2022-06-22 Nr. AB-16865-3-63-3-02334-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2483-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02334-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2.; 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos filialas „Respublikinė ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga“) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašė: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. TE-3-246 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos ir paskirti kitą švelnesnę tarnybinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 2 dalyje; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; 3) įpareigoti atsakovą paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu Įsakymu jis atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, 10 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1-51 „Dėl įgaliojimų pasirašyti (tvirtinti) dokumentus suteikimo“ 1.24.4 papunkčiu, atsižvelgiant į Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-87 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų“ (toliau – ir Išvada).

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog sutinka su Išvada, tačiau mano, kad už padarytą nusižengimą jam nepagrįstai paskirta griežčiausia Statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Ši tarnybinė nuobauda paskirta dėl dviejų aspektų, t. y., pirma, kad pareiškėjas, Departamento Klaipėdos PGV viršininko 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-3-65 paskirtas komisijos, atsakingos už Klaipėdos PGV vidaus tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimą, nariu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. dalyvaudamas (būdamas liudytoju) tikrovės neatitinkančio įrašo Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinėje Nr. 6-3-2337 (toliau – Suvestinė) darymo ir pasirašymo (dokumento klastojimo) metu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. įkeldamas į Dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) žinomai suklastotą dokumentą (leisdamas tokį dokumentą naudoti įstaigos veikloje), neužkirsdamas kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešdamas apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikdamas jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą, ir, antra, kad kito tarnybinio patikrinimo metu, kai pareiškėjas buvo apklausiamas kaip liudytojas, teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis tarnybinio patikrinimo metu, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Abiem atvejais pareiškėjas neneigia savo kaltės, tačiau įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Įsakyme nėra nurodyta, kodėl jam skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Išvadoje nurodomi tik Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti, skiriant tarnybinę nuobaudą.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nesiekdamas sau naudos. Nors Išvadoje nurodoma, kad nauda įžvelgtina, kai pareigūnas teikė melagingą informaciją, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės, tačiau toliau nurodoma, kad, vėliau supratęs savo klaidą, teikė teisingas, tikrovę atitinkančias žinias. Papildomai pažymėta, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog dėl tarnybinio nusižengimo buvo padaryta bent kokio pobūdžio žala ar sukeltos neigiamos pasekmės. Skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su tiesioginiu pareigūno darbu, nurodytu pareigūno darbo apraše, einant Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

6. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje yra nurodoma, jog tarnybinis nusižengimas susijęs su pareigūno atliekamomis funkcijomis, apimančiomis jo dalyvavimo fizinio pasirengimo vertinimo komisijos darbe, todėl įvertintinas klausimas dėl pareigūno galimybės toliau eiti užimamas pareigas bendrojo fizinio pasirengimo vertinimo komisijos darbe. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui turėjo būti draudžiama toliau vykdyti pareigūno atliekamas funkcijas, apimančias jo dalyvavimą fizinio pasirengimo vertinimo komisijos darbe, o ne apskritai atleisti jį iš vidaus tarnybos.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti skundą.

8. Atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – pareiškėjui paskirta tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo (buvo liudytoju) tikrovės neatitinkančio įrašo Suvestinėje darymo ir pasirašymo metu, kai šį įrašą į Suvestinę darė buvęs pareigūnas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – ir PAGD) Klaipėdos PGV Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas R. G. ir pasirašė buvęs pareigūnas PAGD Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus (toliau – ir PVS) vyriausiasis specialistas R. M., pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. įkėlė į PAGD veikloje naudojamą Dokumentų valdymo sistemą žinomai suklastotą dokumentą, neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešė apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikė jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu, kai buvo apklausiamas kaip liudytojas, bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėjo kaltė dėl jo veiksmais padarytų šiurkščių pareigūno pareigų pažeidimų bei šiurkščiai pažeidus tarnybinės etikos reikalavimus yra išnagrinėta ir įrodyta Išvadoje.

9. Atsakovas teigė, kad visi tarnybinio patikrinimo metu nustatyti ir įrodyti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika ir jo statusu, su jo pareiga būti nepriekaištingos reputacijos, nesiekti tarnyboje naudos sau ir kitiems, tarnauti valstybei ir būti pavyzdžiu visuomenėje ir tarnyboje, taip pat neatitinka pareigūno etikos normų, kurių jis turėjo laikytis tarnybos metu, bei nesiderina su pareigūnui keliamais aukštesniais elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Pareiškėjas suteikė pagrindą manyti, jog statutiniai valstybės pareigūnai, siekdami naudos sau ir kitiems, tarnybos metu gali elgtis neteisėtai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, slėpti kitų pareigūnų daromus šiurkščius pažeidimus, o visa tai neabejotinai griauna pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje, daro reputacinę žalą įstaigai ir jos bendruomenei. Dokumento klastojimo toleravimas ir nepranešimas apie pažeidimą nei iš karto po jo padarymo, nei dėl R. M. veiksmų atliekamo tyrimo metu, rodo ypatingą pažeidimo šiurkštumą, todėl, tarnybinio patikrinimo metu įrodžius, kad pareiškėjas atliko šiuos veiksmus, darbdavys negali toliau pasitikėti tokiu pareigūnu.

10. Atsakovas nurodė, kad visi pareiškėjo padaryti veiksmai savaime yra sunkūs ir ypatingai šiurkščiai pažeidžiantys nustatytas pareigūno pareigas ir tarnybinės etikos normas. Pareiškėjas padarė labai sunkų tarnybinį nusižengimą, t. y. jo pažeidimas buvo susijęs su jo, kaip pareigūno, pareigų neatlikimu, tarnybinių funkcijų netinkamu atlikimu, pažeidimas padarytas iš savanaudiškų paskatų (siekiant pačiam išvengti tarnybinės atsakomybės bei padėti jos išvengti kitiems), siekiant naudos sau ir kitiems. Visų šių aplinkybių visuma parodo, kad pareiškėjo veiksmai buvo šiurkštūs, nederantys su pareigūno statusu, neatitinkantys pareigūnams nustatytų pareigų ir elgesio standartų. Teisės aktų pažeidimai buvo atskleisti ne paties pareiškėjo valia ir veiksmais ir ne iš karto padarius priešingas teisei veikas, o tik praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tokių jo veiksmų atlikimo bei tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui papildomai apklausiant pareiškėją. Už pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra proporcinga jo padarytam nusižengimui, švelnesnės nuobaudos paskyrimo atveju nebūtų pasiekti tarnybinės atsakomybės taikymo tikslai. Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus pareiškėjo atliktų veiksmų visumą, tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkto pagrindu paskyrimas buvo proporcingas padarytam tarnybiniam nusižengimui.

11. Trečiojo suinteresuoto asmens Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovė pateikė prašymą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Įsakymą, jo pirmą punktą išdėstydamas taip: „Skirti vidaus tarnybos kapitonui D. S., Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui, tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą – griežtą papeikimą“, panaikino Įsakymo antrą ir trečią punktus, grąžino pareiškėją į Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, įpareigojo Departamentą išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo (2021 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

13. Teismas nustatė, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant Įsakymą pareiškėjas ėjo Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas. Teismas, įvertinęs 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui įteikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimo, 2021 m. lapkričio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-87 bei ginčijamo Įsakymo turinį, vadovaudamasis Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1, 2, 3, 7 ir 12 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl tarnybinio nusižengimo elementų, tarnybinio patikrinimo išvadai keliamų reikalavimų ir jos svarbos, tarnybinės nuobaudos atitikimo proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, akcentavęs statutinės valstybės tarnybos specifiką, nustatė, kad pareiškėjas nereiškia prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo, jis nesutinka su Įsakymu paskirtos nuobaudos rūšimi.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. 2021 m. spalio 27 d. tiesioginis pareigūno vadovas Departamento Klaipėdos PGV PVS viršininkas V. M. charakterizavo D. S. kaip iniciatyvų, kompetentingą, pavestas užduotis atsakingai atliekantį pareigūną.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teigia, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai, tarnybos metu siekdami naudos sau ir kitiems, gali elgtis neteisėtai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, slėpti kitų pareigūnų daromus šiurkščius pažeidimus, o visa tai neabejotinai griauna pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje, daro reputacinę žalą įstaigai ir jos bendruomenei. Tačiau atsakovas iš esmės neteikia minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų bei nenurodo, kaip ir kokiu būdu buvo padaryta reputacinė žala (pvz., buvo plačiai aptarinėjamas masinės informacijos priemonėmis ir pan.). Atsakovo teiginius apie neigiamą poveikį institucijai (reputacinę žalą) teismas vertino kritiškai. Tai, kad, pareiškėjo manymu, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių realių pasekmių, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Kita vertus, pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio, nuobaudos proporcingumo.

16. Teismas nurodė, kad Statuto 39 straipsnio 1–3 dalių nuostatos neįpareigoja visais atvejais atleisti pareigūną iš tarnybos, kai jis padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia institucijos vadovui atleidimą taikyti kaip vieną iš galimybių.

17. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėjo padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, už kurį skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Teismas nenustatė, kad padarytas nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius. Pareiškėjo tarnybos stažas yra beveik aštuoneri metai, per šį laiką pareiškėjui nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, jis charakterizuojamas teigiamai, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (ultima ratio), nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą profesinę patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą. Pareiškėjas prisipažino padaręs neteisėtą veiką. Išvadoje nėra pagrindžiama, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (realių pasekmių nebuvimą, teigiamas charakteristikas, ilgametį darbą ir kt.). Išvadoje nėra siūloma konkreti tarnybinė nuobauda ir motyvuojamas jos griežtumas. Įsakymu paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau nuobaudos griežtumo motyvai nenurodyti. Suvestinė yra vienas iš pagrindinių ir svarbių dokumentų, kurio pagrindu sprendžiama apie pareigūnų tinkamumą užimamoms pareigoms, todėl tokio dokumento klastojimo toleravimas ir nepranešimas apie pažeidimą rodė ypatingą pažeidimo šiurkštumą. Kilusios formalios pasekmės gali būti nesudėtingai ištaisytos (pareigūno fizinis pasirengimas gali būti iš naujo įvertintas), todėl pareiškėjo pažeidimas nebuvo tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

18. Teismas, apibendrinęs išdėstytus motyvus bei nustatęs, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė netiesiogine tyčia, pakeitė Įsakymu pareiškėjui paskirtą atleidimo iš tarnybos nuobaudą į griežtą papeikimą, grąžindamas pareiškėją į ankstesnes pareigas – Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 9 pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas 8,8). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Statuto 79 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgesnį nei vieneri metai.

III. 19. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

20. Atsakovas nurodo, kad teismas neišsamiai tyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino pareiškėjo veiksmus, konstatuotus Išvadoje, nevertino ir neanalizavo teismo posėdyje išsakytų argumentų, nepasisakė ir neįvertino pareiškėjo veiksmų, susijusių su jo elgesiu tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėjas neteikė jam žinomos informacijos, susijusios su įrašu Suvestinėje padarymo aplinkybėmis, tiek kito asmens (buvusio pareigūno), tiek jo paties atžvilgiu atliekamų tarnybinių patikrinimų metu, ilgą laiką bandė vengti tarnybinės atsakomybės, klaidino atsakovą, dangstė kitų asmenų, prisidėjusių prie tarnybinio dokumento klastojimo, veiksmus. Pareiškėjas pripažino padarytus neteisėtus veiksmus ir kaltę tik tuo metu, kai tarnybinio patikrinimo metu buvo papildomai apklausiamas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (pagrindiniame paaiškinime pareiškėjas nepateikė tokios informacijos), t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po padaryto tarnybinio nusižengimo, visą šį laiką jis neigė savo dalyvavimą (Išvados pateiktų faktinių aplinkybių apimtimi) klastojant tarnybinį dokumentą.

21. Atsakovas pažymi, kad teismas nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių apie tai, jog būtent pareiškėjo atlikti veiksmai turėjo įtakos tam, jog Suvestinė su jam iš anksto žinomais tikrovės neatitinkančiais duomenimis tapo oficialiu dokumentu ir buvo pradėta naudoti įstaigos veikloje. Tokias išvadas tai pat pateikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto R. M. atžvilgiu administracinėje byloje Nr. eA-1109-261/2022, 43 punkte. Teismas nustatė, kad ne pareiškėjas, o kitas asmuo padarė įrašą Suvestinėje, tačiau yra įrodyta, kad pareiškėjas parašo grafoje savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir tuo užbaigė vertinimo procedūrą. Pareiškėjas įkėlė tikrovės neatitinkantį dokumentą į DVS, t. y. suteikė jam oficialaus dokumento statusą. Teismo argumentai, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilusios formalios pasekmės gali būti nesudėtingai ištaisytos (pareigūno fizinis pasirengimas gali būti iš naujo įvertintas), nepagrįsti, tai patvirtina aplinkybė, jog R. M. buvo pripažintas teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos už tai, kad padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Dėl susiklosčiusių aplinkybių neįmanoma atlikti R. M. fizinio pasirengimo įvertinimo, todėl nėra galimybės ištaisyti ir pasekmių.

22. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo tik formalios pasekmės. Nurodo, kad nuobaudos parinkimas ir proporcingumas buvo vertinamas pagal pareiškėjo atliktų ir padarytų neteisėtų, pavojingų ir šiurkščių veiksmų visumą. Šiuo atveju būtent pareiškėjo atlikti veiksmai, padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdis turėjo įtakos tarnybinės nuobaudos rūšiai. Nesutinkama su teismo nuomone, kad šioje byloje pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuobaudos proporcingumo. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 3 punkte įstatymų leidėjas nustatė išlygą, kai pats tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius, – būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių.

23. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjui skirta nuobauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Akcentuoja, kad atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas už tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pareiškėjo neteisėtus veiksmus (elgesį) yra imperatyviai nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, todėl atsakovo diskrecija netaikyti šios tarnybinės nuobaudos, atsižvelgiant į Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, yra ribota. Tam, kad būtų galima išeiti iš šių įstatymų leidėjo nustatytų ribų, turėjo egzistuoti tokie šį tarnybinį nusižengimą padariusį pareigūną charakterizuojantys duomenys (įrodymai), kurie akivaizdžiai parodytų šios tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš tarnybos) akivaizdų neadekvatumą arba neproporcingumą jo padarytam nusižengimui. Tarnybinio patikrinimo metu, įvertinus pareiškėjo atliktų veiksmų visumą, tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkto pagrindu paskyrimas buvo proporcingas padarytiems tarnybiniams nusižengimams. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, turėdamas aštuonerių metų vidaus tarnybos stažą ir darbo patirtį, būdamas teigiamai charakterizuojamu pareigūnu, turėjo ir galėjo elgtis taip, kaip reikalauja jo statusą ir tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, atitikti jo formuojamą įvaizdį, nesielgti neteisėtai, bendradarbiauti ir teikti visą jam žinomą informaciją. Reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas tarnybos metu turėjo ne tik vykdyti jam nustatytas pareigūno pareigas, bet ir kaip fizinio pasirengimo vertinimo komisijos narys užtikrinti atliekamų funkcijų šioje srityje teisėtumą ir teisingumą. Be to, nenustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindų pareiškėjui galėtų būti skirta švelnesnė nuobauda.

24. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjo pažeidimas nebuvo tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Pabrėžia, kad toks elgesys, kai pareigūnas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir paskirtas fizinio pasirengimo vertinimo komisijos nariu, turėdamas suprasti visą jam skirtą atsakomybę, dalyvauja klastojant tarnybinį dokumentą, neužkerta kelio daromam teisės pažeidimui (kaip numato Statuto nuostatos), suteikia dokumentui oficialumo statusą, tokiu būdu leisdamas naudoti tokį dokumentą įstaigos veikloje, neteikia jam žinomos informacijos, vengia atsakomybės, yra nesuderinamas su pagrindiniais pareigūnų etikos principais, diskredituoja valstybės ir įstaigos autoritetą, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nėra teisinio pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą. Teismo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, turi aštuonerių metų tarnybos stažą ir yra charakterizuojamas teigiamai, nepašalina padaryto šiurkštaus pažeidimo pobūdžio ir nesuteikia pagrindo švelninti atsakomybę. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, jo tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia didesnius reikalavimus vidaus reikalų įstaigų pareigūnams. Todėl, tarnybinio patikrinimo metu įrodžius, kad pareiškėjas tyčios forma atliko Išvadoje nustatytus ir įrodytus veiksmus, akivaizdu, kad darbdavys negali toliau pasitikėti tokiu pareigūnu.

25. Atsakovas pažymi, kad teismas nevertino, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu nepripažino savo kaltės (ją pripažino tik papildomai apklausiant pareigūną ir nustačius, kad jo parodymai prieštarauja anksčiau pateiktiems paaiškinimams), pareiškėjo požiūris į padarytą pažeidimą buvo atsainus, tokiu elgesiu jis apsunkino tarnybinių nusižengimų tyrimą, buvo nenuoširdus, nebendradarbiavo, nepadėjo atskleisti nusižengimų padarymo aplinkybių, nevertino savo elgesio kritiškai. Tiek Statuto 21 straipsnio 2 punktas, tiek jo pareigybės aprašymo nuostatos, tiek Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekse įtvirtinti principai įpareigojo pareiškėją veikti sąžiningai ir aktyviai, imantis reikiamų priemonių, kad būtų apsaugoti teisėti darbdavio interesai – užtikrintas tinkamas pareigūnų fizinis pasiruošimas, atitiktis keliamiems reikalavimams, išaiškinami ir šalinami trūkumai, užkertamas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams.

26. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui Įsakymu paskirta nuobauda yra proporcinga, adekvati nusižengimo sunkumui ir yra teisinga poveikio priemonė.

27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai iš esmės yra identiški atsiliepimo į pareiškėjo skundą motyvams. Teismas iš esmės įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus. Atsakovo teikiamas teisinis vertinimas yra suinteresuoto asmens pozicija, kuri nėra privaloma teismui.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad Įsakyme apskritai nebuvo pateikti teisiniai argumentai, kodėl atleidžiamam pareiškėjui skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Išvadoje nurodomi tik kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą. Iš Išvadoje pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nesiekdamas sau naudos. Nors nurodoma, kad nauda įžvelgtina, kai pareigūnas teikė melagingą informaciją, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės, tačiau taip pat nurodoma, kad jis, supratęs savo klaidą, vėliau teikė teisingas tikrovę atitinkančias žinias. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl tarnybinio nusižengimo buvo padaryta bent kokio pobūdžio žala ar sukeltos neigiamos pasekmės. Skiriant nuobaudą neatsižvelgta į tai, kad tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su tiesioginiu pareigūno darbu, nurodytu pareigūno pareigybės aprašyme.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eA-1109-261/2022, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjant pareiškėjo skundą. Skirtingai nei išnagrinėtoje R. M. administracinėje byloje D. S. veikoje buvo nustatyta netiesioginė tyčia. D. S. veika nebuvo įvertinta kaip šiurkštus pažeidimas, susijęs su jo tiesioginių funkcijų atlikimu. Tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimui aktualu yra tai, kad pareiškėjas per visą savo darbo tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, 2021 m. spalio 27 d. tiesioginis pareigūno vadovas charakterizavo D. S. kaip iniciatyvų, kompetentingą, pavestas užduotis atsakingai atliekantį pareigūną.

31. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam Įsakymu skirta nuobauda yra per griežta, neproporcinga jo padarytam nusižengimui, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl teismas pagrįstai pakeitė paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – į griežtą papeikimą.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai nekeičia teismo sprendimo esmės ir nereikalauja papildomo teisinio vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėjo padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, už kurį skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, pakeitė Įsakymu pareiškėjui paskirtą atleidimo iš tarnybos nuobaudą į griežtą papeikimą, grąžino pareiškėją į ankstesnes pareigas ir įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgesnį nei vieneri metai.

35. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės, reglamentuojančios ginčo santykius, taikymo ir aiškinimo.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

37. Pareiškėjas neginčija Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis padarė šiame Įsakyme nurodytus veiksmus ir padarė tarnybinį pažeidimą. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, jos proporcingumo padarytam pažeidimui.

38. Teismas vertina bylos įrodymus pagal ABTĮ įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-95/2012 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi, ar teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir ar tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų pagrindu konstatavo tarnybinio pažeidimo padarymo faktą, dėl kurio ginčo byloje nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl drausminės nuobaudos, paskirtos už padarytą tarnybinį nusižengimą, pakeitimo ir daro išvadą, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, tai lėmė neteisingų išvadų konstatavimą.

40. Byloje yra įrodyta ir ginčo nėra, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. tikrinimo rezultatų taškų Suvestinėje Nr. 6-3-2337 11 eilutėje įrašas apie Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. fizinio pasirengimo tikrinimo rezultatus ir išvada, kad jis atitinka fizinio pasirengimo reikalavimus, yra tikrovės neatitinkantys duomenys, nes 2020 m. rugpjūčio 6 d. rezultatų patikroje R. M. nedalyvavo ir jo fizinis pasirengimas nebuvo vertinamas. Pareiškėjas dalyvavo (buvo liudytoju) tikrovės neatitinkančio įrašo Suvestinėje darymo ir pasirašymo metu, kai šį įrašą į Suvestinę darė PAGD Klaipėdos PGV Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas R. G. ir pasirašė PAGD Klaipėdos PGV PVS vyriausiasis specialistas R. M.. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. įkėlė šį tikrovės neatitinkantį dokumentą į PAGD veikloje naudojamą DVS, t. y. suteikė jam oficialaus dokumento statusą, patvirtinantį tam tikrą R. M. fizinio pasirengimo lygį.

41. Atsakovas, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė tarnybinės etikos ir teisės aktų reikalavimus, pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų nusižengimą, kuriuo šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams ir, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ginčijamu Įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

42. Teismų praktikoje vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimu pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjui paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, tame tarpe nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad padarytas nusižengimas yra priešingas valstybės pareigūno statusui, o tuo pačiu ir visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenėje formuojamam pareigūnų autoritetui bei pačios valstybės tarnybos prestižui. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nes pažeidimas padarytas tarnybos metu, šiurkščiai buvo pažeisti valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nustatyti neteisėti veiksmai – dalyvavimas tikrovės neatitinkančio įrašo Suvestinėje darymo ir pasirašymo (dokumento klastojimo) metu, tikrovės neatitinkančio dokumento įkėlimas į DVS, žinant, kad dokumente nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, neužkirtimas kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešimas apie žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikimas žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu, kai pareiškėjas buvo apklausiamas kaip liudytojas, bei tikrovės neatitinkančių duomenų teikimas tarnybinio patikrinimo metu – sumenkino tarnautojo reputaciją, šiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas parodė nepagarbą valstybės tarnybai, tai sudaro pagrindą riboti jo teisę tęsti valstybės tarnybą.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias pareigūnų tarnybinę atsakomybę, tai yra pagrindas patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

45. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Jūratė Varanauskaitė