c1aeb8d2-ac85-4e9e-a853-67d9513edded · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-116-951/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20792-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.4.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 6 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajai R. P., jos gynėjai advokatei S. B., nukentėjusiajai G.

G., nukentėjusiajam E. P., jo atstovei advokatei L. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), susituokusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 5 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. P. 2018 metų gegužės 4 dienÄ apie 9.50 val.

Å iauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodama lengvÄ jį automobilį „VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ praleisti pėsčiųjų, taip pat nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to kliudė iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį E. P., tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. P. buvo padarytas deÅ¡inio Å¡launikaulio pergÅ«brinio lūžis bei kairio žastikaulio kaklo lūžis, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu Å¡oku, kardiopulmoniniu nepakankamumu, nuo kurių 2018-06-27 12 val. 20 min.

E. P. mirė Respublikinėje Å iaulių ligoninėje. Kaltinamoji R. P. teisme kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad gegužės 4 d. jai paskambino dukrytė, pasakė, kad jai silpna, bloga. Ne pirmas kartas, kad dukrai mokykloje pasidarė blogai. Važiavo su maÅ¡ina, kad galėtų dukrÄ parsivežti namo. Nebuvo, kad labai skubėtų, lėktų. Sukosi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pristabdė, nes prie gatvės kalbėjosi močiutės. Ä®sitikino, kad jos neina per gatvę, buvo įsitikinusi, kad daugiau niekas neina per perėjÄ .

Pradėjo važiuoti. IÅ¡girdo, kaip atsitrenkė žmogus ir nukrito ant žemės. IÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, priėjo, bandė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Priėjo vyriÅ¡kis su moteriÅ¡ke, paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , nes jai buvo Å¡okas. Sulaukė greitosios. Vairavo automobilį „VW Sharan“. Automobilis priklauso jos sutuoktiniui. Nukentėjusysis ėjo iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę. Buvo Å¡one maÅ¡inų, galbÅ«t dėl to jo nepastebėjo. Buvo labai geras oras, Å¡vietė saulė, matomumas buvo geras.

Niekada nelaksto su maÅ¡ina, buvo įsitikinusi, kad nieko prie gatvės nėra. Nukentėjusysis ėjo per pačiÄ pėsčiųjų perėjÄ . Sutinka, kad dėl jos sukelto eismo įvykio nukentėjusysis mirė. Sutinka, kad pažeidė KET reikalavimus. Važiavo apie 10 val., gal Å¡iek tiek anksčiau. Ir dabar dukra skambina, kad jai silpna, bet po Å¡io įvykio jos parsivežti nebevažiuoja, o eina. Labai gaila, kad taip nutiko, atsipraÅ¡o. Dabar, kai bÅ«na Å¡alta arba vaikai bÅ«na po ligos, nuveža vaikus į bÅ«relius.

Daugiau nevairuoja. Vairuotojo pažymėjimÄ turi 20 metų. IÅ¡ karto po įvykio priėjo prie nukentėjusiojo, juo rÅ«pinosi. Ä® ligoninę pas nukentėjusįjį vykdavo, tai gali paliudyti nukentėjusioji G. G.. Mano, kad nukentėjusiojo sÅ«naus E. P. praÅ¡oma suma yra labai didelė. Galėtų sumokėti 1000-1500 Eur nukentėjusiajam. Nukentėjusysis su žuvusiu tėvu net nebendravo. Advokatė L. R. sako, kad jo neatsiprašė, tačiau tik tuomet, kai jis pateikė civilinį ieÅ¡kinį, ji sužinojo, kad E. P. ir R.

P. yra žuvusio vyro sūnūs. Draudimas atlygins dalį žalos. Galėtų sumokėti iki 1500 Eur. Dėl turtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų palieka spręsti teismui. Nedirba, turi 2 vaikus. Vaikams 9 m. ir 14 m. Vaikai moksleiviai, jie nėra neįgalūs. Su vyru susitarė, kad jis dirbs, o ji rūpinsis vaikais, namais. Vyras dirba užsienyje, grįžta retai. Su vyru yra santuokoje. Su vyru kartu negyvena, jis skiria pinigus jų pragyvenimui. Skiriamos sumos būna skirtingos, skiria tiek, kiek gali.

BÅ«na per mėnesį 400-600 Eur. FinansiÅ¡kai dar padeda močiutė. Ji tik už vaikus gauna paÅ¡alpas. Kito turto neturi. Vyras turtÄ užrašė ant jos, nes jo paties nebuvo Lietuvoje. Dabar vyras gailisi, kad užrašė turtÄ jos vardu, nes ten buvo jo tėvo palikimas. Dabar gaunasi, kad vyro brolio ir paties vyro turtas yra registruotas jos vardu. Jai priklauso dalis žemės sklypo. Tiksliai visko nežino, važiavo tik dokumentus pasiraÅ¡yti. Vėliau turtÄ turėjo perraÅ¡yti vyro ir jo brolio vardu, tačiau taip ir nesusitvarkė.

Nežino, kas yra R. M.. Dar yra sodo sklypas su namu, čia vyro turtas, jį įgijo santuokoje. Ji darbo biržoje nesiregistruoja. Buvo susitikusi su nukentėjusiuoju ligoninėje, jis buvo sÄ moningas. Po įvykio jis sakė, kad jam viskas gerai, nori eiti namo. Kai nuvyko į ligoninę, ji jo atsiprašė, sakė, kad jam bus viskas gerai. Kompensacijos sumokėti neteko, sumokėjo tik 100 Eur už įtvarÄ . Nukentėjusiojo atsiprašė, sakė, kad viskas bus gerai, tai suprato, kad jai atleido. Kalbos apie pinigus nebuvo, nekalbėjo, kad patyrė kažkokiÄ Å¾alÄ .

Yra susitarimas su vyru, kad ji nedirba, o jis juos išlaikys. Ji yra darbinga, sveika. G. G. ir nukentėjusysis E. P. buvo geri žmonės. Ji daug kartų buvo ligoninėje. Laidotuvėse nebuvo, tik šermenyse. Visada galvojo, kad močiutės sūnūs yra ir E. P. sūnūs. Mano, kad G. G. buvo E. P. žmona, jos pačios neklausė. Neklausė, ar jie dar turi bendrų vaikų. Manė, kad sūnūs yra tie, kurie rūpinosi E. P.. Šermenyse matė G. G. sūnus, anūkus. E. P. sūnus E. P. šermenyse nebuvo, kiek žino, jis atvyko tik likus valandai iki laidotuvių.

Taip sakė G. G. Å¡eima. Apie E. P. ir R. P. sužinojo tik tuomet, kai pateikė civilinį ieÅ¡kinį. Å ermenyse R. P. irgi nebuvo, bent jau jo nesutiko. JÄ pasikvietė tyrėja, ikiteisminio tyrimo eigoje sužinojo apie civilinį ieÅ¡kinį. Tyrėja paklausė, ar žino, kad yra žuvusiojo sÅ«nÅ«s. Manė, kad kalba apie močiutės sÅ«nus. Paskambino močiutei ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad dar yra E. P. sÅ«nÅ«s. Å ermenyse nebuvo kada kalbėtis, močiutė irgi buvo Å¡oke. Močiutė nenuslėpė, kad yra E. P. sÅ«nÅ«s. IÅ¡ tyrėjos sužinojo, kad yra civilinis ieÅ¡kinys.

Paskambino močiutei, nes manė, kad močiutės sūnūs pateikė civilinį ieškinį, bet tuomet močiutė pasakė, kad E. P. turi tikrus du sūnus. Manė, kad tie sūnūs, kurie rūpinosi juo ligoninėje, ir yra tikri sūnūs. Kai sužinojo, kad yra sūnūs, susižinojo telefono numerį, penktadienį bandė kelis kartus paskambinti E. P., bet jis neatsiliepė. Šeštadienį vėl skambino iš vaiko telefono, bet vėl neatsiliepė. E. P. telefono numerį davė močiutė.

Pareiškimo santuokos nutraukimui nepadavė, laukia, kol baigsis teismas. Supranta, kad santuokos nutraukimo metu E. P. bus jos kreditorius. Buvo tikra, kad nieko nebuvo prie perėjos. Vairuodama telefonu nekalba. Tuo metu net nesureikšmino, kad močiutės pavardė kitokia nei nukentėjusiojo. Labai skaudu, kai prisimena įvykį. Labai gailisi, kad taip nutiko. Buvo įsitikinusi, kad nieko perėjoje nebuvo. Kai lankė nukentėjusįjį ligoninėje, jis buvo šiltas, šypsojosi, sakė, kad viskas bus gerai.

Kai paguldė į reanimacijÄ , nebelankė. Jam pablogėjo sveikata dėl komplikacijų. Komplikacijos buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl lūžusios kojos. Jos mama jai padeda, t. y. vienintelis artimas žmogus, kurį turi. Dažnai lankosi pas mamÄ , kasdien bendrauja. Sutiktų, kad mama už jÄ laiduotų, mama jai yra autoritetas. Jos mama neturi teisių, bet supratimÄ apie vairavimÄ turi. Nuolat pastebi kliÅ«tis, jÄ perspėja. Ji greitai niekada nevažiuoja. Ä®vykio metu jos automobilis apgadintas nebuvo.

Buvo tik pradėjusi važiuoti. Vienoje perėjos pusėje kalbėjosi močiutės, todėl buvo sustojusi. Didelio smÅ«gio nebuvo. Nukentėjusioji G. G. dėl civilinio ieÅ¡kinio teisme parodė, kad palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡omÄ sumÄ praÅ¡o priteisti tik iÅ¡ draudimo bendrovės. Kaltinamoji tikrai lankė E. P., žiÅ«rėjo jį, skambinosi, dalyvavo laidotuvėse, neturi nei pusės žodžio. Du mėnesius kasdien lankėsi ligoninėje, kaltinamoji matė jos sÅ«nus, anÅ«kus.

VienÄ kartÄ E. P. sÅ«nus E. P. buvo atvykęs pas tėvÄ , dėl to kaltinamoji jo ir nematė. Kasdien kaltinamoji skambindavo, klausdavo, kaip E. P. jaučiasi. Marti kasdien padėdavo jai reanimacijoje, anÅ«kai lankė savaitgaliais. Jos vaikai palaikė, lankė, žiÅ«rėjo, padėjo. Ä®sÅ«nis R. P. gyvena Å iauliuose, bet nei karto nebuvo atėjęs į ligoninę. Neturėjo jokios paramos, parama buvo tik iÅ¡ jos Å¡eimos, kuri mylėjo E. P. ir jį gerbė. Gaila kaltinamosios, ji kasdien klausinėjo, kaip senelio sveikata, suprantama, kad ji labai gailėjosi.

Du mėnesius kasdien vaikščioti į ligoninę buvo sunku. Po įvykio jos pareiga buvo bÅ«ti prie E. P. ligoninėje, o sÅ«nus tokios pareigos nematė. Su E. P. kartu iÅ¡gyveno 18 metų, 7 metus buvo susituokę. Draudimo kompanija atlygino 1124 Eur už laidotuves. Iki įvykio vyras daug metų sirgo artritu. Kartais vaikščiodavo su vienu ramentu ar lazdele. Ä®vykio metu vyras buvo su alkÅ«niniu ramentu, nes ėjo į parduotuvę. Kasdien eidavo pasivaikščioti, kad pramankÅ¡tinti kojÄ . Ligoninėje su juo kalbėjo.

Kadangi jis neparėjo namo, ruošėsi jam skambinti, bet jis pats paskambino. Pasakė, kad namo nepareis, nes yra ligoninėje. Tuoj pat nulėkė į ligoninę, gal po 20 minučių atvažiavo kaltinamoji su vyru. E. P. kalbėjo sÄ moningai, petys jau buvo atstatytas, tik koja neoperuota. Vyrui reikėjo įtvaro, kaltinamoji sumokėjo už įtvarÄ . Su vyru apie žalos atlyginimÄ nekalbėjo, nesitikėjo, kad taip gausis. Nežinojo, kad draudimas kažkÄ moka. Galvoje buvo, kad viskas bus gerai, pasveiks.

Prasidėjo komplikacijos. Kai sublogėdavo sveikata, daug padėdavo anÅ«kas (E. P. sÅ«nus) su žmona. Ä® kapines važiuodavo, jÄ nuveždavo. Kiek teismas priteis, tiek ir bus gerai. PraÅ¡o didžiausios sumos, bet palieka teismui spręsti. NepraÅ¡o priteisti bÅ«tent 5000 Eur, kiek teismas priteis, tiek ir užteks. Jos marti dirba draudimo bendrovėje. Po įvykio nebuvo minties domėtis, kiek moka draudimo bendrovė. Po laidotuvių jos sveikata pablogėjo, pasidarė blogai su kraujo spaudimu, Å¡irdimi, turi daug ligų.

Jai 82 metai. Nepamena, kada su E. P. susituokė. Po santuokos pasiliko savo pavardę, nes tokia pavardė jos vaikų. E. P. slėpė jų santuokÄ nuo savo vaikų. Ligoninėje apie papasakojimÄ vaikams apie santuokÄ nekalbėjo. Ligoninėje surašė testamentÄ , viskÄ apkalbėjo. Neteko žmogaus, draugo, sutuoktinio. E. P. buvo geras, teisingas, atsakingas žmogus. Po vyro mirties viskÄ paveldėjo. E. P. apie tai, kad tėvas papuolė į avarijÄ , pranešė ji. Nuolat praneÅ¡davo jam apie tėvo sveikatos bÅ«klę.

E. P. vienÄ kartÄ per du mėnesius buvo atvykęs aplankyti tėvo, tuo metu buvo su drauge ir vaikais. E. P. leisti pas jÄ pernakvoti neprašė. Anksčiau atvažiuodavo ir pernakvodavo, o šį kartÄ neprašė. Jis turėjo pats praÅ¡yti, ne ji juo turėjo pasirÅ«pinti. Å iauliuose buvo jo mama, sÅ«nus, brolis. Ne jos reikalas, kad E. P. nežinojo, kad ji yra jo tėvo sutuoktinė. E. P. pinigų neskaičiuoja, patys žiÅ«rėjo, kaip iÅ¡gyventi, juk yra pensininkai. Kaltinamoji jai asmeniÅ¡kai neturtinės žalos nepadarė.

Jai gaila buvusio vyro, bet gaila ir kaltinamosios, nes tai nelaimingas atsitikimas. E. P. pasakojo, kad jį kliudė, jis nuvirto, sustojo jaunas vaikinas, užstatė gatvėje maÅ¡inÄ , iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Nesakė, ar jis buvo nublokÅ¡tas toli. Sakė, kad eidamas per gatvę, apsižiÅ«rėjo. Nesakė, kad vairuotoja buvo neatidi, lakstė. Kaltinamoji atsiprašė, verkė, E. P. sakė, kad viskas bus gerai. Likti vienai labai sunku. 18 metų labai gerai sutarė, tokio žmogaus reikia paieÅ¡koti.

Salėje yra jos marti, dukros neturi. Marti jÄ nuolat lydi. Pas jÄ E. P. sudaužė kompiuterį, sukonfliktavo su žmona ir buvo iÅ¡kviesta policija. Tėvas, brolis niekaip jo nenuramino, E. P. sumušė žmonÄ , dėl to buvo iÅ¡kviesta policija. Jei sÅ«nus bÅ«tų bendravęs su tėvu, bÅ«tų viskÄ Å¾inojęs. E. P. sakydavo, kad „tik nenumirk pirma tu, nes kas mane žiÅ«rės“. Kodėl per metus E. P. neatvyko pas tėvÄ . Paskambindavo vėlai vakare, E. P. sakydavo „sÅ«nau, leisk man ilsėtis, eik ir tu ilsėtis“.

Per 18 metų daug ko matė. Jei sÅ«nus bÅ«tų auksinis, viskÄ bÅ«tų žinojęs. Vyras buvo sakęs: „tu nespėsi manęs užkasti, kai mano sÅ«nus ateis tave krapÅ¡tyti iÅ¡ buto“, dėl to buvo viskas suraÅ¡yta. E. P. nuteikinėja savo sÅ«nų prieÅ¡ jÄ , kad pas jÄ važinėja. Kas čia blogo, kad anÅ«kas nuveža jÄ Ä¯ kapus. E. P. ligos senos, Å¡irdies ritmas seniai išėjęs, nereikia kaltinti, kad dėl tėvo laidotuvių sveikata paÅ¡lijo. E. P. nuolat skambino, nepriskambino, tai skambino jo draugei.

Nereikia sakyti, kad jis nedirba. Jis dirbantis, nereikia nuteikti, kad skolinosi pinigų kelionei. Ji su vyru ligoniai, pensijos nedidelės, iÅ¡ kur jam galėjo padėti, kam reikia tokius dalykus sakyti, jog yra didelės finansinės paramos netektis. Kodėl E. P. nepaklausė jos, ar turi už kÄ tėvÄ palaidoti, kodėl jos vaikai turėjo padėti. Nukentėjusysis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl civilinio ieÅ¡kinio teisme parodė, kad palaiko civilinį ieÅ¡kinį 100 proc. Turtinę žalÄ sudaro tai, kad, kai jam pranešė, jog mirė tėvas, o laidotuvės turėjo bÅ«ti rytojaus dienÄ , skubėjo kiek įmanoma, kad gautų pinigų kurui.

Neprivažiavus Å iaulių, sugedo maÅ¡ina. Pasiskambino į servisÄ , pasakė, kad, jei važiuos lėtai, tikslÄ privažiuos. Atvyko likus valandai iki laidotuvių. MaÅ¡inos variklis sudegė. Po laidotuvių iÅ¡kvietė draudimo bendrovę, kad pargabentų maÅ¡inÄ Ä¯ KaunÄ . SÅ«nus juos vežiojo į geležinkelio, autobusų stotį. Nebuvo nei traukinio, nei autobuso į KaunÄ . Brolis prižiÅ«ri neįgaliÄ motinÄ , nėra kur prisiglausti. SÅ«nus gyvena pas jo buvusiÄ Å¾monÄ , ten tikrai neapsistos.

Traukiniu vyko iki KaiÅ¡iadorių, po to persėdo į kitÄ traukinį, kad pasiektų KaunÄ , nes nebuvo tiesioginio traukinio. Turtinę žalÄ sudaro maÅ¡inos remontas, traukinio bilietai, nes, jei nebÅ«tų skubėję, maÅ¡ina nebÅ«tų sugedusi. Ne nuo jam priklausančių aplinkybių patyrė iÅ¡laidas. Kaltinamoji turi du vaikus. Jis turi dvi dukras, kurios praÅ¡o važiuoti pas žilÄ senelį. Bet jo pajamos yra 60 Eur. Po laidotuvių vaikai verkė 2 dienas, vedė pas psichologus, nes pats nebesugebėjo nuraminti.

Neteko pagrindinio žmogaus, kuris buvo jo rėmėjas. G. G. bÅ«davo kitame kambaryje, o jis su tėvu bendraudavo kompiuteriu kitame kambaryje. Tėvas tiek finansiÅ¡kai, tiek moraliÅ¡kai jį rėmė. Tėvas vestuvėms dovanojo jam 500 Eur, sakė, kad pasislėpė nuo G. G.. Tėvas buvo geriausias draugas, apie viskÄ galėjo kalbėtis. Galėjo ir milijono papraÅ¡yti, tai jo konstitucinė teisė. Su tėvu bendraudavo pagal galimybes telefonu, „Skype“ programa. Bendraudavo bent kartÄ per savaitę.

Visų pirma, tai buvo tėvas, antroje vietoje, buvo kaip draugas, o trečia, kad jį dvasiÅ¡kai ir moraliÅ¡kai paremdavo. Jo visos ligos yra iÅ¡ tėvo paveldėtos, kalbėdavo apie vaistus, konsultuodavosi su juo. Ä®vykus nelaimei, G. G. paskambindavo jo sugyventinei V. M.. Visas žinias gaudavo iÅ¡ jos. Kadangi viskÄ Å¾inojo iÅ¡ V. M., tai pats dažnai neskambino. G.G. skambino, tik nežino, kiek kartų. Nuo vaikystės tėtis mokino groti instrumentais, žaisti domino, Å¡aÅ¡kėmis. Å ie pomėgiai iÅ¡liko iki Å¡iol.

Po tėvo mirties nebesiklauso muzikos, nebegroja, jam sunku bendrauti, nebemato tolimesnės ateities. Su tėvu per metus susitikdavo daug kartų, kai dar buvo gyva močiutė, važiuodavo prie ežerų, prie jūros. Prieš metus išėjo iš sugyventinės, stengėsi išgyventi, į Šiaulius atvažiuodavo 2-3 kartus per metus, nes tolimas kelias. Kai gyveno geriau, lankydavo dažniau, tėvas atvažiuodavo pas jį. Rūpinosi jo sveikata, tėvas irgi rūpinosi jo sveikata. Su tėvu kalbėdavo kitame kambaryje, kad netrukdyti G.

G., nes tėvas jos privengdavo. Apie jų santuokÄ nežinojo, sužinojo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ tyrėjos. Sakė, kad santuoka sudaryta 2012 metais. G. visada žinojo kaip G.. Yra pas jÄ su tėvu buvęs. Su tėvo antrÄ ja žmona santykiai buvo normalÅ«s. G. G. yra trečioji tėvo žmona. Santykiai su G. G. buvo normalÅ«s, galimybių bendrauti, nakvoti pas tėvÄ nebuvo. Kai atvykdavo į Å iaulius, ji iÅ¡veždavo tėvÄ Ä¯ Kelmę, neva į svečius. Jei pasilikdavo nakčiai, kitÄ dienÄ G.

G. replikuodavo dėl jo pasilikimo. Tėvui buvo žinoma jo finansinė situacija, kad invalidumÄ gauna 124 Eur. Tėvas gaudavo apie 400 Eur. Du kartus tėvo yra prašęs paskolinti pinigų, bet Å¡iaip tėvas iÅ¡ balso suprasdavo, kad jis pinigų neturi. Kasdien iÅ¡geria apie 10 tablečių. Per mėnesį iÅ¡leidžia 70 Eur vaistams, o gauna 124 Eur. Likus dviems dienoms iki tėvo mirties paskambino G.G., pasakė, kad tėvas mirs. Jam užėjo depresija, bandė atimti sau gyvybę. Pateko į psichiatrinę ligoninę.

Ä®skaita psichiatrinėje ligoninėje jam trukdo gauti darbÄ , iÅ¡silaikyti teises. Po praeito posėdžio gavo darbÄ , bet dar negavo pirmos algos. Ä® teismÄ atvyko autobusu už skolintus pinigus. Atlyginimas bus minimalus. Dirba nuo 7.30 val. iki 22.00 val. Sunkiai ilgai iÅ¡dirbs, nes reikia neÅ¡ioti paletes, dėlioti prekes, ne tik apsaugos darbuotojo darbas. 50 proc. nedarbingumas yra visa jo gyvenimo prasmė. Jei neiÅ¡gertų bent dviejų tablečių iÅ¡ dienos tablečių skaičiaus, atsidurtų ligoninėje.

Serga nuo 18 metų Bekterevo liga, tuo metu jam suteikė 2 grupės neįgalumÄ . Jam diagnozuota stuburo osteochondrozė, po traumų iÅ¡sivysčiusios ligos, sÄ narių ligos, astma, hipertoninė liga. Po tėvo mirties buvo nervinis iÅ¡sekimas, prasidėjo nervinė astma. Astma buvo žiedadulkėms, bet po tėvo netekties atsirado nervinė astma. Po tėvo mirties atsirado aritmija. Apie jo sveikatos bÅ«klę tėvui buvo žinoma. Nežino, ar G. G. žinojo apie jo sveikatos bÅ«klę. Sumokėtus 400 Eur iÅ¡minusuoja iÅ¡ 30000 Eur neturtinės žalos. 678 Eur yra praÅ¡oma turtinė žala, o neturtinė žala lieka 29600 Eur.

IÅ¡sakė norÄ , kad visos bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų priteistos. Reikia klausti advokatės, kokios yra bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsisako praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl sunkios materialinės padėties negalėjo atvykti pas tėvÄ tiek kartų, kiek norėjo. Nuo 18 metų geria vaistus įvairioms ligoms gydyti. Už vaistus mokėdavo pats. Dėl sveikatos nebedirba su individualia veikla. Yra nedarbingumo lygio nustatymo pažyma, taip pat yra sveikatos pažyma, kurioje nurodyta, kokių darbų negali dirbti.

Yra 50 proc. nedarbingas. Jam nuo 2012 metų yra nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Tėvo sveikata nebuvo gera. Tėvas buvo neįgalus, jie gyveno dviese, abu gavo pensijas, tai tėvas iš savo pensijos jį rėmė finansiškai. Buvo, kad ir jis tėvui nusiųsdavo pinigų, kai gyveno normaliai su antra žmona. Bet taip buvo seniai. Anksčiau buvo bendraujantis, kompanijos siela, grodavo, vaidindavo. Dabar po tėvo mirties yra užsidaręs, vienišas, nenori bendrauti, nes nebeturi kam pasiguosti, su kuo pakalbėti.

Su tėvu kalbėjosi apie viskÄ . Tėvas bijodavo G. G.. Nėra buvę, kad jam bÅ«tų iÅ¡kviesta policija dėl įvykusio konflikto tarp jo ir tėvo. To konflikto metu tėvas jo nepagyrė, bet jis suprato, kodėl taip nutiko. Antroji žmona gyveno pas jo tėvÄ , lankė universitetÄ ir buvo jam neiÅ¡tikima. Važiuojant į laidotuves, sugedo jo vaikų mamos automobilis. Byloje yra dokumentai dėl automobilio remonto. Jei nebÅ«tų buvę laidotuvių, nebÅ«tų niekur važiavęs, nebÅ«tų sugedęs automobilis.

Teismo praÅ¡o tenkinti patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį pilnoje apimtyje. Gali praÅ¡yti milijono, bet situacijÄ vertina adekvačiai. Neteko paties artimiausio žmogaus. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad yra R. P. sutuoktinis. Sutinka bÅ«tų apklaustas. Santuokoje su R. P. gyvena 17 metų. Turi 9 metų dukrÄ ir 14 metų sÅ«nų. Vaikai gyvena su mama. Jo darbas susijęs su Rusija, dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs. Jis rÅ«pinasi Å¡eimos iÅ¡laikymu, žmona nedirba, rÅ«pinasi vaikais. Rusijoje dirba apie 20 metų.

Maskvoje bÅ«na 1-1,5 mėn., Lietuvoje bÅ«na apie savaitę. Kai sužinojo apie įvykį, buvo Lietuvoje. R. jam paskambino, pasakė, kad padarė eismo įvykį, klausė kÄ daryti. Labai pergyveno. Sakė, kad kviestų policijÄ ir lauktų. Kartu su žmona tÄ pačiÄ dienÄ ligoninėje lankė nukentėjusįjį. Buvo kartu palatoje. Žmogus buvo sÄ moningas, kalbėjo, R. jo atsiprašė. Žmogus nusiÅ¡ypsojo, elgėsi normaliai, pakalbėjo, prieÅ¡iÅ¡kumo nebuvo. Tikėjosi, kad jis pasveiks.

Kol buvo Lietuvoje, R. dar kelis kartus važiavo į ligoninę. R. dėl to, kas įvyko, iÅ¡gyvena, verkia, pergyvena, stresuoja. R. visada praÅ¡ydavo, kad jis vairuotų, jai vairavimas nepatinka. Ä® mokyklÄ , bÅ«relius vaikus vežioja ji, bet yra atsargi. Pasakojo, kad važiavo, prieÅ¡ akis iÅ¡niro žmogus, nesuvokė, iÅ¡ kur jis. Greitis nebuvo didelis. SÅ«nus lanko krepÅ¡inį, treniruotės vyksta vakarais, tamsiu paros metu, todėl vežioja į treniruotes. Dukra lanko Å¡okių bÅ«relį, treniruotės taip pat vakarais, tad reikia nuvežti.

Kai bÅ«na Lietuvoje, veža jis. Å eimÄ jis visiÅ¡kai iÅ¡laiko. Kažkaip pasispaustų, jei atsirastų turtiniai įpareigojimai. Kai buvo ligoninėje, kalbos apie žalos atlyginimÄ nebuvo. Reikėjo pirkti įtvarÄ , davė 100 Eur. Su nukentėjusiuoju jis nekalbėjo. RuoÅ¡iasi nutraukti santuokÄ . Žino, kad taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Namo dalis palikta jo tėvo, o sklypÄ pirko jis. (duomenys neskelbtini) statinys yra jo tėvo palikimas. Jis turi butÄ Å iauliuose. Yra du automobiliai, įgyti santuokoje.

Nutraukus santuokÄ , jam niekas nepasikeistų. Gaila, kad taip nutiko. AtsipraÅ¡o nukentėjusiųjų. Apklausta kaip galima laiduotoja V. K. teisme parodė, kad yra kaltinamosios mama. Sutinka bÅ«ti apklausta. Palaiko praÅ¡ymÄ perduoti dukrÄ jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Mano, kad bÅ«tų tinkama laiduotoja. Žino, kad dukra vairavo. Ji labai gailisi. Dukra niekada nevažiuodavo greitai. Jai pasidarė blogai su sveikata, atvažiuoja pas jÄ , rÅ«pinasi. Žino, kad dukra partrenkė žmogų. Dukra daug metų vairuoja.

PrieÅ¡ 18 metų įgijo vairuotojo pažymėjimÄ . Visada važiuodavo atsargiai, yra rÅ«pestinga. Dukra vežioja vaikus į bÅ«relius, mokyklÄ . 7 metai vyras gyvena Maskvoje, į LietuvÄ atvyksta, rÅ«pinasi vaikais. Kai vyras grįžta, pabÅ«na pas vaikus, nežino, ar gyvena su dukra. IÅ¡ esmės dukra viena gyvena su vaikais. PrižiÅ«rės dukrÄ , kad daugiau taip nebÅ«tų. Dukra jos klauso. Jos dažnai bendrauja. Jos lankosi viena pas kitÄ , visi kur nors važiuoja. Pati teisės vairuoti neturi.

Yra neteista, nebausta, nedirba, nes prižiÅ«ri mamÄ . Anksčiau dirbo siuvėja. Psichiatrijos įskaitoje nėra. Jos sveikata gera. PrižiÅ«rės dukrÄ , kai važiuos, kontroliuos jÄ . Niekada taip nėra buvę, visada atsargiai vairuoja. Dukra yra santuokoje su R. P.. Jie kartu negyvena. PraÅ¡ymÄ laidavimui surašė advokatė. NeiÅ¡aiÅ¡kino apie laidavimÄ su užstatu ir be užstato. Ji turi namÄ . Automobilio neturi. Ä®sipareigojimų kreditoriui neturi. Stengsis su dukra kartu visur važiuoti. Žino, kad dukrai gali bÅ«ti atimtos teisės. Jos mamai nustatytas nuolatinės globos poreikis.

Ji yra paskirta globėja. Po įvykio su dukra kalbėjo, labai pergyvena, verkia, stresuoja. Dar yra viena dukra, ji gyvena Londone. Artimesnis ryÅ¡ys su R. P.. Dukra vienÄ kartÄ mokėjo baudÄ už KET pažeidimÄ . Dukra pati vairuoja nuolat, jÄ su jos mama vežioja, yra paslaugi. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių.

Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Nukentėjusysis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡ių metų gegužės 4 dienÄ , tai buvo penktadienis, apie 10 val. jis iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)", esančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Priėjęs prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties parduotuve, jis apsidairė, pažiÅ«rėjo į kairę, po to į deÅ¡inę.

Nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)" pusės važiavo automobilis, kuris nesustojo prieÅ¡ perėjÄ . Kadangi daugiau jokių važiuojančių automobilių jis nematė, jis pradėjo eiti per perėjÄ . Kad jam bÅ«tų drÄ siau, jis eidavo pasiremdamas ramentu. Eidamas per perėjÄ jis iÅ¡girdo stabdžių cypimÄ , pasisuko ir pamatė automobilį. Jis instinktyviai bandė saugoti kojÄ , krisdamas vertėsi ir nukrito maždaug ant gatvės vidurio linijos. Krisdamas bandė saugoti galvÄ , kad jos nesusitrenktų.

Kažkas iÅ¡kvietė pagalbÄ , jį iÅ¡vežė į ligoninę. Ä® ligoninę jo aplankyti buvo atėjusi jį partrenkusio automobilio vairuotoja, ji jo atsiprašė, sakė, kad jo nepastebėjo (1 t., b. l. 36-38). Nukentėjusioji G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo E. P., kuris mirė ligoninėje po įvykusios avarijos, žmona. Kai E. P. iÅ¡ karto papuolė į ligoninę, ji su juo bendravo, jis pasakė, kad nuo PC „(duomenys neskelbtini)" matė atvažiuojantį automobilį, kurį praleido, o kitas automobilis, kuris iÅ¡sisuko iÅ¡ kitos gatvės nuo PC „(duomenys neskelbtini)", jį partrenkė.

Kaip sakė E. P., jis jau buvo beveik spėjęs pereiti visÄ gatvę, trÅ«ko tik kelių pėdų iki perėjos pabaigos. E. P. avarijos metu ėjo su vienu ramentu, jį laikydavo deÅ¡inėje rankoje. Jį naudojo dėl pusiausvyros, jam buvo nustatytas sÄ narių artritas ir jam su ramentu buvo lengviau vaikščioti. Avarijos metu E. P. lūžo deÅ¡inė koja virÅ¡ kelio ir iÅ¡niro kairys petys. Pradžioje jis buvo gydomas traumatologiniame skyriuje, tačiau dėl gulėjimo jam prasidėjo plaučių uždegimas.

Tada buvo iÅ¡kviesta plaučių gydytoja, buvo nuspręsta, kad tada skubiau reikia gydyti plaučius nei kojÄ . Tačiau 2018-06-27 E. P. mirė, gydytojai sakė, kad plaučių uždegimas yra pasekmė dėl kojos lūžio. Dėl avarijos ji kreipėsi į draudimÄ dėl žalos atlyginimo, kol kas draudimo iÅ¡mokos negavo. E. P. turėjo vienÄ sÅ«nų E. P. ir įsÅ«nį R. P., ar jie kreipsis dėl žalos atlyginimo, ji nežino, už juos pasakyti negali. Avarijos kaltininkė dalyvavo laidotuvėse, atsiprašė dėl jos sukeltos avarijos, ji taip pat E. P. lankė ir ligoninėje.

Jei draudimas atlygins žalÄ , civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡ (1 t., b. l. 44-45). Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo E. P. sÅ«nus. Jam apie įvykusiÄ avarijÄ pranešė brolis E. P.. Tada pasakė, kad tėvÄ , jam einant per pėsčiųjų perėjÄ , partrenkė automobilis. Kaip sakė, tėvas ėjo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, kad tėvas visiÅ¡kai buvo nekaltas. Pradžioje brolis pasakė, kad tėvo neteko, nes sužalojimai buvo dideli, bet tėvas mirė ne iÅ¡ karto, vėliau.

Tėvas buvo patyręs kojos ir rankos traumas, buvo daromos operacijos, tačiau dėl operacijų ir nusilpusio organizmo tėvui įvyko komplikacija - plaučių uždegimas ir jis mirė. Per tėvo laidotuves matė, kad buvo atvažiavusi avarijos kaltininkė, tačiau ji su juo nebendravo, priėjusi prie jo asmeniÅ¡kai atsipraÅ¡yti nebuvo, o daugiau jos nematė. Dėl avarijos jis neteko savo tėvo, patyrė iÅ¡gyvenimus - moralinę žalÄ . Teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį jam iÅ¡aiÅ¡kinta (1 t., b. l. 49-50).

Nukentėjusysis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo E. P. sÅ«nus. Apie 2018-05-04 įvykusiÄ avarijÄ , kurios metu nukentėjo jo tėvas, jis sužinojo iÅ¡ tėvo žmonos G. (G. G.). Tada žinojo, kad tėvas papuolė į ligoninę, jį lankė, jis gulėjo ir reanimacijoje. Jis patyrė kojos ir rankos sužalojimus, kaip žino, dėl operacijų iÅ¡seko jo organizmas, įvyko komplikacija į plaučius ir jis mirė. Žino, kad tėvas buvo partrenktas jam einant per gatvę, per pėsčiųjų perėjÄ , jis ėjo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, tai sužinojo iÅ¡ aplinkinių.

Kai jį lankė ligoninėje, jo apie avarijÄ neklausinėjo, nenorėjo jo skaudinti, kelti blogus prisiminimus. Su avarijos kaltininke jis asmeniÅ¡kai nebendravo, jos nematė. Dėl avarijos jis neteko tėvo, o jo trys vaikai neteko senelio, dėl to tiek jis, tiek jo vaikai labai iÅ¡gyvena. Teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį jam iÅ¡aiÅ¡kinta (1 t., b. l. 54-55). Liudytojas R. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienÄ dienÄ , tikslios datos neprisimena, jis Å iauliuose automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo PC „(duomenys neskelbtini)" pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis matė, kaip iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais, iÅ¡ parkavimo vietos nuo kelkraščio link PC „Akro(duomenys neskelbtini)polis" pajudėjo automobilis.

Automobilis važiavo tikrai negreitai. Jis matė, kaip per pėsčiųjų perėjÄ link parduotuvės pradėjo eiti senukas, pasiremdamas lazda. Moteris, važiuojanti prieÅ¡prieÅ¡ais, to einančio senuko nepastebėjo ir jį kliudė (moteris važiuodama buvo nusukusi galvÄ ir kelio nestebėjo). Ji sustojo dar ant pėsčiųjų perėjos, o senukÄ nubloÅ¡kė ant kelio. Jis sustojo, iÅ¡lipo. Moteris buvo pasimetusi, paprašė paskambinti ir iÅ¡kviesti pagalbÄ . IÅ¡ pradžių senelis dar sakė, kad jam nieko nėra ir jis eis, tačiau jis jam keltis neleido (1 t., b. l. 90-91).

IÅ¡ 2018-06-28 medicininio mirties liudijimo matyti, kad E. P. mirė VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje 2018-06-27 (1 t., b. l. 104). IÅ¡ 2018-05-04 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog apžiÅ«rėta įvykio vieta ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Sharan", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 9-24). IÅ¡ 2018-05-04 nutarimo matyti, kad automobilis „VW Sharan", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intas R.

P. (1 t., b. l. 111-112). Iš specialisto išvados Nr. M 401/2018(04) matyti, kad:

1. E. P. mirtis įvyko nuo dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio bei kairio žastikaulio kaklo lūžio, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu.

2. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis, E. P. mirė (duomenys neskelbtini).

3. Mirusiojo kÅ«ne rasti sužalojimai: deÅ¡inio Å¡launikaulio pergÅ«brinis lūžis, kairio žastikaulio kaklo lūžis, poodinė kraujosruva kairiame petyje, odos nubrozdinimai abiejuose rieÅ¡uose. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais pavirÅ¡iais, vienmomentiÅ¡kai. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-05-04. DeÅ¡inio Å¡launikaulio pergÅ«brinio lūžis bei kairio žastikaulio kaklo lūžis, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu Å¡oku, kardiopulmoniniu nepakankamumu, sÄ lygojusiais E. P. mirtį, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. Visi sužalojimai E. P. galėjo būti padaryti vienu metu.

5. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu.

6. E. P. mirtis įvyko nuo dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio bei kairio žastikaulio kaklo lūžio, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu.

7. Tikėtina, kad pirminis trauminis poveikis nukentėjusiajam buvo suduotas judančia transporto priemone. Nėra teismo medicininių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kaip nukentėjusysis buvo pasisukęs į transporto priemonę, į kuriÄ kÅ«no sritį ir kokiame aukÅ¡tyje nuo padų buvo suduotas pirminis smÅ«gis. Sužalojimai galėjo gautis griÅ«vant po kontakto su automobiliu.

8. Tikėtina, kad pirminio trauminio poveikio pasekoje E. P. buvo vertikalioje kūno padėtyje. Nėra teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar E. P. įvykio metu judėjo ir kaip buvo pasisukęs į transporto priemonę. 9. 2018-05-04 10 val. 55 min. E. P. tikrinimo alkotesterio rezultatas 0,00 promilės. Nėra teismo medicininių duomenų, ar buvo tirtas E. P. kraujas etilo alkoholiui nustatyti (1 t., b. l. 105-106). Iš 2018-09-07 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas H.

D. paaiÅ¡kino, jog E. P. mirtis įvyko nuo deÅ¡inio Å¡launikaulio pergÅ«brinio lūžio bei kairio žastikaulio kaklo lūžio, patirtų 2018-05-04 eismo įvykio metu, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir sepsiniu Å¡oku, kardiopulmoniniu nepakankamumu (1 t., b. l. 108-110). Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios R. P. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pati kaltinamoji, duodama paaiÅ¡kinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas liudytojas R.

Å ., tiesiogiai matęs daromÄ nusikaltimÄ , bei nukentėjusieji - E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), G. G., iÅ¡ dalies ir R. P., taip pat patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog R. P., vairuodama lengvÄ jį automobilį „VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, ir dėl to artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ praleisti pėsčiųjų, taip pat nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) buvo padarytas deÅ¡inio Å¡launikaulio pergÅ«brinio lūžis bei kairio žastikaulio kaklo lūžis, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu Å¡oku, kardiopulmoniniu nepakankamumu, nuo kurių (duomenys neskelbtini) E. P. ligoninėje mirė, jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamoji atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.). R. P. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamÄ veikÄ , nusikalto bÅ«dama neteista (1 t., b. l. 160), administracine tvarka buvo bausta praeityje vienÄ kartÄ , galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 161), nedirbanti (1 t., b. l. 164).

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. P. prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti (2 t., b. l. 50-51). LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d.). Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjant bylÄ teisme, buvo gautas kaltinamosios motinos V. K. praÅ¡ymas perduoti jai R. P. pagal laidavimÄ (2 t., b. l. 48-49). Tuo pačiu teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl laiduotojos tinkamumo. Tinkamo laiduotojo kriterijai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: [...] pagal LR BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali bÅ«ti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį turintis galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. IÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-86-895/2015).

Kaip rodo bylos medžiaga, V. K. yra kaltinamosios motina, padeda kaltinamajai auginti vaikus, yra neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 70-71), nedirbanti, prižiÅ«rinti savo senyvo amžiaus motinÄ . Be to, tiek kaltinamoji, tiek V. K. teismui patvirtino, kad jos dažnai bendrauja, labai gerai sutaria. Tokios aplinkybės rodo, kad V. K. gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai. Aplinkybė, kad V. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinama kaip esminė, kuri rodytų, kad ji neverta teismo pasitikėjimo ir negali bÅ«ti pripažinta tinkama laiduotoja.

Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme bÅ«simam laiduotojui net ir tokio tipo bylose nėra keliamas reikalavimas turėti teisę vairuoti transporto priemones. Todėl teismas, atsižvelgęs į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai, daro iÅ¡vadÄ , jog V. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Pasisakydamas dėl kitų LR BK 40 str. įtvirtintų sÄ lygų, teismas pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. P. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, ji yra neteista, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu taip pat nėra pradėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaip jau buvo konstatuota, ji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamÄ veikÄ bei atlygino dalį dėl nusikalstamos veikos atsiradusios žalos, sumokėdama E. P. 400 Eur.

Kas rodo, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų bei visiÅ¡kai atlygins padarytÄ Å¾alÄ , todėl taikytinas LR BK 40 straipsnis ir R. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymÄ , jÄ perduodant V. K. atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato. Å iuo atveju užstatas neskirtinas įvertinus tiek kaltinamosios asmenybę, jos elgesį po nusikaltimo įvykdymo (atsiprašė nukentėjusiųjų, gailėjosi, lankė nukentėjusįjį E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) ligoninėje, tiek ir laiduotojos V.

K. asmenybę bei jos turtinę padėtį. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, vienintelė bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinųjų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Ji pažeidė KET ir jos padarytas KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, kurio metu E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Padaryta veika susijusi su Å¡iurkščiu KET nesilaikymu: kaltinamoji nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ praleisti pėsčiojo, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti ir todėl kliudė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį, kuris dėl Å¡io įvykio žuvo, t. y. kilo sunkÅ«s, nepataisomi padariniai.

Skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra pataisyti asmenį, taip pat apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti keliÄ toliau pažeidinėti KET. Atitinkamai siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio KET pažeidimų nusveria asmens patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad Å¡ie nepatogumai atsirado dėl paties asmens neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamoji R. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , į tai, kad kaltinamoji R.

P. yra neteista, teisę vairuoti transporto priemones turi beveik 19 metų, ir per šį laikotarpį tik 2014-04-20 buvo suraÅ¡ytas vienas protokolas su administraciniu nurodymu už KET pažeidimÄ dėl greičio virÅ¡ijimo, taip pat į tai, kad kaltinamoji R. P. turi du mažamečius vaikus, kuriuos vežioja į mokyklÄ ir bÅ«relius, jos vyras su ja negyvena, nes iÅ¡vykęs į RusijÄ (2 t., b. l. 57), kitų artimųjų, turinčių vairuotojo pažymėjimÄ , neturi, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vienerių metų laikotarpiui.

Kas teismo nuomone, neabejotinai turės taisomÄ jį poveikį kaltinamajai, nes padės suvokti Å¡ios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokiÄ teisę turinčio asmens atsakomybę. Å iuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti kaltinamÄ jÄ nusveria jos patiriamus nepatogumus. Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga taikyti ir kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę - įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kadangi padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., R.

P. skirtina 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Tačiau gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau Å¡ios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalÄ padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalÄ padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai.

Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalÄ padariusiam asmeniui taikomas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla kitu pagrindu – iÅ¡ draudimo sutarties. Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačiÄ draudimo sutartį. BÅ«tent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokiÄ Å¾alÄ ir kokia apimtimi atlygina draudikas.

Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia nukentėjusiajam iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs, t. y. atsakingas už žalÄ asmuo. Vadovaujantis įvykio metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Jeigu padarytos žalos sumos virÅ¡ija minėtas ribas, likusiÄ dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58-62). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. P. pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 678,80 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 97-103). Patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro traukinio bilietai (50,80 Eur), nes jam su Å¡eima reikėjo iÅ¡ Kauno vykti į tėvo Å¡ermenis Å iauliuose.

KitÄ dienÄ (laidotuvių dienÄ ) kelionės metu sugedo jo Å¡eimos automobilis „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo jis buvo atvykęs į tėvo laidotuves, o jo tvarkymas kainavo 628 Eur, todėl viso jis patyrė 678,80 Eur turtinę žalÄ . Turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius:

1) jos yra priverstinės, 2) jos yra bÅ«tinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar iÅ¡laidos atitinka Å¡iuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Kaip matyti, Å¡iuo atveju nukentėjusysis E. P. praÅ¡o priteisti 50,80 Eur turtinės žalos už patirtas iÅ¡laidas keliaujant traukiniu į tėvo Å¡ermenis. Ä®vertinęs visas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl kelionės traukiniu į tėvo Å¡ermenis, yra pagrįsti, nes buvo tiesiogiai įtakoti eismo įvykio, kurio metu žuvo E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), ir dėl kurio nukentėjusysis, kaip žuvusio sÅ«nus, turėjo dalyvauti tėvo Å¡ermenyse.

Todėl Å¡i suma priteistina nukentėjusiojo E. P. naudai iÅ¡ draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“. Tuo tarpu dėl praÅ¡ymo priteisti 628 Eur turtinės žalos atlyginimo teismas nesutinka. Pagrįsdamas praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , nukentėjusysis nurodė, kad sugedus automobiliui, kuriuo jis vyko į tėvo laidotuves, jis patyrė 628 Eur iÅ¡laidų už automobilio remontÄ . Tačiau Å¡iuo atveju pastebėtina, jog automobilio gedimas nebuvo sÄ lygotas kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, kas reiÅ¡kia, jog praÅ¡oma priteisti 628 Eur suma nepatenka į LR CK 6.249 str. 1 d. suformuluotÄ turtinės žalos sampratÄ .

Dar daugiau, kaip rodo nukentėjusiojo pateikta 2018-07-05 sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 00994, 628 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo ne nukentėjusysis E. P., o V. M.. Esant tokioms aplinkybėms, E. P. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 628 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismo posėdžio metu pagrįsdamas praÅ¡omÄ priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis nurodė, kad tėvo netektis jam sukėlė didelį stresÄ , baimę dėl ateities, jis patyrė dvasinį sukrėtimÄ .

Tėvas jam buvo didelė moralinė ir materialinė parama. Å is įvykis palietė visÄ jo Å¡eimÄ , o ypatingai jo dukras, kurioms jo tėvas buvo mylimas senelis, o jo mirtis joms sukėlė psichologinį ir emocinį Å¡okÄ . Jo paties dvasinė bÅ«sena laikui bėgant negerėja, todėl mano, kad neigiami iÅ¡gyvenimai jį persekios visÄ likusį gyvenimÄ . Po įvykio jis tapo apatiÅ¡kas, mažiau bendrauja su draugais ir artimaisiais, negali rasti jokio užsiėmimo ar veiklos, kuri keltų džiaugsmÄ .

Dėl eismo įvykio jis patyrė vieÅ¡Ä pažeminimÄ bei reputacijos pablogėjimÄ , kaltinamoji jo neatsiprašė, nepasiÅ«lė jokios finansinės paramos laidojant tėvÄ . Jis buvo labai artimas su tėvu, tėvas buvo jam finansinė atrama, visada padėdavo dėl pragyvenimo. Todėl netekęs jo, jis patyrė neturtinę žalÄ . Nukentėjusioji G. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 91). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė dvasiniu sukrėtimu, sveikatos pablogėjimu, emocine depresija.

Jos dvasinis ryÅ¡ys su sutuoktiniu visuomet buvo artimas, jie vienas kitu rÅ«pinosi, kartu pragyveno 18 metų, iÅ¡ kurių 7 metus santuokoje. Žuvus E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), ji liko viena, neteko žmogaus, kuris bÅ«tų arti jos ir jÄ paremtų tiek dvasiÅ¡kai, tiek teikdamas pagalbÄ savo darbu. Todėl prašė iÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, draudimo bendrovė nukentėjusiajai G.

G. atlygino patirtÄ turtinę žalÄ , t. y. atlygino 176,63 Eur gydymo iÅ¡laidų bei padengė 952,57 Eur laidojimo iÅ¡laidų (1 t., b. l. 125), todėl nukentėjusioji byloje civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiÅ¡kė. Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Dėl ieÅ¡kovo teisės į pinigines sumas už neturtinę žalÄ turėtų bÅ«ti nusprendžiama atsižvelgiant į faktinį ieÅ¡kovÄ ir žuvusįjį siejusių santykių pobÅ«dį. Priteisiamos sumos turi bÅ«ti teisingos. Tai reiÅ¡kia, kad jos turi bÅ«ti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalÄ paskirties.

IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal nusikalstamos veikos sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobÅ«džio padarinius ir jų Å¡velnėjimo perspektyvÄ , ar vertinant žuvusiojo ir ieÅ¡kovo buvusio tarpusavio ryÅ¡io glaudumÄ . Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryÅ¡ys. Piniginių sumų už neturtinę žalÄ paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktÄ ir iÅ¡reiÅ¡kiant jam pagarbÄ bei užuojautÄ .

Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalÄ priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo iÅ¡eities taÅ¡kas turi bÅ«ti teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieÅ¡kovui individualiai. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas. Nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iÅ¡ viso nuo 10 000 iki 90 000 eurų neturtinės žalos.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017).

Priteistinos sumos priklauso nuo LR CK 6.250 straipsnyje iÅ¡vardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų buvusio santykio su žuvusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017). Å iuo atveju sutiktina, kad tiek E. P., tiek G. G. patyrė neturinę žalÄ . Bylos aplinkybės liudija, kad dėl prarasto artimo žmogaus (tėvo) nukentėjusiajam E. P. yra padaryta neturtinė žala, asmens paaiÅ¡kinimai, medicininiai dokumentai pagrindžia ir tai, kad E. P. skaudžiai iÅ¡gyveno tėvo netektį, kaip teigė posėdžio metu, sužinojus, kad tėvas mirs, jam užėjo depresija, bandė atimti sau gyvybę, buvo patekęs į psichiatrinę ligoninę, po tėvo mirties buvo nervinis iÅ¡sekimas, prasidėjo nervinė astma, po tėvo mirties atsirado ir aritmija.

Be to, pateikti dokumentai liudija ir tai, kad nukentėjusysis E. P. jau ir iki tėvo mirties turėjo rimtų sveikatos problemų, jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas. Nors teismo posėdžio metu E. P. teigė, kad žuvus jo tėvui, jis kartu neteko ir savo materialinės paramos, tačiau šiuo atveju nesutiktina, kad šis kriterijus gali būti lemiamas sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Paminėtina, kad žuvusysis buvo pensininkas, kaip teigė nukentėjusioji G. G., jos miręs sutuoktinis neteikdavo jokios finansinės paramos savo sūnui, nes jie patys, būdami pensininkai, to daryti negalėjo.

Kartu pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis E. P. teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tokiÄ aplinkybę, pripažindamas tik tai, kad vienÄ kartÄ vestuvių proga iÅ¡ tėvo buvo gavęs 500 Eur. Kartu pastebėtina ir tai, kad žuvusysis, bÅ«damas pensininkas, pagal LR CK nuostatas neturėjo jokios pareigos teikti iÅ¡laikymÄ savo pilnamečiam sÅ«nui E. P.. Å iuo atveju teismas, spręsdamas dėl E. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ne tik į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir didelį stresÄ dėl artimo žmogaus (tėvo) netekties, nukentėjusiojo ryšį su žuvusiuoju (kartu negyveno, matydavosi vos keletÄ kartų per metus), įvertina ir tai, kad įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam gulint ligoninėje, E. P. juo nesirÅ«pino, kai tuo tarpu kaltinamoji beveik kasdien eidavo į ligoninę, domėjosi žuvusiojo sveikatos bÅ«kle, stengėsi teikti pagalbÄ , atsižvelgia į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrÄ pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas, į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybė – svarbÄ , kaltinamosios Å¡eiminę (susituokusi, auginanti du mažamečius vaikus) ir turtinę (darbinga, niekur nedirbanti, iÅ¡laikoma vyro) padėtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje nustatyta, jog kaltinamoji R. P. nesilaikė KET reikalavimų, Å¡iurkščiai pažeidė KET, dėl padarytos veikos žuvo vienas žmogus, tačiau, kita vertus, ji vairavo blaivi, leistino greičio virÅ¡ijimas nenustatytas, iÅ¡kart po įvykio kaltinamoji kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , rÅ«pinosi velioniu, atsiprašė jo bei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

Dar daugiau, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, nepaisant kaltinamosios padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad ji realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuota tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-177-696/2015). Todėl nustatant žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudÅ«s bÅ«tų, sureikÅ¡minimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Ä®vertindamas iÅ¡dėstytas reikÅ¡mingas aplinkybes neturtinės žalos dydžio nustatymui, siekdamas nukentėjusiųjų E. P. ir G. G. bei civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamosios interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, atlygintos žalos dydį (400 Eur), teismas mažina E. P. reikalaujamos atlyginti (30000 Eur) neturtinės žalos dydį ir kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajam E. P. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 12 000 Eur, iÅ¡ jų 2500 Eur nukentėjusiojo naudai priteisiant iÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir 9500 Eur iÅ¡ kaltinamosios R.

P.. Teismas taip pat sutinka ir su tuo, kad nukentėjusiajai G. G. dėl įvykio buvo padaryta neturtinė žala. Kaip teigė pati nukentėjusioji, su E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) ji pragyveno 18 metų, iÅ¡ kurių 7 metus santuokoje, po įvykio ji neteko žmogaus, draugo, sutuoktinio, likti vienai jai labai sunku, todėl akivaizdu, kad juos siejo dvasinis ir emocinis ryÅ¡ys. G. G. nurodė, kad po įvykio jai pablogėjo sveikata, be to, liko viena, nebeturi Å¡alia žmogaus, kuris jÄ paremtų. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusios duotų parodymų, E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) buvo jai labai svarbus ir artimas.

Savo patirtÄ neturtinę žalÄ G. G. įvertino 5000 Eur. Å iuo atveju teismas, spręsdamas dėl G. G. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ne tik į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl artimo žmogaus (sutuoktinio) netekties, nukentėjusiosios ryšį su žuvusiuoju (kartu gyveno, gerai sutarė, vienas kitam buvo atrama), įvertina ir tai, kad įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam gulint ligoninėje, G. G. juo rÅ«pinosi, stengėsi kasdien teikti visokeriopÄ pagalbÄ , atsižvelgia į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu žuvusiojo sutuoktiniui priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur), Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrÄ pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas, į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybė – svarbÄ , kaltinamosios Å¡eiminę (susituokusi, auginanti du mažamečius vaikus) ir turtinę (darbinga, niekur nedirbanti, iÅ¡laikoma vyro) padėtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Todėl, esant iÅ¡dėstytoms reikÅ¡mingoms aplinkybėms neturtinės žalos dydžio nustatymui, nukentėjusiosios G. G. praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma bÅ«tų pagrįsta, tačiau siekiant nukentėjusiųjų E. P. ir G. G. bei civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus bei nukentėjusiosios reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ atlyginti priteisiamÄ neturtinės žalos sumÄ tik iÅ¡ draudimo kompanijos, o iÅ¡ kaltinamosios priteisimo atsisakant, įvertinus, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 5000 Eur, o nukentėjusiųjų, kuriems Å¡i suma dalintina, yra du, teismas mažina G.

G. reikalaujamos atlyginti (5000 Eur) neturtinės žalos dydį iki 2500 Eur, priteisiant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis E. P., teikdamas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti jo naudai proceso iÅ¡laidas. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į notarÄ dėl įgaliojimo suraÅ¡ymo, todėl patyrė 26,01 Eur notaro iÅ¡laidas, ir 1,17 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas (2 t., b. l. 102, 105). Bylinėjimosi iÅ¡laidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas LR BPK 103 straipsnyje.

Pagal LR BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. P. kreipėsi į notarÄ , kad Å¡is suraÅ¡ytų jo atstovei advokatei įgaliojimÄ , kurį jis paÅ¡tu iÅ¡siuntė Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir tokiu bÅ«du patyrė viso 27,18 Eur proceso iÅ¡laidų. Teismas sprendžia, kad Å¡ias iÅ¡laidas E. P. patyrė dėl R.

P. sukelto eismo įvykio, dėl to jos turi bÅ«ti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamosios R. P.. Ikiteisminio tyrimo metu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2018-10-29 nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. turtui, apribojant nuosavybės teises nekilnojamiems daiktams: 1/2 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 688/1856 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ ir uždraudžiant valdyti, disponuoti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, Å«kinį poveikį) Å¡iuo turtu, bet paliekant teisę naudotis Å¡iuo turtu.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas iÅ¡ kaltinamosios R. P. priteisė atlyginti 9500 Eur neturtinę žalÄ nukentėjusiojo E. P. naudai, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-06, nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. turtui, apribojant nuosavybės teises nekilnojamiems daiktams - žemės sklypui su statiniais, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): 688/1856 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ ir uždraudžiant valdyti, disponuoti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, Å«kinį poveikį) Å¡iuo turtu, bet paliekant teisę naudotis Å¡iuo turtu.

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikant iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. Turto saugotoja paskiriant R. P.. Daiktinis įrodymas – automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grÄ Å¾intas R. P., paliktinas R. P. neribotai nuosavybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ R.

P. atžvilgiu nutraukti. R. P. perduoti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R.

P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL (300 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti R. P., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai V. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl 678,80 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajam E. P. 50,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajam E. P. 2500 Eur bei iš R. P. priteisti nukentėjusiajam E. P. 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2500 Eur nukentėjusiajai G.

G. neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti E. P. patirtas 27,18 Eur notaro ir paÅ¡to iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios R. P. E. P. naudai 27,18 Eur. Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-06, nustatyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ R. P. turtui, apribojant nuosavybės teises nekilnojamiems daiktams - žemės sklypui su statiniais, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): 688/1856 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 pastato, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ ir uždraudžiant valdyti, disponuoti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, Å«kinį poveikį) Å¡iuo turtu, bet paliekant teisę naudotis Å¡iuo turtu.

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ taikyti iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusiajam E. P. atlyginimo. Turto saugotoja paskirti R. P.. Nuosprendžio nuoraÅ¡Ä nedelsiant iÅ¡siųsti turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Daiktinį įrodymÄ â€“ automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grÄ Å¾intas R. P., palikti R. P. neribotai nuosavybei. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Jakubėnienė