2019-09-27 Nr. BB-5137-1-05-1-06087-2013-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 2P-786/2019

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06087-2013-4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio, susipažinusi su nuteistojo R.J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. J. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti arba bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasatorius teigia, kad nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį bei 1992 straipsnio 1 dalį, buvo priimtas remiantis prielaidomis, o įrodymai vertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismas pažeidė in dubio pro reo principą, įpareigojantį nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiantį, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė. Be to, kasatorius įsitikinęs, kad pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostata, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausta pareigūnė, kurios tarnybinio pranešimo pagrindu viso tyrimo metu nepagrįstai buvo priskiriamas mobilaus ryšio telefono numeris, teismo posėdžio metu neturėjo galimybės jai užduoti klausimus, o tai galėjo įtakoti teismų vidinį įsitikinimą dėl jo kaltės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas grindžiamas teiginiu, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai nepatvirtina kasatoriaus dalyvavimo jam inkriminuotų veikų padaryme ir neįrodo jo kaltės. Taigi kasaciniame skunde ginčijamos teismų nustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Pažymėtina, kad proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas kasaciniame skunde grindžiamas tuo, kad mobilaus ryšio telefono priklausomumas kasatoriui buvo pagrįstas ikiteisminio tyrimo pareigūnės raštu, tačiau teisiamajame posėdyje ši pareigūnė nebuvo apklausta ir taip buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą, nes jis neturėjo galimybės užduoti klausimus liudytojai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie telefonų priklausomybę konkretiems asmenims padarytos įvertinus visus byloje surinktus duomenis, ir kad šios išvados negrindžiamos tarnybiniuose pranešimuose suformuota pareigūnų pozicija dėl telefonų priklausomybės (17 punktas). Taigi kasacinio skundo teiginys apie BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą nepagrįstas teisiniais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis