2026-01-14 Nr. BB-263-1-01-1-35497-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4361/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35497-2022-7

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. V. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimus,

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti, ar panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba sušvelninti A. V. paskirtą bausmę, pakeičiant į nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai priimti netinkamai taikant įrodinėjimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, be teisinio pagrindo iš sutapties inkriminavus nesunkų (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir nežymų sveiktos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 3 dalis), nuteistajam paskirta bausmė neatitinka įstatymo reikalavimų. Nuosprendis iš esmės yra pagrįstas nukentėjusiųjų parodymais, kitų asmenų liudijimais apie tai, ką jiems kalbėjo nukentėjusiosios. Ekspertines išvadas teismai naudojo pagrįsti nukentėjusiųjų parodymų patikimumą, atmetė gynybos versijas dėl apkalbėjimo, melavimo ir padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymai teisingi ir patikimi. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurią gavo ekspertai, buvo vien kaltinantys duomenys, su kuriais ekspertės susipažino ir priėjo išvados, kad tiriamųjų pasakojimai atitinka bylos duomenis ir anksčiau duotus parodymus. Visos bylos medžiagos, o ne dalies, susijusios su ekspertizės dalyku, pateikimas ekspertizių atlikimui įtakojo eksperčių išvadas pripažinti nukentėjusiąsias patyrus A. V. inkriminuotas veikas. Nukentėjusiųjų ir kaltinamojo duodami parodymai buvo priešingi. Nuosprendyje nemotyvuotas A. V. patraukimas atsakomybėn už nusikaltimų daugetą, todėl jis nepagrįstai nubaustas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį. Teismai turėjo galimybę paskirti individualizuotą, su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Net motyvavus terminuotos laisvės atėmimo bausmės parinkimą buvo teisinis pagrindas atidėti visos paskirtos bausmės vykdymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka su A. V. nuteisimu pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį,153 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, A. V. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės grindžiami ne teismų padarytomis bausmės skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik kasatoriaus nuomone. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. V. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis