c1b4f2b9-b97e-47b0-b4e5-e29426aac5db · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-737/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15811-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7.2.5;

1.2.28.5.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.7;

2.4.6.4.1. 2.4.6.4.2. 2.4.6.4.4. 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

n U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant prokurorams N. U., R. G. ir G. V.,

nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui D. S.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta visa neatlikta bausmė, paskirta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 8 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo. 2023 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas ir nurodyta, kad galutinė paskirta bausmė M. S. yra 3 metai 7 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ nuspręsta įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 23 d.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistas, o pradėjus bausmės vykdymÄ , kardomųjų priemonių netaikyti.

Priteista iš nuteistojo M. S. nukentėjusiajam T. Ž. 7 923,87 Eur civilinio ieškinio tenkinimui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ savavaldžiavo nukentėjusiojo T. Ž. atžvilgiu, o bÅ«tent: 2020 m. balandžio 23 d. apie 21.30 val. Å«kiniame pastate – malkinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė tariamos apie 150 eurų (500 litų) skolos susigrÄ Å¾inimÄ iÅ¡ nukentėjusiojo T. Ž. savo naudai, bendrininkui A. G. panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , t. y. siekiant įbauginti nukentėjusįjį, atsineÅ¡us Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kurį nukreipus nukentėjusiajam T. Ž. į kojas ir grasinant perÅ¡auti, po ko vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovus nukentėjusiajam T. Ž. į deÅ¡inę kojÄ , padarant jam Å¡autinę žaizdÄ deÅ¡inėje pėdoje su I-II padikaulių lūžiu, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Å¡io Å¡aunamojo ginklo rankena sudavus nukentėjusiajam T. Ž. į nugaros sritį, vienÄ kartÄ spyrus jam į veido sritį, kur padarant nukentėjusiajam T. Ž. kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, iÅ¡muÅ¡ant virÅ¡utinio kairės pusės I dantį, padarant nubrozdinimus kelių srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikimÄ , po ko M. S. naudojo psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T. Ž., grasino jį nužudyti, sakydamas, kad „į Nerį, o ne į ligoninę“, kad „užversti jį reikia“, ir bendrininkui A. G., tęsiant nusikalstamus veiksmus, grasinant nukentėjusiajam T. Ž. kirviu nukapoti kojas, bauginant sakant, kad „užvers jį ir Å¡eimÄ â€œ, taip, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , padarė nukentėjusiojo T. Ž. teisėms didelę žalÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. S. gynėjas advokatas D. S. prašo:

2.1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo M. S. iÅ¡teisinti, nustačius, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos.

2.2. Jeigu bus nustatyta, kad M. S. yra kaltas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, tokiu atveju skundžiamÄ nuosprendį pakeisti: už nuteistajam inkriminuotÄ nusikaltimÄ skirti areÅ¡to bausmę, kuriÄ subendrinti su 2020 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. neaiÅ¡ku, kodėl už nusikaltimo padarymÄ nuteistas M. S., kai iÅ¡ kaltinimo matyti, kad visus nusikalstamus veiksmus atliko ne nuteistasis, o A. G.. Kaltinime nurodyti M. S. grasinimai T. Ž. neįrodyti, be to, pagal kaltinimÄ jie iÅ¡sakyti po to, kai nukentėjusysis jau buvo sužalotas A. G., kai sugėrovai nukentėjusiajam bandė teikti medicininę pagalbÄ .

3.2. Skundžiamame nuosprendyje inkriminuotas kaltinimas nuteistajam M. S. nepagrįstai grindžiamas nukentėjusiojo, liudytojo G. A. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Skunde nurodoma, kad minėtų asmenų parodymai nepatvirtina kaltinimo, o prieÅ¡ingai – jį paneigia. Pagal jų parodymus, nebuvo jokio susitarimo daryti nusikaltimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir M. S. neatliko nukentėjusiojo atžvilgiu nusikalstamų veiksmų.

3.3. Liudytojo M. Å . parodymai ne tik, kad nepatvirtina kaltinimo, bet sudaro pagrindÄ abejoti paties nukentėjusiojo parodymais, nes pasak Å¡io liudytojo, nukentėjusysis jam ligoninėje pasakė, kad jam perÅ¡ovė kojÄ M. S., todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio buvo piktas ant M. S. ir tik todėl, kad bÅ«tent M. S. namuose pastarojo pažįstamas asmuo A. G. nukentėjusiajam perÅ¡ovė kojÄ ir jį sumušė.

3.4. Vertinant visas abejones ir neaiškumus traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad M. S. pareikštas kaltinimas yra neįrodytas.

3.5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. S. paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal inkriminuotÄ kaltinimÄ M. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo akivaizdžiai antraeilis. Be to, nuo nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo labai daug laiko ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje procesas truko akivaizdžiai per ilgai.

