2018-01-08 Nr. AB-600-3-61-3-00264-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-1495-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00264-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rokiškio rajono vietos veiklos grupės skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Rokiškio rajono vietos veiklos grupė (toliau – ir Grupė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 45–49) prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. BRK-85 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo paliktas galioti Agentūros 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. BRK-9429-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Agentūros pakartotinai atliktu mokėjimo prašymų vertinimu ir padaryta išvada, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 18 straipsnio 8 dalies nuostatos. Akcentavo, kad atlikti pirkimai dėl audiogidų su įgarsinimu įsigijimo, dėl informacinių stendų maketavimo, pagaminimo ir pristatymo yra mažos vertės pirkimai, tai buvo nurodyta ir 2014 m. vasario 7 d. bei 2014 m. liepos 14 d. pirkimų sąlygose, o tokiu atveju nereikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sutikimas sutarčių keitimui. Pareiškėjas dėl 2014 m. vasario 21 d. su I. S. individualia įmone (toliau – ir Tiekėjas) sudarytos audiogidų su įgarsinimu įsigijimo sutarties Nr. 45 (toliau – ir Sutartis Nr.

45) nustatyto 4 punkto pažeidimo, t. y. sutarties vykdymo termino pratęsimo jau pasibaigus prekių pristatymo terminui, neįvykdžius 5 darbo dienų pranešimo termino, paaiškino, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalis nedraudžia sutarties galiojimo laikotarpiu keisti sutarties sąlygas, o šiam pakeitimui Tarnybos sutikimo nereikėjo. Tuo tarpu Agentūra neatsižvelgė į tai, kad galutinis sutarties terminas nurodyto incidento laiku nebuvo pasibaigęs, kadangi galutinės sutarties sudarymo data – 2014 m. balandžio 1 d., o audiogidų pristatymo data yra tik tarpinės sutarties data.

Be to, nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo pakeistas audiogidų pristatymo terminas. Pareiškėjas pažymėjo, kad sutarties vykdytojas audiogidus pristatė sutartyje numatytą dieną – 2014 m. kovo 5 d., bet nesant projekto vadovo, kaip užsakovo atsakingo asmens už projektą, kiti Grupės darbuotojai negalėjo atlikti įrenginių priėmimo–perdavimo. Taip pat nurodė, kad pateikti įrenginiai neatitiko Grupės projekto lūkesčių, tai užfiksuota 2014 m. kovo 7 d. ir sutarta, jog įrenginiai bus pakeisti.

Grupės teigimu, nei viena iš šalių negalėjo pranešti apie galimus sutarties keitimus prieš 5 dienas. Dėl su VšĮ Saviugdos centru 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytos Informacinių stendų maketavimo, pagaminimo ir pristatymo sutarties Nr. 53 (toliau – ir Sutartis Nr.

53) pažeidimų, t. y. kad 2014 m. gruodžio 5 d. buvo sudarytas Sutarties Nr. 53 Susitarimas Nr. 2, kuriuo pakeistas sutarties 2.2 punktas ir informacinių stendų pagaminimo terminas buvo pratęstas ilgesniam nei 2 mėn. laikotarpiui, o tokia galimybė sutartyje nebuvo numatyta, pareiškėjas paaiškino, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalis nedraudžia keisti sutarties sąlygas sutarties galiojimo laikotarpiu, o Tarnybos sutikimo šiuo atveju taip pat nereikėjo. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvios aplinkybės, kadangi Grupės savanoriai paslaugos vykdytojui – VŠĮ Saviugdos centrui – nepateikė reikalingos informacinės medžiagos stendų apipavidalinimui pabaigti.

Taigi, pareiškėjo manymu, Agentūros Sprendimo dalis, kurioje konstatuoti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei 18 straipsnio 8 dalies pažeidimai laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas. Pareiškėjas neigė padaręs Agentūros nustatytus pažeidimus ir tvirtino, kad nagrinėjamu atveju Agentūra nepagrįstai taikė sankciją. Šiame kontekste akcentavo, kad Agentūra remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Kartu nurodė, kad Agentūros Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta apskundimo tvarka.

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62–66) prašė jį atmesti.

4. Agentūra nurodė, kad, vertindama pareiškėjo 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymą, nustatė, jog audiogidai pareiškėjui buvo pristatyti 2014 m. kovo 7 d., t. y. vėliau, nei numatyta Sutartyje Nr.

45. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir Tiekėjas, atsižvelgdami į tai, jog 2014 m. kovo 7 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo pateikti reikalavimų neatitinkantys audiogidai, sutarė audiogidų pristatymo terminą pratęsti iki 2015 m. sausio 9 d. ir pasirašė 2014 m. kovo 7 d. susitarimą Nr. 1 „Dėl audiogidų su įgarsinimu įsigijimo sutarties Nr. 45 pakeitimo“. Be to, buvo nustatyta, kad Sutartyje Nr. 53 buvo numatyta informacinių stendų eskizus pateikti užsakovui (t. y. pareiškėjui) iki 2014 m. rugpjūčio 15 d., o informacinius stendus pagaminti ir juos pastatyti nurodytose vietose iki 2014 m. lapkričio 1 d.

Tačiau 2014 m. spalio 20 d. buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 1 prie Sutarties Nr. 53 (toliau – ir Susitarimas Nr. 1), kuriuo buvo pakeistas Sutarties Nr. 53 2.2 punktas ir informacinių stendų pagaminimo bei pastatymo terminas pratęstas iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. ne ilgiau kaip 2 mėn. laikotarpiui, kaip numatyta pirkimo sutarties 13 punkte, o 2014 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 2 prie Sutarties Nr. 53 (toliau – ir Susitarimas Nr. 2), kuriuo dar kartą pakeistas Sutarties Nr. 53 2.2 punktas, numatant „pagaminti informacinius stendus ir juos pastatyti nurodytose vietose ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo tekstinės, vaizdinės medžiagos, reikalingos patalpinimui į informacinius stendus, pateikimo“.

Agentūros teigimu, tokia sutarties įvykdymo termino pakeitimo galimybė Sutartyje Nr. 53 nebuvo numatyta. Šiame kontekste Agentūra pabrėžė, kad pirkimo sutarčių įvykdymo (paslaugų teikimo, prekių pristatymo, darbų atlikimo) terminai laikytini esminėmis sąlygomis. Abiejų pirkimų atveju prievolių įvykdymo terminai buvo numatyti sąlygose ir perkelti į pirmines Sutarties Nr. 45 ir Sutarties Nr. 53 redakcijas. Tačiau vėlesniais papildomais susitarimais su tiekėjais pareiškėjas faktiškai pakeitė prievolių pagal Sutartį Nr. 45 ir Sutartį Nr. 53 įvykdymo terminus tiekėjų naudai.

Prievolių įvykdymo terminai buvo pratęsti ženkliai, t. y. Sutarties Nr. 45 atveju – 10 mėn., Sutarties Nr. 53 atveju buvo pasinaudota galimybe pratęsti sutarties vykdymą 2 mėn., o Susitarimu Nr. 2 Sutarties Nr. 53 įvykdymo terminas buvo dar kartą papildomai pratęstas. Agentūra pabrėžė, kad Sutarties Nr. 45 ir Sutarties Nr. 53 įvykdymo terminai laikytini esminėmis sąlygomis dar ir dėl to, jog, kaip nurodyta Paramos sutarties 5.1 punkte, pareiškėjas ketino įgyvendinti tarptautinį projektą iki 2015 m. kovo 30 d., o Susitarimu Nr. 3 prie Paramos sutarties šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 15 d.

Taigi, pareiškėjas buvo ir turėjo būti suinteresuotas aiškiu prievolių pagal Sutartį Nr. 45 ir Sutartį Nr. 53 įvykdymo terminu. Agentūros įsitikinimu, esminės Sutarties Nr. 45 ir Sutarties Nr. 53 sąlygos – įvykdymo termino – pakeitimas nagrinėjamos bylos kontekste laikytinas nesuderinamu su VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais lygiateisiškumo ir skaidrumo principais, reikšmingai pakeičiančiu ekonominę sutarties pusiausvyrą. Sutarties Nr. 45 atveju prekių pateikimo termino pratęsimas 10 mėn. laikytinas ženkliu pakeitimu, iš esmės pakeičiančiu tiekėjo ekonominę padėtį ir turinčiu reikšmingą įtaką kitų potencialių tiekėjų apsisprendimui dėl dalyvavimo konkurse, prekių kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų.

Tuo tarpu priežastys, lėmusios sutarčių įvykdymo termino pratęsimą, nelaikytinos objektyviomis ir nepateisina bei nepaaiškina sutartinės atsakomybės. Šiuo aspektu atsakovas pabrėžė, kad už pareiškėjo samdomus darbuotojus ar savanoriškai dirbančius asmenis atsako pats pareiškėjas. Todėl aplinkybė, kad tiekėjui laiku nebuvo perduota informacija, reikalinga tinkamam Sutarties Nr. 53 vykdymui, yra paties pareiškėjo atsakomybė. Agentūra papildomai pažymėjo, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui buvo taikyta 10 proc. dydžio sankcija, o sankcijos dydis skaičiuojamas nuo konkrečiai investicijai apskaičiuotos paramos sumos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu (II t., b. l. 24–29) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. BRK-85.

6. Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką Nr. 4TT-KP-12-1-0006-PR001 (toliau – ir Paraiška) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ tarptautiniam projektui įgyvendinti. 2013 m. rugsėjo 26 d. Agentūra sudarė su pareiškėju Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonės „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ paramos tarptautinio bendradarbiavimo projektui įgyvendinti sutartį Nr. 4TT-KP-12-1-0006 (toliau – ir Paramos sutartis).

Pareiškėjas įgyvendino projektą „Kultūrinės, istorinės aplinkos ir tradicijų išsaugojimas Ludzos ir Rokiškio partnerių teritorijose, patirties sklaida ir impulsas vietiniams gyventojams „Atrasta istorija“ (toliau – ir Projektas). 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 4TT-KP-12-1-0006-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1), pagal kurį avansu pareiškėjui buvo išmokėta 13 467,33 Eur išmoka. 2014 m. kovo 10 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 4TT-KP-12-1-0006-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2), pagal kurį pareiškėjui išmokėta 5 846,90 Eur paramos suma. 2014 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 4TT-KP-12-1-0006-MP003 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 3), pagal kurį pareiškėjui išmokėta 10 823,19 Eur paramos suma. 2015 m. gegužės 15 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 4TT-KP-12-1-0006-MP004 (toliau – Mokėjimo prašymas Nr. 4).

Įvertinusi Mokėjimo prašymą Nr. 4, Agentūra 2015 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-9429(12.4), kuriuo pareiškėjui iš dalies skiriama parama pagal Mokėjimo prašymą Nr. 4, atitinkamai pervertinami Mokėjimo prašymas Nr. 2 ir Mokėjimo prašymas Nr. 3 bei pagal juos skiriama parama. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 3JA-644-442 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir pasiūlė Agentūrai iš naujo įvertinti skunde išdėstytas aplinkybes bei priimti naują sprendimą.

Tačiau skundžiamu 2016 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. BRK-85 Agentūra informavo pareiškėją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kad įvertinusi skundo aplinkybes bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo motyvus, nekeičia savo sprendimo.

7. Šiame kontekste teismas nurodė, kad VPĮ 3 straipsnio 3 dalis numato, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nubūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. Teismas pabrėžė, kad būtent šiomis nuostatomis atsakovas grindžia ginčijamą Sprendimą dėl paramos sumažinimo taikant sankciją pareiškėjui. Šiame kontekste, įvertinęs faktines byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad nepritaria Agentūros išvadai, jog pratęsiant Sutarties Nr. 45 ir Sutarties Nr. 53 terminus buvo pakeista ekonominė sutarties pusiausvyra asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminėse sutarties sąlygose.

8. Pasisakydamas dėl Sutarties Nr. 45, teismas pabrėžė, kad net tuo atveju, jeigu kvietime ir sutartyje būtų numatyta galimybė sutartį keisti ne kovo 5 d., bet kovo 7 d., manytina, jog tokia sąlyga nebūtų suteikusi galimybės viešųjų pirkimų konkurse dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, dalyviams ar pripažinti laimėjusiu kitą tiekėją. Be to, atsižvelgęs į pareiškėjo, kaip asociacijos, vykdomos veiklos pobūdį, dalyvaujančių šioje veikloje asmenų savanoriškumo principą, teismas Sutarties Nr. 45 įvykdymo termino pratęsimą iki 2015 m. sausio 9 d. lėmusias priežastis pripažino objektyviomis. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad sutarties termino pratęsimą lėmė reikalavimų neatitinkančių prekių pristatymas, o pats atsakovas iš esmės neginčija šios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad pagal šią sutartį buvo pateikti tinkami naudojimui audiogidai, projektas įgyvendintas, funkcionuoja. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju prekių pateikimo termino pratęsimas nelaikytinas ženkliu sutarties pakeitimu, iš esmės pakeičiančiu tiekėjo ekonominę padėtį ir turinčiu reikšmingą įtaką kitų potencialių tiekėjų apsisprendimui dėl dalyvavimo konkurse, prekių kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų. Teismas pabrėžė, kad įvertinus terminus akivaizdu, jog šiuo atveju nei viena iš šalių negalėjo kitai pranešti apie galimus sutarties keitimus prieš 5 dienas. Be to, Sutartyje Nr. 45 buvo numatyta galimybė keisti sutartį, todėl priešingai, nei konstatavo Agentūra, pratęsimo įforminimas dviem dienomis vėliau nelaikytinas itin ženkliu, juolab kad sutarties terminas dar nebuvo pasibaigęs, o Agentūra neįvertino, kad sutarčių pakeitimai atlikti dėl objektyvių priežasčių ir pateisinamų aplinkybių, kurių sutarties šalys negalėjo iš karto numatyti.

9. Pareiškėjo nurodytus savanorių netinkamus veiksmus Sutarties Nr. 53 vykdymo aspektu, turėjusius įtakos termino pratęsimui, teismas taip pat pripažino objektyviomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo, kaip asociacijos, veiklos specifikos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog būtent užsakovas vėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią sutartį. Todėl, teismo vertinimu, aplinkybės, kai sutarties vykdymas laiku negalimas dėl užsakovo įsipareigojimų vėlavimo, būtų turėjusios neigiamą poveikį bet kurio vykdytojo įsipareigojimams bei lėmusios būtinumą tęsti terminus.

10. Apibendrindamas, teismas nurodė, kad nors ištyrus faktines bylos aplinkybes nustatyta, jog sutarčių pakeitimai padaryti nukrypstant nuo sutartyse numatytų reikalavimų, aplinkybės, dėl kurių buvo pratęsti sutarčių terminai, leidžia daryti išvadą, kad pakeitimais nebuvo pagerinta pirkimus laimėjusio tiekėjo (vykdytojo) padėtis, o sutartyse nebuvo absoliutaus draudimo keisti sutarties sąlygas, sutarčių pakeitimais taip pat nebuvo paneigti įgyvendinamo projekto tikslai ir uždaviniai, priešingai, tokie sprendimai vertintini kaip optimalūs paramos sutarties tikslų įgyvendinimo prasme. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, įvykdęs mažos vertės pirkimus, nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei VPĮ 18 straipsnio 8 dalies, todėl Agentūra negalėjo pareiškėjui taikyti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ginčijamas Agentūros Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

11. Teismas papildomai akcentavo, kad Agentūrai pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo paramos sumažinimo klausimą ir priėmus ginčijamą 2016 m. sausio 7 d. sprendimą, jame nėra pasisakyta dėl aplinkybių tyrimo ir vertinimo, kaip buvo nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 11 d. rašte dėl ankstesnio (2015 m. lapkričio 5 d.) Agentūros sprendimo trūkumų. Atsakovas ginčijamame Sprendime praktiškai tik atkartojo savo ankstesnio (2015 m. lapkričio 5 d.) sprendimo motyvus paramai sumažinti. Teismo vertinimu, atsakovas skundžiamame Sprendime tik formaliai įvertino ir pasisakė dėl sutarčių pratęsimo, tačiau visai nevertino ir nepasisakė dėl kitų svarbių aspektų, lėmusių pareiškėjui skirtos paramos sumažinimą, nors Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija įpareigojo Agentūrą tai padaryti. Tuo tarpu toks formalus aplinkybių vertinamas yra draudžiamas VAĮ nuostatomis (VAĮ 8 str.).

