c1b668d2-22c4-4aef-9966-4ddefa3a4ed5 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-16760-800/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12574-2014-6                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:99.7.; 116.4.; 128.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                                                S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjos M.

L. atstovei advokato padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelė M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė A.

P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis A. P., kuris testamento nebuvo sudaręs. Velionis su sutuoktine (pareiÅ¡kėjos močiute) turėjo vienintelę dukrÄ (pareiÅ¡kėjos mamÄ ) O. P. (po santuokos sudarymo – L.), kuri mirė (duomenys neskelbtini), testamento nebuvo sudariusi, turto neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos močiutė M. P.. Po jos mirties yra užvesta paveldėjimo byla Kauno m. 15 – ajam notaro biure, palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja M.

L.. Pradėjus tvarkyti turtÄ , esantį po M. P. mirties, paaiÅ¡kėjo, jog nėra užvesta paveldėjimo byla po A. P. (M. P. sutuoktinio) mirties. Mirus A. P., M. P. priėmė palikimÄ pradėdama jį valdyti ir naudoti kaip savo, nes visas turtas buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, M. P. sirgo psichine liga, tad turtas po sutuoktinio (A. P.) mirties, jos supratimu, atiteko tik jai (duktė mirė (duomenys neskelbtini)). Tad M. P. tuo turtu naudojosi, jį tvarkė ir valdė kaip savo.

A. P. ir M. P. santuokos metu įgijo: ButÄ /patalpÄ -butÄ su rÅ«siu 2,53 kv.m. pažymėtu R-47, esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamÄ jÄ patalpÄ - garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat A. P. įgijo (buvo grÄ Å¾intas) 1,53 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). ½ dalis turto priklausė M. P. nuosavybės teise, kita ½ dalis turto - A. P., tačiau Å¡iam mirus visÄ turtÄ naudojo M. P. kaip savo, todėl nepadavė palikimo priėmimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ per trijų mėnesių terminÄ nuo palikėjo mirties.

M. P. po sutuoktinio A. P. mirties pradėjo valdyti ir naudoti velioniui nuosavybės teise priklausiusius buities ir namų apyvokos reikmenis, knygas, asmeninio naudojimo daiktus, naudojosi turtu kaip savo, jį pagal savo iÅ¡gales prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paliktÄ turtÄ , bÅ«tina tam, kad bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris suteiktų teisę disponuoti paveldėtu turtu.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad po senelio mirties pareiÅ¡kėjos močiutė gyveno viena ir pagal savo galimybes Å¡eÅ¡erius metus prižiÅ«rėjo likusį senelio turtÄ .

Dabar turtu rÅ«pinas pareiÅ¡kėja M. L.. Taip pat dar yra likusi A. P. anÅ«kė R. L., kuri senelio palikimo ir močiutės palikimo atsisakė. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (b.l. 28-29) nurodė, kad įrodžius faktinį valdymÄ , kad M. P. trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio mirties atliko aktyvius veiksmus, nukreiptus paveldėti turtÄ , neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų nustatytas praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.

Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiÅ¡kai valdo palikimÄ , kai paveldimÄ turtÄ naudoja, juo disponuoja, jį prižiÅ«ri, moka mokesčius ir kt.

Sprendžiant klausimÄ ar įpėdinis priėmė palikimÄ , paėmęs konkretų daiktÄ ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktÄ : jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimÄ , ar neturintis teisių į jį. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ , byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo.

Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo bÅ«das – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (b.l. 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos M. L. motina O. L. mirė (duomenys neskelbtini), senelis A. P. mirė (duomenys neskelbtini), močiutė M. P. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Kauno miesto 15-ojo notarų biuro liudijimo (b.l.

14) nustatyta, jog po M. P. mirties, jos palikimÄ priėmė M. L.. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. liudijimas (b.l.

15) patvirtina, jog po A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta. Iš gyventojų registro tarnybos išrašo (b.l.

16) nustatyta, jog A. P. turėjo vienintelę dukrÄ O. L. (pareiÅ¡kėjos motinÄ ), kuri yra mirusi, A. P. mirė (duomenys neskelbtini) bÅ«damas santuokoje su M. P. (pareiÅ¡kėjos močiute). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai (b.l. 17,18) patvirtina, jog A. P. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. P. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 19).

R. L. pareiÅ¡kimai dėl atsisakymo nuo palikimo (b.l. 45, 48) patvirtina aplinkybes, jog A. P. ir M. P. vaikaitė R. L. atsisakė palikimo po senelių mirties. IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta jog pareiÅ¡kėjos M. L. močiutė M. P. turėjo teisę paveldėti sutuoktinio turtÄ pagal įstatymÄ (CK 5.13 str.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos atstovės paaiÅ¡kinimų, byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų J. B. ir V. L. paaiÅ¡kinimų, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos M.

L. močiutė M. P. savo aktyviais veiksmais – gyvendama bÅ«ste, visÄ turtÄ prižiÅ«rint kaip savo, mokant mokesčius, priėmė palikimÄ po sutuoktinio A. P. mirties, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti sutuoktiniui priklausiusį turtÄ .             Kita tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiÅ¡kėja neturi galimybių.Darytina iÅ¡vada, jog praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai įgyjant teisę priimti palikimÄ po senelių mirties, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 14,71 Lt iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 88 str. 3 p., 96 str.)Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), buvo priėmusi palikimÄ po sutuoktinio A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.Priteisti iÅ¡ M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,71 Lt (keturiolika litų 71 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims ( procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

                  Teisėja                                                                                                                  Živilė Janavičienė Â