c1a8322e-240e-4d5f-bdff-ff49654e4f64 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1055-561/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00233-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 7 d.                                                                         Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant T.

BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei N. Adomaitienei, atsakovų atstovei A. Gecevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                           n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

L. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, solidariai priteisti jam 1269,81 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ .Skunde pareiÅ¡kėjas A. L. nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Å venčionių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir kelių policijos poskyrio patruliu.Skundo reikalavimÄ pagrindė paaiÅ¡kindamas, jog pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) redakcijÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (23 straipsnio 2 dalis). 2007-06-07 Seimas priėmė VTÄ® 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymÄ , kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007-10-01.

Å io įstatymo 11 straipsniu buvo papildyta VTÄ® 23 straipsnio 2 dalis (2002-04-23 redakcija). Pagal VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2007-06-07 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (VTÄ® 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2002-04-23 redakcija)), taip pat nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTÄ® 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007-06-07 redakcija)), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, kad aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. PareiÅ¡kėjo A. L. teigimu, taikant tokį teisinį reguliavimÄ , jam nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31 buvo neiÅ¡mokėta 1269,81 Lt priedų ir priemokų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 186 straipsnio 2 dalimi, yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis.Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas, kadangi, pareiÅ¡kėjo teigimu, bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais.

Seimas Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogijÄ taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (Civilinio kodekso 6.273 straipsnis). IÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės, dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui A.

L. nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis (pagal analogijÄ )). A. L. pabrėžė, jog, atsižvelgiant į tai, kad teisinė situacija kol kas nėra aiÅ¡ki, remiantis bendruoju teisės principu iura novit curia, teismas, iÅ¡sprendęs Å¡iÄ bylÄ ir pritaikęs tinkamÄ teisės aktÄ , priteis praÅ¡omas sumas iÅ¡ tinkamo atsakovo arba atsakovų.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo A.

L. atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti, pabrėždama, kad pagrindo taikyti senatį Å¡iuo atveju nėra.Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ argumentuodamas, kad Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui, pagrįstai taikė VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį ir veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Paaiškino, kad apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kurie turi būti taikomi tol, kol neteks galios arba kol Konstitucinio Teismo nebus konstatuota, kad jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Kadangi Vilniaus AVPK, mokėdamas priedus ir priemokas A. L., nepažeidė nei vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Vilniaus AVPK pažymėjo, kad Lietuvoje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiškianti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, o praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, kad sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, Vilniaus AVPK daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Vilniaus AVPK atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus Vilniaus AVPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus AVPK, o Vyriausybės kompetencijai, todėl vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Vilniaus AVPK atstovė su A.

L. skundu nesutiko, palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti, pabrėždama, kad skunde praÅ¡oma priteisti suma apskaičiuota teisingai.Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ su skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamasis, iÅ¡ esmės, tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas Vilniaus AVPK, pabrėždamas, kad, kol nustatyta tvarka nėra pripažinta, jog VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostata prieÅ¡tarauja Konstitucijai, VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra ir taikoma tiek pareigūnams, tiek ir valstybės valdžios institucijoms. Todėl mano, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas Vilniaus AVPK, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį A. L., neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu.

Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos turi bÅ«ti pareikÅ¡tas darbdaviui, t.y. Vilniaus AVPK, o ne atsakovui Lietuvos valstybei. Šį teiginį pagrindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005 suformuota praktika. Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui A. L. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis (1269,81 Lt), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas Vilniaus AVPK taikė 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimÄ pagal VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad A. L. laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31 dirbo Vilniaus AVPK Å venčionių policijos komisariate VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir kelių policijos poskyrio patruliu, todėl jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, apskaičiuojant darbo užmokestį yra taikomos VTÄ® VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ (VTÄ® 4 str.).PareiÅ¡kėjas A.

L. praÅ¡o priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus AVPK ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokos 1269,81 Lt sumÄ už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31.Vadovaujantis Vilniaus AVPK pateiktais A. L. asmens kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡uose esančiais duomenimis (b. l. 21-22) nustatyta, kad atsakovas Vilniaus AVPK dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo A. L. už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31 neiÅ¡mokėjo 1269,81 Lt darbo užmokesčio (ginčo dėl sumos dydžio byloje nėra).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja VTÄ® 23-26 straipsnių nuostatos, kurios pagal VTÄ® 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be iÅ¡lygų.VTÄ® 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi VTÄ® 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ VTÄ® 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo A. L. atliktÄ darbÄ poilsio, Å¡venčių dienomis ir nakties metu bei už papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo iÅ¡vadomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo A.

L. reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pažymėjęs, kad VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, jog ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo remiantis, konstatuotina, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjÄ A. L. į tarnybÄ priėmė Vilniaus AVPK vadovybė, todėl bÅ«tent Vilniaus AVPK, kaip darbdaviui, kilo pareiga teisingai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui A. L. darbo užmokestį už jo atliktÄ darbÄ . Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo iÅ¡vadomis, Vilniaus AVPK vadovybė įstaigos darbÄ turi organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas A. L. atliko savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas, tačiau ginčo laikotarpiu jam nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.IÅ¡analizavęs teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo A. L. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ .

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.PareiÅ¡kėjas A. L. skunde be Vilniaus AVPK, atsakove taip pat nurodo ir Lietuvos valstybę. Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. Li tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus AVPK, t.y. subjektu, privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas, formuluodamas savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais. Kadangi nagrinėjamoje byloje A. L. praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, atsakovu laikytinas tiesioginis pareiÅ¡kėjo A. Li darbdavys, t.y. Vilniaus AVPK.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.

Nustatyta, kad A. L. į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-01-27 (skundÄ teismui iÅ¡siuntė paÅ¡tu, b. l. 12). Kadangi pareiÅ¡kėjas A. L. praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi bÅ«ti nustatomas, vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (2009 m. sausio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A822–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A756–859/2009).

Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais.Taikant nurodytus A. L. priteistinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo A.

L. reikalavimÄ priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31, taip pat į byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. L. priteistina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma susidarė per laikotarpį, nevirÅ¡ijantį trejų metų.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo A. L. reikalavimas priteisti jam darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.

A. L. skunde atsakove nurodo ir Lietuvos valstybę. Tačiau, kaip jau buvo minėta, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjo A. L. ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo A. L. darbo organizavimÄ . Todėl A. Li reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p.., 127 str., 129 str., teismas                                                        n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.           Priteisti A. L. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1269,81 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus 81 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.           Kitoje dalyje A.

L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                        ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                               Â