2020-07-22 Nr. AB-13833-3-62-3-02441-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1489-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02441-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2018 m. birželio 5 d. atliko bausmę nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Pareiškėjui nuolat trūko gyvenamojo ploto, patalpose buvo parazitų, grindys medinės, supuvusios, sienos, lubos aptrupėję. Buvo netinkama ventiliacija, didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, patalpose netinkama temperatūra. Apšvietimas buvo netinkamas. Patalpos avarinės būklės, langų, durų rėmai kiauri. Sanitarinis mazgas netinkamai atitvertas, 6 lokalinio sektoriaus dušo patalpose nebuvo persirengimo kabinų. 7 lokalinis sektorius įkurtas virš suvirinimo cecho, kuriame stovi dujų balionai. Pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. kovo mėnesio atliko bausmę 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje, kuris yra cokoliniame aukšte (pusrūsyje). Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino ir skundą tenkinti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Alytaus PN nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sąlygų arba su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas. 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus pataisos namų patalpas, akto išvadoje pažymėjo, kad pažeidimų nenustatyta. Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinami atidarius langus. Pareiškėjas vadovavosi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui T. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2018 m. birželio 5 d. patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

7. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2018 m. birželio 5 d.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktais ir pažymėjo, kad į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

9. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 11–12, 18, 19–20, 47) matyti, jog pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. kovo 7 d. buvo paskirtas į 20 būrį (4 lokalinis sektorius), 3 miegamąjį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuris yra 31,56 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 2,87 kv. m (trūko 0,23 kv. m); nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. nuteistasis paskirtas į 16 būrį (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 3 miegamąjį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuris yra 44,41 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,70 kv. m; nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. nuteistasis paskirtas į 16 būrį (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 2 miegamąjį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuris yra 45,15 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,76 kv. m.

10. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. kovo 7 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

11. Teismas vertino, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nepažeidė.

12. Teismas akcentavo, kad pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 26–32), kuriuose pažeidimų tuo metu nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintos kaip palankios pareiškėjui. Tačiau teismas pažymėjo, kad nors dėl to gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl, nesant tokių duomenų, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, paneigdamas pareiškėjo teiginius dėl buitinių parazitų naikinimo, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus įrodymus (šiuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.), tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė. Todėl liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl tarakonų ir pelių gyvenamosiose patalpose buvimo. Tačiau teismas akcentavo, kad pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, jog jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo būti nulemtas pačių nuteistųjų elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant teisės normų reikalavimų.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismui nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl netinkamų langų rėmų, durų, todėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės liko nepaneigtos. Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) (b. l. 3–4), patvirtina, kad, atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl blogos 2 bendrabučio būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes (kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgdamas į vėliausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui pripažinti.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus nuteistieji turi būti apgyvendinami gyvenimui pritaikytose patalpose, tačiau nėra reglamentuota, kur ir kaip jos turi būti įrengtos.

17. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygas, analizę, teismas darė išvadą, kad nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. kovo 7 d. (teko 2,87 kv. m ploto, trūko 0,23 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose) Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, nustatyta bloga 2 bendrabučio būklė, netvarkingos gyvenamųjų patalpų sienos, lubos bei grindys, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą bei pažeidimo trukmę, teismas darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 800 Eur neturinei žalai atlyginti.

20. Apeliaciniame skunde Alytaus PN pažymi, kad teismas objektyviai neįvertino bylos medžiagos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, kurios gali patvirtinti jam padarytą žalą. Nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad ploto trūkumas pareiškėjui sudarė tik 0,23 kv. m, o teismas neįvertino, kad tai yra nežymus ploto trūkumas, todėl teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui. Teismas taip pat neįvertino, kad 2 bendrabutis buvo tik blogos būklės, nes jei būklė būtų avarinė, nuteistieji negalėtų jame gyventi. 2018 m. liepos mėn. pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai, o pareiškėjas skundą padavė 2018 m. spalio 18 d., todėl atsakovo atstovas neturėjo jokių galimybių pateikti patalpų nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti apie langų rėmų, durų būklę. 2 bendrabučio priežiūra ginčo laikotarpiu buvo vykdoma tinkamai.

21. Pareiškėjas T. T. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka.

22. Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas, jis negalėdavo tinkamai pasinaudoti sanitariniu mazgu, nes tekdavo laukti ir kentėti. Gyvenamosios patalpos buvo įrengtos pusrūsyje, apšvietimas buvo prastas, kameroje buvo drėgmė, šalta. Gyvenamosios patalpos buvo blogos būklės, trūko dienos šviesos, netinkamas vėdinimas. Pareiškėjo manymu, nebuvo pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. T. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2018 m. birželio 5 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2015 m. spalio 19 d. taikė ieškinio senatį.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pastebėtina ir tai, kad byloje apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas, todėl pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra reikšmingi ir atskirai nevertintini.

26. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad EŽTT tokio pobūdžio bylose nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad atsakovo atstovas yra teisus, teigdamas, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

28. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT 2017 m. spalio 17 d. paskelbtame sprendime byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą, nustatęs, jog pareiškėjai beveik 4 metus buvo laikomi mažesniame nei 3 kv. m plote, konstatavo, kad toks pažeidimas negali būti laikomas trumpu ir atsitiktiniu. Dėl šios priežasties atmestas ir Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į minėtą EŽTT sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teigiama, jog asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, kas jiems iš dalies kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms taip pat gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3390-552/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (be kita ko, nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. kovo 7 d. pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

30. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė