ne ieÅ¡kovas prisiėmė įsipareigojimus sumokėti skolas už perkamÄ butÄ , mokesčių ir skolos už Å¡iluminę energijÄ apskaičiavimai, iÅ¡ kurių matyti, kad už butÄ esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo tik ji, o ieÅ¡kovas mokėjo tik už vienÄ kambarį, jo mokėjimo sÄ skaita buvo atskira.

Taip pat į bylÄ buvo pateikti raÅ¡ytinai įrodymai apie buto remonto iÅ¡laidas, sutartys statybinėms medžiagoms įsigyti, vartojimo paskolos sutartys, kurie patvirtina, kad savo buto remonto reikmėms ji iÅ¡leido itin dideles lėšas, butÄ suremontavo kapitaliÅ¡kai. IeÅ¡kovas prie dviejų kambarių buto iÅ¡laikymo ir remonto visiÅ¡kai neprisidėjo, jis jungtinės nuosavybės teise su kita sutuoktine yra įgijęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Liudytojų, įskaitant jos ir ieÅ¡kovo sÅ«naus E. K., parodymais nustatyta, kad jos ir ieÅ¡kovo santuoka iÅ¡iro, ieÅ¡kovui piktnaudžiaujant alkoholiu, smurtaujant prieÅ¡ jÄ ir sÅ«nų.

Nėra patvirtinti įrodymais teiginiai, kad ieÅ¡kovas naudojosi visu butu. Jau 1994-04-20 teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo teismas buvo nustatęs, jog jau mėnuo ji ir ieÅ¡kovas kartu nebegyvena, Å¡eima iÅ¡iro, kad konfliktai kildavo dėl ieÅ¡kovo iÅ¡gėrimo, nurodyta kad atsakovas Č. K. ieÅ¡kinį pripažįsta. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog remontavo ir jai priklausančias asmeninės nuosavybės teise buto patalpas. IeÅ¡kovo argumentai apie tai, kad po antrojo dviejų kambarių buto įsigijimo ji ir ieÅ¡kovas gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, nepagrįsti.

Teismas pagrįstai priėmė jos paaiÅ¡kinimus ir liudytojų D. S. ir Z. M. S. parodymus dėl dalies piniginių lėšų dovanojimo butui įsigyti. Å ių liudytojų parodymus patvirtino ir liudytoja D. B., kuriai tai pat žinoma apie pinigų dovanojimo faktÄ . Jos sesuo D. S. paaiÅ¡kino teisme, kad gyvena viena, Å¡eimos neturi, visada rėmė atsakovę ir jos sÅ«nų E. K.. Pateikiami iÅ¡ VSDF skyriaus duomenys apie jos draudžiamas pajamas patvirtina apie jos gautÄ darbo užmokestį 1995-1996 m.

Pažymoje nurodoma, kad 1995 m. ir 1996 m. ji dirbo, jos pajamos buvo gana didelės. Jos motina Z. M. S. visada gyveno Å«kiÅ¡kai, apie 1996 m. laikė keletÄ karvių, kiaulių, jas parduodavo, iÅ¡ jos taupomosios knygelės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 1995-12-06 ji nuėmė 3 500 Lt, kurie buvo skirti jos butui pirkti ir Å¡ias lėšas, pridėjus 500 Lt, ji perdavė jai. Pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad jie naudojosi buto dalimis atskirai, kad apmokėdavo iÅ¡laidas kiekvienas už savo dalis. Liudytojų parodymai, kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad buto dalimis buvo naudojamasi ir jos iÅ¡laikomas atskirai po antrojo buto įsigijimo 1996 m.

Tai, kad nekilnojamojo turto objektas sudaro vienÄ butÄ , nereiÅ¡kia, kad jis buvo valdomas bendrai ar sudarė bendrÄ jungtinę nuosavybę. Ir iki antrosios buto dalies įgijimo 1996-01-04 bute buvo du Å¡eimininkai, jo didesnioji dalis priklausė Kamandulių Å¡eimai. Atskiros butų dalys įgytos atskirais sandoriais ir skirtingu pagrindu. Nuosavybės teisių įregistravimas jos vardu taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji siekė įsigyti ginčo buto dalį tik asmeninės nuosavybės teise, nes butas buvo reikalingas jai ir jos sÅ«nui gyventi atskirai nuo ieÅ¡kovo.

BÅ«tinybė atsiskirti nuo ieÅ¡kovo ir lėmė buto dalies (2 kambarių) įgijimÄ , nes gyventi viename kambaryje su ieÅ¡kovu buvo neįmanoma. TokiÄ valiÄ ji iÅ¡reiÅ¡kė, pati susitardama dėl pirkimo sutarties sudarymo, sumokėdama už įgytÄ turtÄ savo ir dovanotomis lėšomis ir savo vardu įregistruodama ginčo turtÄ Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovas Å¡iai jos valiai neprieÅ¡taravo, į registrÄ dėl registravimo duomenų pakeitimo nesikreipė, nesinaudojo ir neiÅ¡laikė jai priklausančios turto dalies.

Privatizavimo įstatyme buvo nurodyta, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas, todėl buto dalis įgyta pagal 1994-07-05 sutartį, Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Be to, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje pats pripažino, kad Å¡is vieno kambario butas sudaro bendrÄ jungtinę jos ir ieÅ¡kovo nuosavybę, neprašė teismo iÅ¡reikalauti buto dalies privatizavimo bylÄ , nepateikė tokių įrodymų ir pats (CPK 178 str.).Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo Č. K. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai tenkino atsakovės R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti 33 000 Lt vertės dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), asmenine jos nuosavybe, atmetė ieÅ¡kovo Č.

K. ieškinio dalį dėl minėto buto, kaip ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės, padalijimo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1983-10-08 (t. 1, b. l. 10), Varėnos rajono apylinkės teismo 1994-04-20 sprendimu ieškovo ir atsakovės sudaryta santuoka buvo nutraukta (t. 1, b. l. 11), tačiau ištuoka buvo įregistruota tik 1997-02-18 (t. 1, b. l. 12). Ginčo butas, t. y. dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas 1996-01-04, viešame registre šio turto savininke nurodyta atsakovė R.

K., įraÅ¡as galioja nuo 1996-01-15 (t. 1, b. l. 18). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 str. nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedÅ«ros pradedamos įsigaliojus CK; iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedÅ«ros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo Å¡eimos santykius Lietuvoje reglamentavo SÅ K. Pagal SÅ K 40 str. santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimÄ Civilinės metrikacijos įstaigoje.

Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iÅ¡ sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Ä®registravus santuokos nutraukimÄ iÅ¡duodamas iÅ¡tuokos liudijimas. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas pagal SÅ K 40 str. savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog ginčo Å¡alių santuoka pasibaigė 1997-02-18, kai buvo įregistruota iÅ¡tuoka.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, padalijo ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovės asmenine nuosavybe. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas padalyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal bendrÄ jÄ materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi bÅ«ti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01).

Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SÅ K, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas iÅ¡liko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SÅ K 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Ä®statymuose (SÅ K 22 str., CK 3.89 str.) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ .

Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1996 m., sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Atsakovei teigiant, kad ginčo butas buvo nupirktas už jos sesers ir motinos dovanotas lėšas, aktualios yra CK 3.89 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. normos.

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo turtas yra pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 str. 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kuriÄ faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Atsakovė aplinkybę dėl buto priskyrimo asmeninėn jos nuosavybėn įrodinėjo tuo, kad faktiniai jos ir ieÅ¡kovo santykiai nutrÅ«ko dar iki sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, aplinkybe, jog butÄ pirko už sesers D. S. ir motinos Z. M. S. dovanotus pinigus (atitinkamai 2 000 Lt ir 4 000 Lt), kad dalis pinigų buvo jos uždirbtos lėšos, kad ieÅ¡kovas nei įgyjant butÄ , nei jį remontuojant, lėšų neįdėjo. Nors byloje nėra pateikta raÅ¡ytinė pinigų dovanojimo sutartis, tačiau faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti 3.89 str. 2 d. ir 1.93 str. 6 d. nustatytÄ Ä¯rodinėjimo taisyklės iÅ¡imtį ir leisti atsakovei remtis liudytojų parodymais, nes dovanojimo sutartis buvo sudaryta artimųjų giminaičių (pinigus atsakovei dovanojo jos mama ir sesuo), o artimų giminaičių santykiai paprastai grindžiami pasitikėjimu, jiems nebÅ«dingas formalizavimas.

Draudimas atsakovei remtis panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pinigų dovanojimo atsakovei faktÄ bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai D. S., Z. M. S., D. B.. Liudytoja Z. M. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kai atsakovė skyrėsi su ieÅ¡kovu, vis dar buvo kartu, vėliau nebegalėjo bÅ«ti viename bute, kad ji davė dukrai 4 000 Lt butui pirkti, kad pinigus butui atidavė dukrai (t. 1, b. l. 205). Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji dovanojo seseriai 2 000 Lt, o mama - 4 000 Lt, kai ji pirko butÄ , kad atsakovė skyrėsi su ieÅ¡kovu 1994 m. dėl muÅ¡tynių, nes neįmanoma buvo su ieÅ¡kovu gyventi, kad sesuo pirko kambarius sau, kad jos prašė pinigų, o ji davė, nes norėjo, kad ji greičiau atsiskirtų nuo K., kad kai iÅ¡siskyrė, jie buvo priversti gyventi kartu, nes neturėjo kitos iÅ¡eities, kad K. nei prie sÅ«naus, nei prie buto iÅ¡laikymo neprisidėjo (b. l. 205).

Be to, tiek minėtos liudytojos, tiek Å¡alių vaikas E. K. patvirtino, kad ieÅ¡kovas prie Å¡eimos poreikių tenkinimo visiÅ¡kai neprisidėdavo ir buvo nusiÅ¡alinęs nuo bendro Å«kio vedimo, kadangi girtavo. Tiek atsakovės motina, tiek jos sesuo paaiÅ¡kino, kad padovanojo atsakovei pinigų bÅ«stui, kuriame Å¡i su vaiku galėtų gyventi, įsigyti. Liudytoja D. B. paaiÅ¡kino, kad atsakovė butÄ pirko sau, kad ieÅ¡kovas pinigų už butÄ nedavė, kad ji už butÄ mokėjo viena (t. 1, b. l. 204).

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio bei gyvenimo bÅ«do ji ketino apsigyventi atskirai ir iÅ¡sikraustyti iÅ¡ vieno kambario buto, kuriame po santuokos nutraukimo gyveno kartu su ieÅ¡kovu ir vaiku. E. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 1996 m. tėvas neprisidėjo prie kambarių pirkimo, nes net algos neparneÅ¡davo, kad jį iÅ¡laikė mama, močiutė, krikÅ¡to mama, kad mama skolinosi pinigus iÅ¡ močiutės, krikÅ¡to mamos, savo sesers, mama iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo prisiteisė nuo 14 ar 16 metų (t. 1, b. l. 204-205).

Tai, kad Č. K. girtavo ir smurtavo, patvirtino ir liudytoja D. V., D. B. (t. 1, b. l. 204). Taigi tiek ieÅ¡kovės motinos ir sesers, tiek Å¡alių sÅ«naus paaiÅ¡kinimai, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog Å¡eimoje buto pirkimo-pardavimo metu sÄ lygos buto sudėtingos, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kad ieÅ¡kovas tuo metu net nevykdė pareigos iÅ¡laikyti savo tuo metu nepilnametį buvusį sÅ«nų, ir, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovas neturėjo finansinių galimybių prisidėti prie ginčo buto įsigijimo, o atsakovė butÄ užsigijo už motinos ir sesers dovanotas lėšas, į butÄ investuodama ir dalį savo uždirbtų lėšų.

IeÅ¡kovo finansines galimybes buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu patvirtina ir Č. K. taupomoji knygelė, iÅ¡ kurios matyti, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas lėšų butui įsigyti neturėjo (t. 1, b. l. 87).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo argumentas, jog jis prisidėjo prie ginčo buto remonto, yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Liudytojas V. B. paaiÅ¡kino, kad darė remontÄ tik viename kambaryje, kad kitų patalpų neremontavo, tik tualeto ir vonios duris dažė (t. 1, b. l. 204), o tai, kad ieÅ¡kovas yra pridėjęs prie ginčo buto įrengimo bei jo pagerinimo nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais (CPK 177 str., 178 str.).Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 str. ir SÅ K 21 str., butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , pripažįstami bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

Kadangi Å¡alių vieno kambario butas įgytas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo pareigÄ arba pripažinti jo vardu įregistruotÄ butÄ jo asmenine nuosavybe (CPK 376 str. 3 d) arba abu butus pripažinti kaip įgytus bendrosios jungtinės nuosavybės teise.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos.

Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 str. nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teisinę praktikÄ . Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 str. 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Nagrinėjamu atveju ginčo turto savininke vieÅ¡ajame registre nurodyta tik atsakovė, jame nėra duomenų, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutartyje, kuria buvo nupirktas butas, pirkėja nurodyta tik atsakovė (t. 1, b. l. 116). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, pateikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje, pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti ginčo turtÄ jos asmenine nuosavybe tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus pretenzijas į jai asmenine nuosavybe priklausantį turtÄ , o Å¡i aplinkybė rodo, jog atsakovė nuo pat ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo save laikė vienintele buto savininke.

Be to, į bylÄ yra pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis, kad tuo atveju, jei po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsirastų skolų už butÄ , jas sumokėti įsipareigojo R. K. (t. 1, b. l. 35). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kada nors bÅ«tų Å¡iame bute gyvenęs. Bylos aplinkybės tvirtina, jog atsakovas iki 2003 m. gyveno vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡iame bute nuo 1994-03-21 yra deklaruota jo gyvenamoji vieta (t. 1, b. l. 9). Taigi aplinkybės, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė pati viena atsakovė, įregistravo ginčo turtÄ vieÅ¡ame registre taip pat tik savo vardu, o ieÅ¡kovas, perkant butÄ , nesiekė tapti Å¡io buto bendraturčiu ir tokių ketinimų nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei vieÅ¡ame registre neiÅ¡vieÅ¡ino, daugelį metų po santuokos nutraukimo pretenzijų dėl buto pasidalijimo nereiÅ¡kė (nors nuo 2003 m. yra sudaręs kitÄ santuokÄ ), kad atsakovė į ginčo butÄ yra investavusi lėšas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovė siekė šį turtÄ , už kurį sumokėjo jai asmeniÅ¡kai dovanotomis lėšomis, turėti kaip savo asmeninę nuosavybę, o ieÅ¡kovas tam neprieÅ¡taravo.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad ginčo butas įsigytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vieno kambario buto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktuvinių nuosavybe, kadangi Å¡i teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra apskųsta.

Tiek ieÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu, tiek atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 314 str. nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Todėl su apeliacinių skundu pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais.

Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.).Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ (600 Lt) ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kvovo apeliacinis skundas netenkintas, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į tai, kad atsakovės nurodytos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija minėtoje rekomendacijoje nurodytų dydžių, į atsakovės atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, sprendžia, jog atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 600 Lt iÅ¡laidų už suteiktÄ advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,n u t a r i a:Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei R. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Č. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                       Jūratė Varanauskaitė Kolegijos teisėjai                                                     Laima Gerasičkinienė                                                                  Antanas Rudzinskas