12. Bylinėjimosi išlaidų klausimo teismas nesprendė, kadangi pareiškėjas nepateikė tiksliai suformuluoto prašymo bei įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad tai neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatyta tvarka jau po sprendimo paskelbimo.

III. 13. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 34–38), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Agentūra teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai viešųjų pirkimų bylose, todėl naikintinas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Agentūra papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sutarties Nr. 45 ir Sutarties Nr. 53 pakeitimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ar galinčiomis paneigti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo faktą. Atsakovo manymu, teismo argumentas, jog Projektas yra įgyvendintas ir funkcionuoja, taip pat niekaip nepaneigia Agentūros nustatyto pažeidimo. Šiuo aspektu pažymi, kad Projekto neįgyvendinimas ar netinkamas įgyvendinimas yra savarankiškas pareiškėjo atsakomybės pagrindas pagal paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali ir neturi būti vertinama kaip pateisinanti viešųjų pirkimų principų pažeidimą ar pašalinanti pareiškėjo atsakomybę už viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

15. Pareiškėjas Rokiškio rajono vietos veiklos grupė atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 47–50) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą.

16. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Nurodo, kad palaiko savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytus nesutikimo su ginčijamu Agentūros Sprendimu motyvus. Kartu akcentuoja, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų motyvų, o tik perkėlė savo atsiliepimo į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą teiginius. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pasisakė dėl Agentūros atsiliepime nurodytų motyvų juos paneigdamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BRK-85 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo paliktas galioti Agentūros 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. BRK-9429-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, teisėtumo.

19. Pareiškėjas Rokiškio rajono vietos veiklos grupė dalyvauja įgyvendinant projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ (toliau – ir Priemonė). Pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymus, kuriuos išnagrinėjusi Agentūra pritaikė sankcijas ir priėmė 2016 m. sausio 7 d. skundžiamą sprendimą, kuriuo paramos teikimas sumažintas 10 procentų.

20. Agentūra, vertindama mokėjimo prašymus, nustatė, jog pareiškėjas, atlikęs viešojo pirkimo procedūras, 2014 m. vasario 21 d. su I. S. individualia įmone (toliau – ir Tiekėjas) pasirašė audiogidų su įgarsinimu įsigijimo sutartį Nr. 45 (toliau – ir Sutartis Nr. 45). Sutartyje Nr. 45 numatyta, kad audiogidai turi būti pateikti užsakovui iki 2014 m. kovo 5 d. Audiogidai buvo pristatyti 2014 m. kovo 7 d., t. y. vėliau, nei numatyta Sutartyje Nr. 45. Taip pat buvo nustatyta, kad Pareiškėjas ir Tiekėjas, atsižvelgdami į tai, kad 2014 m. kovo 7 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo pateikti reikalavimų neatitinkantys audiogidai, susitarė audiogidų pristatymo terminą pratęsti iki 2015 m. sausio 9 d. ir pasirašė 2014 m. kovo 7 d. susitarimą Nr. 1 „Dėl audiogidų su įgarsinimu įsigijimo sutarties Nr. 45 pakeitimo“.

21. Agentūra, vertindama mokėjimo prašymus, nustatė, jog pareiškėjas, atlikęs viešojo pirkimo procedūras, su VšĮ Saviugdos centru 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Informacinių stendų maketavimo, pagaminimo ir pristatymo sutartį Nr. 53 (toliau – ir Sutartis Nr. 53). Sutartyje Nr. 53 numatyta informacinių stendų eskizus pateikti užsakovui iki 2014 m. rugpjūčio 15 d., pagaminti informacinius stendus ir juos pastatyti nurodytose vietose iki 2014 m. lapkričio 1 d. 2014 m. spalio 20 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 prie Sutarties Nr. 53 (toliau – ir Susitarimas Nr. 1), kuriuo buvo pakeistas informacinių stendų pagaminimo ir pastatymo terminas – pratęstas iki 2015 m. sausio 1 d. 2014 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 2 prie Sutarties Nr. 53 (toliau – ir Susitarimas Nr. 2), kuriuo dar kartą pakeistas terminas, numatant „pagaminti informacinius stendus ir juos pastatyti nurodytose vietose ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo tekstinės, vaizdinės medžiagos, reikalingos patalpinimui į informacinius stendus, pateikimo“.

22. Agentūra skundžiamame sprendime akcentavo, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimus, turėjo laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-502, 36.5 punkto, kuriame nustatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos patirtos prekėms, paslaugoms pirkti vadovaujantis Programos administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Įgyvendinimo taisyklių 81 punkte nustatyta, kad nesilaikant paramos skyrimo reikalavimų ir pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Programos administravimo taisyklėse.

23. Agentūra skundžiamame sprendime akcentavo, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimus, turėjo laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 153.1 punkto, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatomis. Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi Administravimo taisyklių 197.4 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką.

24. Agentūra priėmė skundžiamą sprendimą padariusi išvadą, kad paramos gavėjo prašomos kompensuoti išlaidos negali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti, nes paramos gavėjas, kaip perkančioji organizacija, prekes, paslaugas arba darbus turėjo įsigyti vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, nagrinėjamu atveju pirkimų vykdymo tvarka buvo pažeista. Agentūra, nustačiusi anksčiau minėtas aplinkybes dėl vykdytų viešųjų pirkimų, konstatavo, kad buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei 18 straipsnio 8 dalies reikalavimai.

25. Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2006 m. sausio 31 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje (redakcija nuo 2012 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.

26. Nagrinėjamu atveju buvo vykdomas mažos vertės viešasis pirkimas, kaip tai suprantama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, todėl sutarties sąlygų keitimui nebuvo reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, kaip tai nustatyta minėtoje Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamu atveju Agentūra sprendė, kad buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostata, nes pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo pakeistos, buvo pakeistos tokios pirkimo sutarties sąlygos, kurias pakeitus buvo pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai (skaidrumo ir lygiateisiškumo).

27. Agentūra konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pakeitus sutartyse nustatytus prekių tiekimo ir paslaugų atlikimo terminus, kurie buvo pratęsti, buvo tiekėjo padėtį pagerinanti sąlyga, t. y. ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai, todėl pažeisti minėti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Agentūra, darydama šias išvadas, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, kuriais remiantis sprendžiama, kada galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

28. Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

29. Agentūros skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybių konstatavimas – sutartyse nustatytų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo terminų pratęsimas (Agentūros vertinimu, tiekėjo padėtį pagerinanti sąlyga, t. y. ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai), negali būti kiekvienu atveju, t. y. nevertinant konkretaus pirkimo aplinkybių, laikomas galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimu, pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus. Viešojo administravimo subjektas, spręsdamas klausimą, ar galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, kiekvienu atveju privalo tai vertinti konkretaus pirkimo kontekste ir spręsti, ar tokiais pakeitimais nėra pažeidžiami viešųjų pirkimų principai. Viešojo administravimo subjektas turėtų kiekvienu atveju vertinti, ar viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai nėra naujos sutarties sudarymas viešųjų pirkimų nuostatų prasme, ar nėra nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje, nes sudaryta pirkimo sutartis turi atitikti skelbtas pirkimo sąlygas.

30. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad Agentūra konstatavo viešųjų pirkimų principų pažeidimą neatlikusi konkrečiu atveju išsamaus vertinimo, ar galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu. Šį pažeidimą ištaisė pirmosios instancijos teismas ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes iš esmės teisingai sprendė, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimai negali būti laikomi esminiais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam vertinimui ir nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų.

31. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nesivadovauja Agentūros minėta Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ankščiau minėtoje Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais remiantis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimai gali būti laikomi esminiais pakeitimais ir daroma išvada, ar sudaryta pirkimo sutartis atitinka skelbtas pirkimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas faktiškai atliko šį vertinimą, ir kaip minėta, padarė teisingą išvadą, kad pakeitimai nebuvo esminiai, todėl priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan