c1b09b04-e1fd-4a9b-9978-5ebcee17b4f9 · Raseinių rajono apylinkės teismas

 Civilinė byla Nr. 2-3-674/2017(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00690-2016-8)                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.; 3.4.4.2.             RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS              SPRENDIMAS                LIETUVOS  RESPUBLIKOS VARDU                                                               2017 m. vasario 10 d.                                              Raseiniai Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Agnei Ridikaitei, Gitanai Liogailienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

B., jo atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,pareiÅ¡kėjui L. B., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,pareiÅ¡kėjui V. B., jo atstovui advokatui Arvydui Aleknai,suinteresuotiems asmenims A. B., M. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims V. B., L. B., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, M. R., pagal pareiÅ¡kėjo L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinė reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims A.

B., V. B., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, M. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VÄ® Turto bankui, pagal pareiÅ¡kėjo V. B. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , suinteresuotiems asmenims Raseinių 1-jam notarų biurui, Kauno apskrities VMI, A. B., L. B., A. B., VÄ® Turto bankui              Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

B. priėmė savo sutuoktinės E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.L. B. pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡o tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. B. po savo mamos E. B. mirties , mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ priėmė , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ .V.

B. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu praÅ¡o pratęsti terminÄ palikimui priimti, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. B. po savo mamos E. B. , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimo dalį ir valdo nuosavybės teise.PareiÅ¡kėjas A. B. , apklaustas teisme, parodė, kad (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė, E. B.. Iki pat žmonos mirties jie gyveno kartu jiems priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). LKai mirė žmona, jÄ laidojo ji ir vaikai.

Kiek kuris prisidėjo, jis neprisimena. SÅ«nus Vytautas rinkliavÄ per laidotuves rinko. Jis taip pat pirko (duomenys neskelbtini) paminklÄ , mokėjo 3000 litų. Po žmonos mirties jos gyvenamojoje vietoje liko jos asmeniniai daiktai, taip pat jiems bendrai priklausantys namų apyvokos daiktai, buitinė technika, baldai. Po žmonos mirties jis liko gyventi jų name, mokėjo komunalinius mokesčius, žemės mokesčius. Per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ jis nesikreipė, nes jo paties vardu buvo namas statytas .

Jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ , perėmė sutuoktinės asmeninius ir jiems bendrai priklausančius namų apyvokos daiktus, mokėdamas toliau tenkančius mokesčius. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ E. B. turtÄ , bÅ«tina nustatyti juridinį faktÄ , jos jis priėmė sutuoktinės palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Kitu bÅ«du tai nustatyti nėra galimybės. Jie su žmona sugyveno tris vaikus, du sÅ«nus ir dukrÄ .

Vaikai buvo viskuo aprÅ«pinti. Vaikai aukÅ¡tuosius mokslus baigė. SÅ«nums jis padėjo pasistatyti namus, juos įrengti. O kai senas jis tapo, jau vaikams nebereikalingas. Jis vaikams padovanojo 30 ha miÅ¡ko, vaikai sakė, kad neturės pretenzijų į namÄ . SÅ«nÅ«s supyko, kad jis anÅ«kui M. parašė testamentÄ , kad po mirties namÄ palieka. Dėl to pradėjo bylinėtis . Tačiau M. juo rÅ«pinasi, padeda nudirbti visus darbus, nuveža kur reikia, dukra buvo iÅ¡rÅ«pinusi jam slaugÄ , pas jį gyveno 8 mėnesius, žentas padėjo namus tvarkyti.

Dėl to jis anÅ«kui namus ir užrašė. AnÅ«kas M. pas juos nuo mažų dienų bÅ«davo, kai mokėsi buvo pas juos deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ . Mirusi jo žmona labai mylėjo anÅ«kÄ M., ji norėjo, kad namas atitektų M.. SÅ«nus V. sako, kad pastatė katilÄ , tačiau iÅ¡ tikro jis jokio katilo nestatė. Apie 1990 metus jis pats už savo pinigus pečių pasistatė. KÅ«rena briketėmis. V. sako, kad jis lentelių atvežė pirtelei iÅ¡sikalti. Tačiau tai netiesa. Jis pats kai išėjo į pensijÄ Â darbavosi, turėjo stakles ir pjaudavo lenteles, kokių tik prireikdavo.

Ir kitiems žmonėms pjaudavo, ne tik sau. Pats iÅ¡sikalė ir pirtelę. Jis gerai uždirbdavo. Plastikinius langus taip pat jis pats nusipirko ir pasikeitė. Pats mokėjo už plastikinius langus. V. nedavė pinigų langams. Jis po žmonos mirties praėjus maždaug metams laiko buvo sudaręs bažnytinę santuokÄ su kita moterimi – M. T.. Jie gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu pragyveno apie 20 metų. Civilinės santuokos jie nebuvo sudarę. Nuo 2014 metų T. pasiligojo ir jÄ iÅ¡sivežė vaikai.

SÅ«nus V. kai kada jį aplankydavo, atveždavo kiaulienos mėsos, bet jis laiko, kad ant mėsos buvo užsidirbęs, nes du metus įrenginėjo V. namÄ . SÅ«nus L. lankydavo jį retai, atveždavo lauktuvių. Kai jiedu su M. T. susirgo, juos lankydavo iÅ¡ savivaldybės socialinė darbuotoja. Buvo ne viena darbuotoja. Å iuo metu ateina D.. Jis gali pavirtinti , kad jo mirusi žmona turėjo rankinę siuvimo maÅ¡inÄ , kojinės siuvimo maÅ¡inos neturėjo. PraÅ¡o jo pareiÅ¡kimÄ tenkinti.             Suinteresuotas asmuo ir pareiÅ¡kėjas L.

B. su A. B. pareiÅ¡kimu nesutinka. Jis praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad bÅ«tent jis, L. B. po mamos E. B., mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Apklaustas teisme jis paaiÅ¡kino, kad po motinos mirties nors į notarÄ nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Netrukus po mamos mirties jie visi vaikai ir tėvas susitarė, kad visi kartu valdys likusį palikimÄ , nutarė, kaip pasidalinti mamos asmeninius daiktus.

Jis gavo kriÅ¡tolinę vazÄ , patalynės, pasiėmė Dreizerio knygÄ . Tėvas gyveno tame pačiame name, o jis su broliu Vytautu padėjo jam prižiÅ«rėti namÄ , darė name remontÄ . Jis pats atvažiuodavo lankyti tėvÄ 1 kartÄ per mėnesį, o vėliau kas 3-4 mėnesiai. Brolis V. atveždavo tėvui skysto krosninio kuro, atvežė lentelių, keitė pečių. Jis taip pat duodavo tėvui pinigų mokesčiams sumokėti apie 5-10 litų kai atvažiuodavo. Kokius konkrečiai mokesčius tėvas mokėjo, jis negali pasakyti.

Jis pats nedaug prisidėjo prie turto pagerinimo, jokio remonto nedarė. Kai atvažiuodavo, žolę nupjaudavo, malkų prinešdavo. Kai tėvas apsivedė su kita moterimi M., jis nežinojo, tėvas slėpė. Tačiau kai atėjo jaunesnė moteris į namus, jie apsidžiaugė. Jis yra gavęs iš tėvo dovanų 2,5 ha žemės Molėtuose prie ežero. Prie laidotuvių tai tėvas ir jis prisidėjo, o Vytautas pagrindė organizavo laidotuves. Sesuo prie laidotuvių neprisidėjo. Dėl kapų tvarkymo jis gali paaiškinti, kad pagrindinį indėlį įdėjo brolis Vytautas.

Jis taip pat 500 Lt. prisidėjo prie mamos paminklo statybos. Tėvas atrodo, kad irgi apie 500 Lt. prie paminklo statymo. Dėl langų tai jis paaiÅ¡kino, kad apie 2011 metus brolis V. davė tėvui 600 Lt. langų pakeitimui. Jis pats atidavė 300 lt. V. už langus. Jis taip pat žino, kad brolis Vytautas namuose statė naujÄ pečių galėjo bÅ«ti apie 1996-1998 metus. Jo mama buvo siuvėja , turėjo dvi siuvamÄ sias maÅ¡inas – vienÄ rankinę, kitÄ kojinę. Jis žino, kad V. buvo atvežęs tėvui malkų 1-2 kartus vežė.

Jam yra žinoma, kad tėvas parašė testamentÄ sesers sÅ«nui M. R. , jam paliko namÄ . Tačiau jie su broliu pamatė skelbimÄ laikraÅ¡tyje, kad parduodamas namas. Jis M. R. kvietėsi pas save dėl to pasikalbėti. Tačiau nieko neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nutarė bylinėtis. Mamos valia buvo tokia, kad namas turi likti neparduotas, o kas jame gyvens, tas ir paveldės. Å iuo metu M. R. tėvÄ yra kažkur iÅ¡vežęs, neleidžia jiems bendrauti.             PareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo V.

B. nurodo, kad nesutinka su A. B. pareiÅ¡kimu. Su brolio L. B. pareiÅ¡kimu sutinka. PraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mė turintį faktÄ â€“ kad jis po mamos mirties priėmė palikimÄ . Apklaustas teisme paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Motinos laidotuvėms jis skyrė asmenines lėšas, nupirko rÅ«bus, karstÄ , visus reikalingus laidojimui reikmenis, parvežė iÅ¡ Klaipėdos palaikus. Tėvas, brolis ir sesuo prie laidotuvių prisidėjo.

Jis taip pat (duomenys neskelbtini) užsakė paminklÄ , už jį sumokėjo 5000 Lt., jį pastatė. Tėvas prisidėjo prie paminklo 1000 litu. Jis prižiÅ«rėjo mamos kapÄ , vėliau samdo moterį, kuriai atsilygina maisto produktais (mėsa) Po motinos mirties name (duomenys neskelbtini), liko gyventi tėvas A. B.. TÄ namÄ statė tėvai, jam pačiam tuo metu buvo apie 15 metų, tai jis irgi talkininkavo statant tėvų namÄ . Dar bÅ«nant gyvai motinai jis savo lėšomis 1990 m. pastatė pečių KČM, apskardino, nupirko boilerį, nupirko ir pastatė vandens siurblį.

Å iuo metu jau iÅ¡ardytas pečius , stovi kitas. Po mamos mirties 1995 m. rudenį nupirko apdailos lentelių n, jas atvežė tėvui, tėvas pats iÅ¡sikalė pirtelę lentelėmis. Po motinos mirties 1996 metais tėvas parsivedė kitÄ moterį M. T., su kuria buvo bažnytinėje santuokoje. Su ja iÅ¡gyveno apie 20 metų. T. ir tėvas atskirtai tvarkė savo piniginius reikalus. Jis duodavo pinigų po 50-100 Lt. mokesčiams sumokėti. Å iuo metu ji pasiligojusi ir gyvena pas savo vaikų. Be to davė pinigų i pasikeisti namo langus į plastikinius.

Vietoje jo 600 Lt. davė T., o jis vėliau T. Å¡iuos pinigus atidavė. Be to remdavo tėvÄ pinigais, duodavo pinigų mokesčiams sumokėti. TėvÄ lankydavo po du – tris kartus per mėnesį, remdavo tėvÄ maisto produktais ir pinigais. Jis turi savo mėsos perdirbimo įmonę, dėl to visada atveždavo tėvui mėsos. Be to surengė tėvui jubiliejaus Å¡ventę. Jis po mamos mirties paveldėjo mamos asmeninius daiktus kojinę siuvimo maÅ¡inÄ , „Singer“, knygas, pledÄ . Taip pat pirko skysto kuro namo Å¡ildymui , atvežė malkų.

Kai tėvas susirgo, lankė jį ligoninėje, be to samdė socialinę darbuotojÄ D. Ž., kad prižiÅ«rėtų tėvÄ , jai taip pat atsilygindavo mėsos produktais. Be to samdė moterį kapams prižiÅ«rėti, jai taip pat atsilygindavo mėsos produktais. Kai iÅ¡ L. sužinojo, kad tėvas pardavinėja namÄ , sunerimo, dėl to nutarė kreiptis į teismÄ dėl mamos dalies paveldėjimo. Å iuo metu tėvas yra pas M. R. Vilniuje. Mamos valia buvo kad namas nebÅ«tų parduodamas. Paskutinį kartÄ jis maždaug prieÅ¡ 6 mėnesius buvo pas tėvÄ namuose,.

Tada su broliu žolę nupjovė. Jis pripažįsta, kad tėvas jiems, vaikams padovanojo 30 ha miÅ¡ko. Jis padėjo tėvui atsiimti žemę. Be to jis pats dalį žemės iÅ¡pirko iÅ¡ R..Suinteresuotas asmuo A. B. paaiÅ¡kino, kad su A. B. pareiÅ¡kimu sutinka. Su L. B. ir V. B. pareiÅ¡kimais nesutinka. Nurodė, kad tėvas su mirusia motina iki pat jos mirties gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. PareiÅ¡kėjas A. B. jiems gyvenant kartu nuolat rÅ«pinosi sutuoktine bei bendrais namais. Jos tėvas po motinos mirties liko gyventi tuose namuose, mokėjo komunalines paslaugas bei žemės mokesčius.

Buvo atlikti kadastriniai matavimai. Broliai V. B. ir L. B. nepriėmė palikimo po mamos mirties. Ji gyveno pas tėvÄ , ji , jos vyras ir sÅ«nus M. R. lankė tėvÄ , jį slaugė, padėjo jam nudirbti Å«kio darbus, ji ir jos Å¡eima , sÅ«nus padėjo tėvui tvarkyti namus, ravėjo daržus , sodino gėles, dažė langus ir tvorÄ . Ji bendravo su tėvu, ko jam labiausiai reikia. Å iuo metu tėvas gyvena pas jos sÅ«nų M. R. yra viskuo aprÅ«pintas ir laimingas , kad neturi bÅ«ti vienas. Jos broliai teisme sako netiesÄ , jie neprisidėjo prie buvusių tėvų namų remonto, iÅ¡laikymo nemokėjo jokių mokesčių.

Jie supyko, kai sužinojo kad tėvas parašė testamentÄ jos sÅ«nui M.. Jai gėda dėl tokio brolių elgesio. Gaila tėvo nes po dalyvavimo teismo posėdyje jis susirgo, atsidÅ«rė ligoninėje. Tėvas turi mobilųjį telefonÄ , su juo visada galima susiskambinti, pakalbėti, tačiau broliai tėvo nelanko, jam net nepaskambina. Mama niekada neskaitė knygų, todėl keistai atrodo, kai broliai aiÅ¡kina,. Kad paveldėjo mamos knygas. Mama labai mylėjo gėles, ji ne knygas skaitė, o darželį ravėjo.

Mama taip pat buvo siuvėja, turėjo rankinę siuvimo maÅ¡inÄ , kuri Å¡iuo metu yra pas jÄ . Broliai meluoja, kad Vytautas iÅ¡ mamos paveldėjo kojinę siuvimo maÅ¡inÄ . Ir dar fotografijas pateikė. Mama tokios maÅ¡inos niekada neturėjo. V. taip pat meluoja , kad vežė tėvui apdailos lenteles. Netiesa. Tėvas pats turėjo stakles ir pats iÅ¡sipjaudavo kokias reikėjo lenteles. Pats iÅ¡sikalė pirtelę lentelėmis.              Suinteresuotas asmuo M. R. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti visiÅ¡kai, o pareiÅ¡kėjų L. B. ir V. B. pareiÅ¡kimus atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Parodė, kad A. B. nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Po močiutės mirties name (duomenys neskelbtini), liko gyventi senelis A. B.. Nuo mažens jis daug laiko praleido su seneliu, o nuo 2006-08-23 savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), kurioje kartu su seneliu gyveno. Jis patvirtina senelio žodžius, kad jo sÅ«nÅ«s V. ir L. retai lankė savo tėvÄ , susirenka tik per Å¡ventes ir gimtadienius, visiÅ¡kai neparemia jo finansiÅ¡kai.

Matydamas sunkiÄ senelio senatvę ir esant glaudžiam ryÅ¡iui, jis su mama A. B. ir tėvu V. R. visada padėjo A. B. tvarkytis Å«kyje bei atliko bÅ«tinus darbus, rÅ«pinosi jo sveikata. Nors ir gyvena Vilniuje dėl vykstančių statybų, bet vis tiek senelį lanko kelis kartus per savaitę, nuolat kalbasi telefonu. Senelis yra surašęs testamentÄ , kuriuo po savo mirties palieka jam visÄ turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kas L. B. ir V. B. nepatiko ir dėl to yra komplikuotas gyvenimas. Å iuo metu senelis gyvena pas jį Vilniuje.

Jis pats turi įmonę, gerai uždirba, gali pasirÅ«pinti seneliu, suteikė jam įrengtÄ kambarį, su juo bendrauja. Jam senelis atidavė savo automobilį, kurį jis restauravo ir pateikė teismui nuotraukÄ . GyvenamÄ jį namÄ senelis norim parduoti, jis padėjo seneliui įdėti skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį. Tada jo dėdės ir sužinojo apie parduodamÄ namÄ ir kreipėsi į teismÄ . L. B. visiÅ¡kai nepagrįstai ir melagingai nurodo, kad kartu su broliu V. B. po motinos mirties name darė remontÄ , t.y. pakeitė langus į plastikinius, duodavo pinigų mokesčių mokėjimui, pasirÅ«pindavo kuru namo apkÅ«renimui, 1995 m. rudenį nupirko apdailos lentelių namo vidaus apdailai, vandens siurblį ir pastatė iÅ¡plėtimo indÄ .

Jos gali patvirtinti, kad langus keitė pats senelis, vandens siurblį bei iÅ¡plėtimo indÄ Ä¯sigyti padėjo jis. Už atliktus kadastrinius matavimus sumokėjo jis kartu su seneliu. Taip pat nurodo, kad nei L. B., nei V. B. jokio pečiaus nekeitė. Esanti 2009-04-09 garantija siurbliui JP6-60H, yra neatitinkanti tikrovės, nes tokio pečiaus senelio name nėra ir nebuvo. Močiutė taip pat neturėjo kojinės siuvimo maÅ¡inos, kuriÄ teigia paveldėjęs V. B.. Močiutė turėjo sukamÄ rankinę siuvimo maÅ¡inÄ , kuri yra pas jo mamÄ A.

B..               Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad nesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė E. B. bÅ«dama gyva savo valiÄ dėl jai priklausančio turto palikimo bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi testamentu, E. B. turtas po jos mirties gali bÅ«ti paveldėtas tik pagal įstatymÄ . E. B. turi tris vaikus. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas yra ne vienintelis įstatyminis mirusiosios įpėdinis. Paveldėti visÄ mirusiosios likusį paveldimÄ turtÄ pareiÅ¡kėjas galėtų tik tuomet, jei kiti pirmos eilės įstatyminiai mirusios E. B.

įpėdiniai – jos vaikai nepriimtų palikimo ar atsisakytų nuo jo ir teismas esant teisiniam pagrindui nustatytų juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ , jog po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ faktiÅ¡kai atliko veiksmus pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, juo naudotis, juo rÅ«pintis kaip savo turtu, jį prižiÅ«rėti, mokėti mokesčius. BylÄ praÅ¡o nagrinėti jam nedalyvaujant.         Taip pat atsiliepime į V. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad V.

B. nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų praleidęs terminÄ palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. PraÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti.( b.l.43-47)             Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas nurodo, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos E. B. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinę E. B. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Jei pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus esančius byloje įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, tai jie neprieÅ¡taraus praÅ¡ymo patenkinimui.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra jų atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pareiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad sutinka, jog sprendimas bÅ«tų priimtas teismo nuožiÅ«ra. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja. Ji 2011 metais 6 mėnesius dirbo pas A. B. po 1 val. į dienÄ . Po to 2015 metais taip pat lankė A. B. namuose. Pats A. B. buvo prašęs jį lankyti Vėlaiu jai už A.

B. lankymÄ atsiskaitydavo V. B.. Jai atsidėkodavo atveždamas mėsos galinių.2015 metais nuo balandžio iki rudens pas A. B. gyveno dukra, augino ožkÄ .V. pas tėvÄ atvažiuodavo 1-2 kartus per mėnesį. L. rečiau atvažiuodavo. Duktė A. ir anÅ«kas M. atvažiuodavo per Å¡ventes tėvo aplankyti Pats A. B. buvo stiprus, pats nudirbdavo darbus, nusiÅ¡ienaudavo pievÄ . Ji vežė A. B. pas notarÄ . Notarė pasakė, kad jis pirmiau palikimÄ susitvarkyti, o tik paskui parduoti namÄ .Liudytojas R. D. parodė, kad jis gamina paminklus.

Pas jį V. B. užsakė iÅ¡skirtinį paminklÄ â€“ kryžių. Sumokėjo apie 5000 litų. AvansÄ buvo davęs 1000 litų. Pamena, kad važiavo su V. B. pasižiÅ«rėti kaip atrodo paminklas į Panevėžį. PaminklÄ jis pagamino per 2-3 mėnesius.Liudytoja G. P. parodė, kad ji yra A. B. kaimynė. Devyniolika metų gyveno per tris namus, o jau dabar 3 metai kai gyvena Å¡alia. Ji matė per tuos tris metus, kad Vytautas kokį 1 kartÄ per metus pas tėvÄ atvažiuodavo, o L. dar rečiau. Jai žinoma, kad A.

B. labai gerai dirbo medienos darbus, gerai uždirbdavo. AnÅ«kas M. dažnai lankė senelį, po keletÄ kartų į savaitę atvažiuodavo. Duktė A. gyveno pas tėvÄ , augino triuÅ¡ius, viÅ¡tas ožkÄ .Liudytojas V. R. parodė, kad jis yra A. B. vyras. Žmonos mama mirė Klaipėdoje, jis tuo metu buvo prie jos. Jis paaiÅ¡kino, kad po savo uoÅ¡vės E. B. mirties jis dažnai lankė uoÅ¡vį A. B.. Netrukus po mamos mirties pas tėvÄ A. B. iÅ¡ Klaipėdos atvažiavo pagyventi dukra, jo žmona A.

B.. Jis daug padėjo uoÅ¡viui Jis iÅ¡klojo laiptus plytelėmis, pastatė segmentus, paruošė Å«kiniame pastate vietÄ ožkai, laktas viÅ¡toms, atvežė maÅ¡inÄ malkų, jis ir jo žmona taip pat kasė darÅ¾Ä , apkarpinėjo medžius. Jis su A. B. dažnai bendraudavo, tai žino, kad jis paminklo statymui buvo davęs 3000 litų. Taip pat jo sÅ«nus M. R. dažnai lankydavosi pas senelius, o vėliau pas vienÄ senelį. Per atostogas visada gyvendavo pas senelį. Jis nėra matęs, kad V. B. arba L.

B. bÅ«tų dirbęs kokius nors darbus pas A. B.. Jie aplankydavo tėvÄ tiktai per Å¡ventes. Å iuo metu A. B. gyvena pas anÅ«kÄ M. nuosavame name, turi savo kambarį, yra gerai prižiÅ«rimas. Jis turi telefonÄ , bet kada galima jam paskambinti ir pakalbėti. Liudytojas V. T. parodė, kad jis kartu su V. B. vežė malkas iÅ¡ Panevėžio į Raseinius, V. tėvams. Kadangi V. B. turi skerdyklÄ , jis jÄ apkÅ«rena, buvo prisidaręs daug malkų, dėl to galėjo ir tėvams atvežti. Be to apie 1994 metus jis vežė V. tėvams krosninį kurÄ Ä¯ Raseinius.

Malkas vežė 1995 metais , rudenį, jau po mamos mirties. Tada jis pamena, kad V. B. pasiėmė ir vežėsi mamos siuvimo maÅ¡inÄ . Be to jis malkas vežė dar 1997 metais, 1998 metais. Kas kartÄ apie 8 kubus malkų. Vytautas jam yra sakęs, kad tėvukui reikia padėti, veždavo jam ne tik malkas, bet lankydavo, nuveždavo mėsos. Jis taip pat žino, kad V. B. pirko langus, keitė pas tėvÄ namuose. Apie tėvo padovanotÄ Å¾emę V. jis nieko nežino. Jis taip pat žino, kad Vytautas buvo suorganizavęs tėvui 90 metų jubiliejų, jis pats dalyvavo Å¡iame jubiliejuje, vedė šį renginį.

Tada daug bendravo su A. B. Jam taip pat yra žinoma, kad V. B. ir jo brolis L. B. darė remontÄ tėvo namuose.Liudytoja G. Ž. parodė, kad apie 11 metų jÄ buvo pasamdęs V. B. prižiÅ«rėti mamos kapÄ . V. nupirkdavo gėlių, ji jas pasodindavo, laistydavo. V. su ja atsiskaitydavo dažniausiai mėsos gaminiais, maždaug už 20 eurų/ mėn.. A. B. jai neteko sutikti kapuose. Yra sutikusi A., ji buvo pažadėjusi tvarkyti mamos kapÄ , tačiau nelabai tvarkė.Liudytoja V. K. parodė, kad ji yra L.

B. draugė. Jie draugauja nuo 1993 metų. Apie tai, kaip vaikai B.i dalinosi palikimÄ po mamos mirties, jai nėra žinoma, ji nedalyvavo. Tačiau žino, kad L. mamos daiktus paveldėjo – servizÄ , staltiesę, knygas. Tačiau vėliau ji vykdavo su L. pas jo tėvÄ Ä¯ Raseinius, pažinojo naujÄ A. B. žmonÄ Â T.. Jai yra žinoma, kad L. pirko dažų, važiavo pas tėvÄ Ä¯ Raseinius, dažė namo langus, tvorÄ . Taip pat V. B. nupirkdavo malkų, o L. važiuodavo jų krauti. Taip pat jai žinoma, kad L. 300 litų atidavė V.

B. už langų pakeitimÄ , laiko, kad taip L. prisidėjo prie namo iÅ¡laikymo. Be to kai nuvažiuodavo lankyti tėvo, L. tėvui visada palikdavo pinigų, kokias sumas, ji nematydavo. V. buvo suorganizavęs tėvui 90-mečio jubiliejų. Ji ir D. B. viskÄ organizavo. Dukra buvo tiktai garbės svečias, neprisidėjo. Tėvukas pasirodo gyvena su paslaptimis. Jie nežinojo, kad tėvukas namÄ pardavinėja, tiktai pamatę skelbimÄ laikraÅ¡tyje suprato. Tačiau ji iÅ¡ L. žino, kad mama pageidavo, kad namai bÅ«tų neparduoti, kad bÅ«tų iÅ¡laikyti.Liudytoja D.

B. parodė, kad ji yra V. B. žmona. Jie susituokė 1980 metais. Jai yra žinoma, kad vyro mamos laidotuves organizavo ir finansavo jos vyras V. B.. Taip pat V. B. pastatė mamai paminklÄ už 5000 litų. Tėvas davė 1000 litų paminklui. Po mamos mirties tėvas toliau gyveno tame pačiame name. Po mamos mirties buvo likęs ir kolektyvinis sodas, tačiau jį tėvukas pardavė. Kiek jai žinoma, pinigus atidavė M. R.. Taip pat ir maÅ¡inÄ M. atidavė. Po mamos mirties jie tėvÄ lankydavo kas dvi savaites, rėmė pinigais.

Jie taip pat vežė mėsÄ tėvui. Paskutiniais metais tėvas nebemėgo mėsos. Tėvas turėjo kitÄ Å¾monÄ marytę. Mokesčius jie mokėdavo per pusę. T. L., tiek V. padėjo tėvui tvarkytis namuose, dažė langus, tvorÄ . Jai žinoma, kad tėvas kai pradėjo gyventi su antra žmona, gaudavo dvi pensijas, gyveno materialiai tvirtai, jam padėti nebereikėjo. Jai taip pat žinoma, kad tėvas padovanojo vaikams miÅ¡ko. V. B. po mamos mirties rudeniop parsivežė mamos siuvimo maÅ¡inÄ , pledÄ .

Visi vaikai buvo susitarę, kad kÄ nori, tas ir pasiėmė mamos atminimui. Apie 2011 metus buvo keisti langai name. Vytautas davė 600 litų langų keitimui. Taip pat buvo jos vyras V. B. pasamdęs slaugę tėvui, atsiskaitydavo su ja mėsa. Taip pat buvo pasamdęs moterį kapams prižiÅ«rėto jai mokėjo taip pat V. B.. Ji apie metus laiko nebematė uoÅ¡vio. M. R. kažkur jį laiko. Jai yra žinoma, kad tėvas nori parduoti namÄ .A. B. pareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas.L. B. ir V. B. pareiÅ¡kimai netenkintini.IÅ¡ pateiktų byloje dokumentų matyti, kad yra pareiÅ¡kėjas A.

B. sumokėjęs 41,00 Eur žyminio mokesčio, o L. B. – 31,00 Eur žyminio mokesčio už pareiÅ¡kimų pateikimÄ (b. l. 5, 41) A. B. ir E. B. (Ž.) buvo sudarę santuokÄ (duomenys neskelbtini). (b. l. 10). Palikėja E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). (b. l. 9). A. B. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu nuo 2006-08-23 deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra ir M. R. (b. l. 11, 104). Raseinių rajono notarė Kristina Å ilkienė nurodo, kad dėl E. B. turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1 – Ä jį notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. (b. l. 12).

IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. pagal 1993-11-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2481. 2015-09-08 atlikti kadastriniai matavimai. Gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini) ir garažas UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. pagal 1976-11-28 LDT vykdomojo komiteto sprendimÄ Nr. 229, įraÅ¡as galioja nuo 1981-04-29 (b. l. 94-95, 96-97) IÅ¡ Sutarties tarp UAB ,,Valentino langai ir partneriai“ ir A.

B. matyti, kad 2011-03-17 buvo sudaryta sutartis dėl trijų langų, bendra sutarties suma 2180,00 Lt; 2010-07-08 – dėl dviejų langų, bendra kaina 1450,00 Lt. Pateikiami mokėjimo kvitai, kur dviejuose nėra galimybės nustatyti kas pasirašė, kitame matyti, kad pasirašęs asmuo A. B... (b. l. 98, 99, 100-101) pridedama kvitas už žemės mokestį 1999-01-22, mokėjo A. B. (b. l. 102). Iš žemės sklypo dovanojimo sutarties matyti, kad dovanotojas A. B. ir dovanos gavėjas V. B. 2002-09-26 sudarė sutartį, kuria A.

B. dovanojo sÅ«nui V. B. 20,00 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., sklypo vertė 140 752,00 Lt (b. l. 103) IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti karÅ¡to vandens boileris ir jo charakteristika, kieto kuro pečius ESBE, medinėm lentelėm kaltos sienos, vandens tiekimo sistema: hidroforas ir vandens siurblys VJ 10A-24H, jų charakteristikos, pagaminimo data 2013 m. (b. l. 105-110) pečiaus, skardos ir boilerių apmokėjimo kvitas. Bendra suma 637,00; kvitas iÅ¡raÅ¡ytas 1990-12-08 (b. l. 111). Pateikiamas 1995-09-12 prekių gabenimo važtaraÅ¡tis, kur nurodyta gavėjas V.

B., pakrauta adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡krovimo punkto nėra nurodoma, prekės: apdailos lentelės, kaina 96,29 Lt. (b. l. 112) IÅ¡ pateiktos garantijos matyti, kad siurbliui JP6-60H suteikta 24 mėn. garantija (b. l. 113) A. B. yra nustatyta specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2015-05-07 neterminuotam laikui (b. l. 115) IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-832-237/2016 matyti, kad į notarų biurÄ dėl E. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė ( b.l.4), iÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad E. B. mirė 1998-05-29 Klaipėdoje ( b.l.5) iÅ¡ gimimo liudijimo matyti, kad V.

B. tėvai A. B. ir E. B. ( b.l.6), iš pažymų ( b.l. 7-8) matyti, kad A. B. nuo 2015-05-07 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, iš nekilnojamojo turto registro pažymų matyti, kad A. B. vardu yra nekilnojamojo turto – namas ir žemė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 9-12), iš 2016-04-28 laikraščio skelbimo matyti, ka parduodamas gyvenamasis namas už 52 000 eur; iš mokėjimo nurodymo matyti, kad sumokėtas 41 eur žyminis mokestis ( b.l.14), iš prekių gabenimo važtaraščio ( b.l.30) matyti, kad 1995-09-12 A.

B. užsisakęs vežė iÅ¡ AB Panevėžio mediena apdailos lenteles už 96,29 Lt. , pakrovimo vieta lentpjÅ«vių 4, iÅ¡krovimo vieta nenurodyta; iÅ¡ garantijos ( b.l.31) matyti, kad siurbliui JP6-6H suteikta 24 mėn. garantija, iÅ¡siplėtimo indui 60 mėn. garantija ( data 2009-04-09) ; iÅ¡ orderio ( b.l.32) matyti, kad pirktas pečius KČM, skarda ir du boileriai, priėmė V. B. ( data 1990-12-08);IÅ¡ fotonuotraukų ( b.l.99-101) matyti, kad V. B. pateikė nuotraukas kad jis priėmęs mamos asmeninius daiktus lovatiesę, knygas ir siuvimo maÅ¡inÄ SINGER.Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Pagal 1995 m. gegužės 29 d. galiojusio Civilinio Kodekso 587 str. palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Tokie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tiek paveldėjimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 str. , tiek Å¡iuo metu galiojančio Civilinio kodekso CK 5.51 str. 1 d. akcentuojama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jei jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo.Ä®statymai įpareigoja įpėdinį, norintį priimti palikimÄ , atlikti aktyvius veiksmus – palikimÄ valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiÅ«rėti, mokėti mokesčius.            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiÅ¡kinant ir taikant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011, kasacinė byla Nr. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti Å¡ių bylų specifikÄ , kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį.

Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A.

J. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-159/2007).        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai turtÄ valdyti esmė – aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal O.

P. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų S. B. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų S. B. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-487/2010). Be to, paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z.

K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ palikėjo kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, elgesys po Å¡io daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V.

Ž. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-322/2009).IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad tik pareiÅ¡kėjas A. B. faktiÅ¡kai gyvena (duomenys neskelbtini). Kiti pareiÅ¡kėjai negyvena , nes L. B. gyvena Vilniuje, o V. B. gyvena Panevėžyje. Å is turtas nekilnojamojo turto registre registruotas A. B. vardu ir įraÅ¡as galioja nuo 1981-04-29, kai dar palikėja buvo gyva. A. B. po sutuoktinės mirties likusį turtÄ pradėjo valdyti kaip savÄ , juo disponuoja iki Å¡iol, mokėjo mokesčius, gerino namo bÅ«klę , iÅ¡kalė lentelėmis, be to sudarė antrÄ santuokÄ Â ir gyveno tame pačiame name apie 20 metų , pats sudarė sutartis dėl penkių langų pakeitimo, mokėjo už sÄ skaitas, be to atliko žemės kadastrinius matavimus.

Visi proceso dalyviai nurodė ir neginčyjo to fakto, kad po žmonos mirties likusiu kolektyviniu sodu ir automobiliu naudojosi ir disponavo vien tiktai A. B.. Dėl to pagal teismų praktikÄ pradėjus valdyti, disponuoti ar naudotis bent dalimi palikėjo turto, laikytina, kad priimtas visas palikimas.          Teismas liudytojų D. Ž., G. P. parodymų nevertina, nes jos davė parodymus apie 2011-2015 metais vykusias aplinkybes.      Teismas taip pat nevertina liudytojo R. D. parodymų, nes jie nėra susiję su bylos dalyku.

Paminklo mamos atminimui užsakymas, pastatymas ir apmokėjimas už jį nėra įrodymas , kad palikimÄ paveldėtojai priėmė, pradėdami valdyti paveldimÄ turtÄ .         V. K. ir D. B. negalėjo pateikti jokių paaiÅ¡kinimų, kaip buvo susitarta elgtis su mamos palikimu. Tačiau Å¡ios liudytojos netiesiogiai patvirtino tas aplinkybes, kad kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo V. B. ir L. B. nutarė sužinoję apie tai, kad tėvas nutarė parduoti namÄ ir padavė skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį.         PareiÅ¡kėjas L.

B. nenurodė priežasčių, kodėl palikimu pradėjo domėtis tik tuomet, kai pareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ir tik tuomet pateikė savo savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl palikimo priėmimo. Neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas su savarankiÅ¡kais reikalavimais L. B. bÅ«tų prisidėjęs prie paveldimo turto iÅ¡laikymo, kad bÅ«tų mokėjęs mokesčius. Byloje nepateikta nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo pagrindžiančio L.

B. pareiÅ¡kime nurodomus faktus. Nors suinteresuotas asmuo ir pareiÅ¡kėjas L. B. nurodė, kad padėjo tėvui iÅ¡laikyti namÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės neparemtos jokiais įrodymais. Apklaustas teisme L. B. pats pripažino, kad neprisidėjo prie turto pagerinimo ar iÅ¡laikymo. Tai, kad jis po mamos mirties kas mėnesį lankė tėvÄ , o vėliau kas 3-4 mėnesius, neįrodo, kad jis priėmė palikimÄ po mamos mirties . Taip pat tos aplinkybės, kad jis po mamos mirties pasiėmė asmeninius mamos daiktus – vazÄ , knygÄ Â ir pledÄ taip pat neįrodo, kad jis elgėsi su paveldimu turtu kaip su savo.

Tai savaime neįrodo, kad jis elgėsi kaip paveldimo turto bendraturtis, o ne tiesiog vykdė moralinę pareigÄ padėti savo tėvui .Tai yra jis buvo pasyvus kaip paveldėtojas ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su turto paveldėjimu per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.Ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiÅ¡kia ir palikimo priėmimÄ . Kaip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kasacinė byla 3K-3-403/2011).

Teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad nei L. B., nei V. B. nepriėmė palikimo po savo motinos E. B. mirties, tai yra per įstatymo numatytÄ 6 mėnesių terminÄ nesikreipė į notarÄ ir per tÄ patį laikÄ nuo palikimo atsiradimo dienos nepradėjo valdyti likusio turto kaip savo, net neturėjo ketinimų mamos palikimÄ priimti. IÅ¡ visų bylos aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjai V. B. ir L. B. tiktai dėl asmeninių nesutarimų su seserimi A. B. ir su jos sÅ«numi M. R. , tiktai dėl to, kad sužinojo , jog jų tėvas surašė testamenentÄ anÅ«kui M.

R. ir pradėjo pardavinėti namÄ , panoro priimti palikimÄ po motinos mirties. Dėl to kreipėsi su pareiÅ¡kimais į teismÄ . Tačiau Å¡ie veiksmai atlikti aiÅ¡kiai pavėluotai, nes palikimas atsirado iÅ¡ karto po E. B. mirties (duomenys neskelbtini). Teismų praktijoje paveldėtojų pasyvumas, neveikimas prilyginamas atsisakymui paveldėti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko kad V. B. ir L. B. atsisakė paveldėti savo mamos E. B. turtÄ po jos mirties (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m civilinis kodeksas.

Jis ir turi bÅ«ti taikomas . Šio kodekso 587 str. 3 d. nurodoma, kad veiskmai apie palikimo atsiradimÄ turi bÅ«ti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu Å¡is terminas praleistas, jis gali bÅ«ti teismo pratęsiamas, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos ukščiausiasi Teismas yra nurodės, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, CK 588 str. Ä®tvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, įrodinėjant kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.. teismas spręsdfamas klaiusimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo , turi įvertinti ne tiktai objektyvias aplinkybes, dėl kurių bterminas bubo praleistas, tačiau ir tai, kiek jis buvo praleistas, taip pat atsižvelgti į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys poripažintinos svarbiomis , ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turin spręsti atsižvelgiant į terminų , nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

IÅ¡nagrinėjus visus byloje surinktuas įrodymus, teismas laiko, kad V. B. nepateikė įrodymų kad paveldėjimo terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių.V. B. nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri bÅ«tų pripažinta svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimtim palikimÄ LR CPK 587 str. 3 d. nustatytas 6 mėnesių terminas buvo pakankamas palikimui priimti, jeigu įpėdinis bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, veikdamas pagal geros moralės principÄ , tinkamai iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dėl palikimo priėmimo.Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo.

Dėl to V. B. pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo netenkintinas.A. B. praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų, esant Å¡iai sÄ lygai, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustato teismas (LR CPK 445 str.).           Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 d., naginėjant civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Dėl to iÅ¡ V. B. ir L. B. priteistinos A. B. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.                                           PareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas.

                                       PareiÅ¡kėjų L. B. ir V. B. pareiÅ¡kimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti                                                     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270, 279, 444 straipsniaisnusprendžia: A. B. pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo žmonos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .L. B. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo netenkinti.V. B. pareiÅ¡kimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , netenkinti.Priteisti iÅ¡ L. B. ir V. B. po 350 ,00eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) A. B. naudai jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismÄ .

   Teisėja                                                                                                Aurelija Petkevičienė