2020-07-29 Nr. AB-14253-3-65-3-00336-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1626-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00336-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, areštinė, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Panevėžio AVPK nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) periodiškai buvo laikomas areštinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Areštinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nebuvo užtikrintas būtinas minimalus gyvenamas plotas. Panevėžio AVPK areštinės kamerose suimtiesiems nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, kiekvieną kartą reikia daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimu suimtieji turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pareiškėjas laikymo Panevėžio AVPK laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne. Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo atskiro nuo patalpos sanitarinio mazgo, todėl dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, sukėlusį jam didelius dvasinius išgyvenimus, diskomfortą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas periodiškai nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. spalio 15 d. įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo laikomas vienas arba su vienu-penkiais asmenimis. Areštinėje pareiškėjui kameros ploto trūko tik labai trumpai ir labai nežymiai. Teisės aktuose nėra numatyta reikalavimo, kad kamerose būtų įrengtas mygtukas areštinės pareigūnui iškviesti. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-889, 93.3 punktas reglamentuoja, kad policijos areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigūnas privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktą patikrinimą informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną. Nustatytų reikalavimų Panevėžio AVPK areštinėje yra griežtai laikomasi. Pareiškėjas nereiškė nusiskundimų dėl negalėjimo išsikviesti pareigūnus. Pasivaikščiojimų trukmė buvo tokia, kokią numatė tuo metu galioję teisės aktai. Suimtiesiems buvo išduodamas tiek minkštasis inventorius, tiek patalynė. Sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus – visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitariniai mazgai turi atskiras patalpų oro šalinimo sistemas. Veikiančioms, o ne naujai statomoms areštinėms, higienos normos nenumato kitokio areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimo. Pareiškėjo pretenzijos, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, yra nepagrįstos, nes sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklą. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse, kampuose, todėl pareigūnai pro stebėjimo langelį negali jų matyti. Visi Panevėžio AVPK areštinės langai atsidaro, yra sumontuota moderni vėdinimo sistema. Visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nenustatė jokių higienos normų pažeidimų.

3.2. Atsakovo atstovas negavo iš pareiškėjo jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų, ginčo laikotarpiu pareiškėjui neteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už galimai pareiškėjo patirtą skriaudą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Panevėžio AVPK sąlygas.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 58 punktą vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

6. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie laikotarpiu, kameras ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 16, iš viso 49 paras. 2017 m. spalio 27 d. nuo 15.44 val. iki 16.17 val. (apie 1 val.) pareiškėjui teko 4,42 kv. m (trūko 0,58 kv. m) ploto, 2018 m. birželio 7 d. nuo 14.38 val. iki 17.04 val. (apie 3 val.) pareiškėjui teko 4,04 kv. m (trūko 0,96 kv. m) ploto, t. y. buvo pažeidžiamas Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte nustatytas vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad Panevėžio AVPK 4 valandas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų ir neužtikrinto privatumo, teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Nors atsakovo atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

8. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pasivaikščioti jis buvo vedamas tik vieną valandą per dieną, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Teismas pabrėžė, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] 8 ir daugiau valandų laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui tam tikromis veiklomis ne jų kamerose. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį pasivaikščiojimą gryname ore. Iš asmens kortelės išrašo (Nr. 50-02256-17) teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 28–29 d., gruodžio 19–20 d., 2018 m. sausio 9 d., vasario 9–10 d., kovo 6, 17–19 d., balandžio 6–7, 10–11 d., gegužės 12–14 d., birželio 8–9 d., rugpjūčio 28–29 d., rugsėjo 18–20 d., spalio 9, 11, 13, 15, 30–31 d. atsisakė eiti pasivaikščioti. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimų trukmės atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis Panevėžio AVPK nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, kadangi teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, jog visiems asmenims Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo išduodamas tinkamas kiekis lovos skalbinių ir rankšluosčių, atitinkančių teisės aktų reikalavimus. Į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros patvirtina, kad minkštuoju inventoriumi ir patalyne areštinė buvo nuolat apsirūpinama. Pareiškėjas nenurodė, kokių priemonių ir kada negavo, byloje nėra duomenų, kad dėl jų trūkumo jis kreipėsi į Panevėžio AVPK administraciją.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose suimtiesiems nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, teismas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintais Tipiniuose teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimais ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-889 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijų patvirtinimo“ nuostatomis, kuriuose nėra reikalavimo įrengti iškvietimo mygtukus policijos įstaigos areštinės kamerose. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto „c“ dalis rekomenduoja aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, jog laikino sulaikymo vietose, nagrinėjamu atveju – teritorinės policijos įstaigos areštinėje, skirtingai nei laisvės atėmimo vietose, pareigūno iškvietimo sistema (signalizacijos mygtukas) neprivalo būti įrengta, todėl Panevėžio AVPK teisės aktų nepažeidė.

11. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą (teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista 4 valandas; teisė į privatumą buvo pažeista 49 paras, tačiau pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas), priėjo prie išvados, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

12. Teismas, įvertinęs pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų, kad nustatyti pažeidimai negrįžtamai pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bei nesant įrodymų, kad Panevėžio AVPK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, sprendė, jog yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo visų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytus nusiskundimus ir bylos faktines aplinkybes, atliko netinkamą įrodymų tyrimą, bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant, todėl priėmė šališką sprendimą.

13.2. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjui tenkantį laisvą kameros plotą, kadangi iš bendro patalpos ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo ir kitų baldų užimamo ploto. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Panevėžio AVPK buvo netinkamai įrengti sanitariniai įrenginiai (tupiamas tualetas), pažeistas pareiškėjo privatumas. Panevėžio AVPK kamerose buvo šalta, nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė, sienos suskilinėjusios, lempos sudaužytos, langai be rankenų, patalynė purvina ir suplyšusi, pasivaikščioji kiemeliai per maži su šunimis voljeruose.

13.3. Vien teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama kompensacija už pareiškėjo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui žalos atlyginimo pinigais.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

14.1. Pareiškėjo privatumo pažeidimo mastas laikotarpiais, kai jis kameroje buvo laikomas vienas, yra mažesnis nei esant kameroje su kitais asmenimis, todėl tomis dienomis kiti sulaikytieji negalėjo jo matyti, pareiškėjo privatumas tuo metu negalėjo būti pažeistas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas vienas šiais laikotarpiais: nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 27 d., nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. vasario 8 d., nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d.

14.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas 2019 m. vasario 20 d., o apeliacinis skundas parengtas 2019 m. kovo 22 d., todėl pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Panevėžio AVPK, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK pareiškėjas 4 valandas kamerose Nr. 3 ir Nr. 13 buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimą (2017 m. spalio 27 d. nuo 15.44 val. iki 16.17 val. (apie 1 val.) pareiškėjui teko 4,42 kv. m (trūko 0,58 kv. m) ploto; 2018 m. birželio 7 d. nuo 14.38 val. iki 17.04 val. (apie 3 val.) pareiškėjui teko 4,04 kv. m (trūko 0,96 kv. m) ploto), o visą ginčo laikotarpį (49 paras) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo kamerų gyvenamosios patalpos, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Panevėžio AVPK sąlygas.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pasirinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu. Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad byla buvo išnagrinėti jam nedalyvaujant, o teismo priimtas sprendimas yra šališkas.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje.

20. Nors ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Be to, ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.

21. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008). Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi proceso šalys, be kita ko, turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. gruodžio 14 d. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo posėdį, turėjusį vykti 2019 vasario 20 d., 10.00 val. (b. l. 96). Proceso dalyviams neatvykus, pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 20 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 97). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje (Šiaulių tardymo izoliatoriuje) (b. l. 95), t. y. pats pareiškėjas savarankiškai atvykti į teismą neturėjo teisės, tačiau teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų užtikrinti, kad pareiškėjui būtu suteikta galimybė atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo poziciją ginčo klausimu.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1259-442/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2101-442/2017, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-552/2019). Atsižvelgiant į nuteistųjų specifinę padėtį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje esantis asmuo negali savo nuožiūra pasirinkti likti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ar esant būtinybei iš jos išvykti. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė teisės būti išklausytam principą. Nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, nebuvo užtikrintos jo teisės į teisingą procesą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė