2023-03-22 Nr. AB-6348-3-61-3-00583-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-180-552/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00583-2023-6 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ALTIMUS-TECH Sp. z o.o. Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario

3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo ALTIMUS-TECH Sp. z o.o. Lietuvos filialo skundą atsakovui Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Pareiškėjas ALTIMUS-TECH Sp. z o.o. Lietuvos filialas (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš dalies panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) sprendimą, užfiksuotą 2023 m. sausio 20 d. rašte Nr. (24.38-72Mr)-3-306 „Dėl prašymo išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją“ (toliau – ir Raštas), kuriuo nuspręsta sustabdyti 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo Nr. KP169 dalies prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjas nurodė, jog jis pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją į (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pareiškėją Raštu informavo, jog prašymas buvo svarstytas 2023 m. sausio 10 d. vykusiame Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti posėdyje, kurio metu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atstovas informavo komisiją, kad siekiant išaiškinti, ar tam tikra įranga priskiriama ginklams, pradėti du administraciniai tyrimai, kurie nėra pasibaigę ir nėra gautos išvados. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog komisija nutarė, kad siekiant tinkamai įvertinti ir išnagrinėti prašymą, išvadai dėl licencijų išdavimo parengti reikia papildomos informacijos.

Dėl to komisija nutarė tęsti prašymo svarstymą gavusi Policijos departamento informaciją apie baigtus administracinius tyrimus ir jų išvadas. Sustabdydama prašymo pagrindu pradėtą administracinę procedūrą, Ministerija vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 patvirtintų „Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 28 punktu. Pareiškėjas nurodė, jog Raštu sukeliamos teisinės pasekmės yra tapačios Ministerijos sprendimui atsisakyti išduoti eksporto licenciją, dėl to Rašto dalis, kurią ginčija pareiškėjas, savo esme dėl sukeliamų teisinių pasekmių nėra tarpinio pobūdžio aktas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnį, teisena dėl pareiškėjo tariamai padarytų administracinių nusižengimų gali vykti iki 2024 m. gruodžio mėn., taigi, sustabdydama pagal pareiškėjo prašymą pradėtą administracinę procedūrą, Ministerija licencijos išdavimo terminą nukėlė galimai dviejų metų terminui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nors minėtų administracinio nusižengimo teisenų rezultatas negali daryti jokios įtakos Ministerijos vykdomos administracinės procedūros rezultatui, o pareiškėjas prašė Ministerijos prašymą išnagrinėti kiek įmanoma skubiau, per tokį neapibrėžtą laiko tarpą gali susiklostyti situacija, kai (duomenys neskelbtini) atitinkami įrenginiai nebebus reikalingi..

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Raštas sukelia jam žalą, nes įrenginiai yra specifiniai ir savo pobūdžiu reikalaujantys nuolatinės priežiūros bei išlaikymo, o negalėdamas įrenginių perduoti (duomenys neskelbtini) (ir dar neapibrėžtą laiko tarpą negalėdamas to padaryti), pareiškėjas patiria priežiūros (įskaitant fizinę apsaugą), sandėliavimo ir komunalines (šildymo, elektros ir pan.) išlaidas. Tai reiškia, kad Ministerijos sprendimas sustabdyti licencijų išdavimo klausimą kiekvieną dieną sukelia ženklias ir neišvengiamas išlaidas, kurios savo pobūdžiu yra žala.

Be to, delsimas priimti sprendimus dėl licencijų išdavimo kelia žalą ir platesniu mastu, nes tokie Ministerijos nepagrįsti ir neteisėti veiksmai iš esmės kelia žalą Lietuvos Respublikai, (duomenys neskelbtini) ir visai visuomenei.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Rašto dalies, kuria jis buvo informuotas apie tai, kad jo prašymo dėl licencijos išdavimo nagrinėjimas pratęstas, siekiant gauti papildomus duomenis ir išvadas iš Policijos departamento, todėl pareiškėjo skundžiama Rašto dalis nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su jo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, skundžiama Rašto dalis laikytina tik dokumentu, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie jo prašymo nagrinėjimo eigą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad skundžiamu Raštu sustabdyta administracinė procedūra dėl licencijos išdavimo sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, kurios yra tapačios Ministerijos sprendimui atsisakyti išduoti eksporto licenciją. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo, apsiribodamas formaliu konstatavimu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė tai, jog Raštu sustabdžius procedūrą, ji buvo atidėta neapibrėžtam

laiko tarpui (iki 2 metų), todėl gali susiklostyti situacija, kai (duomenys neskelbtini) atitinkami įrenginiai nebebus reikalingi.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog Raštas tik formaliai atitinka tarpinio akto pobūdį, tačiau iš esmės atitinka administracinės procedūros pabaigoje priimamą administracinį aktą, nes Ministerija užkirto kelią pareiškėjui ilgą laiką eksportuoti įrenginius, o pareiškėjui yra sukeliama žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skundžiamu aktu pareiškėjas tebuvo informuotas apie jo prašymo nagrinėjimo eigą ir tai nėra galutinis administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes, todėl atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skundžiamo akto pobūdį, nes jis yra tapatus atsisakymui suteikti eksporto licenciją, o skundžiamu aktu pareiškėjui taip pat sukeliama žala, dėl to priešingai nei nurodė teismas, skundžiamas aktas sukelia teisines pasekmes ir yra nagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies

1 punktą, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-520/2023). Atsižvelgus į tai, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą iš esmės ginčydamas Rašto dalį (trečiają pastraipą) , kurioje konstatuota, jog „Komisija įvertinusi nurodytas aplinkybes nutarė, kad, siekiant tinkamai įvertinti ir išnagrinėti prašymą, išvadai dėl licencijų išdavimo parengti reikia papildomos informacijos. Atsižvelgiant į tai, Komisija nutarė tęsti prašymo Nr. 22/333EK svarstymą, gavusi Policijos departamento informaciją apie baigtus administracinius tyrimus ir jų išvadas.“ Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Kaip nustatyta byloje, priimdamas Rašto dalį atsakovas vadovavosi Taisyklėmis, kurių

28 punkte nustatyta, jog jeigu išvadai dėl licencijos ar galutinį panaudojimą patvirtinančio dokumento išdavimo parengti valstybės institucijoms ir įstaigoms ar komisijai reikia papildomų garantijų ir informacijos, kitokios, negu nurodyta Taisyklių IV skyriuje, licencijos ar galutinį panaudojimą patvirtinančio dokumento 25 darbo dienų išdavimo terminas (tranzito licencijos

15 darbo dienų išdavimo terminas) skaičiuojamas nuo šios informacijos gavimo dienos. Vertindama pareiškėjo skundžiamo akto turinį ir pobūdį bei spręsdama, ar aktas sukelia teisines pasekmes, teisėjų kolegija nustatė, jog Rašto dalimi pareiškėjui buvo suteikta informacija, susijusi su jo prašymo dėl eksporto licencijos nagrinėjimo eiga, t. y. jog prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas, kai iš Policijos departamento bus gauta papildoma informacija. Vis dėlto, Rašto dalimi atsakovas nepriėmė pareiškėjo teises ir pareigas modifikuojančio pobūdžio patvarkymų, kurie leistų spręsti apie viešojo administravimo subjekto, Ministerijos, valią dėl pareiškėjo prašymo (jo tenkinimo, atmetimo ar kitų veiksmų).

Šiuo atveju, kaip iš esmės teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priimdama Rašto dalį, Ministerija prašymo nagrinėjimo procedūroje priėmė informacinio pobūdžio aktą, kuris savo turiniu nėra galutinis administracinis aktas, įforminantis atsakovo sprendimą pareiškėjo prašymo klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius situacijai kaip nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į prašymo objektą (eksporto licenciją dėl karinės įrangos), atsakovas turi teisę, kylančią iš Taisyklių 28 punkto, siekdamas nustatyti visas sprendimo priėmimui būtinas aplinkybes, prašymo nagrinėjimo eigoje be kita ko, siekti gauti papildomą informaciją ir priimti galutinį sprendimą per 25 darbo dienas nuo atitinkamos informacijos gavimo dienos.

Be to, nors pareiškėjas dėsto argumentus, susijusius su žala, kylančia dėl Ministerijos veiksmų, padarytų priimant Raštą, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neformulavo reikalavimo dėl viešosios deliktinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas padavė skundą dėl atsakovo veikimo (Rašto pagrįstumo ir teisėtumo) ir neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas kartu inicijavo teisminį ginčą dėl žalos atlyginimo.

Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).

Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui skundė Ministerijos Rašto dalį, kuria, priešingai nei nurodo pareiškėjas, ne sustabdyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra ar kitaip modifikuotos jo teisės ir pareigos, o, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas administracinės procedūros metu informuotas apie jo prašymo nagrinėjimo eigą.

Vis dėlto, susiklosčius situacijai, kai Ministerija, priešingai nei nurodoma skundžiamame akte ir įtvirtinama Taisyklių 28 punkte, gavusi trūkstamą informaciją operatyviai neišnagrinėtų pareiškėjo prašymo ir vilkintų atlikti veiksmus arba neveiktų teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas turėtų teisę pagal ABTĮ

23 straipsnio 1 dalį paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo. Tokiu atveju šioje nutartyje padarytos išvados, susijusios su pareiškėjo skundu dėl atsakovo veikimo, neužkirstų kelio pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundė informacinio pobūdžio aktą, nesukeliantį teisinių pasekmių ir nemodifikuojantį pareiškėjo teisių ir pareigų, ir pagal ABTĮ 33 straipsnio

1 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką, negalintį būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku. Atsižvelgus į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto dalies pagrįstumo ir teisėtumo kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo ALTIMUS-TECH Sp. z o.o. Lietuvos filialo atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius