2022-06-01 Nr. AB-14413-3-61-3-05246-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2551-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05246-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. Y. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. Y. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. Y. Y. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21S36154 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2507 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), todėl prašė suteikti prieglobstį Lietuvoje.

3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą ikiteismine tvarka. Komisija 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Pareiškėjas prašė Komisijos sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinama teisė būti išklausytam. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Pareiškėjo teigimu, jis buvo nurodęs konkrečias individualias aplinkybes, nurodė prašymo priežastį – (duomenys neskelbtini).

6. Mano, kad pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, jog (duomenys neskelbtini) patiria grasinimų ir dėl to pareiškėjui yra grėsmė sveikatai ir (ar) gyvybei.

7. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą ar tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių.

8. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, savo sprendimą iš esmės argumentavo tuo, jog pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo vertinimu, vien toks veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant paprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Migracijos departamentas nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

11. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų, todėl pripažino, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies kriterijų.

12. Nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus. Pareiškėjo gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantis veiksnys, ten teritorijos (duomenys neskelbtini) nevaldo. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, gyvenęs (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjas nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Departamento nuomone, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, pareiškėjas galėtų susirasti darbą (duomenys neskelbtini) ir saugiai ten gyventi. Dėl to atsakovas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) bet kada gali kilti grėsmė, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

13. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Tyrimo metu nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių, taip pat kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

14. Draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjui nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Šis nustatytas laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo S. S. Y. Y. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21S36154 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), atitinkamai pakeitė 2021 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimo Nr. 6K-2507 dalį; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 26 d. Valstybės apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 15 asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas aiškino, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes jo gyvenimas buvo sunkus, dirbdamas (duomenys neskelbtini), mažai uždirbo, gyveno kaime. Pareiškėjo asmens tapatybė nustatyta jo pateiktu (duomenys neskelbtini) piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini).

17. 2021 m. spalio 19 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

18. Kadangi pareiškėjas prieglobsčio prašė dėl bendros kilmės valstybės situacijos ir noro saugesnių ir geresnių gyvenimo sąlygų, tai teismas padarė išvadą, kad pagrindinės pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės (prastos gyvenimo sąlygos).

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, pritarė Departamento išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Atsakovas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas tiek apklausų, tiek teismo posėdžio metu įvardijo vienintelę priežastį, dėl kurios galėtų patirti persekiojimą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ar diskriminuojami, kad dėl (duomenys neskelbtini) jie būtų diskriminuojami ar jiems būtų sudėtingiau rasti darbą. Tiek 2021 m. spalio 19 d. apklausos, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jo niekas asmeniškai nepersekiojo, jo gyvybei negrėsė pavojus, asmeniškai nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini), nors žino žmonių, nukentėjusių nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsakovo apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, tai irgi įrodo, kad pareiškėjas prieš išvykdamas gyvenamojoje vietoje kilmės valstybėje grėsmės nepatyrė.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimo kilmės valstybėje. Departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei jo pasakojime nurodytas aplinkybes.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją ir pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Departamentas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Dėl to pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

22. Teismas sprendė, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei atsakovui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas, atsakovo surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Dėl to pagrįstai pripažinta, kad nenustatyta tikimybė, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis (duomenys neskelbtini) ataskaitos išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

23. Pareiškėjas priklauso padidintos rizikos grupei (duomenys neskelbtini), galinčiai susidurti su persekiojimo grėsme. Atsakovas įvertino tai, kad prieglobsčio prašytojas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, atsižvelgė į jo pasakojimą, todėl pripažino, kad esant poreikiui pareiškėjas galėtų susirasti darbą savo gyvenamojoje vietoje kilmės valstybėje ir saugiai gyventi. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

24. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs melagingus duomenis apie savo tapatybę„ naudojęsis suklastotu ar padirbtu dokumentu. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų, kad būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 25. Pareiškėjas S. S. Y. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl yra persekiojamas ir jaučiasi nesaugus. Remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo duotus parodymus patvirtina ir Migracijos departamento tyrime užfiksuoti aspektai. Taigi pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, o Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo religijos gresia reali individuali grėsmė gyvybei.

28. Nepagrįsti argumentai, kad (duomenys neskelbtini). Tai ne kartą savo sprendimuose yra pripažinęs ir atsakovas. (duomenys neskelbtini).

29. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

30. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, be to, joje apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadaręs, atsakovas negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

31. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

32. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad jis, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Tačiau nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojų ar kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Kadangi tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, tai jo deklaruojama baimė buvo vertinta išskirtinai kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta. Pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių šias išvadas pagrindžiančių argumentų ar įrodymų.

35. Nagrinėjamu atveju nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, taip pat pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas nepateikė šią išvadą galinčių paneigti duomenų. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taip pat įvertino pareiškėjo asmenines savybes (duomenys neskelbtini) su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Pareiškėjas nenurodė, kad jo atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas, jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.

36. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, todėl nepagrįstais pripažintini skundo teiginiai, kad atsakovas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jam nekyla. Vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjo prieglobsčio suteikimo prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

40. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, nurodo, kad jam kaip (duomenys neskelbtini) kyla persekiojimo grėsmė, atsakovas netinkamai įvertino jam kylančią individualią grėsmę, atlikdamas tyrimą nesivadovavo aktualia kilmės šalies informacija.

41. Teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

43. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

44. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

45. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog jis nebaigė mokyklos, neturi aukštojo išsilavinimo, ieško geresnio gyvenimo, be to, jis yra (duomenys neskelbtini), dėl to negali sugrįžti į kilmės šalį.

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas savo pasakojimą iš esmės grindžia tik bendra padėtimi kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini), nenurodydamas jokių konkrečių faktų, kad jis kaip (duomenys neskelbtini) patyrė sunkumų gyvenamojoje vietovėje. Nei pareiškėjo paaiškinimas, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę neleidžia daryti prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Vien priklausymas (duomenys neskelbtini) savaime nelemia išvados, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė jokių argumentų, susijusių su visiškai pagrįsta baime būti persekiojamam. Pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėjas nenurodė, jog jam kas nors būtų asmeniškai grasinęs, priešingai, tiek apklausos metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis teigė, jog jo asmeniškai niekas nepersekioja, jo gyvybei negresia pavojus. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas išsamiai aptaria (duomenys neskelbtini) situaciją kilmės valstybėje ir (duomenys neskelbtini), tačiau ši informacija vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Pareiškėjas prieglobsčio procedūros metu nenurodė jokių jo individualaus persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) atvejų, tokio pobūdžio argumentų nėra ir apeliaciniame skunde.

51. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo prašymas iš esmės buvo grindžiamas ekonominio pobūdžio priežastimi – noru geriau gyventi, daugiau uždirbti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) ir negali būti pagrindas prieglobsčiui pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį suteikti. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra individuali ir pagrįsta.

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsakovo atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nei apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina tarptautinės apsaugos pagal Įstatymo 86 straipsnį pareiškėjui suteikimo būtinybės.

53. Atsakovo Sprendimo turinys leidžia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, taip pat ir teismo išvadų dėl nepagrįstos pareiškėjo baimės grįžti į kilmės valstybę. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde, remdamasis EPPB duomenimis, nurodo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau šie argumentai nepaneigia atsakovo tyrimo metu, be kita ko, remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis, nustatytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Atsakovo Sprendime pažymėta ir tai, kad nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) ir dėl to beatodairiško smurto lygis laikomas aukštesniu, yra bendro pobūdžio ir neindividualizuoja realios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nepatvirtinta, kad jam dėl to kilmės šalyje grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) pagrįstai nevertinta kaip individualus riziką didinantis faktorius, padidinantis pareiškėjo persekiojimo tikimybę.

54. Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei teismas nepripažino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, sudarytų pagrindą kitaip vertinti papildomos apsaugos suteikimo būtinybę. Pažymėtina, kad EPPB ataskaitoje nurodytas padidintos rizikos asmenų profilių sąrašas, per se (savaime) nereiškia, kad tokie asmenys yra persekiojami, kadangi ne visi minėto profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Tokiais atvejais individualiai turi būti vertinama persekiojimo rizikos tikimybė, atsižvelgiant, be kita ko, į tokias riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kad jo atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Atsakovo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, jis gyveno netoli (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, gyvenęs (duomenys neskelbtini), jis gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pažymėtina, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė ir tai, jog kilmės šalyje nėra sunku susirasti darbą, tiesiog jis norėtų turėti geriau apmokamą darbą. Atsižvelgdama į pareiškėjo individualias aplinkybes bei atsakovo surinktą kilmės informaciją, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad yra pagrįsta tikėtis, jog, esant poreikiui, pareiškėjas galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini). Dėl to pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors tam, jog tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę, tai savaime nereiškia Migracijos departamento pareigos informaciją rinkti visais pareiškėjo norimais aspektais. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

56. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistos ir Komisijos sprendimo dalys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. Y. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė