c1a7749a-e483-4056-9f72-a299ad2015d8 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-2192-245/2015Proceso Nr. 1-65-1-00867-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo D.

L. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams,n u s t a t ė :D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas septynis kartų, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., padarymu, o bÅ«tent:D.

L. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. birželio 22 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas psichinę prievartÄ , t. y. demonstruodamas ant nugaros esančiÄ savo tatuiruotę ir sukurdamas bauginančiÄ aplinkÄ , R. A. bute, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iÅ¡ R. A. neapibrėžto kiekio pinigų, kaip paramos įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantiems asmenis, dėl ko įbaugintas R.

A. perdavė jam 6600 litų (913,04 eurų),tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tÄ pačiÄ naktį, apie 02.00 val., sugrįžo į nukentėjusiojo R. A. butÄ ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmenimis, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis R. A. ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo iÅ¡ R. A. 10 000 litų (2898,55 eurų), dėl ko įbaugintas R. A. perdavė jam 400 litų (115,94 eurų), tokiu bÅ«du, panaudodamas prieÅ¡ R.

A. kitokiÄ psichinę prievartÄ , padarė turtinę 7000 litų (2028,99 eurų) žalÄ , tai yra kaltinamas pagal BK 181 str. 1 d.Be to, D. L. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmenimis, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis R. A. ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, tokiu bÅ«du atimdamas nukentėjusiajam R. A. galimybę prieÅ¡intis, pagrobė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I.

A., tuo padarydamas I. A. turtinę 15 000 litų (4347,83 eurų) žalÄ , tai yra kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nutartimi kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.Skunde D. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-29 nutartį ir taikyti jam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Kaltinamasis nurodo, kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ji priimta nesant suėmimo skyrimo pagrindų ir sÄ lygų, pažeidžiant procesinės teisės normas.

Taip pat nebuvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimas, t. y. nenurodyta, kodėl jam negali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Kaltinamasis pažymi, kad yra kaltinamas ne pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymų, jo veikos priskiriamos apysunkėms, taigi buvo ignoruotas proporcingumo principas. Suėmimo skyrimo pagrindai, kad jis bėgs, slėpsis nuo teismo, darys naujas nusikalstamas veikas, nurodyti tik formaliai, jų nepagrindžia objektyvūs bylos duomenys.

Iki kardomosios priemonės paskyrimo kitoje byloje jis buvo registruotas darbo biržoje, dirbo gaunamus laikinus darbus, mokėsi pagal darbo biržoje siÅ«lomas programas, gaudavo pinigines paÅ¡alpas. Be to, jį materialiai remia mama ir močiutė. Taip pat jis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, tvirtais socialiniais ryÅ¡iais yra saistomas ir su motina bei močiute. Nors praeityje buvo teistas, tačiau duomenų, kad jis ruoÅ¡iasi ateityje daryti naujus nusikaltimus, nėra. Taigi proceso tikslai gali bÅ«ti pasiekiami ir Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundÄ atmesti, gynėjas advokatas prašė skundÄ tenkinti.Kaltinamojo D.

L. skundas atmetamas.Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimÄ , byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino nustatymo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismui pateiktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir termino nustatymui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra nurodyti kaltinamajame akte, t. y. nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo klausimÄ kaltinamajam D. L., teisingai įvertino visas griežčiausios kardomosios priemonės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatė du suėmimo skyrimo pagrindus bei sÄ lygas.

Nors pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra iÅ¡dėstyti glaustai ir koncentruotai, tačiau jie atitinka faktinius bylos duomenis ir yra pagrįsti. D. L. kaltinamas dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymu, veikiant bendrininkų grupėje su mažiausiai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. BK 181 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos alternatyvios bausmės (areÅ¡tas arba laisvės atėmimas), tačiau kaltinamasis nusikaltimus galimai padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , anksčiau bÅ«damas teistas septynis kartus, todėl jei bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gresianti bausmė, tikėtina, yra realus laisvės atėmimas.

Nors kaltinamajam gresianti pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumÄ . IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. L. daromi nusikaltimai yra turtinio pobÅ«džio, susiję su fizinio bei psichologinio smurto naudojimu. Kaltinamajam bÅ«dingas nusikaltimų modelis. D. L., darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, galimai veikė ne vienas, kiti bendrininkai dar nėra nustatyti, todėl kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali bandyti susisiekti su pastaraisiais, tikėdamasis, jog Å¡ie jam padės pasislėpti.

Be to, D. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiÅ¡kai nepripažįsta. Å iuo metu kaltinamojo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Kauno apylinkės teisme, kurioje jam yra taikomas suėmimas. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo aiÅ¡ku, ar bus pratęstas suėmimas kitoje byloje, kuris turėjo pasibaigti 2015-11-26, todėl teisėjas ėmėsi priemonių užtikrinti nuteistojo dalyvavimÄ procese bei netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ , t. y. skyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad D. L. iki suėmimo taikymo neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, nors ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau bylos duomenys liudija, kad pagrindinis jo pajamų Å¡altinis buvo turtinio pobÅ«džio nusikaltimų darymas. Nusikaltimai yra daromi sistemingai nuo pat kaltinamojo pilnametystės. D. L. buvo taikytos įvairios bausmės rÅ«Å¡ys bei bausmių individualizavimo formos, tačiau jos prevenciÅ¡kai kaltinamojo neveikia. Tai, jog kaltinamasis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, palaiko gerus santykius su motina bei močiute, nesudaro besÄ lyginio pagrindo jam netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės -suėmimo.

Darytina iÅ¡vada, kad D. L., suvokdamas gresiančios atsakomybės apimtį, bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė suėmimo terminÄ ir tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jau minėta, kad D. L. yra ne kartÄ susidÅ«ręs su teisėsaugos institucijomis, tačiau iÅ¡ savo ankstesnių patyrimų nesimoko, iÅ¡vadų nedaro, todėl pakartotinis jo nusikalstamas elgesys, bÅ«nant laisvėje, yra pagrįstai tikėtinas.

Apygardos teismas sprendžia, kad galimai padarytos turtinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos, naudojant psichinę prievartÄ , daro žalÄ tiek nukentėjusiųjų nuosavybei, turtinėms teisėms, tiek ir sveikatai. Aktyvus kaltinamojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas, nukentėjusįjį bauginančių veiksmų atlikimas, D. L. asmenybės bruožai (ignoruoja įstatymų imperatyvus, bendrabÅ«vio taisykles – administracine tvarka baustas dvideÅ¡imt penkis kartus, tiek administraciniai teisės pažeidimai, tiek nusikaltimai daromi įžūliai, atvirai, demonstruojant savo fizinę jėgÄ ), rodo kad jis yra pavojingas visuomenei ir bÅ«damas laisvėje gali vėl nusikalsti.Pripažintina, kad suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, kita vertus, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, Å¡iuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Ä®vertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. L., pobÅ«dį (tyčiniai, ne atsitiktiniai), sunkumÄ , kaltinamojo pozicijÄ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu (kaltę neigia), nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieÅ¡tarauja proporcingumo principui, juo labiau, kad suėmimo terminas, nors ir nustatytas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui, tačiau Å¡ioje byloje taikomas pirmÄ kartÄ . Å velnesnėmis prievartos priemonėmis nebus užtikrinti proceso tikslai, be to, Å¡velnesnės poveikio priemonės kaltinamajam nėra efektyvios.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamajam D.

L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidžia, todėl taikoma kardomoji priemonė paliekama galioti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 119, 122, 130 straipsniais,n u t a r i a :kaltinamojo D. L. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                     Kęstutis Dargužis   Teisėjai                                                                                                                                  Nerijus Meilutis                                                                                                                                                  ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                                                             Â