c1ad8cda-ca5a-4aca-9244-0c2d1125aae2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinės bylos Nr. 2-2027/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo GailiÅ«no ir Egidijaus Žironoteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų V. N. ir S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-5825-178/2011 pagal ieÅ¡kovų V.

N. ir S. J. ieÅ¡kinį atsakovams G. M. ir A. P. dėl įsiskolinimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos pagal paslaugų sutartį priteisimo.Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumas.IeÅ¡kovai V. N. ir S. J. 2011 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardo teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 199 494,72 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai atlygintinai prižiÅ«rėjo ir treniravo keturis atsakovų žirgus. Nuo 2007 m. birželio 25 d. iki 2011 m. kovo 2 d. atsakovų naudai buvo atlikta darbų, įskaitant bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas, už 275 094,72 Lt. 2011 m. kovo 2 d. dėl nuolatinio atsakovų delsimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovai nutraukė sutartis ir grÄ Å¾ino žirgus atsakovams. Atsakovai už sutarčių vykdymÄ sumokėjo 75 600 Lt ir liko skolingi 199 494, 72 Lt. Kadangi atsakovai nesumokėjo dalies atlyginimo už jiems suteiktas paslaugas, Å¡i dalis yra iÅ¡ atsakovų priteistina.Reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovai taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ .

Nurodė, kad atsakovai neatsiskaito ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad sužinoję apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovai bandys paslėpti ar perleisti turimÄ turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Konstatavo, jog ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė tik tai, kad atsakovai neatsiskaito ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kinio suma yra didelė ir kad dėl to atsakovai gali slėpti ar perleisti savo turtÄ , tačiau jokių kitų motyvų, o tuo labiau įrodymų, dėl ko reikėtų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė.

Nurodė, kad vien tai, jog ieÅ¡kinys yra dėl didelės sumos savaime dar nesuponuoja besÄ lygiÅ¡ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti vertinama kitų aplinkybių kontekste. Tuo tarpu įrodymų ar bent įtikinamų argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad atsakovai slėps savo turtÄ , nėra pateikta. Teismas pažymėjo, kad vengimas ilgÄ laikÄ atsiskaityti negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes priežastys, kodėl neatsiskaitoma, gali bÅ«ti labai įvairios, jos vertinamos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ Â argumentai IeÅ¡kovai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ ieÅ¡kinio sumai. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos.

IeÅ¡kovų reikalaujama suma – 199 494,72 Lt yra labai didelė, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai neužtikrino galimo sprendimo vykdymo atsakovų turto areÅ¡tu.Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ieÅ¡kinio materialinio reikalavimo. Todėl atsakovų vengimo atsiskaityti motyvai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės.Byloje yra daugiau įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumÄ . Prie ieÅ¡kinio yra pridėtas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio akivaizdu, kad atsakovai jau dabar turi finansinių problemų, neleidžiančių jiems sumokėti skolÄ ieÅ¡kovams.

Kita su ieÅ¡kiniu pateikta korespondencija taip pat parodo atsakovų tendencingÄ vengimÄ atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas. Todėl yra tikėtina, kad nuo ieÅ¡kinio padavimo iki galimai palankaus ieÅ¡kovams teismo sprendimo pateikimo vykdyti atsakovai bandys iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo, perleisdami jų turimÄ nuosavybę.              Atsakovai G. M. ir A. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tuo, jog prezumpcija, kad, esant didelės sumos ieÅ¡kinio reikalavimui, turi bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nėra absoliuti.

Taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Atsakovės G. M. vardu nekilnojamojo turto vertė yra 3 243 303 Lt, o atsakovo A. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas sudaro 81 296 Lt. Tokiu bÅ«du bendra atsakovų kartu turimo nekilnojamojo turto vertė yra 3 324 599 Lt. Taigi ieÅ¡kinio suma sudaro 6 proc. atsakovų turimo nekilnojamojo turto vertės, todėl net ir tuo atveju, jei teismo sprendimas bÅ«tų palankus ieÅ¡kovams, nėra grėsmės, kad jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymo pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovais patrauktų dviejų fizinių asmenų.Teisė į teisminę gynybÄ , kuriÄ garantuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ .

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti.

Atsakovai atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pateikdami duomenis, įrodančius jų gerÄ turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali bÅ«ti duomenys iÅ¡ viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan. Tuo atveju, kai ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ dviejų atsakovais patrauktų fizinių asmenų beveik du Å¡imtus tÅ«kstančių litų, laikoma, kad tokia suma yra didelė.

Atsakovai teismui paduotame procesiniame dokumente gali pateikti anksčiau nurodytus duomenis apie savo labai gerÄ turtinę padėtį, kad paneigtų didelės sumos prezumpcijÄ ir tokiu bÅ«du įrodytų, jog teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nėra. Vien atsakovų ar vieno iÅ¡ jų, jeigu atsakovai byloje patraukti kaip solidarÅ«s bendraskoliai, didelės vertės nekilnojamojo turto turėjimo nuosavybės teise faktas savaime nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė neegzistuoja.

Kai atsakovų nurodytam nekilnojamajam turtui nustatyti daiktinių teisių apsunkinimai (pavyzdžiui, hipoteka) ar areštas, galimybės disponuoti šiuo turtu yra apribotos. Kai turtui nustatyta hipoteka, esminę reikšmę turi jo rinkos vertė, turto likvidumas bei prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo užtikrinimui nustatyta hipoteka, dydis. Jeigu atsakovas (atsakovai) nepateikė duomenų apie likusių prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymas užtikrintas hipoteka, dydį, o iš viešajame registre esančių įrašų matyti, jog turtas yra įkeistas, šis turtas, net jei jo vertė ir labai didelė, nelaikomas tuo turtu, kuriuo gali būti užtikrintas ieškovui (ieškovams) galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas.

Tuomet, kai atsakovo nurodytam nekilnojamajam turtui nėra nustatyta hipoteka, o jo bendra vertė kelis kartus virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ , tačiau galimybės disponuoti Å¡iuo turtu yra apribotos dėl tam tikrų ypatumų (pavyzdžiui, dalinė nuosavybė, Å¡eimos turtas ir pan.), teismas gali taikyti turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę jeigu įvertinus pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus bei pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus galima manyti, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, o atsakovai galėtų vengti įvykdyti šį sprendimÄ .Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai V.

N. ir S. J. pareiÅ¡kė atsakovams A. P. ir jo dukrai G. M., kaip solidariems bendraskoliams, ieÅ¡kinį dėl 199 494,72 Lt priteisimo. IeÅ¡kinys grindžiamas atsakovų neteisėtais veiksmais, konkrečiai – atlygintinės paslaugų teikimo sutarties nevykdymu. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovai 2007 m. perdavė ieÅ¡kovams keturis sportinius žirgus priežiÅ«rai. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie rÅ«pinosi, iÅ¡laikė žirgus bei jų palikuonis, rengė žirgus varžyboms. Anot ieÅ¡kovų, iki 2011 m. jie patyrė iÅ¡laidų už žirgų bei jų palikuonių (kumeliukų) priežiÅ«rÄ 275 094,72 Lt sumai, tačiau atsakovai sumokėjo tik dalį Å¡ios sumos, nuolatos vengė vykdyti sutartines prievoles.

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovai sugrÄ Å¾ino atsakovams žirgus, taip pat ir jų palikuonis. IÅ¡dėstytas aplinkybes ieÅ¡kovai įrodinėja paslaugų ir iÅ¡laidų sÄ raÅ¡ais, Å¡alių susiraÅ¡inėjimu elektronine forma, sutartimi dėl kumeliukų priežiÅ«ros, kvitais, sÄ skaitomis, mokėjimo pavedimais, kitais dokumentais (b.l. 1-31). Kolegijos nuomone, Å¡ie duomenys pagrindžia, kad ieÅ¡kinys dėl didelės sumos priteisimo pagal iÅ¡dėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus gali bÅ«ti patenkintas.

Atsakovai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateikė duomenis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie turimus nekilnojamojo turto objektus – sklypus ir statinius. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodyta, kad bendra atsakovei G. M. nuosavybės teise priklausančio turto vidutinė rinkos vertė sudaro 3 243 303 Lt, o atsakovui A. P. – 81 296 Lt (b.l. 39-40). IÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų matyti, kad atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso 16,5 ha žemės sklypas, esantis Molėtų r., Laumikonių k., kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2007 m. balandžio 27 d. atliktÄ masinį įvertinimÄ sudaro 60 028 Lt bei kartu su D.

P. nuosavybės teise priklauso 11,65 ha žemės sklypas, esantis Molėtų r., Laumikonių k., kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. atliktÄ masinį įvertinimÄ sudaro 44 916 Lt. Abu sklypai yra iÅ¡nuomoti D. P. iki 2021 m. gegužės 1 d. (b.l. 62-66). Atsakovė G. M. nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartis 2009-2011 m. įgijo kelis žemės sklypus bei ant jų esančius statinius (3,05 ha ir 2,7 ha žemės sklypus, esančius Molėtų r., Žalktynės k.; 3 ha žemės sklypÄ su statiniais Molėtų r., Žalktynės k. 14; 0,87 ha žemės sklypÄ su statiniais Molėtų r., Žalktynės k. 13).

Šiems sklypams bei ant jų pastatytiems statiniams nustatyta hipoteka, duomenų apie likusius vykdyti prievolinius įsipareigojimus nepateikta. Atsakovei G. M. nuosavybės teise kartu su M. M. taip pat priklauso administracinės patalpos su parduotuve adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiam turtui, kuris įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatyta hipoteka, duomenų apie likusius vykdyti prievolinius įsipareigojimus taip pat nepateikta (b.l. 54-55). Vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei G.

M. ir kuriam nėra nustatyta hipoteka – 0,0716 ha žemės sklypas ir ant jo pastatytas 587,98 kv. m. gyvenamasis namas bei kiemo statiniai. Pagal 2009 m. spalio 14 d. atlikto vidutinės rinkos vertės nustatymo masinio įvertinimo duomenis šis sklypas įvertintas 1 109 000 Lt, o namas – 2 299 000 Lt, kiemo statiniai – 14 600 Lt. Tačiau G. M. nuosavybės teise priklauso ½ sklypo bei ¾ gyvenamojo namo. Be to, G. M. nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis įregistruota kaip šeimos turtas, o tai reiškia, kad galimybės disponuoti tokiu turtu yra apsunkintos (CK 3.84 – 3.86 str.).

Taigi nors atsakovų vardu ir yra įregistruoti keli nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vertė kelis kartus virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ , tačiau Å¡iam turtui arba nustatyta hipoteka (ir nepateikta duomenų apie likusius vykdyti įsipareigojimus) arba nustatyti kiti apsunkinimai, dėl kurių gali bÅ«ti sudėtinga turto priverstinio likvidavimo procedÅ«ra (bendroji nuosavybė, Å¡eimos turtas, nuoma) bei mažesnė turto pardavimo kaina, nei nurodyta anksčiau atliktuose masinio įvertinimo dokumentuose.

Pagal atsakovų pateiktus duomenis turto, kuris būtų likvidus ir kuriam nebūtų nustatyta apsunkinimų disponuoti juo, vertė neviršija ieškinio sumos.                  Pirmosios instancijos teismas, netinkamai preliminariai įvertinęs ieškovų pareikštus reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes bei įrodymus, nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su ieškinio didele suma. Atsakovų pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teismui iš esmės nepaneigė ieškinio didelės sumos prezumpcijos.

Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovų praÅ¡ymas areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ , nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, t. y. 199 494, 72 Lt, tenkintinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p.). Apie nutarties priėmimÄ informuojamas Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 3 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovų V. N. ir S. J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. IeÅ¡kovų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 199 494,72 Lt (vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt devynių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt keturių litų septyniasdeÅ¡imt dviejų centų) sumai areÅ¡tuoti atsakovams G.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant šį turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į turtÄ , mažinti areÅ¡tuoto turto vertę, paliekant teisę Å¡iuo turtu naudotis; nesant ar nepakankant reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo G. M. ir A. P. nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areÅ¡tuoti atsakovų turtines teises ar lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 199 494,72 Lt sumos, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovais.Pavesti surasti ir apraÅ¡yti atsakovų G.

M. ir A. P. turtÄ ieÅ¡kovų V. N. ir S. J. pasirinktam antstoliui.Nutarties nuoraÅ¡us iÅ¡siųsti Å¡alims bei Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai. Teisėjai                                                                         ArtÅ«ras Driukas                      Algirdas GailiÅ«nas                                                                              Egidijus Žironas