2019-03-27 Nr. AB-7543-3-61-3-00484-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-234-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00484-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gemma sveikatos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties (kartu su 2019 m. vasario 11 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gemma sveikatos centras“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gemma sveikatos centras“ (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) priteisti 169 623,97 Eur padarytos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei teismui kiltų abejonių dėl ginčo teismingumo, pareiškėjas prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Gemma sveikatos centras“ skundą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl apmokėjimo pareiškėjui už suteiktas paslaugas pagal 2011 m. lapkričio 28 d. Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos išlaidų kompensavimo sutartį Nr. A72-1949(3.1.36-SR) (toliau – ir Sutartis), atsakovo praleisto termino įvykdyti savo piniginę prievolę pagal Sutartį ir vienašališko šios Sutarties nutraukimo, t. y. pareiškėjo reiškiami reikalavimai kyla iš sutartinių santykių ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nepriskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Be to, pačios Sutarties šalys (pareiškėjas ir atsakovas) Sutarties 15 punkte numatė, jog visi su šia Sutartimi susiję ginčai bus sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme, t. y. bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas jau teikė analogiško turinio skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė jį priimti, pastaroji nutartis nebuvo apskųsta.

III. Pareiškėjas UAB „Gemma sveikatos centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti jo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčai dėl žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) yra sprendžiami administraciniame teisme. Šiuo atveju pareiškėjas teikia skundą dėl viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) viešojo administravimo srityje (administruojant ir paskirstant specialiai savivaldybės biudžete numatytas lėšas socialinės globos paslaugoms) neteisėtu aktu – neveikimu (atsisakymu sudaryti Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos išlaidų kompensavimo sutartį) padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2016 m. pasikeitus kaštams, kurie lemia socialinės globos paslaugų kainą, jis visoms savivaldybėms, su kuriomis buvo sudarytos sutartys dėl socialinės globos paslaugų, pranešė apie paslaugų kainos pasikeitimą nuo 2017 m. spalio mėn. Pareiškėjas atitinkamai 2017 m. liepos 25 d. raštu ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavimo ir Vilniaus miesto savivaldybę, su kuria 2011 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta Sutartis, tačiau pastaroji jo raštus ignoravo, o 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjui pateikė pranešimą apie vienašališką Sutarties nutraukimą. Dėl atsakovo neveikimo vengiant sudaryti naują sutartį pareiškėjas patyrė žalą (atsakovas vėluoja atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir už paslaugas, suteiktas iki 2018 m. spalio mėn. (imtinai), atsiskaito tik iš dalies, ignoruodamas pareiškėjo perskaičiuotą socialinės globos paslaugų kainą). Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2287-602/2015 jau yra pripažinęs administracinių teismų kompetenciją tokio pobūdžio bylose. Taip pat atkreiptas dėmesys į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką sprendžiant dėl panašių Teritorinės ligonių kasos funkcijų. Dėl Sutarties 15 punkto pareiškėjas akcentuoja, kad byloje ginčas kilo ne iš Sutarties, o dėl atsakovo atsisakymo sudaryti naują sutartį, be to, šalys sutartimi negali pakeisti ginčo rūšinio teismingumo.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje, tarp jų – bylos dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (17 str. 1 d. 2 p.) bei bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu prašoma atlyginti turtinė žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės – neteisėtų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje – administruojant ir paskirstant specialiai savivaldybės biudžete numatytas lėšas socialinės globos paslaugoms.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. To paties straipsnio 18 punkte nurodyta, kad viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys; o 20 punkte, kad viešųjų paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.

Iš pareiškėjo argumentų matyti, jog, nors jis atkreipia dėmesį į Sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) iš esmės siejami su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatų pažeidimu, be kita ko, numatančių, kad savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą, planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę (13 str. 1 d.); kad socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia (išskyrus asmenis su sunkia negalia), socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų (34 str. 3 d.); kad asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi (26 str. 7 d.). Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 patvirtintos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos 32 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teikiančias trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą socialinės globos įstaigas, kurias savivaldybės nustatyta tvarka pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai), ar socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka paskiria teismas, savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama sutartis dėl asmeniui teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo socialinės globos įstaigai. Pareiškėjo nuomone, šios teisės normos atsakovui nustato pareigą su juo sudaryti mokėjimo už socialines paslaugas rašytinę sutartį, o taip pat padaryti tokios sutarties pakeitimus, įtvirtinant naują paslaugų kainą. Kadangi atsakovas šios savo pareigos neįvykdė, pareiškėjui kilo žala. Pareiškėjo prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą sudaro Vilniaus miesto savivaldybės nesumokėtos sumos (visiškai arba iš dalies neapmokėtos sąskaitos), taip pat delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti už paslaugas, suteiktas nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. spalio 10 d., t. y. iki vienašališko Sutarties nutraukimo (Savivaldybės skolos apibendrinimo lentelė, b. l. 94).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, prigimtį (viešųjų paslaugų teikimo administravimas) ir juos reglamentuojančias teisės normas, aplinkybę, kad pareiškėjas skundą padavė remdamasis būtent Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintu žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo institutu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą akcentuota savivaldybės pareiga finansuoti socialinę globą ir su socialinės globos įstaiga sudaryti tokio finansavimo sutartį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2111/2012, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2287-602/2015), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje reiškiami reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad kilęs ginčas patenka į viešojo administravimo sritį, todėl yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „Gemma sveikatos centras“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo UAB „Gemma sveikatos centras“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė