2021-01-27 Nr. AB-1912-3-64-3-02865-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-101-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02865-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lobby Baltic“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (toliau – ir atsakovas) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI). 2019 m. sausio 11 d. pateikė skundą Šiaulių TI administracijai, kuriame nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) neužtikrina reikiamo kiekio pareiškėjo užsakytų maisto produktų. Šiaulių TI administracija į pareiškėjo skundą nereagavo, todėl jis pateikė dar 3 skundus, į kuriuos Šiaulių TI 2019 m. vasario 8 d. pateikė atsakymą Nr. 17/01-248 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Atsakymas), nurodydamas, jog ne visada tiekėjas gali iš karto pristatyti pageidaujamas prekes, nes jų tuo metu neturi.

Šiaulių TI Atsakyme informavo, kad pareiškėjo keliamus klausimus vertina kaip ginčą dėl vartotojo teisių ir teigė, jog tokių ginčų nenagrinėja. Po Atsakymo pareiškėjas vėl kreipėsi į Šiaulių TI su skundais dėl netinkamo UAB „Lobby Baltic“ paslaugų teikimo. Šiaulių TI 2019 m. vasario 25 d. rašte Nr. 17/01-322 „Dėl skundų nagrinėjimo“ nurodė tuos pačius argumentus kaip ir Atsakyme. Šiaulių TI 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. 17/01-405 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje prekių asortimentas pakankamai platus, jei nustatoma, kad Bendrovės parduotuvėje kainos aukštesnės, rekomenduojama jas sumažinti.

Šiaulių TI 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. 17/01-468 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad pareiškėjui yra suteikta galimybė apsipirkti parduotuvėje 2 kartus per savaitę. Produktai pareiškėjui nebuvo pateikti, nes jų tiekėjas tuo metu neturėjo. Šiaulių TI taip pat nurodė, kad pareiškėjo grąžinti į parduotuvę agurkai, priešingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo supuvę. Šiaulių TI 2019 m. kovo 15 d. rašte Nr. 17/01-474 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad dėl prekių įsigijimo būtinas išankstinis užsakymo pateikimas, nes Bendrovė turi patikrinti užsakomų prekių leistinumą, o Šiaulių TI buhalterija – kiek pinigų yra užsakančiojo sąskaitoje.

Minėtame atsakyme taip pat nurodyta, kad nepatinkančias prekes pareiškėjas turi teisę grąžinti į parduotuvę, kai kurių prekių kainų palyginti su kitų prekybos centrų kainomis kartais nėra galimybės, nes tokių pačių prekių šalia esančiose parduotuvėse nėra. Šiaulių TI 2019 m. kovo 19 d. rašte Nr. 17/01-487 „Dėl skundo“ nurodė, jog pareiškėjo teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę nebuvo pažeista; 2019 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 17/01-574 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ – kad jokie teisės aktai nenumato, jog UAB „Lobby Baltic“ parduotuvė privalo prekiauti dietiniu maistu; 2019 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 17/01-610 „Dėl skundo nagrinėjimo“ – kad pareiškėjui nebuvo pristatyti pašto ženklai, nes jo sąskaitoje tam nepakako lėšų; 2019 m. balandžio 17 d. rašte Nr. 17/01-689 „Dėl skundo nagrinėjimo“– kad pareiškėjui nebuvo pristatyti po 3 ct pašto ženklai, keletas prekių, nes tiekėjas jų laikinai neturėjo.

Parduotuvėje prekiaujama įvairiomis valymo priemonėmis, todėl pareiškėjo skundas dėl šių priemonių trūkumo nepagrįstas.

3. Pareiškėjas teigė, kad ir kituose Šiaulių TI teiktuose raštuose neigiamas faktas, jog maisto produktais UAB „Lobby Baltic“ prekiaujama pasibaigus nustatytam garantiniam terminui. Pareiškėjas teikė skundus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), tačiau šis, pareiškėjo nuomone, jo skundų nenagrinėjo ir atsisakė juos tenkinti formaliais, tais pačiais, kaip ir Šiaulių TI, argumentais. Dėl kalinimo įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų kokybės pareiškėjas pateikė skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri atlikusi tyrimą, 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 42V3-(42.5.)-73 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai pasitvirtino. Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. balandžio 3 d. surašė Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktą Nr. 63GMTS-37, kuriame konstatavo, jog maisto ženklinimo etiketėje klaidingai nurodytas produkto tinkamumo naudoti terminas, tuo pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. liepos 18 d. patikrino UAB „Lobby Baltic“ parduotuvę ir surašė Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktą Nr. 57MPĮ-317, kuriame konstatavo, kad dalis karšto rūkymo mėsos gaminių laikomi parduotuvėje aplinkos temperatūroje, sudėti dėžėse ant prekybinio stalo, maišeliai, į kuriuos sudedami užsakyti maisto produktai išnešti į kameras, daugkartinio naudojimo, suplyšę; dalis sufasuotų vienkartiniuose maišeliuose vaisių ir daržovių laikomi sudėti ant grindų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ištyrė pareiškėjo skundą dėl galimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neveikimo ir 2019 m. liepos 25 d. surašė atsakymą Nr. 3IN-624(8.1E) „Dėl skundo“, kuriame išdėstė visus UAB „Lobby Baltic“ veiklos neatitikimus norminių aktų reikalavimams. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 57S-(57.5.)-773 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui pranešė, kad pagal jo skundą buvo atliktas UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės patikrinimas, kurio metu rasta prekė, kurios vartojimo terminas pasibaigęs.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nusiskundimus išdėstė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Ministerija), tačiau šie skundai būdavo nukreipiami arba į kitas institucijas, arba paliekami nenagrinėti. Dėl šios priežasties pareiškėjas atsakovu nurodė ir Ministeriją. Pareiškėjas vertino, kad Šiaulių TI, Departamentas ir Ministerija, atsisakydami ne tik patenkinti, bet ir nagrinėti pareiškėjo skunduose keliamas problemas, pažeidė pareiškėjo teises į normalias, įstatymo reglamentuotas kalinimo sąlygas, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjas, turėdamas skrandžio problemų ir negalėdamas tinkamai maitintis siūlomu maisto asortimentu, badavo, kankinosi, apsipirkdamas nematė prekių. Norintiems pasinaudoti jiems suteikta galimybe įsigyti prekes vienintelėje įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, Šiaulių TI laikomiems asmenims į kameras išdalina prekių, esančių Šiaulių TI parduotuvėje kainoraščius, kuriuose yra nurodomi tik parduotuvėje parduodamų prekių pavadinimai, preliminarios, bet netikslios kainos, prekės kainos ir svorio arba vieneto santykis. Akcijos nėra skelbiamos ir nėra taikomos. Užpildžius nustatytos formos prašymą, jame nurodytos prekės atnešamos į kameras, o piniginė suma už jas išskaičiuojama iš asmeninių sąskaitų, kurias administruoja Šiaulių TI. Pareiškėjas vertino, kad tokia tvarka yra ydinga ir šiurkščiai pažeidžianti jo teises dėl netiksliai pateikiamų parduodamų prekių kainų; visos sveriamos prekės yra sveriamos pareiškėjui nematant; nėra galimybės susipažinti su informacija ant pakuotės prieš įsigyjant prekę; nėra galimybės įvertinti prekę vizualiai.

5. Pareiškėjo atstovė advokatė D. I. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundas pateiktas dėl pažeistų pareiškėjo teisių dėl netinkamos kokybės maisto produktų, netinkamų maisto produktų kainų. Departamentas, Ministerija bei Šiaulių TI privalėjo kontroliuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį ir kontroliuoti kainas, o nesant kontrolės jam padaryta neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovo atstovų solidariai.

6. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas Šiaulių TI nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, (toliau – ir Taisyklės) 86 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-208 suimtųjų aprūpinimas vaisiais ir daržovėmis organizuojamas 2 kartus per savaitę. Šiaulių TI su UAB „Lobby Baltic“ 2018 m. spalio 19 d. sudarė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartį Nr. 47/08-62 (toliau – ir Nuomos sutartis), kurios 4.3.10 punktas įpareigoja Bendrovę laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje. Apie gautus rezultatus informuojamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Departamentas. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje, lyginant kainas su kitų tikrintų parduotuvių kainomis, didesnės daugiau kaip 10 procentų, Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Šiaulių TI pažymėjo, jog kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių kainas. Šiaulių TI vykdo Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių reikalavimus.

8. Šiaulių TI nurodė, kad kartą per mėnesį į visas kameras yra išduodamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainoraštis su nurodytomis galiojančiomis kainomis, taip pat jis skelbiamas ir Šiaulių TI tinklalapyje. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių TI laikomi asmenys turi specifinį teisinį statusą, o jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, minėtos priemonės, kurių imasi atsakovo atstovas, jog kalintys asmenys būtų supažindinti su parduotuvės asortimentu bei kainomis, vadovaujantis protingumo principu, yra pakankamos. Šiaulių TI pabrėžė, kad Taisyklių 88 punktas draudžia išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje. Kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų, pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Turto valdymo skyriuje saugomą segtuvą. Visi suimtieji (nuteistieji) turi galimybę netinkančių prekių atisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę. UAB „Lobby Baltic“ informavo, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parduotuvę tikrino 2019 m. rugpjūčio 26 d. Tikrinimo metu nustatyta, jog maisto produktų su pasibaigusiais terminais nerasta, maisto pakuotės nepažeistos, vaisiai ir daržovės laikomos plastikinėse dėžėse, kurios pakeltos nuo grindų ant grotelių ar stalų. Visi pieno ir mėsos produktai iki jų pristatymo suimtiesiems (nuteistiesiems), laikomi įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje – šaldytuve. Maisto laikymo sąlygos atitinka gamintojo nurodytas laikymo sąlygas. Šiaulių TI, gavęs Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. 587S-(57.5.)-787 dėl Bendrovės parduotuvėje nustatytų pažeidimų, 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“ direktorių su prašymu užtikrinti, kad Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje būtų parduodamos kokybiškos ir nepasibaigusio vartoti termino prekės.

9. Šiaulių TI pažymėjo, kad pareiškėjas galimai siekia suklaidinti teismą ir nurodė, kad Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. balandžio 3 d. patikrinimo aktu Nr. 63GMTS-37 pripažino, jog pareiškėjo skundas dėl prekybos pasibaigusio galiojimo gaminiais pasitvirtino. Minėtu patikrinimo aktu nustatyta, jog ant kiaulienos šašlykų pakuotės buvo klaidingai nurodyta galiojimo termino pabaiga (dėl žmogiškosios spausdinimo klaidos), tačiau svarbu tai, kad pakuotės atidarymo metu galiojimo laikas pasibaigęs nebuvo. Vien formalus nurodymas, kad neteisingai nurodytas galiojimo terminas nereiškia, kad pareiškėjas dėl to patyrė kokią nors žalą.

10. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas deklaruoja, jog patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas tik subjektyviai pagrindė ir prašomos priteisti žalos dydį, nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

12. Departamentas teigė, kad parduotuvėje pareiškėjas gali įsigyti tik sąraše nurodytus maisto produktus ir kitas prekes. Suimtųjų (nuteistųjų) pateiktus užsakymus formuoja UAB „Lobby Baltic“ darbuotojai, kurie patikrina, ar užsakomos prekės atitinka Taisyklių priede nurodytas leidžiamas įsigyti prekes ir jas užsako. Sąraše yra nurodyta, kad kalintiems asmenims leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 2 kg vaisių ir daržovių bei nurodyti kiti apribojimai, o parduotuvėje stengiamasi pateikti kuo įvairesnį prekių asortimentą. Pasitaiko atvejų, kai parduotuvėje laikinai nėra tam tikrų prekių, kurios vėliau yra atvežamos (prekės yra pristatomos porą kartų per savaitę) ir tai nereiškia, jog pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos, juo labiau, jog pareiškėjas neįrodo, kokiu būdu ir kaip jos, neva, buvo pažeistos, nes teisės aktai nenumato kalintiems asmenims pasirinkti prekių pagal pageidavimą. Iš pareiškėjo pridėtų dokumentų matyti, kad Departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus, jog įstaigos parduotuvėje yra neužtikrinamas reikiamo kiekio produktų pristatymas ar tam tikri produktai ir nenustatė, jog būtų padaryti pažeidimai, leidžiantys pagrįstai teigti, jog pareiškėjo pretenzijos yra pagrįstos. Departamentas ar pataisos įstaiga nėra institucijos, atsakingos už prekių kokybę ar jų vertinimą. Pareiškėjas neskundžia Departamento pateiktų atsakymų, tačiau dėl parduotuvės veiklos ir Šiaulių TI direktoriaus pateiktų atsakymų, susijusių su parduotuvės veikla, pareiškėjas vien tik per 2019 metus iš viso yra kreipęsis ir pateikęs 213 skundų, iš kurių 14 skundų dėl veikiančios parduotuvės Šiaulių TI ir Šiaulių TI direktoriaus pateiktų atsakymų, susijusių su parduotuvės veikla. Departamentas surinko ir išsamiai išanalizavo visą su skundais susijusią medžiagą ir pareiškėjo skundai buvo atmesti bei nebuvo tenkinti dėl nenustatytų pažeidimų, tačiau pareiškėjas ir toliau piktybiškai rašo skundus tuo pačiu klausimu. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo piktybiškas nepagrįstų skundų rašymas tiek pataisos įstaigoms, tiek teismams, tiek Departamentui kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų ir pažymėjo, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jei asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu.

13. Atsakovo atstovas Ministerija atsiliepime į skundą su juo nesutiko.

14. Ministerija nurodė, kad byloje nėra keliamas klausimas dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų (neveikimo), kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytais apsipirkimo ypatumais Šiaulių TI. Todėl tokio pobūdžio byloje Ministerija neturėtų būti atsakovas, nes pagal skundo pagrindą ir dalyką atsakovu gali būti tik Šiaulių TI.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lobby Baltic“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Bendrovė nurodė, kad ji su Šiaulių TI pasirašė Nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2019 m. spalio 24 d. Šiaulių TI, vadovaudamasis viešojo pirkimo rezultatais, kurį vykdė Departamentas, su UAB „Lobby Baltic“ 2019 m. spalio 24 d. pasirašė Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 47/08-117 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Šiaulių TI įsigijo konkretų būtiniausių prekių krepšelį nuteistiesiems (suimtiesiems) su fiksuotomis kainomis, kurios gali būti peržiūrimos tik Sutartyje nustatyta tvarka. Šiaulių TI Bendrovei jokių nuobaudų netaikė, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad Sutarties sąlygas vykdo tinkamai. Bendrovė parduotuvės veiklą vykdė griežtai laikantis Nuomos sutarties sąlygų ir joje nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas visuose skunduose nurodė, kad parduotuvėje parduodamų daržovių kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar faktų. Šiuos deklaratyvaus pobūdžio teiginius paneigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikti tyrimai 2019 metais, nes nei viename patikrinimo akte nėra nustatytas nekokybiškų daržovių faktas. Per visą veiklos laikotarpį parduotuvėje buvo vienintelis atvejis, kai dėl žmogiškosios klaidos greitai gendančio produkto etiketėje vietoje 72 valandų galiojimo termino buvo nurodytas 72 parų galiojimas, tačiau produktas nebuvo su pasibaigusiu galiojimo terminu, jis buvo tinkamas vartoti. Dėl šio atvejo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko išsamų tyrimą, Bendrovė pareiškėjui pateikė atsakymą, grąžino sumokėtus pinigus už klaidingai paženklintą prekę. Bendrovė nurodė, kad visos svarstyklės, esančios parduotuvėje, yra sertifikuotos, joms reguliariai atliekamos sertifikavimo procedūros pagal galiojančius teisės aktus, svarstyklių sertifikato galiojimą tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvieno patikrinimo metu.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde pažeidimus siejo ne tik su jo paties pažeistomis teisėmis ir interesais dėl Šiaulių TI veiksmų / neveikimo, bet ir su tuo, jog Departamentas bei Ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti Šiaulių TI administracijos veiklą, t. y. neužtikrino Šiaulių TI parduotuvėje parduodamų prekių tinkamos kainos ir kokybės kontrolės. Teismas sprendė, jog vertinant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, atsakovo atstovai Departamentas ir Ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl pareiškėjo nepriėmė jokių individualių aktų. Nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo (neteisėtų veiksmų), teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl pareiškėjo prašymo dalį dėl solidariai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo atstovų Departamento ir Ministerijos atmetė.

19. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, analizavo Taisyklių 86–87 punktus, Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172, (toliau – ir Kontrolės taisyklių) 3, 5–8 punktus ir nurodė, jog byloje yra pateikti Šiaulių TI Ūkio skyriaus atlikti parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl parduodamų produktų kainos į Šiaulių TI bei UAB „Lobby Baltic“ kreipėsi 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. balandžio 22 d., 2019 m. gegužės 27 d. Minėtais laikotarpiais Šiaulių TI atliktų parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo metu nenustatyti Kontrolės taisyklių 6–8 punktų pažeidimai, todėl teismas priėjo prie išvados, kad Šiaulių TI nepažeidė Kontrolės taisyklių reikalavimų užtikrinti, jog Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo užtikrintas reikiamas kiekis jo užsakytų prekių, prekės neatitiko kokybės, negalėjo perskaityti informacinio lapelio, pareiškėjo netenkino parduodamų prekių estetinis vaizdas, teismas pažymėjo, kad Kontrolės taisyklėse įtvirtintas privalomo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento užtikrinimas nereiškia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus pareigos garantuoti, jog parduotuvėje nuolat būtų visi parduotuvės kainoraštyje nurodyti produktai ar kažkokie individualiai kalinių pageidaujami produktai (prekės). Nesant konkrečios asmens užakytos prekės, ji gali būti pakeičiama kita tos prekių grupės preke, jeigu užsakymą pateikęs asmuo su tuo sutinka, arba asmuo gali pasinaudoti teise norimas prekes įsigyti kito apsipirkimo metu. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas negalėjo įsigyti konkrečios kainoraščio prekių grupėje nurodytos prekės, pati savaime nereiškia, jog pareiškėjo teisė apsipirkti buvo pažeista. Teismas nustatė, kad UAB „Lobby Baltic“ 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. S-20, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. skundą nurodė, jog jeigu suimtiesiems / nuteistiesiems prekė yra netinkama, netinka kokybė, išvaizda, jis visada turi teisę tą pačią dieną netinkamą prekę grąžinti, ji bus pakeista arba grąžinti pinigai. Teismas pažymėjo, kad minėta teise pareiškėjas yra pasinaudojęs ir tai patvirtinta jo paties į bylą pateikti dokumentai, t. y. 2019 m. sausio 25 d. grąžinimo kvitas, kuriuo pareiškėjui buvo grąžinti 0,56 Eur už galimai netinkamos kokybės agurkus. Teismas sprendė, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, nenustatęs neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

21. Teismas atmetė Departamento prašymą skirti baudą pareiškėjui dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu.

III. 22. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, Departamento ir Ministerijos, solidariai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus argumentus, aplinkybes, susijusias su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktais patikrinimais Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje, ir papildomai nurodo, kad už UAB „Lobby Baltic“ netinkamą paslaugų teikimą yra atsakingas Šiaulių TI, sudaręs su Bendrove Sutartį. Pareiškėjas negali pasirinkti maisto produktų tiekėjo ir yra priverstas apsipirkti tik UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje. Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI, Departamentas ir Ministerija, atsisakydami ne tik patenkinti, bet ir nagrinėti jo skunduose keliamas problemas, pažeidė jo teises į normalias, įstatymo reglamentuotas kalinimo sąlygas, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, turėdamas skrandžio problemų ir negalėdamas maitintis siūlomu maisto asortimentu, badavo, kankinosi, nepagrįstai brangiai mokėjo už maisto produktus. Dėl atsakovo atstovų veiksmų pareiškėjas patyrę neturtinę žalą, jautėsi žeminamas ir kankinamas, pašlijo jo fizinė ir psichologinė sveikata, todėl jam turi būti atlyginama neturtinė žala.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovo atstovų veiksmai kalinant pareiškėją jo sveikatai kenksmingomis sąlygomis, yra neteisėti, dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurios faktas akivaizdus.

25. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Šiaulių TI nurodo, kad nors pareiškėjas teigia, jog ne kartą buvo nustatyti pažeidimai Šiaulių TI teritorijoje pagal Sutartį veikiančioje parduotuvėje, tačiau pažeidimų konstatavimas niekaip nesusijęs būtent su pareiškėjui kilusiais nepatogumais ar žala. Šiaulių TI, gavęs informacijos apie pažeidimus, iš karto imasi visų veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti ir nebesikartotų, o tai patvirtina, kad Šiaulių TI tinkamai siekia užtikrinti Šiaulių TI laikomų asmenų teises. Šiaulių TI pažymėjo, kad pareiškėjas nustatytus pažeidimus sieja su Šiaulių TI laikomų asmenų subjektinių teisių apsauga, taigi šie pareiškėjo motyvai / reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą.

27. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Departamentas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad teismo sprendimas pareiškėjo vertinimu yra neteisingas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų su ginču susijusių aplinkybių, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, jog teismo sprendimas negaliojantis ir turi būti panaikintas.

29. Atsakovo atstovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Ministerija nurodo, kad teismas sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pasisakė dėl visų jo reikalavimų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai ir samprotavimai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su Šiaulių TI parduotuvėje parduodamų prekių kainos ir kokybės kontrole.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su neteisėtais Departamento ir Ministerijos veiksmais, Šiaulių TI parduotuvėje esančiomis didesnėmis kainomis nei įprastose parduotuvėse, neužtikrintu reikiamu kiekiu pareiškėjo užsakytų prekių, dėl jų kokybės, estetinio vaizdo ir dėl to jo patirta neturtine žala, atsakovo atstovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo pretenzijų nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas ir Ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl pareiškėjo nepriėmė jokių individualių teisės aktų, Šiaulių TI veikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, todėl nenustatęs vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo (neteisėtų veiksmų), pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis, pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus, susijusius su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktais patikrinimais Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje, ir apsiriboja bendro pobūdžio argumentais, susijusiais su jam dėl to kilusia žala.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str., 6.250 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

36. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 250 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus, pareiškėjui įrodinėjant patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-670-520/2020; 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-624/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Taigi pareiškėjas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, privalo įrodyti, t. y. išsamiai apibūdinti, laisvės atėmimo įstaigos jam padarytus konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), nurodant, kada (kokiu laikotarpiu) jie buvo padaryti, išdėstant konkrečias jų padarymo aplinkybes, ir pagrįsti, kad būtent dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalą.

38. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai ir detaliai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus dėl didesnių nei įprastose parduotuvėse kainų Šiaulių TI esančioje parduotuvėje, už kurių kontrolę, vadovaujantis Taisyklių 86–87 punktų bei Taisyklių 3, 5–8 nuostatomis, yra atsakingas Šiaulių TI, įvertino surinktus įrodymus (Ūkio skyriaus parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktus) ir padarė išvadas, kad laikotarpiais, kuomet pareiškėjas su skundai kreipėsi į Šiaulių TI bei Bendrovę, Šiaulių TI atliktų parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo metu Taisyklių 6–8 punktų pažeidimai nenustatyti, t. y. Šiaulių TI tinkamai užtikrino Taisyklių reikalavimus dėl prekių kainų kontrolės.

39. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime argumentuotai atsakyta į pareiškėjo pretenzijas dėl neužtikrinto reikiamo kiekio pareiškėjo užsakytų prekių, jų kokybės, negalėjimo perskaityti informacinio lapelio, pareiškėjo netenkinančio parduodamų prekių estetinio vaizdo, konstatuota, kad pareiškėjui suteikta galimybė grąžinti jam netinkančią, kokybės, išvaizdos reikalavimų neatitinkančią prekę pardavėjui, kuri gali būti pakeista arba grąžinti pinigai ir pareiškėjas šia galimybe yra pasinaudojęs.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamentas ir Ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl pareiškėjo nepriėmė jokių individualių aktų.

41. Pareiškėjas dėl aptartų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo atlikta detali įrodymų analizė ir padarytos išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

42. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo išsakyti argumentai yra nepagrįsti.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovai (Šiaulių TI, Departamentas ir Ministerija), atliko kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus, t. y. pareiškėjas išsamiai neapibūdino ir nedetalizavo su tuo susijusių aplinkybių. Tokio pobūdžio neteisėtų veiksmų, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės negali būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (120 Eur) valstybei negali būti priteisiamas pagal į bylą pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-1056-3700 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme ir 2020 m. spalio 12 d. pažymą Nr. (12.33)PT-4589 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas