Legislator Case Law & Legislation
c1ad0e80-8a6d-40fa-8bb0-811a9a69ab2e AI generated

c1ad0e80-8a6d-40fa-8bb0-811a9a69ab2e · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number c1ad0e80-8a6d-40fa-8bb0-811a9a69ab2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2853-644/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00599-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.; 74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei D. J. ir atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų atstovui S. Å . , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

c1ad0e80-8a6d-40fa-8bb0-811a9a69ab2e · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Keywords

AI generated
weekly commuter allowance deferred daily allowance deferral of pension rest period repayment of short-time compensation duration of incapacity
AI generated
bbab4b32-98d7-44d6-9610-48fdd6a3c0ee
                                                                                                                   Byla Nr. T-167-305/2017Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00438-2013-3Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.10.1 (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2017 m. spalio 13 d. Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, Probacijos tarnybos atstovei L.
b50be6d2-29fe-465d-a14d-bcbd397ed695
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
797184ce-274b-43f6-87fa-5a6386a27a8d
NUTARIMASAdministracinė byla Nr.
9412dd02-f7c6-4d60-98fb-2b51a3356dec
NHKHGJHYHUKJKIO)OByla Nr. T-182-333/2014Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.11.5 ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 9 d.Alytus              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja V. S., sekretoriaujant L. J., dalyvaujant prokurorui I. V., probacijos tarnybos atstovui R. Å . teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus teikimÄ dėl nuteistajam R. M. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pakeitimo ir n u s t a t ė :
47b82806-50ca-4711-85d3-d483c51e91e3
praÅ¡ymÄ atsakovėms Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2853-644/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00599-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.; 74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei D. J. ir atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų atstovui S. Å . , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. J. skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 14 736 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 6-8).PareiÅ¡kėjas skunde, taip pat pareiÅ¡kėjas ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad jis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, dirbo nuo 2008 m. gegužės 16 d.

Alytaus pataisos namų maitinimo salės maisto dalintoju. Pagal darbo laiko apskaitos žurnalo duomenis jis dirbo 21-22 darbo dienas per mėnesį, t.y. 120 valandų, tačiau realiai jis dirbo be iÅ¡eiginių 30 - 31 dienÄ per mėnesį. Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų apie pareiÅ¡kėjo pavadavimÄ poilsio dienomis, kas patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl neturėtų poilsio dienų. Per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki skundo padavimo teismui dienos jam nesuteikta 480 iÅ¡eiginių dienų.

Už vienÄ darbo dienÄ jam mokama 15,35 Lt. Kadangi darbas poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokamas dvigubai, todėl pareiÅ¡kėjui nesumokėta 14 736 Lt. Tokiais veiksmais iÅ¡naudodamas nuteistÄ jį atsakovas pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė jam neiÅ¡mokėtos sumos dydžio turtinę žalÄ . Be to, dėl valdžios grasinimų susidoroti, jei pareiÅ¡kėjas bandys skųstis, jis patyrė iÅ¡gyvenimus ir psichologinį moralinį smurtÄ , t.y. neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 15 000 Lt ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundÄ (b.l. 16-18) bei įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2008 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 2-131 R. J. nuo 2008 m. gegužės 21 d. paskirtas dirbti maisto iÅ¡davėju 0,75 pareigybės, mėnesinė alga 258 Lt. Pagal Alytaus pataisos namų nuteistųjų maitinimosi grafikÄ matyti, kad nuteistųjų maitinimasis trunka 5 val. 50 min., toks yra realus pareiÅ¡kėjo darbo dienos laikas, kitas laikas skirtas poilsiui.

Pataisos namuose, vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka, atsakingi darbuotojai pildo nuteistųjų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodomas faktiÅ¡kai dirbtas laikas, pagal kurį skaičiuojamas nuteistųjų darbo užmokestis. Pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiÅ¡kėjas nedirbo daugiau laiko nei buvo nustatyta, poilsio dienomis jį vadavo tvarkiniai. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti sutrumpintÄ trijų metų ieÅ¡kinio senatį.Skundas netenkinamas.Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2008 m. gegužės 21 d. pareiÅ¡kėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas dirbti maisto iÅ¡davėju - tvarkdariu 0,75 pareigybės, mėnesio alga 258 Lt (b.l. 20).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ .

ReikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų, netinkamai vedant darbo laiko apskaitÄ , t.y. nesuteikiant pareiÅ¡kėjui poilsio dienų, t.y. pareiÅ¡kėjui dirbant 30-31 dienÄ per mėnesį be poilsio dienų, o atsakovui darbo laiko apskaitos žurnaluose pažymint tik 21-22 darbo dienas per mėnesį. Dėl atsakovo atstovų grasinimų susidoroti, jei bandys skųstis, jis patyrė iÅ¡gyvenimus ir psichologinį moralinį smurtÄ , t.y. neturtinę žalÄ .Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ (toliau - BVK) darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iÅ¡ jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę (1 d.), nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.), pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė Å«kinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (8 d.).

Ä®statymų leidėjas Å¡ioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ).Dirbančių nuteistųjų darbo sÄ lygas, darbo užmokesčio dydžio bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 11 skyriaus 2 skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“ ir LR Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as).BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena.

Gydymo - pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis Å¡io Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 str. 3 d., ApraÅ¡o 12 p.).Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Pagal į bylÄ pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio 1 d. matyti, kad pareiÅ¡kėjo darbo diena truko Å¡eÅ¡ias valandas, maksimalus ginčo laikotarpiu per mėnesį pareiÅ¡kėjo dirbtų dienų skaičius yra 23 darbo dienos (b .l. 47-48, 148-149, 166-167, 171-172), jam buvo suteikta po mažiausiai dvi poilsio dienas kiekvienÄ darbo savaitę, pareiÅ¡kėjui dirbus poilsio ar Å¡venčių dienomis, jam buvo suteiktas poilsis kitomis dienomis (2008 m. gegužės mėn. pareiÅ¡kėjas dirbo 8 darbo dienas, suteiktos 3 dienos poilsio (b.l. 39-40), birželio mėn. – dirbo 20 darbo dienų, suteikta 10 poilsio dienų (b.l. 41-42), liepos mėn. – dirbo 15 darbo dienų, suteiktos 6 poilsio dienos (b.l. 43-44), rugsėjo mėn. - 15 darbo dienų, 6 poilsio dienos (b.l. 45-46), spalio mėn. – 23 darbo dienas, suteiktos 8 poilsio dienos (b.l. 47-48), lapkričio mėn. - 19 darbo dienų, 11 poilsio dienų (b.l. 49-50), gruodžio mėn – 21 darbo diena, suteikta 10 poilsio dienų (b.l. 51-52), 2009 metų sausio mėn. – dirbo 20 darbo dienų, suteikta 11 poilsio dienų (b.l. 53-54), vasario mėn. – dirbo 20 dienų, 8 poilsio dienos (b.l. 55-56), kovo mėn. – 21 darbo dienÄ , 10 laisvų dienų (b.l. 57-58), balandžio mėn. – dirbo 21 dienÄ , suteiktos 9 poilsio dienos (b.l. 59-60), gegužės mėn. – dirbo 20 dienų, 11 poilsio dienų (b.l. 61-62), birželį – dirbo 21 dienÄ , suteiktos 9 poilsio dienos (b.l. 63-64), liepos mėn. – dirbo 22 dienas, 9 poilsio dienos (b.l. 65-66); rugpjÅ«tį – dirbo 21 dienÄ , 10 poilsio dienų (b.l. 67-68); rugsėjį – dirbo 22 dienas, 8 poilsio dienos (b.l. 69-70); spalį - dirbo 22 dienas, 9 poilsio dienos (b.l. 71-72), lapkričio mėn. – dirbo 21 dienÄ , 9 poilsio dienos (b.l. 73-74), gruodžio mėn. – dirbo 22 dienas, 9 poilsio dienos (b.l. 75-76), 2010 metų sausio mėn. - dirbo 20 darbo dienų, suteikta 11 poilsio dienų (b.l. 77-78), vasario mėn. – dirbo 19 dienų, 9 poilsio dienos (b.l. 79-80), kovo mėn. – 22 darbo dienas, 9 laisvos dienos (b.l. 81-82), balandžio mėn. – dirbo 21 dienÄ , suteiktos 9 poilsio dienos (b.l. 83-84), gegužės mėn. – dirbo 21 dienÄ , 10 poilsio dienų (b.l. 85-86), birželį – dirbo 21 dienÄ , suteiktos 9 poilsio dienos (b.l. 87-88), liepos mėn. – dirbo 21 dienÄ , 10 poilsio dienų (b.l. 89-90); rugpjÅ«tį – dirbo 22 dienas, 9 poilsio dienos (b.l. 91-92); rugsėjį – dirbo 22 dienas, 8 poilsio dienos (b.l. 93-94); spalį - dirbo 2 dienas, 2 poilsio dienos (b.l. 95-96), lapkričio mėn. – dirbo 21 dienÄ , 9 poilsio dienos (b.l. 98-98), gruodžio mėn. – dirbo 4 dienas, 2 poilsio dienos (b.l. 99-100), 2011 metų sausį pareiÅ¡kėjas dirbo 21 dienÄ , suteikta 10 poilsio dienų (b.l. 101-102), vasario mėn. – dirbo 20 dienų, 8 poilsio dienos (b.l. 103-104), kovo mėn. – 22 darbo dienas, 9 laisvos dienos (b.l. 105-106), balandžio mėn. – dirbo 20 dienų, suteikta 10 poilsio dienų (b.l. 107-109), gegužės mėn. – dirbo 11 dienų, 5 poilsio dienos (b.l. 110-111), birželį – dirbo 21 dienÄ , suteiktos 9 poilsio dienos (b.l. 112-113), liepos mėn. – dirbo 20 dienų, 11 poilsio dienų (b.l. 114-116); rugpjÅ«tį – dirbo 22 dienas, 9 poilsio dienos (b.l. 117-118); rugsėjį – dirbo 22 dienas, 8 poilsio dienos (b.l. 119-120); spalį - dirbo 20 dienų, 11 poilsio dienų (b.l. 121-122), lapkričio mėn. – dirbo 22 dienas, 8 poilsio dienos (b.l. 123-124), gruodžio mėn. – dirbo 21 dienÄ , 10 poilsio dienų (b.l. 125-126), 2012 metų sausio mėn. pareiÅ¡kėjas dirbo 22 dienas, jam suteiktos 9 poilsio dienos (b.l. 127-128), vasario mėn. – 20 dienų, 9 poilsio dienos (b.l. 129-130), kovo mėn. – 22 darbo dienas, suteiktos 9 dienos poilsio (b.l. 131-133), balandžio mėnesį - dirbo 20 dienų, suteikta 10 poilsio dienų (b.l. 134-135), gegužės mėnesį - dirbo 22 dienas, 9 poilsio dienos (b.l. 136-137), birželio mėn. – dirbo 21 dienÄ , 9 poilsio dienos (b.l. 138-139), liepos mėnesį – dirbo 21 dienÄ , turėjo 10 poilsio dienų, (b.l. 140-142), rugpjūčio mėn. – dirbo 22 darbo dienas, turėjo 9 poilsio dienas (b.l. 143-145), rugsėjo mėn. – dirbo 20 dienų, 10 poilsio dienų (b.l. 146-147), spalio mėn. – dirbo 23 dienas, 8 poilsio dienos (b.l. 148-149), lapkričio mėn. – dirbo 21 dienÄ , 9 poilsio dienos (b.l. 150-151); gruodžio mėn. – dirbo 18 dienų, 13 laisvų dienų (b.l. 152-153), 2013 m. sausio mėn. – dirbo 22 d., turėjo 9 laisvas dienas (b.l. 154-155); vasario mėn. – dirbo 20 dienų, 8 poilsio dienos (b.l. 156-157), kovo mėn. – 20 darbo dienų, 11 laisvų dienų (b.l. 158-159), balandžio mėn. – dirbo 21 dienÄ , suteiktos 9 poilsio dienos (b.l. 160-161), gegužės mėn. – dirbo 22 dienas, 9 poilsio dienos (b.l. 162-163), birželį – dirbo 19 dienų, suteiktos 11 poilsio dienų (b.l. 164-165), liepos mėn. – dirbo 23 dienas, 8 poilsio dienos (b.l. 166-167); rugpjÅ«tį – dirbo 21 dienÄ , 10 poilsio dienų (b.l. 168); rugsėjį – dirbo 21 dienÄ , 9 poilsio dienos (b.l. 169-170); spalį - dirbo 23 dienas, 8 poilsio dienos (b.l. 171-172), lapkričio mėn. – dirbo 18 dienų, 10 poilsio dienų (b.l. 173), gruodžio mėn. – dirbo 19 dienų, 12 poilsio dienų (b.l. 174-175), 2014 m. sausio mėn. – dirbo 22 dienas, 9 poilsio dienos (b.l. 27-28), vasario mėn. – dirbo 19 dienų, turėjo 8 poilsio dienas (b.l. 29-30); kovo mėn. – dirbo 20 dienų, turėjo 11 poilsio dienų (b .l. 31-33).

Pagal Å¡ių darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis (faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ ) pareiÅ¡kėjui buvo mokamas darbo užmokestis (b.l. 23-26). Liudytojos J. F. duoti paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ , kad jis dirbo be poilsio dienų. J. F. patvirtino, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiamos poilsio dienos pagal jos sudarytus nuteistųjų darbo grafikus. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus pataisos namų nuteistųjų valgykloje dirba Å¡eÅ¡iolika maisto iÅ¡davėjų, keturi maisto iÅ¡davėjai dengia vienÄ eilę stalų.

PareiÅ¡kėjo poilsio dienomis jo funkcijas atlikdavo ne tvarkinys, kaip nurodė Alytaus PN atstovas, o kiti trys maisto iÅ¡davėjai t.y. vietoj keturių maisto iÅ¡davėjų, stalų eilę padengdavo trys maisto iÅ¡davėjai. Ginčo dėl pačios darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (t.y. koeficiento taikymo, iÅ¡skaitymų ir pan.) byloje nekilo, todėl Å¡ios aplinkybės neanalizuojamos.R. J. nepateikė teismui jokių atsakovo atstovo aukščiau pateiktus duomenis bei liudytojos parodymus paneigiančių įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. dirbo be poilsio dienų, dėl ko jam nesumokėtas darbo užmokestis už 480 dienų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , teismas nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas dirbo be poilsio dienų, taip atsakovui pažeidžiant BVK 128 str. nuostatas.

Kadangi Å¡iuo atveju nėra nustatyta bÅ«tina civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga (CK 6.245-6.249 str.) – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui 14 736 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skunde pareiÅ¡kėjas deklaratyviai nurodė, kad jam buvo grasinama susidorojimu, jei jis nuspręs skųstis, todėl patyrė iÅ¡gyvenimus, psichologinį moralinį smurtÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu konkrečiu laikotarpiu buvo jo nurodytos aplinkybės, visiÅ¡kai nepagrindė ir papildomai neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atsakovo atstovo grasinimų susidoroti, iÅ¡gyvenimų, patirto psichologinio smurto pagrįsti tik paties pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas (b.l. 17).ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡ymai dėl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 45 str. 1 d., teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų iÅ¡laidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTÄ® 45 str.). Atsakovo atstovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ABTÄ® 45 str. 1 d. atitinkantį praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas jis gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks praÅ¡ymas bus teismo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka priimant nutartį.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atmesti kai nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                              Audrius Grauželis