3.6. Nors nuteistasis M. S. praeityje buvo teistas, tačiau paskutiniais metais jo gyvenimas pasikeitė į iÅ¡imtinai teigiamÄ pusę. Nuteistasis dirbo pagal patentÄ , 2019 m. rugsėjo 7 d. sudarė oficialiÄ santuokÄ , 2020 m. sausio 29 d. susilaukė dukros, kuriÄ augino kartu su sutuoktine, iÅ¡laikė Å¡eimÄ . M. S. turėtų bÅ«ti paskirta areÅ¡to bausmė, kuri turėtų bÅ«ti bendrinta su M. S. ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

3.7. Gynėjo nuomone, Kauno apylinkės teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neatsakingai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Nuosprendyje taip pat yra daugybė raÅ¡ybos, stiliaus klaidų bei neaiÅ¡kumų, taip pat nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai paraÅ¡ytas nuteistojo M. S. asmens kodas. Be to, nuosprendyje nėra nurodyta, kodėl teismas visiÅ¡kai sudėjo subendrintas bausmes.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo M. S. gynėjas advokatas D. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl M. S. kaltės padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, o jeigu M. S. bÅ«tų pripažintas kaltu, jam turi bÅ«ti skirta Å¡velnesnė bausmė.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

8. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstituciniai imperatyvai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi bÅ«ti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi bÅ«ti tiek argumentų, kad jų pakaktų Å¡iam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiÅ¡kumo reikalavimas, inter alia, reiÅ¡kia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali bÅ«ti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu Å¡io reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Ir teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad nuosprendyje teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos įrodymais, iÅ¡dėstant jų vertinimo motyvus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiÅ¡kiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir aiÅ¡kiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. BÅ«tent iÅ¡ įrodymų analizės nuosprendyje turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai nepagrindė savo išvados dėl M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistojo veikoje, o išvadas dėl M. S. kaltės nuosprendyje padarė, neatskleisdamas įrodymų analizės.

10. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi bÅ«ti taisoma apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ baigiamÄ jį aktÄ . Apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡taisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio suraÅ¡ymo klaidas. Bylos faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumas, įrodymų vertinimo patikrinimas yra bylų apeliacinio proceso dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425/2012). Nurodytų aplinkybių kontekste, nepaisant nurodytų nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su galutine pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl savavaldžiavimo panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , bei padarant didelę žalÄ T. Ž. sudėties buvimo nuteistojo M. S. veiksmuose ir iÅ¡taiso pirmos instancijos teismo nuosprendžio trÅ«kumus, motyvuodamas ir pagrįsdamas byloje esančiais įrodymais M. S. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje.

11. Skundo autorius prašo M. S. išteisinti, nes nusikaltimo, dėl kurio jis nuteistas, nepadarė. Skundžiamame nuosprendyje teismas byloje esančius duomenis vertino selektyviai, pavieniui ir ne visumoje, buvo remtasi vien tik suinteresuotų bylos baigtimi G. A. ir A. G. parodymais. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę.

12. M. S. pirmos instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad su G. A. ir A. G. sutiko nukentėjusįjį T. Ž., nusipirko alaus ir nuvažiavo pas M. S. į namus. Nuėjo į Å«kinį pastatÄ , kur visi gėrė, kalbėjosi apie litų ir eurų perkamÄ jÄ galiÄ , konkrečiai – apie 500 litų sumÄ . Kilo žodinis konfliktas tarp T. Ž. ir A. G., kurio metu abu apsistumdė. Nuteistasis viso konflikto nematė, nes iÅ¡gertuvių metu neÅ¡iojo malkas į Å¡alia esantį gyvenamÄ jį namÄ . Nunešęs malkas pamatė, kad T. Ž. kruvinas guli ant slenksčio. Kažkuris iÅ¡ vaikinų nuo T. Ž. kojos nuaudinėjo batÄ . Jis nesuprato, kas įvyko. Nežino ir kas T. Ž. iÅ¡mušė dantį. Su T. Ž. jokių paskolinių santykių nebuvo, tÄ vakarÄ jis apie jokias skolas nekalbėjo. Patvirtino, kad nukentėjusiajam maždaug 2009 m. buvo paskolinęs pinigų, tačiau nurodė, kad skola seniai grÄ Å¾inta. Ginklo jis nematė, grasinimų ar gÄ sdinimų T. Ž. atžvilgiu neiÅ¡sakė, su juo nekonfliktavo (10 t., b. l. 86).

13. Å iuos nuteistojo parodymus paneigia nukentėjusiojo T. Ž. parodymai. Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad su G. A., M. S., A. G. nuvažiavo į M. S. namus, kur malkinėje vartojo alkoholį. IÅ¡gertuvių metu A. G. paklausus „nu kÄ papuolei?“, jis nesuprato apie kÄ kalbama, bet pats A. G. paaiÅ¡kino, kad kalba apie skolÄ M. S.. Nukentėjusysis patvirtino, kad praeityje M. S. draugas jam organizavo darbÄ (duomenys neskelbtini), sumokėjo už jo kelionę, sakydamas, kad skolÄ galės grÄ Å¾inti po algos, bet (duomenys neskelbtini) darbo negavo, tai pinigų ir negrÄ Å¾ino.

Suprato, kad A. G. kalba apie Å¡iÄ skolÄ . Dar prieÅ¡ šį įvykį ir pats M. S. kelis kartus buvo užsiminęs apie Å¡iÄ skolÄ . BÅ«tent dėl skolos ir kilo konfliktas, kurio pasekoje A. G. Å¡ovė jam į kojÄ , vėliau trenkė pistoletu į dantis. Å Å«vio metu M. S. stovėjo nukentėjusiajam už nugaros. G. A. sėdėjo malkinėje. Nukentėjusysis patvirtino matęs, kad po Å¡Å«vio, M. S. paėmė pistoletÄ ir išėmė ginklo apkabÄ , po ko A. G. dar bandė Å¡auti jam į kojÄ ir galvÄ , grasino kirviu.

Žodžiu A. G. grasino, kad nukapos kojas ir užmuÅ¡ jo vaikus. M. S. tuo metu juokėsi. Po smÅ«gio visi, G. A. iniciatyva, puolė bintuoti perÅ¡autÄ kojÄ . Vėliau M. S. laikė iÅ¡ lauko užrėmęs malkinės duris ir nukentėjusysis negalėjo iÅ¡eiti, o kai duris paleido nukentėjusysis išėjo iÅ¡ malkinės ir iÅ¡ kiemo, Å¡aukėsi pagalbos. T. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, kad M. S. iÅ¡gertuvių metu kartu su A. G. priekaiÅ¡tavo dėl negražintos skolos, o po, kai A.

G. jam perÅ¡ovė kojÄ , ir G. A. pasakė, kad reikia jį vežti į ligoninę, M. S. pasakę „į Nerį, o ne į ligoninę“ (2 t., b. l. 40, 43, 9 t., b. l. 187-189, 10 t., b. l. 85-86). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje buvo apklaustas du kartus, davė nuoseklius parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, analogiÅ¡kai veikos aplinkybes papasakojo ir telefoninio pokalbio metu A. G. broliui, T. G., kÄ patvirtina telefoninių pokalbių suvestinės bei elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (5 t., b. l. 17-18, 22-26), o taip pat ir liudytojų G.

A. bei M. Š. parodymai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nukentėjusiojo parodymų laikyti nepatikimais.

14. Skundo autorius teigia, kad tarp A. G. ir M. S. nebuvo susitarimo daryti nusikaltimÄ bendrai. Nurodo, kad M. S. neatliko nukentėjusiojo atžvilgiu nusikalstamų veiksmų, o iÅ¡gertuvių metu apskritai nebuvo kalbama apie skolų gražinimÄ . Å ie skundo argumentai bei M. S. parodymai laikytini nepatikimais ir Å¡tai dėl kokių priežasčių: visų pirma, jie paneigti Å¡iame nuosprendyje aptartais nukentėjusiojo T. Ž. parodymais; antra, juos paneigia ir kitų liudytojų parodymai. Liudytojas M. Å . teisiamojo posėdžio metu patvirtino girdėjęs, kaip nukentėjusysis įvykio dienÄ , pasakodamas kojos perÅ¡ovimo aplinkybes, nurodė, kad jį perÅ¡ovė, dėl skolos, nors iÅ¡ tiesų jis nebuvo skolingas.

Nurodė, kad buvo du asmenys S., ir kitas asmuo, kurį nukentėjusysis įvardino kaip „P.“ ar „P.“(9 t. b. l. 161). Be to, liudytojas P. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam A. G. pasakojo, kad M. S. malkinėje apsižodžiavo su T. Ž. dėl skolos, sakė M. S., kad T. Ž. jam skolingas 500 litų. A. G. jam sakė, kad norėjo T. Ž. pagÄ sdinti ginklu ir netyčia iÅ¡Å¡ovė jam į kojÄ (2 t., b. l. 151-152). Liudytojas P. Č. Å¡iuos parodymus patvirtino ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu (10 t., b. l. 19).

Liudytojas G. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jiems begeriant alų pas M. S. malkinėje, M. S., A. G. ir T. Ž. prisiminė senas skolas, kur prieÅ¡ deÅ¡imt metų M. S. paskolino T. Ž. pinigų. Girdėjo, kaip M. S. sakė, kad nori jog T. Ž. jam grÄ Å¾intų skolÄ . Matė kaip A. G. iÅ¡ automobilio atsinešė daiktÄ panašų į pistoletÄ ir juo pradėjo gÄ sdinti T. Ž., kad perÅ¡aus kojÄ , o vėliau Å¡ovė T. Ž. į pėdÄ . Jie visÄ laikÄ buvo patalpoje kartu (6 t., b. l. 106-113, 117-118).

Liudytojas G. A. Å¡iuos parodymus patvirtino ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu (9 t., b. l. 186). Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. G. pradėjo jam pasakoti, kad tarp jo ir kito asmens Å«kiniame pastate įvyko konfliktas dėl kažkokios senos skolos ir konflikto metu jis Å¡ovė į skolininkÄ (6 t., b. l. 12-13). A. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. Ž. kažkam buvo skolingas, gerdami alkoholį M. S. malkinėje jie visi T.

Ž. iÅ¡sakė priekaiÅ¡tus dėl senų skolų. Vėliau iÅ¡ automobilio daiktadėžės atsinešė ginklÄ ir juo norėjo pagÄ sdinti T. Ž., bet spontaniÅ¡kai iÅ¡Å¡ovė ir jam sužalojo pėdÄ , vėliau kumščiu vienÄ kartÄ sudavė T. Ž. į veidÄ , kai Å¡is su sužalota pėda bandė iÅ¡eiti pro vartus (7 t., b. l. 62-63, 68-70). IÅ¡ 2020 m. spalio 26 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei pokalbių suvestinių matyti, kad 2020 m. liepos 14 d.

T. G. skambino brolis A. G. ir aiÅ¡kino, kad bÅ«tų gerai jei T. Ž. neturėtų pretenzijų, pasakytų kad A. G. nereikalavo iÅ¡ jo pinigų (5 t., b. l. 17-19). Telefoninių pokalbių suvestinės bei elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (5 t., b. l. 17-18, 22-26), taip pat patvirtina, kad T. Ž. telefoninio pokalbio metu A. G. broliui, T. G., papasakojo visÄ konflikto eigÄ , analogiÅ¡kai nurodydamas įvykio aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu.

IÅ¡ aptartų įrodymų, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad konfliktas tarp M. S. ir A. G., bei T. Ž. įvyko bÅ«tent dėl pinigų, kuriuos tariamai T. Ž. buvo skolingas M. S., ar kaip nurodė pats T. Ž., M. S. draugui. Taip pat akivaizdu, kad konflikto iniciatoriai buvo M. S. ir A. G.. Kilus konfliktui, A. G. atsinešė ginklÄ , su kuriuo pradėjo grasinti T. Ž. ir galiausiai perÅ¡ovė jam kojÄ , tuo metu M. S. buvo Å¡alia, kaip nurodo T. Ž., o vėliau laikė duris, kad sužalotas T.

Ž. negalėtų iÅ¡eiti ir juokėsi, kai A. G. toliau gÄ sdino T. Ž.. Su Å¡iais nukentėjusiojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, nes nukentėjusiojo parodymai viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo teisme metu nekito. Taigi, aptarti įrodymai paneigia, M. S. teiginį, kad malkinėje buvo kalbėta apie valiutų kursus, o ne apie skolÄ .

15. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus ir dėl liudytojo G. A. parodymų patikimumo. Liudytojas nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, savo parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. G. A. parodymai atitinka T. Ž. parodymus bei kitus aptartus įrodymus, todėl teisėjų kolegija juos vertina kaip patikimus.

16. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, dėl liudytojo M. Å . parodymų nepatikimumo. Skundo autorius teigia, kad anot liudytojo, nukentėjusysis jam ligoninėje pasakė, kad jam perÅ¡ovė kojÄ M. S., tačiau iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, matyti, kad nukentėjusysis T. Ž., anot liudytojo, nurodė, kad konfliktas dėl skolos kilo su S. ir kitu asmeniu, kurį įvardino, kaip „P.“, o kojÄ jam perÅ¡ovė ne, kaip nurodoma skunde M. S., o „P.“ (2 t., b. l. 134-135, 9 t., b. l. 161). Apklaustų proceso parodymai, telefoninių pokalbių analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent A. G. buvo vadinamas pravarde „P.“.

17. Nepaneigia nuteistojo kaltės ir apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos, nuteistojo sutuoktinės, U. S. parodymai.

18. U. S., apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu gyveno nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su M. S.. Kai A. G., G. A., M. S. ir T. Ž. atvažiavo į kiemÄ ir nuėjo į Å«kinį pastatÄ , ji buvo su vaiku kieme. Matė, kad atvykusieji buvo neblaivÅ«s. Visi atvykę Å«kiniame pastate vartojo alkoholį, o M. S. vaikščiojo pirmyn atgal, neÅ¡damas iÅ¡ malkinės į namus malkas, kurių reikėjo pečiaus pakÅ«rimui. BÅ«dama kieme matė, kaip M. S. iÅ¡ malkinės, kurioje vyko iÅ¡gertuvės, kelis kartus nešė į gyvenamÄ jį namÄ malkas, kÅ«reno pečių. Taip pat matė, kaip A. G. agresyvus, vaikščiojo tai į maÅ¡inÄ , tai į Å«kinį, suprato, kad vysta konfliktas. Girdėjo, kaip A. G. susiginčijo su T. Ž.. Matė, kad A. G. kažkÄ iÅ¡ maÅ¡inos pasiėmė, o po to iÅ¡girdo Å¡Å«vio garsÄ . Nežino, kur tuo metu buvo jos sutuoktinis. Nuo Å¡Å«vio iki iÅ¡važiavimo A. G. su G. A. lakstė pirmyn – atgal. T. Ž. Å¡lubuodamas, kraujuojančia koja, išėjo pro vartelius. Po maždaug 20 minučių atvažiavo policija. Kad Å¡ovė bÅ«tent A. G., ji suprato ir iÅ¡ to, kad jis buvo visas kruvinas. Nežino apie T. Ž. skolÄ jos vyrui. Ji su nuteistuoju M. S. turi du, dviejų ir trijų metų, vaikus. M. S., bÅ«damas laisvas, padėjo Å¡eimai, dirbo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors liudytoja U. S. ir buvo privataus namo, kurio valdose buvo įvykdyta nusikalstama veika, kieme, tačiau paties įvykio nematė, girdėjo tik Å¡Å«vio garsÄ ir matė iÅ¡einant iÅ¡ kiemo nukentėjusįjį sužalota koja. Nors ji patvirtino, kad M. S. kelis kartus iÅ¡gertuvių metu nešė malkas į namus, tačiau nurodė, kad nežino, kur Å¡Å«vio metu buvo M. S.. Kas vyko malkinėje ji nematė.

20. Skundo autorius taip pat nesutinka, kad M. S. veikė bendrininkų grupėje su A. G.. Skunde nurodoma, kad visus M. S. inkriminuojamus veiksmus atliko A. G., kad grasinimÄ Å¾odžiais „į Nerį, o ne į ligoninę“ iÅ¡sakė M. S., neįrodyta. Be to, iÅ¡is grasinimas, kaip nurodoma kaltinime, iÅ¡sakytas jau po to, kai buvo sužalotas T. Ž.. Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka. IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad tariamos teisės susigrÄ Å¾inti skolÄ turėtojas buvo, bÅ«tent, M.

S.. Tiek A. G., tiek ir M. S., nusikalstamÄ veikÄ pradėjo, priekaiÅ¡taudami T. Ž. dėl Å¡ios tariamos skolos. Å ias aplinkybes patvirtina patikimais pripažinti nukentėjusiojo T. Ž., liudytojo G. A. parodymai, bei kiti Å¡iame nuosprendyje aptarti įrodymai. A. G. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojus Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir toliau tęsiant smurtinius veiksmus, M. S. nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, neiÅ¡kvietė nukentėjusiajam pagalbos, neatliko jokių kitų veiksmų, rodančių, kad jis nepritaria A.

G. veiksmams, prieÅ¡ingai – G. A. sunerimus dėl perÅ¡autos nukentėjusiojo kojos ir pasakius, kad jį reikia vežti į ligoninę, M. S., tęsė psichologinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, iÅ¡sakydamas grasinimÄ , kad T. Ž. reikia vežti „į Nerį, o ne į ligoninę“. Ta aplinkybė, kad M. S. nukentėjusiojo neiÅ¡leido iÅ¡ malkinės, laikė užrėmęs duris, kol A. G. vartojo fizinį ir psichologinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat įrodo jo tyčiÄ veikti bendrai.

Kadangi M. S. veikė bendrininkaudamas su A. G., jam, kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojui, pagrįstai inkriminuoti ir A. G. atlikti veiksmai. Nors, kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, duomenų apie iÅ¡ankstinio susitarimo tarp M. S. ir A. G. buvimÄ veikti kartu nėra, tačiau, bylos duomenys ir nuteistojo veiksmai betarpiÅ¡kai patvirtina, jog susitarimas kilo staiga ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu, reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ palaikymu, fiziniu bei psichologiniu smurtu nukentėjusiojo atžvilgiu.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki kol nusikalstama veika bus baigta. Iš bylos duomenų taip pat akivaizdu, kad tiek M. S., tiek A. G. palaikė vienas kito veiksmus ir savo elgesiu tai parodė, todėl kad ir nebuvo aptarę, kokių konkrečių pasekmių savo nusikalstamais veiksmais jie nori, tačiau šaunamojo ginklo panaudojimas, o po to atsisakymas vežti į ligoninę ir išsakyti grasinimai, kad reikia nukentėjusįjį įmesti į Nerį, parodė, kad M.

S. su kitu bendravykdytojui – A. G. – veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad tokiu bÅ«du reikalaudami grÄ Å¾inti tariamÄ skolÄ veikdami bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ , savavaldžiauja, numatė, kad dėl tokio elgesio nukentėjusiojo T. Ž. atžvilgiu bus padaryta didelė žala nukentėjusiojo fizinei bei psichinei sveikatai ir to siekė. Nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir nuteistojo bei A. G. veiksmai po įvykio, kai matydami sužalotÄ ir kraujuojantį T.

Ž., jie nesiėmė priemonių, kad jam būtų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, buvo abejingi galimiems padariniams.

21. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BÅ«tinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimÄ požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. SavavaldžiavimÄ kvalifikuojantis požymis yra smurtinis Å¡io nusikaltimo padarymo bÅ«das (BK 294 straipsnio 2 dalis). Pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bÅ«tina nustatyta ne tik psichinę ar fizinę prievartÄ , bet ir tai, kad tokia prievarta padarė didelę žalÄ nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-532/2014).

22. Ä®statymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ , bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija. Didelę žalÄ nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti tiek sistemingi, iÅ¡tęsti laike, kaltininko veiksmai, tiek ir pavienis, itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, laisvės atėmimo fizinio skausmo, kitokių fizinių kančių ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis M. S., veikdamas bendrininku grupėje su A. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , vykdė tariamÄ teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ T. Ž. skolÄ . Panaudojant fizinę prievartÄ buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata – viena fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių. Be to, nusikalstamos veikos metu iÅ¡sakyti grasinimai nukentėjusiojo bei jo vaikų atžvilgiu, parodo, kad T. Ž. buvo padaryta ir psichologinė žala. Be nukentėjusiojo parodymų teisiamojo posėdžio metu, tai, kad jis po nusikalstamos veikos jautėsi nesaugiai, bijojo iÅ¡eiti į gatvę, patvirtina ir telefoninių pokalbių suvestinėje fiksuotas jo pokalbis su T. G. (5 t., b. l. 17-18, 22-26). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis M. S., veikdamas bendrininkų grupėje, kaip nusikaltimo bendravykdytojas, padarė nukentėjusiajam didelę žalÄ . Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. S. veiksmai pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti tinkamai. Pripažinus, kad M. S. veikė kaip nusikaltimo bendravykdytojas, kartu su A. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ta aplinkybė, kad didžiÄ jÄ dalį smurtinių veiksmų atliko ne nuteistasis, veikos kvalifikavimui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

24. IÅ¡analizavus pirmos instancijos teismo priimto nuosprendžio turinį, kitÄ bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimÄ matyti, kas pirmos instancijos teismas, nors ir netinkamai motyvuodamas, savo iÅ¡vadas, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ dėl M. S. kaltės padarius jam nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje. M. S. kaltė, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡tyrus aptartus įrodymus ir sujungus juos visus į loginę visumÄ apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog M. S. kartu su A. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , t. y. siekiant įbauginti nukentėjusįjį, atsineÅ¡us Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kurį nukreipus nukentėjusiajam T. Ž. į kojas ir grasinant perÅ¡auti, po ko vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovus nukentėjusiajam T. Ž. į deÅ¡inę kojÄ , padarant jam Å¡autinę žaizdÄ deÅ¡inėje pėdoje su I-II padikaulių lūžiu, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Å¡io Å¡aunamojo ginklo rankena sudavus nukentėjusiajam T. Ž. į nugaros sritį, vienÄ kartÄ spyrus jam į veido sritį, kur padarant nukentėjusiajam T. Ž. kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, iÅ¡muÅ¡ant virÅ¡utinio kairės pusės I dantį, padarant nubrozdinimus kelių srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikimÄ , po ko M. S. naudojo psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T. Ž., grasino jį nužudyti, sakydamas, kad „į Nerį, o ne į ligoninę“, kad „užversti jį reikia“, ir bendrininkui A. G., tęsiant nusikalstamus veiksmus, grasinant nukentėjusiajam T. Ž. kirviu nukapoti kojas, bauginant sakant, kad „užvers jį ir Å¡eimÄ â€œ, taip, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , padarė nukentėjusiojo T. Ž. teisėms didelę žalÄ .

25. Nesant pagrindo abejoti M. S. kalte padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tenkinti jo apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡teisinimo, teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Dėl bausmės

26. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam parinkta bausmės rÅ«Å¡imi. Skunde apeliantas praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nurodoma, kad jis dirbo, sudarė santuokÄ , susilaukė dviejų vaikų, rÅ«pinosi Å¡eima. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti terminuoto laisvės atėmimo bausmę pakeitus į Å¡velnesnę bausmės rūšį – areÅ¡tÄ .

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. S. paskirtos bausmės už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje rÅ«Å¡is ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

28. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

29. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2021).

30. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę M. S.. Už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymas numato galimybę skirti areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes. M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ teismas paskyrė laisvės atėmimÄ 2 metams ir 6 mėnesiams, tai yra neženkliai mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

31. Vertindama bausmės paskyrimo motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Su Å¡ia iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinė ieÅ¡kovė Kauno teritorinė Ligoninių kasa atsisakyme nuo civilinio ieÅ¡kinio nurodė, jog A. G. ir M. S. 2020 m. gruodžio 11 d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ â€“ 201,39 Eur (9 t., b. l. 56). Duomenų apie T. Ž. iÅ¡ nuteistojo M. S. priteistos 7 923,87 Eur žalos atlyginimÄ , byloje nėra. Teismų praktikoje žalos atlyginimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-437/2007, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę kad vis tik ieÅ¡kinys vienai ieÅ¡kovei, Kauno teritorinei Ligoninių kasai, atlygintas pilnai, civilinė ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iÄ Å¾alÄ atlygino A. G. ir M. S., todėl Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Å ioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis pakeistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad M. S. veikoje yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kad jis veikė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei veikÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmos instancijos teismas vertino tai, kad M. S. iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvo teistas penkis kartus, administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 146-152), Jonavos PSPC įskaitoje neįraÅ¡ytas (2 t. b. l. 140, 143), nedirbo (2 t. b. l. 144), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t. b. l. 145). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. S. yra nuteistas Å¡eÅ¡tÄ kartÄ ir Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeistÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu. Pirmos instancijos teismas parinkdamas M. S. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, bei jo asmenybės pavojingumÄ . M. S. padarė vienÄ apysunkį baigtÄ nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, apylinkės teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias bÅ«tina vertinti skiriant bausmę ir jas motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, ankščiau aptartas aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė, dydį parenkant artimÄ Å¡ios bausmės vidurkiui. Kolegijos nuomone, net ir nustačius nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje jis atliko mažiau smurtinių veiksmų nei kitas bendravykdytojas, nagrinėjamu atveju, Å¡velninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. iki inkriminuojamos veikos padarymo buvo teistas penkis kartus, anksčiau nuteistajam buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Nesudaro pagrindo paskirtos bausmės Å¡velninimui ir nuteistojo gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, kuriuos Å¡iuo metu iÅ¡laiko ir augina viena sutuoktinė. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bÅ«tų pasiekti M. S. už jo padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus kitÄ bausmės rūšį ar mažesnio dydžio bausmę, nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti M. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad M. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

Dėl bausmių bendrinimo

34. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neargumentavo, kodėl subendrindamas nuteistojo bausmes taikė visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

35. Byloje nustatyta, kad apylinkės teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo visÄ neatliktÄ bausmę, paskirtÄ Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę 3 (tris) metus 7 (septynis) mėnesius 19 (devyniolika) dienų laisvės atėmimo. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2 metai 4 mėnesiai ir 23 dienos), Å¡ias bausmes visiÅ¡kai sudedant, ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 23 (dvideÅ¡imt trims) dienoms.

36. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog bausmės pagal BK 64 straipsnį bendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Å iuo atveju M. S. nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas padarė 2020 m. balandžio 23 d., tai yra prieÅ¡ priimant Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį, pakeistÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, todėl Å¡iuo atveju, nustačius, kad nuteistasis iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , bausmės M. S. turėjo bÅ«ti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje pritaikytas bausmių bendrinimas pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant paskirtas bausmes ir neteisingos galutinės bausmės paskyrimo (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ nuteistojo teisinė padėtis nebus pabloginta, kadangi subendrinus bausmes ir įskaičius į bausmės laikÄ pagal ankstesnį nuosprendį atliktÄ bausmę, nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis bus mažesnė nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

37. M. S. paskirtos bausmės pagal skundžiamÄ nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį, pakeistÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, subendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant, tai yra prie galutinės pastaruoju nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos su 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių ir 23 (dvideÅ¡imt trijų) dienų bausmės, pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams 7 mėnesiams. Ä® paskirtÄ subendrintÄ bausmę įskaitytina bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį, pakeistÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl per ilgos proceso trukmės.

38. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma taikyti nuteistajam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, ir tuo pagrindu, jog jo atžvilgiu baudžiamasis procesas vyko pernelyg ilgai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų Å¡velninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tačiau tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek pagal nacionalinių teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ . Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 7708/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-788/2017, Nr. 2K-51-648/2019).

39. IÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020 m. balandžio 24 d. (1 t., b. l. 4-5). Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai. Surinkus pirminę medžiagÄ iÅ¡ įvykio vietos, neužilgo buvo pradėtos liudytojų, nukentėjusiojo apklausos, atlikti kiti bÅ«tini proceso veiksmai – atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, apžiÅ«rėti tyrimui reikÅ¡mingi objektai, paskirtos ekspertizės, o jau 2020 m. lapkričio 24 d. buvo suraÅ¡yti paskelbimo įtariamiesiems apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ protokolai (8 t., b. l. 162-165). 2020 m. gruodžio 6 d. byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismÄ (9 t., b. l. 9-41). Kadangi pats nuteistasis M. S. buvo pasislėpęs nuo teismo jo atžvilgiu byla 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ (9 t., b. l. 141-142). Vėliau teismo posėdžiai byloje buvo atidedami dėl proceso dalyvių neatvykimų. Tik 2021 m. spalio 22 d. nutartimi, suradus M. S., byla jo atžvilgiu vėl prijungta prie bylos, kurioje buvo kaltinamas A. G. (10 t., b. l. 67-68). Be to, kaltinamasis A. G. (duomenys neskelbtini) mirė (10 t., b. l. 157) ir byla jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo nutraukta (10 t., b. l. 163-164), dėl ko neįvyko dar keli teisiamieji posėdžiai. Atsižvelgiant į tai, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos specifikÄ , ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų kiekį ir intensyvumÄ , bylos nagrinėjimo teisme eigÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad teismo posėdžiai vyko dažnai, o priežastys, kurios lėmė iÅ¡ anksto suplanuotų teismo posėdžių atÅ¡aukimÄ , bylos nagrinėjimo atidėjimÄ ar pertraukos tęsimÄ , buvo objektyvios, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamas delsimas, dėl kurio nuteistajam paskirta bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama.

Dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymo.

40. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmos instancijos teismas nurodė, kad M. S. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su A. G.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. G. (duomenys neskelbtini) mirė (10 t., b. l. 157) ir byla jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo nutraukta (10 t., b. l. 163-164). Atsižvelgiant į tai, kad A.

G. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teisiÅ¡kai nėra korektiÅ¡ka apraÅ¡ant faktines nusikalstamos veikos aplinkybes pasisakyti dėl Å¡io asmens nusikalstamų veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas keičia pirmos instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį, nurodant, kad M. S. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje įvykdė, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus.

Tai yra, iÅ¡dėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodoma, kad: M. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ savavaldžiavo nukentėjusiojo T. Ž. atžvilgiu, tai yra 2020 m. balandžio 23 d. apie 21.30 val. Å«kiniame pastate – malkinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė tariamos apie 150 eurų (500 litų) skolos susigrÄ Å¾inimÄ iÅ¡ nukentėjusiojo T.

Ž. savo naudai, bendrininkui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , t. y. siekiant įbauginti nukentėjusįjį, atsineÅ¡us Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kurį nukreipus nukentėjusiajam T. Ž. į kojas ir grasinant perÅ¡auti, po ko vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovus nukentėjusiajam T. Ž. į deÅ¡inę kojÄ , padarant jam Å¡autinę žaizdÄ deÅ¡inėje pėdoje su I-II padikaulių lūžiu, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Å¡io Å¡aunamojo ginklo rankena sudavus nukentėjusiajam T.

Ž. į nugaros sritį, vienÄ kartÄ spyrus jam į veido sritį, kur padarant nukentėjusiajam T. Ž. kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, iÅ¡muÅ¡ant virÅ¡utinio kairės pusės I dantį, padarant nubrozdinimus kelių srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikimÄ , po ko M. S. naudojo psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T. Ž., grasino jį nužudyti, sakydamas, kad „į Nerį, o ne į ligoninę“, kad „užversti jį reikia“, ir bendrininkui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tęsiant nusikalstamus veiksmus, grasinant nukentėjusiajam T.

Ž. kirviu nukapoti kojas, bauginant sakant, kad „užvers jį ir Å¡eimÄ â€œ, taip, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, panaudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , padarė nukentėjusiojo T. Ž. teisėms didelę žalÄ .

Dėl civilinio ieškinio atsisakymo

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė Ligoninių kasa byloje pateikė atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio (9 t., b. l. 56), kuriame nurodė, jog A. G. ir M. S. 2020 m. gruodžio 11 d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ â€“ 201,39 Eur. Taip pat nurodė, jog civiliniam ieÅ¡kovui žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės. Å iuo atveju skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas klausimo dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio neiÅ¡sprendė, todėl Å¡iuo klausimu pasisako skundÄ nagrinėjantis teismas, pakeisdamas skundžiamÄ nuosprendį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

42. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis).

Dėl rašymo apsirikimo

43. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytas nuteistojo M. S. asmens kodas. Iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžio matyti, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog M. S. asmens kodas yra „(duomenys neskelbtini)“, o patikrinus gyventojų registro duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad M. S. asmens kodas yra „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytas netikslumas laikytinas nuosprendžio esmės nekeičiančiu rašymo apsirikimu, todėl ištaisytinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, ir 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo M. S. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog kaltininkas savo noru atlygino žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir 2023 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas dalis, kuriomis vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 7 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis M. S. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę (2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo) dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme (2 metais 9 mėnesiais 23 dienomis laisvės atėmimo), prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir M. S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 3 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtÄ subendrintÄ bausmę įskaityti bausmę atliktÄ pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį, pakeistÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu.

Priimti civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio ir procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį, apraÅ¡ant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodant, kad M. S. nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus.

IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2023 m. sausio 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad M. S. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini)

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius Endriukaitis

Daiva Jankauskienė

Jūratė Petraškienė