c1a18d87-0613-4a1e-8ffd-e5391812debc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-774-413/2016Proceso Nr. 2-69-3-00400-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.3; 3.3.2.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKO VARDU 2016 m. kovo 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3887-800/2016 pagal ieÅ¡kovės I. A. ieÅ¡kinį atsakovui A.

A., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „MCB Finance“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė I. I. A. K. apylinkės teisme pateikė ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, sumokėdama už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį 41 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį dėl santuokoje įgyto turto – sodo pastato bei žemės sklypo padalijimo.

IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neprašė jai priteisti santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ sodo pastatÄ bei žemės sklypÄ , o praÅ¡o šį turtÄ nustatyti asmenine atsakovo A. A. nuosavybe, nereikalaudama iÅ¡ atsakovo už tai jokios kompensacijos. Todėl, ieÅ¡kovės nuomone, teismas netinkamai ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto priteisimo atsakovui kvalifikavo kaip turtinį ir nepagrįstai sprendė, jog Å¡is turtas privalo bÅ«ti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi tenkino atskirÄ jį skundÄ â€“ panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir nustatė ieÅ¡kovei terminÄ paÅ¡alinti papildomus ieÅ¡kinio trÅ«kumus – iÅ¡samiai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo, arba Å¡io buto pripažinimo asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe; ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl asmeninės buto nuosavybės pripažinimo – teismas ieÅ¡kovę įpareigojo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jog butas buvo įgytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas bei sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotÄ , pagal pateikiamÄ santuokoje įgyto buto vidutinę rinkos vertę.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, dėstydama faktines ieÅ¡kinio aplinkybes, nurodė, jog santuokos metu iÅ¡ jos asmeninių lėšų įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina pateikti duomenys iÅ¡ nekilnojamojo turto registro.

Nors, ieÅ¡kovės nuomone, įgytas butas yra jos asmeninė nuosavybė, teismas sprendė, kad tokia ieÅ¡kovės nuomonė prieÅ¡tarauja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, numatančioms prezumpcijÄ , jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. IeÅ¡kovei manant, jog santuokoje įgytas butas yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė, ieÅ¡kovė turi nuginčyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ , ir pateikti įrodymus, kad turtas yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė netinkamai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , kadangi nesuformulavo ieÅ¡kinio reikalavimų dėl viso santuokoje įgyto turto, kÄ numato CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavimai, dėl ko nustatė terminÄ papildomiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.88 straipsnio nuostatas, manydamas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovė įsigijo 1999 m. balandžio 28 d., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl ko nepagrįstai nurodė įtraukti šį turtÄ Ä¯ dalintino turto masę arba praÅ¡yti jį pripažinti asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Pažymi, kad tam, jog bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ nurodytų įrašų:

1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu;

2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovės vertinimu, atitinkamas įrašas registre yra prima facie įrodymas, kad santuokos metu įgytas turtas yra arba asmeninė nuosavybė, arba bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo nurodytas butas nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik ieškovės vardu, todėl toks įrašas gali būti nuginčytas tik įrodžius, kad minėtas turtas yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

Vadovaujantis tuo, apeliantės nuomone, nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados                           Pagal CPK 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme ieÅ¡kovė yra pateikusi ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovė netinkamai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. nesuformulavo ieÅ¡kinio reikalavimų dėl viso santuokoje įgyto turto padalijimo, kaip tai numato CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavimai, nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – iÅ¡samiai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo arba Å¡io buto pripažinimo asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe; ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ pripažinti minėtÄ butÄ jos asmenine nuosavybe, įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jog butas buvo įgytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas bei sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotÄ , pagal pateikiamÄ santuokoje įgyto buto vidutinę rinkos vertę.             Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė ir jam sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija netaikoma, kadangi minėtas turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio (ieÅ¡kovės) vardu, be to, Nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad minėtas butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Todėl, ieÅ¡kovės nuomone, ieÅ¡kinio trÅ«kumai nustatyti nepagrįstai.              Taigi, byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino LR civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto teisinį režimÄ ir ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ .              CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Å i asmens teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui, tačiau kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nes ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.              Pažymėtina, kad ieÅ¡kiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų Civilinio proceso kodekse numatytų turinio reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika.

Minėto straipsnio 4 punktas numato, kad ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo turi bÅ«ti nurodoma duomenys apie bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir reikalavimas jį padalyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtÄ yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi. Å ių reikalavimų nesilaikymas ieÅ¡kovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, o tai reiÅ¡kia, kad civilinė byla neiÅ¡keliama, kol nepaÅ¡alinamos visos kliÅ«tys kreiptis į teismÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo Å¡alys turi procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (jo kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).             IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad ieÅ¡kovė kaip dalintinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nuroto tik pastatÄ â€“ sodo pastatÄ su kiemo inžineriniais statiniais bei 0,06 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydama jį priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad santuokos metu ieÅ¡kovės vardu yra įgytas ir kitas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10), kuris į ieÅ¡kinyje nurodyto dalintino turto masę nėra įtrauktas. IeÅ¡kovės vertinimu, minėtas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nėra pagrindo šį turtÄ dalinti. Nesant byloje įrodymų, kad sutuoktiniai turtÄ yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi, su minėtu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

             Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1993 m. vasario 26 d. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1999 m., t. y. santuokos metu. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai).

Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi Å¡ioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).CPK 385 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas be kitų klausimų privalomai turi iÅ¡spręsti sutuoktinių turto padalijimo klausimÄ . Pažymėtina, kad bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.

Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Tuo tarpu ieÅ¡kovės minima sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Aptartų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad santuokos metu nekilnojamojo turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre vieno sutuoktinio vardu neatleidžia bylos Å¡alių nuo pareigos teikiant ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, nurodyti visÄ santuokos metu įgytÄ sutuoktinių dalintinÄ turtÄ , todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre yra prima facie įrodymas, kad santuokos metu įgytas turtas yra arba asmeninė apeliantės nuosavybė ir jo nereikia įtraukti į dalintinÄ turtÄ teikiant ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir tinkamai aiÅ¡kino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis iÅ¡ esmės paliktina nepakeista.

Kadangi apylinkės teismo nutartimi nustatytas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo terminas yra pasibaigęs, ieÅ¡kovei nustatytinas naujas terminas iki 2016 m. kovo 18 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjasn u t a r i a :Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovei I. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) naujÄ terminÄ iki 2016 m. kovo 18 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartyje, paÅ¡alinti.

Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                      Gintautas Koriaginas                                       Â