c1a05ab2-a85b-41d2-a4ff-b173f66519f3 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-847-864/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27438-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) K. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K.

S. ieÅ¡kinį atsakovui O. Å . dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo O. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir susijusių klausimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (Å¡iuo metu sustabdyta) pagal ieÅ¡kovės K.

S. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui O. Å . (O. Å .) (toliau – ir atsakovas), kuriame ieÅ¡kovė praÅ¡o laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ nepilnamečio vaiko K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du, taip pat pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame atsakovas praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu; pakeisti teismo nustatytÄ vaiko bendravimo su tėvais tvarkÄ atsakovo nurodomu bÅ«du.

Prie nagrinėjamos bylos teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi prijungta kita Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2600-869/2021 pagal ieÅ¡kovės K. S. ieÅ¡kinį atsakovui O. Å . dėl įpareigojimo perduoti mažametį vaikÄ , iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Atsakovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (toliau – ir LAP), kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti byloje nustatytÄ draudimÄ atsakovui iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir leisti atsakovui laikotarpiu, kai vaikas pagal nustatytÄ grafikÄ bus su tėvu, su juo iÅ¡vykti į užsienį;

2) pakeisti nustatytÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant, kad atsakovas praleidžia nenutrÅ«kstamai su vaiku dvi savaites ir ieÅ¡kovė su vaiku praleidžia nenutrÅ«kstamai dvi savaites per mėnesį; tuo metu, kai vaikas bÅ«na su vienu iÅ¡ tėvų kitam tėvui suteikiama teisė bendrauti su vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis laiku nuo 18.00- 18.30 val. kiekvienÄ trečiadienį ir Å¡eÅ¡tadienį.

3. PraÅ¡ymÄ atsakovas grindė toliais argumentais ir aplinkybėmis: Vilniaus miesto apylinkės teismas motyvuodamas laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tinumÄ 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje Å¡ioje civilinėje byloje nurodė, kad „atsakovas galėtų iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos su vaiku trumpam, savo bendravimo su vaiku metu, tačiau siekiant, kad vaikas nebÅ«tų iÅ¡vežtas į VokietijÄ ar kitÄ valstybę ilgesniam laikotarpiui ir neliktų ten gyventi, įvertinus, kad atsakovo verslo ir interesų vieta yra Vokietijoje, taigi, iÅ¡vykimo tikimybė yra reali, atsižvelgus i tai, kad Europos valstybėse didėjant COVID-19 susirgimų skaičiui gali bÅ«ti įvesti judėjimo ir kiti ribojimai, ir tuomet gali kilti sunkumų grįžti į Lietuvos RespublikÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas uždrausti atsakovui iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos tenkintinas“.

Pažymėtina, kad draudimas tėvui arba mamai iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį gali bÅ«ti tik laikinas. IÅ¡ esamos situacijos aiÅ¡ku, kad iÅ¡ laikino draudimo tai virsta į nuolatinį ir nepagrįstai ilgai besitęsianti draudimÄ , todėl toks draudimas jau yra neteisėtas. Draudimas galioja jau du metus. Akivaizdu, kad galutinis teismo sprendimas dar nebus priimtas ilgÄ laikÄ , laikinoje bendravimo tvarkoje nėra nustatyta nepilnamečio vaiko atostogų tvarka, todėl pilnai tikėtina, kad nepakeitus laikinosios apsaugos priemonės, nepilnametis vaikas dar ilgus metus negalės vykti su atsakovu už Lietuvos ribų.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ne tik, kad daugiau laiko praleidžia su vaiku, bet ir gali neribotai su juo keliauti už Lietuvos ribų. Akivaizdu, kad yra pažeistas lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, kadangi tėvai turi skirtingas teises vaiko atžvilgiu. Atsakovas siekia suteikti nepilnamečiui vaikui įdomų ir prasmingÄ laisvalaikį, atitinkantį jo amžių ir pomėgius. Nepilnametis vaikas veda pakankamai uždarÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir pramogauja, lanko įvairias vietas ir ugdymo užsiėmimus tik tuo metu, kai bÅ«na su atsakovu.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas negali pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku. PrieÅ¡ingai, atsakovas turi puikius įgÅ«džius rÅ«pintis vaiku ir tÄ savaitę, kai bÅ«na su nepilnamečiu vaiku, pilnai juo pasirÅ«pina, užtikrindamas ne tik jo minimalius poreikius, tokius kaip maistas, apranga ar higiena, bet ir visokeriopai jį ugdydamas ir užtikrindamas prasmingÄ laisvalaikį. Nustatyta laikinoji apsaugos priemonė ribodama nepilnamečio vaiko galimybes į ugdymÄ ir turiningesnį laisvalaikio praleidimÄ , pažeidžia iÅ¡skirtinai vaiko interesus, kadangi nustatytas draudimas neleidžia atsakovui suteikti vaikui įdomesnio laisvalaikio, galimybės pažinti kitas Å¡alis ir kultÅ«ras.

Nurodė, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teismo motyvų, pagrindžiant Laikinosios apsaugos priemones bÅ«tinybę, buvo tai, kad 2020 m. Europos valstybėse didėjant Covid-19 susirgimų skaičiui gali bÅ«ti įvesti judėjimo ir kiti ribojimai, ir tuomet gali kilti sunkumų grįžti į Lietuvos RespublikÄ atsakovui su nepilnamečiu vaiku. Å iuo metu dėl Covid-19 pandemijos nėra nustatyta jokių ribojimų, todėl atsakovui nebÅ«tų jokiu sunkumų grįžti i Lietuvos RespublikÄ su nepilnamečiu vaiku.

Šiuo metu yra nusistovėjusi nepilnamečio vaiko bendravimo su abiem tėvais tvarka, nepilnametis vaikais bendrauja su abiem tėvais, t. y. užtikrintas padėties stabilumas, todėl laikinoji apsaugos priemonė – draudimas išvykti iš Lietuvos – neteko savo aktualumo. Nagrinėjamu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis, priešingai nei buvo siekiama, pažeidžiami nepilnamečio vaiko bei atsakovo interesai. Kadangi atsakovas negali laisvai keliauti su vaiku tuo metu, kai vaikas būna su juo jau daugiau nei 2 metus.

Nors vaikas turi Vokietijos pilietybę, kurį laikÄ ten gyveno, tačiau vaikas net negali su atsakovu iÅ¡vykti į Å¡iÄ Å¡alį, atsakovas negali vaikui parodyti Å¡alies, kurioje ir jis pats ilgÄ laikÄ gyveno. Vaikas taip pat turi galimybę gydytis Vokietijoje, tačiau dėl nustatyto draudimo to padaryti negali. Nurodė, kad nebeliko priežasčių dėl kurių galėtų bÅ«ti uždraudžiama atsakovui vykti į užsienį su vaiku. Atsakovas puikiai rÅ«pinasi savo vaiku, jį myli ir nori su juo praleisti laikÄ taip, kaip jis ir vaikas nori.

Atsakovas nori, kad ne teismas spręstų, kur atsakovas galėtų vykti su vaiku, o atsakovas pats galėtų priimti tokius sprendimus. Pažymėtina, kad ieškovei tokia teisė yra suteikiama, todėl manytina, kad teismas suabsoliutino ieškovės, kaip mamos, teises apribodamas atsakovo, kaip tėvo, teises. Pažymėtina, kad atsakovui ir vaikui nustatytas draudimas pažeidžia Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6 str. 2 d. Atsakovas galėtų laisvai keliauti su nepilnamečiu vaiku be vaiko mamos sutikimo į šalis priklausančias Šengeno erdvei.

Teigė, kad nustatytas draudimas atsakovui su vaiku iÅ¡vykti į užsienį pažeidžia Europos Tarybos direktyvoje 2004/38/EB įtvirtintas nuostatas ir nepagrįstai riboja atsakovo ir jo vaiko teisę kartu judėti ES teritorijoje. Atsakovas jau kurį laikÄ gyvena Lietuvoje, laiku perduoda vaikÄ mamai pagal teismo nustatytÄ grafikÄ . Atsakovas niekada neturėjo ir neturi tikslo atskirti vaiko nuo mamos, negana to, atsakovas jau buvo gavęs leidimÄ iÅ¡vykti į užsienį su vaiku atostogoms praleisti, pasibaigus atostogoms vaikas buvo grÄ Å¾intas motinai.

Teigė, kad nėra jokios grėsmės, jog atsakovas turėtų tikslÄ pagrobti ir iÅ¡vežti Å¡alių vaikÄ gyventi į kitas valstybes ir iÅ¡vežęs, jo negrÄ Å¾inti. Pažymėtina, kad nesant jokių priežasčių teigti, kad vaikas gali bÅ«ti negrÄ Å¾intas į LietuvÄ ir atsakovas nori pagrobti vaikÄ , negalima nepagrįstai uždrausti vaikui ir atsakovui kartu keliauti. Kadangi nėra jokių požymių, jog atsakovas siektų Å¡alių vaikÄ iÅ¡vežti į užsienį ir jo negrÄ Å¾inti, negalima spėjimo bÅ«du spręsti apie tokį atsakovo siekį ir toliau taikyti atsakovui draudimÄ iÅ¡važiuoti su vaiku į užsienį ir tuo pačiu riboti ne tik atsakovo laisvę laisvai keliauti su vaiku, bet ir vaiko teisę turiningai leisti laikÄ , pažinti kitas Å¡alis ir pan.

Pažymėjo, kad teismai netaiko tokio draudimo net tokiose bylose, kuriuose vienas iÅ¡ tėvų yra kilę iÅ¡ kitos valstybės, kuriuose teoriÅ¡kai galima bÅ«tų įžvelgti vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos valstybės į kitÄ valstybę galimybę. Atsakovas yra atsakingas tėvas ir supranta, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl jam net minčių nekyla iÅ¡vykus su vaiku į užsienį negrįžti į LietuvÄ . Tačiau vaiko interesų užtikrinimui tiek kultÅ«rine ar pažintine prasme, tiek ir vaiko sveikatos atžvilgiu bÅ«tina sudaryti galimybes atsakovui su vaiku laisvai keliauti.

Atsakovas negali iÅ¡sivežti gyventi vaiko į užsienį, kadangi tam jam reikalingas ieÅ¡kovės sutikimas. Teismas nagrinėjamu atveju turėtų priimti tokį sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų bent dalinai patenkinti abiejų proceso Å¡alių interesai, o ne iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovės. Nutartimi nustatytas draudimas iÅ¡važiuoti atsakovui su vaiku į užsienį yra diskriminacinis atsakovo atžvilgiu (Å¡is draudimas taip pat atlieka ir kardomÄ jÄ funkcijÄ atsakovo atžvilgiu), nuo tokio sprendimo nukenčia taip pat ir vaikas, kadangi bet kuriuo atveju Å¡is draudimas tiesiogiai paveikia vaikÄ .

Nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje teismai laikosi pozicijos, kad jeigu ilgÄ laikÄ teismas nepriima sprendimo byloje draudimas vienam iÅ¡ tėvų iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį yra neteisingas varžantis proceso Å¡alies teises ir neproporcingas. Bylos nagrinėjimui užtrukus gali susidaryti situacija, kad tuo metu vaikas jau užaugs ir pats galės priiminėti tam tikrus sprendimus, todėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ atsakovui suteikimas jau neturės jokios prasmės. Nepilnametis vaikas yra draustas Vokietijos sveikatos draudimu, kuris galioja Vokietijos privačiose ir valstybinėse ligoninėse.

Jis gali nemokamai gydytis Vokietijoje tiek privačiose įstaigose tiek valstybinėse. Kadangi vaikas dažnai serga, jo organizme yra sumažėjęs vitamino D kiekis, jam reguliariai atsiranda karpos, atsakovas nori nusivežti vaikÄ gydytojų konsultacijoms į Vokietijos klinikas. Å iuo metu nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka jau galioja daugiau nei 2 metus, t. y. atsakovas su vaiku bendrauja kas trečiÄ savaitę, nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iÅ¡ eilės einančios darbo dienos).

Nagrinėjamu atveju vaikui nepakanka laiko bendravimui su tėvu (atsakovu). Vaikas iÅ¡reiÅ¡kia norÄ praleisti daugiau laiko su atsakovu, atsakovas taip pat nori praleisti daugiau laiko su vaiku, nori aktyviau dalyvauti jo auklėjime, tačiau ieÅ¡kovė tam aktyviai trukdo manipuliuojama esama situacija ir sudarydama kliÅ«tis visur kur tik įmanoma. LAP nustatyta tvarka yra neproporcingai apribotas laikas, kurį vaikas gali praleisti su savo tėvu. Pažymėtina, kad teismas turėtų priimti sprendimÄ dėl bendravimo tvarkos siekiant sureguliuoti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ nepažeidžiant abiejų tėvų interesų, tačiau negali nepagrįstai riboti atsakovo teisės bendrauti su savo vaiku.

Nepilnametis vaikas yra atsakovo sÅ«nus ir valstybinės institucijos (teismas) neturi reguliuoti kilusio ginčo tokiu bÅ«du, kad vienam iÅ¡ tėvų bÅ«tų suteikiama daugiau laiko praleisti su vaiku, o kitam mažiau nesant bÅ«tinybės tai daryti. IÅ¡ bylos duomenų yra aiÅ¡ku, kad vaikas puikiai jaučiasi bÅ«damas su atsakovu, yra pripratęs gyventi su atsakovu, su juo jaučiasi saugiai ir stabiliai. Atsakovas turi galimybę suteikti jam tinkamÄ ugdymÄ ir lavinti jo įgÅ«džius ir tÄ aktyviai daro.

LAP priėmimo metu vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metų, Å¡iuo metu vaikui jau yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai, jis jau nėra tokio amžiaus dėl kurio jam reikėtų visÄ laikÄ praleisti su mama, todėl nėra pateisinama tai, kad vaikas gali susitikti su atsakovu tik kas trečiÄ savaitę. Tuo metu, kai vaikas bÅ«na su atsakovu, vaikas lanko (duomenys neskelbtini) organizuojamus robotikos užsiėmimus, slidinėja, lanko baseinÄ , gimnastikos užsiėmimus. Jei vaikas bÅ«tu su atsakovu bent kas antrÄ savaitę, atsakovas galėtų užtikrinti lankomų užsiėmimų tęstinumÄ , nes Å¡iuo metu vaikas užsiėmimus lanko tik kas trečiÄ savaitę.

Negalima teigti, kad LAP yra tik laikinos ir jos negali pažeisti Å¡alių bei vaiko interesų, kadangi nors jos teoriÅ¡kai yra laikinos (tokia jų paskirtis), tačiau jos galioja jau ilgÄ laikÄ ir nustatytos buvo dar tuo metu, kai vaikas buvo labai mažas. Lietuvos teismai jau pradeda formuoti praktikÄ , kurioje leidžia abejiems tėvams matytis su vaiku vienodai, o valstybinės institucijos įsikiÅ¡ti į vaikų auklėjimÄ tik esant pagrindui tÄ daryti. Esant Å¡iuo metu nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai atsakovas negali suteikti vaikui jam bÅ«tino auklėjimo ir iÅ¡silavinimo t. y. vaikas negali tinkamai lankyti užsiėmimus, į juos jis gali eiti tik kas trečiÄ savaitę.

Susidaro situacija kai vaiko auklėjimu užsiima tik ieÅ¡kovė, o atsakovas gali tik kartais sudalyvauti vaiko gyvenime ir jokių esminių klausimų dėl vaiko nesprendžia, LAP tokia privilegija yra suteikta ieÅ¡kovei ir ji sėkmingai tuo naudojasi. IeÅ¡kovė manipuliuoja esama situacija, pvz.: ji užraÅ¡o vaikÄ pas gydytojÄ tuo metu, kai vaikas bÅ«na su atsakovu arba nurodo, kad atsakovas turi atvykti į gydymo įstaigÄ prieÅ¡ kelias valandas iki paskirto vizito laiko, o vėliau paaiÅ¡kėja, kad konsultacija yra nuotolinė ir pan.

IeÅ¡kovė net reikalauja, kad gydytojai keistų nepilnamečiui vaikui nustatytas diagnozes, jei pas gydytojÄ nuvedė atsakovas ir diagnozė nepatinka ieÅ¡kovei, tuo grubiai pažeisdama vaiko interesus ir jo teisę į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Pavyzdžiui, ieÅ¡kovė kreipėsi į gydytojÄ T. S., reikalaudama nutraukti nepilnamečiui paskirtÄ gydymÄ nuo (duomenys neskelbtini) ir pakeisti gydytojo nustatytÄ diagnozę. Teismas turėtų sureguliuoti teisinius santykius, o ne priimtomis LAP skatinti vienos Å¡alies prieÅ¡ kitÄ pranaÅ¡umÄ , suteikiant jai nepagrįstai daug daugiau teisių.

Vaiko tėvai yra tiek atsakovas tiek ieÅ¡kovė, kad vaikas užaugtų sveikas ir pilnavertis asmuo jam reikia abiejų tėvų vienodai, o ne mamos daugiau nei tėvo. Pažymi, kad bÅ«tent dėl tokio bendravimo modelio, kai abu tėvai vienodai laiko praleidžia su vaiku ES Å¡alių teismai pritaria labiausiai ir atitinkamai tokiÄ teismų praktikÄ formuoja. Pažymi, kad nėra aiÅ¡ku kada bus iÅ¡nagrinėta bylÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir kitų klausimų, todėl ypatingai yra svarbu, kad vaikas jaustų atsakovo aktyvų ir nuolatinį dalyvavimÄ jo gyvenime Å¡iuo metu, kai vaiko asmenybė formuojasi.

Vaikas nuolat serga, ieÅ¡kovė labai dažnai atsakovui perduoda vaikÄ jau sergantį. Vaikas yra gydomas Vilniuje, ieÅ¡kovė vaikÄ gydytis veža į Vilniuje esančias gydymo įstaigas, nors pati ieÅ¡kovė gyvena (duomenys neskelbtini), atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus m. yra apytiksliai 70 km. Akivaizdu, kad sergančio vaiko nuolatinis vežiojimas į Vilniaus gydymo įstaigas neigiamai veikia vaiko sveikatÄ , vaiko imunitetas yra silpnas, nuolatinis sergančio vaiko vežiojimas yra žalingas vaikui.

Vaikui ilgesni laikÄ praleidžiant su atsakovu, atsakovas galėtų efektyviau ir saugiau pasirÅ«pinti vaiko sveikata, vykimas į gydymo įstaigas užtruktų daug trumpesnį laikÄ , kadangi atsakovas gyvena Vilniuje, nebÅ«tų delsiama gydyti vaikÄ , atsakovas galėtų pristatyti vaikÄ gydytis jau tik vaikui susirgus. Atsakovas praÅ¡o teismo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ atitinkančiÄ teisingumo ir proporcingumo principus, kai atsakovas praleidžia nenutrÅ«kstamai su vaiku 2 savaites ir ieÅ¡kovė su vaiku praleidžia nenutrÅ«kstamai 2 savaites.

Tuo metu, kai vaikas bÅ«na su vieno iÅ¡ tėvu kitam tėvui turėtų bÅ«ti suteikiama teisė bendrauti su vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis laiku nuo 18.00-18.30 h. kiekvienÄ trečiadienį ir Å¡eÅ¡tadienį. PraÅ¡ymÄ grindė teismų praktika ir įstatymų nuostatomis (2022 m. gruodžio 28 d. DOK-209544; 2023 m. sausio 6 d. DOK-3307).

4. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl LAP pakeitimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Savo pozicijÄ grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: teismas taikė draudimÄ iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , kuomet atsakovas buvo negrÄ Å¾inęs vaiko nuo 2020 m. spalio 4 d. Tuo metu visi atsakovo telefonai nuo 2020 m. spalio 22 d. buvo iÅ¡jungti. Atsakovo advokatui buvo praneÅ¡ta apie suplanuotÄ 2020 m. spalio 28 d. atvejo vadybos posėdį, tačiau į posėdį, nei atsakovas, nei advokatas neatvyko, advokatas nurodė, kad serga.

Atsakovas kurį laikÄ buvo pasiekiamas ieÅ¡kovei per Skype programÄ , su ja susiraÅ¡inėjo, tačiau vėliau į skambutį neatsakė, nors matėsi, kad prie Skype yra prisijungęs. Primena ir tai, kad tuo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, kuriÄ atsakovas pažeidinėjo, už kÄ buvo patrauktas administracinėn ir civilinėn atsakomybėn. Atsakovas įsigaliojusiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ buvo pažeidęs ir ankščiau. O bÅ«tent, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-1792-2020 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje ir 73 straipsnio 1 d.

Nutarime konstatuota, kad O. Å . paėmė vaikÄ 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir negrÄ Å¾ino motinai iki 2020 m. rugsėjo 4 d., tai yra tyčia savo veiksmais apribojo K. S. kaip motinos teisę matytis, bendrauti, auklėti, prižiÅ«rėti savo mažametį sÅ«nų, taip pažeidžiant vaiko ir motinos prigimtines teises. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-2508-1040/2021 skyrė O. Å . baudÄ po 10 Eur už kiekvienÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Ne.

E2A-1233-577/2020, kuria pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020, nevykdymo dienÄ nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. t. y. už 67 dienas iÅ¡ viso 670 Eur. Atsakovas buvo nubaustas už tai, kad jis nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. negrÄ Å¾ino vaiko motinai. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi 2021 m. sausio 29 d. teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-862-2022 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 55 Eur dydžio bauda. Å i administracinė nuobauda atsakovui paskirta už tai, kad jis neužtikrino sÅ«naus teisės bendrauti su motina K. S., tai yra dėl jo veiksmų nebuvo laikomasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2 nustatytos tvarkos, kad tėvas O.

Å . ir vaiko motina K. S. turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ antradienį, ketvirtadienį, Å¡eÅ¡tadienį 18.00-19.00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iÅ¡ tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sÄ lygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis turi praneÅ¡ti apie tai su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieÅ¡ 1 dienÄ . Nutarime nustatyta, kad dėl O.

Å . veiksmų nebuvo laikomasi K. S. bendravimo per vaizdo ir garso ryÅ¡io priemones su sÅ«numi tvarkos: K. S. nebendravo arbo nebuvo sudarytos sÄ lygos tinkamai bendravimui 2021 m. lapkričio 6, 9, 11, 27, 30 d., 2021 m. gruodžio 2, 8, 21, 23, 25 d., 2022 m. sausio 13, 29 d., 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. balandžio 2, 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-779-1034/2022, 2022 m. liepos 19 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje perkvalifikavo atsakovo nusižengimÄ Ä¯ LR ANSK 72 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu (skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-779-1034/2022) teismas iÅ¡ dalies tenkino O. Å . skundÄ ir perkvalifikavo nusižengimÄ Ä¯ LR ANK 72 str. 2 d., paliekant jam skirtÄ 55 Eur dydžio baudÄ . Ä®sigaliojusios teismo nutartis ir sprendimai nebuvo kliÅ«timi atsakovui negrÄ Å¾inti mažamečio vaiko motinai, ir ne porÄ dienų, o 2,5 mėnesių. IÅ¡keltos baudžiamosios bylos, administracinio nusižengimo bylos, civilinės bylos dėl teismo nutarties/sprendimo nevykdymo, tai yra atsakovo veiksmų teisinės pasekmės nesutrukdė atsakovui pavyzdžiui trukdyti vaikui ir motinai bendrauti per Skype.

Sprendžiant klausimÄ dėl draudimo panaikinimo atsakovui su vaiku iÅ¡vykti į užsienį nustatytina, ar iÅ¡nyko aplinkybės, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje. Tai yra nustatytina, ar atsakovas pateikė teismui įrodymus apie tai, kad jis Lietuvoje turi darbÄ , perkėlė verslÄ , padengė savo turimus Lietuvoje įsiskolinimus. Tokių įrodymų nepateikta. PrieÅ¡ingai, atsakovas aiÅ¡kiai deklaruoja savo ryšį su Vokietija, aiÅ¡kina, kad vaikas turi Vokietijos pilietybę ir net sveikatos draudimÄ , kas beje, neatitinka tikrovės. Atsakovas neturi Lietuvoje jokio darbo, neturi banko sÄ skaitos, o iÅ¡laidas vaikui apmoka iÅ¡ registruotos Vokietijoje įmonės banko sÄ skaitos.

Primintina, kad ieÅ¡kovė palaiko savo praÅ¡ymÄ apriboti atsakovui laikinai tėvo valdžiÄ , o atsakovas palaiko savo reikalavimÄ nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo. Kaip žinoma, atsakovas nepaiso įsigaliojusių teismo sprendimų ar nutarčių. Todėl nėra aiÅ¡ku, ar panaikinus leidimÄ iÅ¡vykti į užsienį atsakovas su vaiku grįš į LietuvÄ . Atsakovas ir Å¡iai dienai aiÅ¡kina vaikui, kad vaikas gyvens Vokietijoje. Sprendžiant draudimo iÅ¡vykti panaikinimo klausimÄ analizuotinas galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas, vaiko dienos rėžimas, ikimokyklinės mokymo įstaigos lankymas, bÅ«relių ir užsiėmimų lankymas, tėvų bendradarbiavimas vaiko auklėjimo ir priežiÅ«ros klausimais.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. vaikas pradės lankyti pradinukų klasę ir vaiko lankymas mokyklinėje įstaigoje bus būtinas. Vaikas nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. lanko (duomenys neskelbtini) darželį. Sutinkamai su darželio pažyma, adaptacija vaikui praėjo labai sunkiai, nes lankymas buvo labai nereguliarus, dėl ko kilo dideli sunkumai su adaptacija ugdymo įstaigoje: berniukas sunkiai išsiskiria su mama, reikalauja nuolatinio buvimo kartu, mama berniuko negali palikti, nes tuo pat metu vaikas pradeda nerimauti.

Sėkmingai vaiko adaptacijai yra bÅ«tinas nuolatinis ugdymo įstaigos lankymas, be ilgesnių pertraukų, kadangi vaikas tik spėjęs priprasti prie darželio rėžimo, aplinkos, pedagogų, kitų vaikų ir jau gebantis pasilikti vienas ilgesniam laikui, be mamos, privalo ir likti tokiame režime K. jau galėdavo pasilikti vienas darželyje, be mamos. Kuomet berniukas ilgesnį laikÄ ugdymo įstaigos nelanko, kaskart vyksta nauja adaptacija. Taip daroma psichinė žala vaikui. Vaiko gerovei bÅ«tinas pastovumas.

Atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė nuvežti vaikÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) darželį (nors kartÄ ), motyvuodamas dideliu atstumu nuo Vilniaus iki (duomenys neskelbtini), ir aiÅ¡ku prie progos žemindamas motinÄ , iÅ¡vadinęs jÄ â€žiÅ¡krypėliÅ¡ka padugne“ ir siÅ«lydamas ieÅ¡kovei psichiatrinę ekspertizę. Teismui pridedamas atsakovo 2022 m. gegužės 17 d. atsakymas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pristatyti vaikÄ Ä¯ darželį. Atsakovo deklaruojama meilė vaikui, susirÅ«pinimas vaiko raida ir noras užtikrinti vaikui tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ Å¡iuo atveju atsakovui negaliojo.

Atsakovas nesikreipė į darželį, nepasidomėjo vaiko adaptacija, nors žinojo, kad vaikas sunkiai adaptuojasi. Taigi, atsakovas nuo 2022 m. gegužės 17 d. nei vieno karto neatvežė vaiko į darželį ir nepageidavo Å¡io klausimo spręsti su vaiko motina. Atsakovas nepageidavo bendradarbiauti su motina darželių organizuojamų Å¡venčių klausimais. Teismui pridedamas vaiko motinos 2022 m. lapkričio 24 d. laiÅ¡kas atsakovo atstovei advokato padėjėjai Lolitai Tarasevičienei (nes atsakovas su ieÅ¡kove tiesiogiai bendrauti atsisakė) kuriame motina informavo tėvÄ apie darželyje organizuojamÄ sporto Å¡ventę ir prašė vaikÄ nuvežti.

Atstovė sugebėjo kritikuoti ieÅ¡kovę dėl darželio lokalizacijos ir kalbos, nurodė, kad ieÅ¡kovė veikia prieÅ¡ingai vaiko interesams, atstovė pasisakė dėl ieÅ¡kovės psichologinės bÅ«klės, o keliamus ieÅ¡kovės klausimus dėl vaiko atstovė pavadino manipuliacijomis. Atstovė ieÅ¡kovę įžeidinėjo ir teko priminti atstovei, kad elgėsi neprofesionaliai ir nekompetentingai. Atsakovas nei karto nepristatė vaiko logopedui, nors jam buvo praneÅ¡ta, kad vaikas reguliariai lanko logopedÄ ir tėvui buvo pateiktas apsilankymų pas logopedÄ grafikas.

IeÅ¡kovė 2022 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡siuntė atsakovo atstovei iÅ¡samiÄ informacijÄ su pridėtais įrodymais apie vaiko lankomÄ darželį, lankomumo pas logopedÄ grafikÄ , karate treniruotes. Atsakyme atsakovo atstovė atrašė, kad 1) bÅ«tina nurodyti priežastis, dėl kurių vaikas turi lankyti logopedÄ ;

2) nėra įrodymų, kai vaikas pastoviai lanko užsiėmimus;

3) vaiko užsiėmimų klausimai nebuvo suderinti su tėvu ir tėvas pastatytas prieÅ¡ faktÄ ; 4)atstovė pareikalavo ateityje konsultuotis su tėvu dėl planuojamų užsiėmimų;

5) apibendrino, kad tokiais veiksmais ieÅ¡kovė trukdo vaiko tėvui įgyvendinti jo pareigÄ rÅ«pintis vaiko sveikata, dalyvauti vaiko auklėjime ir gyvenime, o tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas motinai suteiktomis teisėmis. Taigi, atsakyme labai aiÅ¡kiai atsispindėjo atsakovo požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ ir bendradarbiavimÄ su motina dėl vaiko užsiėmimų. DienÄ ankščiau, 2022 m. rugsėjo 19 d. atstovė parašė, kad „tuo metu, kai vaikas bÅ«na su tėvu, jis lanko kitus užsiėmimus, todėl vaikui nepavykus suderinti kelių užsiėmimų, kurie vyksta tuo pačiu laiku.

Vaikas gali lankyti JÅ«sų pasirinktus užsiėmimus tuo metu, kai vaikas bÅ«na su Jumis“. Apibendrinant, atsakovas per atstovę pranešė, kad nesiruoÅ¡ia bendradarbiauti su motina dėl vaiko užsiėmimų o pats spręs, pas kokį logopedÄ vaikÄ reikia nuvesti, ir ar reikia, ir užsiėmimus pasirinks pats. Atsakovas ne tik nepaisė vaiko rėžimo, lankymosi pas logopedÄ grafiko, užsiėmimų ir bÅ«relių grafiko. Su atsakovu neįmanoma buvo susitarti ir dėl apsilankymų pas gydytojÄ , vaiko gydymo proceso.

Pavyzdžiui tėvas buvo informuotas apie tai, kad dėl kosulio vaikas nemiegojo nuo 05.00 val., kad turėjo temperatÅ«rÄ ir jį bÅ«tina pristatyti į nurodytÄ klinikÄ , nurodytÄ gydytojÄ , nurodytu laiku. Vaikas buvo perduotas tėvui 2022 m. gruodžio 9 d. dalyvaujant VTAS specialistams su raÅ¡ytiniu ieÅ¡kovės praÅ¡ymu rankose, tačiau pas gydytojÄ tėvas su vaiku taip ir nepasirodė. LaiÅ¡ke, 2022 m. gruodžio 16 d. tėvas pats pripažino, kad vaikas naktį stipriai kosėjo ir blogai miegojo, tačiau tėvas pats nusprendė, kad antibiotikai nereikalingi.

Dėl atsakovo nenoro bendradarbiauti su ieÅ¡kove buvo susidubliavęs vaikui diagnozuotos dilgėlinės gydymas. IeÅ¡kovei reikėjo skubiai integruoti į vaiko gydymÄ ir praneÅ¡ti gydytojui, pas kurį nuvedė vaikÄ atsakovas, kad vaikas jau buvo apžiÅ«rėtas gydytojos specialistės, jam nustatyta diagnozė ir vaikas stebimas Å¡ios gydytojos, ir jokių naujų vaistų vaikui skirti nereikia. FaktiÅ¡kai susidarė vaiko sveikatai pavojinga situacija. Atsakovas nesikreipė su vaiku į gydytojÄ pagalbos, kai vaikas bÅ«damas pas atsakovÄ susirgo 2022 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) virusu ir vaikas buvo perduotas motinai su stipriais bėrimais.

Tėvas į gydytojÄ pagalbos nesikreipė, nors vaikas turėjo stiprius bėrimus, apie kÄ , beje, tėvas motinai nei karto neužsiminė. UžsiraÅ¡iusi nedelsiant konsultacijos pas gydytojÄ vaikui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) virusas. Taip pat atsakovas 2022 m. spalio 20 d. buvo nutraukęs gydymÄ antibiotikais ir perdavimo VTAS metu specialistams paaiÅ¡kino, kad nematė reikalo gydyti vaikÄ antibiotikais. O bÅ«tent, vaiko motina pateikė iÅ¡samiÄ informacijÄ su pridėtais medicininiais iÅ¡raÅ¡ais apie tai, kad vaikui paskirtas antibiotikas ir gydymas antibiotikais pratęstas.

Vaiko motina iÅ¡samiai nurodė antibiotiko pavadinimÄ , vartojimo laikÄ ir kiekį. Atsakovo atstovė 2022 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tais patvirtino, kad tėvas vadovaujasi gydytojos rekomendacijomis ir vaikas vartoja antibiotikus, tačiau teismui pridėtame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ vaiko e. sveikatos matyti, kad tėvas vaikui paskirto antibiotiko net neįsigijo. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie sudarytas sutartis, kad vaikas galimai lanko: (duomenys neskelbtini) darželį; (duomenys neskelbtini) darželį;

Gimnastikos užsiėmimus; Robotikos užsiėmimus; taip pat pateiktos nuotraukos apie tai, kad vaikas slidinėjo, turėjo jojimo pamokėlę, lankė baseinÄ ir atostogavo su tėvu. Svarbu pažymėti, kad: (duomenys neskelbtini) darželį vaikas lankė tik vienÄ savaitę; vaikas nelanko darželio (duomenys neskelbtini), nes tėvas sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d. stojimo mokestį, 2021 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo už 1 bandomÄ jį užsiėmimÄ 10,50 Eur, bei 2022 m. lapkričio 25 d. tėvas sumokėjo už dvi darželio dienas 82 Eur.

Yra duomenys apie tai, kad tėvas sumokėjo už 3 užsiėmimus Robokids bÅ«relyje. Nėra aiÅ¡ku, ar vaikas lanko gimnastikÄ , nes ieÅ¡kovei atsisakyta pateikti duomenis apie vaiko lankymÄ . Nei apie vienÄ užsiėmimÄ ar bÅ«relį ieÅ¡kovė nebuvo informuota. Nei dėl vieno bÅ«relio lankymo atsakovas su ieÅ¡kove nesitarė. Atsakovas nepageidavo derinti su ieÅ¡kove vaiko sporto krÅ«vį, neklausė, kokios trenerio rekomendacijos. Žinodamas, kad vaikas turi karpų, yra gydomas nuo karpų, atsakovas vedė vaikÄ Ä¯ baseinÄ , vaikas neturėjo baseino Å¡lepečių, dėl ko karpų tik padaugėjo.

Taigi, vaiko tėvas neįvertino, kad reguliarus vaiko darželio lankymas, adaptacija yra sudėtingas vaiko ugdyme procesas, susijęs su vaiko rėžimu, vaiko savybėmis, ir lankyti vaikui du darželius yra per sunku, kÄ patvirtino iÅ¡ esmės aktuali padėtis. Nėra aiÅ¡ku, kÄ turėjo omeny atsakovas, kad vaikas veda pakankamai uždarÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir pramogauja, tik tada, kai bÅ«na su tėvu, kas aiÅ¡ku nėra tiesa. Tačiau svarbu yra tai, kad vaiko tėvas nesuvokia, kad vaikas kiekvienÄ darbo dienÄ yra darželyje, lanko visus darželio užsiėmimus, darželio logopedÄ , papildomai lanko karate bÅ«relį ir eina pas logopedÄ , veda tokį gyvenimo bÅ«dÄ , kaip ir visi jo bendraamžiai.

Noras diskredituoti ieÅ¡kovę bandant teikti teismui įrodymus apie vienkartinius ar kelis vaiko pasirodymus keliuose privačiuose darželiuose įrodo, kad vaiko tėvas nesupranta, kad vaiko ugdymas ir papildomi užsiėmimai negali bÅ«ti „varžybomis“ tėvams. Atsakovas nesupranta, kad vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, kad bÅ«tina paisyti jo grafikÄ , dienos rėžimÄ , užsiėmimus, nėra aiÅ¡ku, ar tėvui žinoma, kad vaikas ruoÅ¡iamas mokyklai, ir kad jeigu vaikas pastoviai lanko darželį, tai galima bent vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę vaikÄ Ä¯ darželį atvežti.

Apibendrinant, teismui pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas nesiruoÅ¡ia paisyti vaiko užsiėmimų ir grafiko, atsakovas nenori bendradarbiauti su vaiko motina vaiko papildomų užsiėmimų klausimais, atsakovas nei karto nepristatė vaiko į darželį, nepasidomėjo vaiko adaptacijos periodu, užsiėmimais ir panaÅ¡iai. Todėl vaikui pradėjus lankyti pradinukų klasę, kurios lankymas turi bÅ«ti reguliarus ir pastovus, mažai tikėtina, kad atsakovas vaikÄ atveÅ¡ į mokyklÄ . Atsakovas nesupranta ir nesusitaiko, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir motina turėtų spręsti, kokį darželį ir kus lankys vaikas.

Didžiausia problema yra tame, kad tėvas nesuvokia aplinkybės, kad vaikas lanko darželį ten, kur gyvena. Atsakovo teiginiais, atsakovui yra per sunku vežti vaikÄ 70 km į darželį (duomenys neskelbtini). KitÄ vertus, jeigu atsakovas bÅ«tų pasidomėjęs pakankamai sunkia vaiko adaptacijÄ darželyje, bÅ«tų atvežęs vaikÄ nors kartÄ savaitėje. Tačiau atsakovas apvadindamas vaiko motinÄ keiksmažodžiais, vaikui aiÅ¡kindamas, kad lanko „durnių darželį“, o per atstovę, kuri kritikavo ir darželio lokalizacijÄ ir kalbÄ , leido aiÅ¡kiai suprasti, kad susitarimas su atsakovu neįmanomas ne tik dėl darželio arba dėl bÅ«relio, bet ir dėl tėvo pareigos pasirodyti su vaiku pas gydytojÄ arba duoti vaikui gydytojo iÅ¡raÅ¡ytų antibiotikų.

Atsakovas pasirengęs auklėti ir prižiÅ«rėti vaikÄ taip, kaip jis nori pats, ir kaip teisingai iÅ¡sireikÅ¡ta praÅ¡yme, tai ne teismas, o jis pats turi spręsti, kaip bendrauti su juo vaiku. IÅ¡ praÅ¡ymo panaikinti draudimÄ iÅ¡vykti atsakovui su vaiku iÅ¡ Lietuvos nėra aiÅ¡ku, kokie vaiko interesai pažeidžiami, kokios teisės yra pažeistos. Kaip minėta aukščiau, atsakovo teiginiai apie tai, kad vaikas turi Vokietijoje socialinį draudimÄ neatitinka tikrovės, kÄ patvirtina teismui pateiktas Berlyno skyriaus ligonių kasos atsakymas.

Jokių ryÅ¡ių su Vokietija, apart fakto, kad vaikas ten gimė, vaikas neturi. Vaikas neturi ten Å¡eimos, vaiko tėvas gyvena Vilniuje, o Vokietijoje turi tik verslÄ . Vaiko tėvas įkalbinėja vaikÄ vykti su juo į VokietijÄ , aiÅ¡kiai įtakoja vaikÄ , kÄ teismui įrodo pateiktas įraÅ¡as. Kaip matyti ir atsakovo pateiktų nuotraukų ir sutarčių su bÅ«relių įstaigomis, vaikas praleidžia su tėvu turiningÄ laisvalaikį ir bÅ«tų Å¡is faktas labai pozityviai vertinamas, jeigu tėvas suvoktų, kad vaikas jau lanko darželį, turi nustatytÄ užsiėmimų ir burelių grafikÄ ir vaiko užsiėmimai ir darželis negali bÅ«ti neigiamai vertinami tik dėl to, kad juos pasirinko vaiko motina.

Vaikas turėjo gražias vasaros atostogas, atostogavo skirtinguose vietose ir su motina ir su tėčiu, todėl nėra aiÅ¡ku, kokios (duomenys neskelbtini) metų vaiko teisės liko pažeistos galiojant draudimui iÅ¡vykti tėvui su vaiku iÅ¡ Lietuvos. PraÅ¡ymas panaikinti draudimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad: Å¡iai dienai byla dar neiÅ¡nagrinėta; yra nustatyta laikinoji tėvo su vaiku bendravimo tvarka pilnai užtikrina vaiko ir tėvo teises matytis ir bendrauti; priežastis, dėl kurių buvo taikomas draudimas atsakovui su vaiku iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos neiÅ¡nyko (atsakovui priklauso Vokietijoje registruota įmonė, atsakovas deklaruoja norÄ iÅ¡vykti su vaiku į VokietijÄ (teikdamas apie tariamai geresnį gydymÄ ),atsakovas nepadengė Lietuvoje esančių įsiskolinimų, atsakovas neturi Lietuvoje darbo, banko sÄ skaitos); atsakovas savo elgesiu įrodė, kad nėra pasirengęs bendradarbiauti vaiko auklėjimo ir priežiÅ«ros klausimais su vaiko motina; atsakovais nei vieno karto neatvežė vaiko į darželį; bylos nagrinėjimo metu atsakovas ne vienÄ kartÄ pažeidė teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , buvo su vaiku tiesiog dingęs ir nutraukęs bendravimÄ su vaiko motina 2,5 mėnesiams, darė kliÅ«tis bendravimui per Skype; atsakovas nepaaiÅ¡kino, kokios konkrečiai vaiko teisės buvo pažeistos esant galiojančiam draudimui jam su tėvu iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.

PraÅ¡ymas panaikinti draudimÄ iÅ¡vykti su vaiku iÅ¡ Lietuvos susijęs su atsakovo praÅ¡ymu nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ kas 2 savaites. Teismui pridedamas videoįraÅ¡as apie tai, kad tėvas aiÅ¡kiai įtakoja vaikÄ dėl iÅ¡vykimo į VokietijÄ , KÄ beje, vaikas motinai vaikas ne kartÄ pasakojo, kad tėvas labai dažnai pasakoja apie VokietijÄ ir apie tai, kaip ten gerai. Vienaip sprendžiamas klausimas dėl vaiko atostogų užsienyje, o kitaip dėl vaiko lankymosi užsienyje kas 2 savaitės. Atsakovas savo praÅ¡yme nenurodė, kur jis ruoÅ¡iasi su vaiku vykti, kokiam laikui, kokiu tikslu ir pan.

Atsakovas praÅ¡o teismo nustatyti laikinÄ jÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kurios pagrindu atsakovas galėtų bendrauti su vaiku kas 2 savaites. Primintina, kad civilinėje byloje paskirta ekspertizė. Teigia, kad ekspertizės iÅ¡vados bus svarbios nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ , tačiau ekspertizės iÅ¡vados dar nėra. Tėvas su vaiku bendrauja 7 dienas iÅ¡ eilės iÅ¡ nustatyta tvarka yra pilnai atitinkanti tėvo interesus, o vaikui yra per sunki. Teismui pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas nepristato vaiko į darželį motyvuodamas, kad važinėti jam 70 km į vienÄ pusę yra jam per sunku.

Susidarė pakankamai keista situacija, nes vaiko tėvas atsisakęs vežti vaikÄ Ä¯ darželį pareikalavo padidinti jo bendravimo tvarkÄ dar 7 dienoms, tai yra žinodamas ir suvokdamas, kad vaikas jau ne 7 dienas, o 14 dienų nelankys darželio. Keista bÅ«tų tikėtis, kad ieÅ¡kovė užraÅ¡ytų vaikÄ Ä¯ darželį Vilniuje. Kasacinis teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad vertinant vaiko interesus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt.

Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabiliÄ namų aplinkÄ . Atsakovas bendrauja su vaiku 7 dienas iÅ¡ eilės ir argumentuodamas dideliu atstumu, vaiko į darželį, logopedui ir į bÅ«relius neatveža. Atsakovas ne tik neįžvelgia vaiko interesų pažeidimo dėl užsiėmimų darželyje praleidimo, o siekia sudaryti prielaidas ilginti darželio praleidimo laikÄ . Vaikui pradėjus lankyti pradinukų grupę, vaikas turės lankyti mokyklÄ reguliariai, kiekvienÄ dienÄ , ir jeigu byla iki Å¡ios datos nebus iÅ¡nagrinėta, nustatyta laikinoji bendravimo tvarka turės bÅ«ti pakeista.

Vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, yra sveikas, jo susirgimai yra bÅ«dingi jo amžiaus lankantiems darželius vaikams. Atsakovas iki Å¡iol nenurodė savo aktualaus adreso, nes adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas negyvena. AtsiliepimÄ grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika (2023 m. sausio 18 d. DOK-9177; 2023 m. vasario 2 d. DOK-19722).

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl LAP taikymo (pakeitimo), kurioje nurodė, kad Tarnybos vertinimu, atsakovui taikyto draudimo iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos panaikinimas neprieÅ¡tarautų nepilnamečio interesams, o atsakovo praÅ¡ymas dėl bendravimo tvarkos keitimo po dvi savaites iÅ¡ eilės nėra pakankamai pagrįstas ir/ar bÅ«tinas vaiko interesais. Nurodė, kad po 2022 m. gegužės 12 d.

Tarnybos iÅ¡vados teismui pateikimo, Tarnyboje nebuvo gauti ir nagrinėti nepilnamečio vaiko K. tėvų O. Å . bei K. S. praÅ¡ymai, skundai ar pareiÅ¡kimai. Vykdant 2020 m. gruodžio 8 d. teismo nutartį dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos Tarnyboje užtikrinimas vaiko perdavimas tarp tėvų, vaiko perdavimo procese konfliktinių situacijų tarp tėvų nepastebėta, tėvai perduodant vaikÄ nesusitinka, perdavimo metu su vaiku Tarnyboje nebendraujama, nes vaikas yra uždaresnio bÅ«do, kalba tik lenkų / rusų kalba ir vaiko perdavimas vienam iÅ¡ įstatyminių atstovų užtrunka vos kelias minutes. 2022 m. liepos 19 d.

Tarnybos nutarimu O. Å . pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį skirta 55 Eur bauda; nutarimas buvo apskųstas. 2022 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu O. Å . padarytas nusižengimas perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 2 dalį, paliekant jam skirtÄ 55 Eur baudÄ . Å is nutarimas taip pat buvo apskųstas, tačiau 2022 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-310-817/2022 apeliacinis skundas buvo atmestas paliekant galioti 2022 m. rugsėjo 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. IÅ¡vados rengimo metu į TarnybÄ kreipėsi tėvas O. Å ., nurodydamas, kad pasikeitė jo gyvenamosios vietos adresas ir praÅ¡ydamas iÅ¡tirti jo buities sÄ lygas. Apsilankius tėvo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vyras gyvena nuomojamame 2 aukÅ¡tų, apie 150 kv. m, 4 kambarių kotedže su visais patogumais. Namo 2 aukÅ¡te yra 3 miegamieji, o 1-e – svetainė, sujungta su virtuve. Apsilankymo metu buvo Å¡varu ir tvarkinga, namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika.

K. turi atskirÄ kambarį. Kambarys įrengtas pagal vaiko poreikius, yra sofa-lova, sieninė spinta, kurioje daug vaiko daiktų, drabužių, žaislų, raÅ¡omasis stalas, kėdė, lentyna su daiktadėžėmis. Tarnybos vertinimu, gyvenimo ir buities sÄ lygos tėvo namuose yra tinkamos ir saugios vaikui. Dėl praÅ¡ymo panaikinti 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nustatytÄ draudimÄ iÅ¡vežti vaikÄ K. iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir leisti laikotarpiu, kai vaikas pagal nustatytÄ grafikÄ bus su tėvu, su juo iÅ¡vykti į užsienį.

Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad laikantis teismo nustatytos laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pavyko stabilizuoti itin konfliktiÅ¡kÄ situacijÄ tarp tėvų, ir nors tėvai iki Å¡iol negeba bendradarbiauti, pvz., iki Å¡iol bÅ«tina užtikrinti, kad perduodami vaikÄ tėvai tarpusavyje nekontaktuotų, visgi per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikÄ tarp tėvo ir vaiko susiformavo nuolatiniai santykiai, kurių palankumu berniukui abejoti pagrindo nėra, taip pat į tai, kad dėl itin ilgai trunkančios teismo paskirtos vaiko psichologinės ekspertizės užsitęsė bylos nagrinėjimas, o kartu ir tėvo teisės laikinai su vaiku iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ribojimas, Tarnyba mano, kad taikyto draudimo panaikinimas neprieÅ¡tarautų nepilnamečio interesams.

Tačiau, turint galvoje aplinkybę, jog tėvÄ su Vokietija sieja ilgalaikiai nuolatiniai ryÅ¡iai, tuo tarpu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia vaikas lanko ugdymo įstaigÄ , papildomas lavinamÄ sias veiklas, kurių stabilų, reguliarų ir pastovų lankymÄ bÅ«tina užtikrinti, siekiant nuoseklaus ir nepertraukiamo vaiko ugdymo ir lavinimo proceso, Tarnyba manytų, esant reikalinga riboti vaiko iÅ¡vykimo į užsienį skaičių ir nustatyti, pavyzdžiui, kad tėvas, savo buvimo su vaiku laiku gali iÅ¡vykti su sÅ«numi į užsienį ne dažniau nei kartÄ per 3 mėnesius.

Dėl praÅ¡ymo nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas praleidžia nenutrÅ«kstamai su vaiku 2 savaites ir ieÅ¡kovė su vaiku praleidžia nenutrÅ«kstamai 2 savaites per mėnesį, Tarnyba pasisako: atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato, jog bendravimo tvarka gali bÅ«ti keičiama jei iÅ¡ esmės pasikeitė kokios nors aplinkybės dėl, kurių galiojanti bendravimo tvarka tapo neįmanoma vykdyti ar nebeatitinka geriausių vaikų interesų (Tarnybos nuomone Å¡ių principų turėtų bÅ«ti laikomasi ir sprendžiant laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo klausimus), Tarnybos vertinimu, atsakovo praÅ¡ymas nėra pakankamai pagrįstas ir / ar bÅ«tinas vaiko interesais.

Pažymi, kad praÅ¡oma pakeisti bendravimo tvarka yra įprasta vaikui, prie tokio gyvenimo ritmo berniukas yra prisitaikęs, be to, Å¡i tvarka yra laikina, todėl tikėtina, jog baigus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės K. bendravimo su tėčiu tvarka vėl keisis. Tarnybos nuomone, galiojanti bendravimo tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpiÅ¡ki tėvo bendravimÄ su vaiku, suteikia vaikui taip reikalingÄ aiÅ¡kumÄ ir pastovumÄ , todėl laikinosios bendravimo tvarkos keitimas reikÅ¡tų, kad mažametis berniukas bÅ«tų priverstas iÅ¡ naujo pratintis prie pasikeitusių aplinkybių (prisitaikymas prie pokyčių vaikui sukelia stresÄ , reikalauja papildomų emocinių ir psichologinių mažamečio resursų, gali kelti vaikui nesaugumo jausmÄ iki jis prisitaikys), o tai Å¡ioje proceso stadijoje nėra bÅ«tina, kitaip tariant, Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nepakeitus galiojančios vaiko bendravimo su tėvu tvarkos gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Ä®vertinusi atsakovo argumentus dėl vaiko lavinimo ir ugdymo užsiėmimų lankymo tęstinumo, Tarnyba nemano, jog jie pagrindžia bÅ«tinybę keisti galiojančiÄ ir vaikui įprastÄ bendravimo su tėvu tvarkÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, nes, pirmiausia, atsakovas nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl berniukas robotikos ar gimnastikos užsiėmimų negalėtų lankyti ir buvimo su motina laiku, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis apskritai siekė su motina šį klausimÄ aptarti, suderinti, kad informavo jÄ , jog jo sudarytos sutartys dėl papildomo vaiko lavinimo, suteikia galimybę K. lankyti užsiėmimus ir buvimo su motina metu ir / ar kitu bÅ«du siekė užtikrinti, jog sÅ«naus lavinimas Å¡iuose bÅ«reliuose bÅ«tų vykdomas kas savaitę.

Be to, turint galvoje tėvų nebendradarbiavimÄ , kurio pasėkoje sprendimai dėl vaiko lavinimo bÅ«reliuose nėra priimami bendru sutarimu, negalime atmesti ir galimybės, jog bÅ«damas su motina, K. dalyvauja kitose veiklose, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog motina vaiko apskritai nelavina, neugdo ir / ar neauklėja. Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog galiojančios apsaugos priemonės, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, nesuteikia privilegijos motinai esminius klausimus dėl vaiko spręsti vienaÅ¡aliÅ¡kai, bei jokiu bÅ«du neriboja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto principo, jog visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, taikymo; faktiÅ¡kai Å¡ios tėvų tarpusavio teisės ir pareigos neįgyvendinimas yra susijęs iÅ¡imtinai su Å¡alių asmeninėmis savybėmis ir negebėjimu jau ilgÄ laikÄ iÅ¡ esmės kiekvienam asmeniÅ¡kai bei tarpusavyje spręsti turimų tarpusavio santykių, nuoskaudų bei kitų problemų.

Atsakovas nepaaiÅ¡kino kokiu bÅ«du ir kodėl suvienodinus jo ir motinos su vaiku praleidžiamÄ laikÄ , tai paskatins, pagerins ar kitaip įtakos tėvų gebėjimÄ bendradarbiauti bei užtikrins, kad sprendimus dėl savo vaiko jie pradės priiminėti bendru sutarimu. Atitinkamai, Tarnybos nuomone, atsakovas nepagrindė ir kodėl jam su vaiku praleidžiant po dvi savaites, bÅ«tų iÅ¡vengta situacijų, kai, kaip teigia atsakovas, motina manipuliuodama situacija ir vaikÄ pas gydytojÄ vizitui užraÅ¡o buvimo su tėvu metu ir pan., ar užtikrins, jog motina taip nebesielgs.

Tarnyba atkreipia teismo dėmesį, jog nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo praėjo praktiÅ¡kai dveji su puse metų, nuo teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria nepilnamečiam K. paskirtas kompleksinis psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais, o Å¡i byla sustabdyta iki bus atlikta teismo ekspertizė, praėjo dveji metai, o mažamečiam vaikui dėl kurio interesų bei teisių sprendžiama Å¡ioje byloje, ir kuriam taip pat tenka neapibrėžtumo naÅ¡ta ir pasekmės, tokie laiko tarpai yra itin ilgi ir reikÅ¡mingi, todėl praÅ¡o teismo imtis priemonių aiÅ¡kinantis kodėl teismo paskirtas vaiko psichologinis įvertinimas nėra atliktas per protingÄ terminÄ , paisant mažamečio vaiko geriausių interesų, bei imtis priemonių ekspertams paskubinti (2023 m. sausio 16 d.

DOK-9156). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. nutarė: 6.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡ioje byloje 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytÄ draudimÄ atsakovui O. Å . iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ K. Å . iÅ¡ Lietuvos Respublikos. 6.2. Nustatyti, kad atsakovas O. Å . su nepilnamečiu vaiku K. Å . iÅ¡ Lietuvos Respublikos gali iÅ¡vykti savo buvimo su vaiku laikotarpiais, ne daugiau kaip 4 (keturis) kartus per kalendorinius metus. 6.3.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡ioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4.1 punktÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip: „4.1. tėvas su vaiku bendrauja kas trečiÄ savaitę, nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iÅ¡ eilės einančios darbo dienos), pradedant nuo 2020 m. gruodžio 28 d.: 2020 m. gruodžio 28 d. – 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. sausio 15– 22 d., vasario 5–12 d., vasario 26 d. – kovo 5 d., kovo 19–26 d. ir t. t., vaikÄ paimant ir perduodant kaip numatyta Å¡ios nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte.

Vasaros laikotarpiu tėvas turi teisę su vaiku praleisti du kartus po dvi savaites nepertraukiamai, t. y. Å¡alia numatyto bendravimo praleidžia su vaiku papildomas dvi savaites. Konkrečius tėvo atstogavimo su vaiku laikotarpius vaiko tėvai suderina tarpusavio sutarimu iki einamųjų metų balandžio 15 d. Jei Å¡alys nesusitaria kitaip, 2023 metų vasarÄ tėvo atostogavimo su vaiku laikotarpiai yra 2023 m. birželio 16-30 d. ir liepos 21 d. – rugpjūčio 4 d. (motina su vaiku bendrauja 2023 m. birželio 30 d.

– liepos 21 d., rugpjūčio 4-18 d.; toliau – kaip tvarkoje). Vėlesniais metais – nelyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laikÄ ir pareigÄ informuoti kitÄ vaiko tėvÄ /motinÄ iki balandžio 15 d. turi tėvas, lyginiais – motina;“ 6.4. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡ioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4.2 punktÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip: „4.2. tėvas ir vaiko motina K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – motina), turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ trečiadienį, Å¡eÅ¡tadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iÅ¡ tėvų.

Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sÄ lygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi praneÅ¡ti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieÅ¡ 1 (vienÄ ) dienÄ ;“ 6.5. Kitoje dalyje praÅ¡ymo dėl LAP netenkinti.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti nustatytÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant, kad atsakovas praleidžia nenutrÅ«kstamai su vaiku 2 savaites ir ieÅ¡kovė su vaiku praleidžia nenutrÅ«kstamai 2 savaites per mėnesį, tuo metu, kai vaikas bÅ«na su vienu iÅ¡ tėvų kitam tėvui suteikiama teisė bendrauti su vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis laiku nuo 18.00-18.30 val. kiekvienÄ trečiadienį ir Å¡eÅ¡tadienį. PraÅ¡ymÄ keisti bendravimo tvarkÄ atsakovas grindė tuo, kad vaikui nepakanka laiko bendravimui su tėvu, vaikas iÅ¡reiÅ¡kia norÄ praleisti daugiau laiko su atsakovu, atsakovas taip pat nori praleisti daugiau laiko su vaiku, nori aktyviau dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme.

Teigė, kad vaikas auga, jis nebėra tokio amžiaus, dėl kurio jam reikėtų visÄ laikÄ praleisti su mama, todėl vienam iÅ¡ tėvų suteikiama daugiau laiko bendrauti su vaiku nesant bÅ«tinybės. Vaikas lanko atsakovo organizuojamus robotikos užsiėmimus, baseinÄ , gimnastikos užsiėmimus tik bÅ«nant su atsakovu, t. y. kas trečiÄ savaitę. Bendravimo tvarkos keitimas nustatant 50:50 proc. laiko modelį užtikrintų lankomų užsiėmimų tęstinumÄ . Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė nėra suinteresuota nei spręsti su vaiku susijusius klausimus, nei tinkamai rÅ«pintis vaiko sveikata.

8. IeÅ¡kovė su atsakovo praÅ¡ymu keisti bendravimo tvarkÄ nesutiko, nesutikimÄ grindė tuo, kad atsakovas nesugebėjo užtikrinti reguliaraus nepilnamečio vaiko darželio lankymo, dėl ko vaiko adaptacija darželyje praėjo labai sunkiai, ir iki Å¡iol po pertraukos vaikui tenka adaptuotis darželyje, nes savo bendravimo su vaiku savaitę atsakovas vaiko į ugdymo įstaigÄ neatveža. Be to kalbėdamas su vaiku menkina vaiko lankomÄ ugdymo įstaigÄ . Taip pat nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieÅ¡kove darželyje organizuojamų Å¡venčių klausimais, neužtikrino vaiko lankymosi pas logopedÄ , nepaisė vaiko rėžimo (užsiėmimų ir bÅ«relių grafiko) bei, nesikreipdamas į gydytojus ar nutraukdamas paskirtÄ gydymÄ , sukėlė vaiko sveikatai pavojingÄ situacijÄ . Jei bÅ«tų nustatyta atsakovo praÅ¡oma bendravimo tvarka, vaiko darželio lankomumas bÅ«tų dar labiau sutrikdytas.

9. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Tarnybos iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principas reikalauja, kad bÅ«tų įvertinti nepilnamečio K. Å . amžiaus tarpsniui reikÅ¡mingi poreikiai – pastovumas ir nuoseklumas. Teismas Å¡ioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatė laikinÄ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvas su vaiku bendrauja kas trečiÄ savaitę, nuo penktadienio iki penktadienio. Remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, Å¡i galiojanti bendravimo tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpiÅ¡kÄ tėvo bendravimÄ su vaiku, suteikia vaikui aiÅ¡kumÄ ir pastovumÄ .

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Å¡alių procesiniai dokumentai preliminariai patvirtina, kad atsakovas, tikėtina, savo bendravimo savaitę neužtikrina, kad sÅ«nus lankytų savo lankomÄ nuolatinę ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ . Atsakovas nenurodė, kad nustačius jo praÅ¡omÄ 50:50 proc. laiko bendravimo tvarkÄ , jis užtikrins vaiko nuvežimÄ Ä¯ jo ugdymo įstaigÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovas teismui teikė įrodymus, kad siekia vaikui organizuoti alternatyvų užimtumÄ , įskaitant ir ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ .

Teismo nuomone, dviejų ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymas tokio amžiaus vaikui, kuris, kaip ir visi tokio amžiaus vaikai, serga perÅ¡alimo ligomis, nebÅ«tų tinkamas, nes lankant skirtingus vaikų kolektyvus didėtų vaiko užsikrėtimo ir susirgimo tikimybė. Be to, vaikas galimai patirtų stresÄ , turėdamas lankyti dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigas paraleliai – tokia situacija negali bÅ«ti vertinama kaip atitinkanti geriausius vaiko interesus. Tėvai kviečiami bendradarbiauti tarpusavyje parenkant vaikui ugdymo įstaigÄ ir papildomo lavinimo užsiėmimus bei užtikrinant jų lankymo nepertraukiamumÄ .

11. Pažymėjo, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) pakeitimo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik preliminariai vertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumÄ bei sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ . Kaip jau nurodyta Å¡ioje nutartyje, Å¡ioje byloje teismas nepilnamečiui vaikui K.

Å . kartu su jo tėvais, motina K. S. bei tėvu O. Å ., skyrė kompleksinį psichologinį įvertinimÄ ekspertizės tikslais. Skirdamas šį įvertinimÄ teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartyje motyvavo, kad „tarp Å¡alių kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku ir dėl vaiko perdavimo, abu tėvai kaltina kitÄ iÅ¡ tėvų, jog jis (ji) netinkamai rÅ«pinasi vaiku“, „šalys, siekdamos ginti savo ar nepilnamečio vaiko interesus, kreipiasi ir į kitas valstybės institucijas – į TarnybÄ , policijÄ , prokuratÅ«rÄ ir kt.

Å ioje nagrinėjamoje byloje Å¡alių reikalavimai yra taip pat kardinaliai prieÅ¡ingi: ieÅ¡kovė siekia, kad bÅ«tų laikinai apribota tėvo valdžia ir nustatyta ypač minimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka, o atsakovas siekia, kad bÅ«tų pakeista su motina nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir vaikas bÅ«tų perduotas gyventi su juo“, „šalių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, požiÅ«ris į vienas kitÄ yra prieÅ¡iÅ¡kas, abi ginčo Å¡alys siekia įrodyti, kad kitas iÅ¡ tėvų negeba tinkamai rÅ«pintis vaiku arba vaikui daro žalÄ .

Esant tokiai situacijai yra svarbu, kad vaiko santykį su kiekvienu iÅ¡ tėvų, jo poreikius bendrauti su kiekvienu iÅ¡ tėvų, vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų (motinos ir tėvo) įvertintų nepriklausomi ekspertai. Svarbu įvertinti ir vaiko psichologinę bei emocinę bÅ«senÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti jo norus, gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Teismui sprendžiant klausimÄ dėl laikinos tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, bÅ«tina nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti visus esminius klausimus, įvertinti vaiko interesus, tėvų santykį su vaiku, kitus aukščiau nurodytus aspektus, ir tam reikalingos specialios ekspertų žinios“.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nesant byloje įvertinimo iÅ¡vados, teismui iÅ¡samiai netiriant įrodymų ir negarinėjant bylos iÅ¡ esmės, nėra galimybės spręsti, kokia laikina ar nuolatinė tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus. Tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir surinkęs visus įrodymus teismas turės galimybę pasisakyti ir nuspręsti dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamų klausimų, įskaitant vaiko K. Å . bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinės tvarkos nustatymo.

12. Teismas vertino, kad atsakovas nenurodė pakankamai argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ neatidėliotinai spręsti dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, vadovaujantis bÅ«tinybe apsaugoti nepilnamečio K. Å . interesus. Todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo bendru atveju netenkino.

13. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad užtrukus bylos nagrinėjimui, ir tikėtina, bylai nebÅ«siant iÅ¡nagrinėtai iki 2023 m. vasaros, yra reikalinga laikinai sureguliuoti Å¡alių atostogavimo su vaiku laikÄ . IÅ¡ dalies sutiko su atsakovu, kad vaikas yra didesnio amžiaus ir gali ilgesnį laikÄ atsiskirti nuo mamos. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno tėvo/motinos teisė su vaiku praleisti tam tikrus atostogų laikotarpius. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui suteiktina galimybė vasaros metu su vaiku praleisti du kartus po dvi savaites nepertraukiamai.

Ä®vertinus tėvų dalijimosi vaiku laikotarpius pagal 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį, numatė, kad atsakovas su vaiku 2023 m. vasarÄ atostogauja birželio 16-30 d. ir liepos 21 d. – rugpjūčio 4 d. Tokias datas teismas parinko atsižvelgęs tiek į galiojančiÄ tvarkÄ (kad nebÅ«tų pernelyg nuo jos nukrypta), tiek spręsdamas, kad ilginant vaiko buvimo su tėvu laikotarpius vasaros metu, vaikas turi turėti galimybę pakankamai laiko praleisti ir su mama, su ja ir jos artimaisiais atostogauti ir pan.

Tėvų atostogavimo laikotarpiai iÅ¡dėstytini vadovaujantis tolygumo kriterijumi, siekiant nepažeisti vaiko teisės į stabilumÄ . Toliau, po nurodytų laikotarpių, tėvas su vaiku bendrauja, kaip nustatyta laikinojoje tvarkoje, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18-25 d. ir t.t. Abu vaiko tėvai kviečiami kooperuotis ir susiderinti alternatyvius laikotarpius, jei Å¡ie, teismo nurodyti laikotarpiai nebÅ«tų tinkami.

14. Atsakovas prašė pakeisti bendravimo audio ir vaizdo ryÅ¡iu tvarkÄ â€“ vietoje galiojančios nuostatos, kad skyrium esantis tėvas/motina bendrauja su vaiku ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ antradienį, ketvirtadienį, Å¡eÅ¡tadienį, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iÅ¡ tėvų, nustatyti, kad tuo metu, kai vaikas bÅ«na su vienu iÅ¡ tėvų kitam tėvui suteikiama teisė bendrauti su vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis laiku nuo 18.00-18.30 val. kiekvienÄ trečiadienį ir Å¡eÅ¡tadienį.

Atsakovas plačiau neargumentavo tokio praÅ¡ymo motyvų. IeÅ¡kovė prieÅ¡taraudama atsakovo praÅ¡ymui taip pat nepasisakė dėl bendravimo nuotolinio vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis, tik nurodė, kad atsakovas neužtikrino bendravimo ir dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. IeÅ¡kovė teikė į bylÄ duomenis, kad atsakovas bendravimo telekomunikacinių ryÅ¡ių metu nepagarbiai atsiliepia apie vaiko lankomÄ ugdymo įstaigÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡liekančius tikėtina prieÅ¡iÅ¡kus Å¡alių tarpusavio santykius, sprendė, kad bendravimo ryÅ¡io priemonėmis organizavimas tarp Å¡alių kelia papildomus konfliktus.

Ä®vertinus augančio vaiko amžių, sprendė, kad dviejų kartų per savaitę bendravimas su kitu iÅ¡ tėvų laikytinas tikėtina pakankamu. Tokiu bÅ«du bus sudarytos prielaidos mažėti tėvų tarpusavio nesutarimams, kurie neigiamai veikia vaikÄ . Dėl draudimo iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos panaikinimo 15. Atsakovas praÅ¡ymu taip pat prašė panaikinti 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytÄ draudimÄ iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ K. Å . iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Teigė, kad bylos nagrinėjimui užtrukus draudimas taikomas pernelyg ilgai, įgauna kardomosios priemonės požymių.

Yra iÅ¡nykusi teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodyta aplinkybė dėl grėsmės dėl COVID-19 „užstrigti“ Vokietijoje ir neparvežti vaiko. Atsakovui vienkartiniu teismo leidimu 2022 m. vasarÄ buvo leista iÅ¡vykti su vaiku, jis vaikÄ parvežė, motinai grÄ Å¾ino. Atsakovas neturi ketinimo negrÄ Å¾inti vaiko.

16. IeÅ¡kovė su praÅ¡ymu nesutiko, nesutikimÄ motyvavo tuo, kad atsakovas anksčiau nėra laikęsis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, dėl ko buvo baustas administracine tvarka, teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nubaustas už tai, kad negrÄ Å¾ino vaiko motinai. Taip pat teigė, kad atsakovas deklaruoja savo ryšį su Vokietija, Lietuvoje neturi darbo, todėl ieÅ¡kovei kyla abejonės, ar panaikinus leidimÄ iÅ¡vykti į užsienį, atsakovas su vaiku grįš į LietuvÄ .

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl draudimo iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį panaikinimo tenkintinas iÅ¡ dalies, t. y. absoliutus draudimas naikintinas, tačiau paliktini tam tikri ribojimai.

18. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio K. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta su ieškove K. S., taigi, tik ji turi teisę išvykti nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę. Atsakovui O. Š. tokia teisė įstatymu nėra suteikta.

19. Taip pat nustatyta, jog teismas 2022 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl LAP pakeitimo ir suteikė teisę atsakovui O. Å . su nepilnamečiu vaiku iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2022 m. birželio 10 d., įpareigojo atsakovÄ pateikti teismui nuotraukas, liudijančias jo ir vaiko lankymÄ si Disneilende, PrancÅ«zijoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas tinkamai vykdė įsipareigojimus, grÄ Å¾ino vaikÄ motinai sutartu laiku, todėl priėjo iÅ¡vados, kad atsakovas tikėtina neturi ketinimų iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę ar kitaip apriboti motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Atsakovo siekis supažindinti vaikÄ su Vokietija, įvertinus, kad atsakovas gerai Å¡iÄ Å¡alį pažįsta, pats galimai dažnai ten vyksta, laikytinas racionaliu. Pastebėjo, kad nei vienas laisvalaikio su vaiku praleidimo bÅ«das neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ bÅ«dÄ , jei tai atitinka vaiko interesus, jiems neprieÅ¡tarauja. Todėl sutiko su atsakovu, kad pernelyg ilgai trunkantis draudimas iÅ¡vykti su vaiku iÅ¡ Lietuvos, gali riboti vaiko teisę į kokybiÅ¡kÄ laiko leidimÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui suteiktina teisė iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos su nepilnamečiu vaiku.

20. Atsižvelgdamas į nedidelį vaiko amžių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dažnas keliavimas į kitÄ Å¡alį gali varginti vaikÄ . Nurodė, jog teismas neturi žinių, ar atsakovas nepradės piktnaudžiauti teise iÅ¡vykti ir ar nepradės su vaiku vykti iÅ¡ Lietuvos kiekvienÄ jam priskirtÄ bendravimo su vaiku laikotarpį. Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovė, berniukas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti prieÅ¡mokyklinę grupę ugdymo įstaigoje, bus svarbu užtikrinti vaiko ugdymÄ , todėl dažnos iÅ¡vykos galimai bÅ«tų nesuderinamos su vaiko teise bÅ«ti tinkamai ugdomam.

Todėl atsakovui nustatė laikinus ribojimus – su vaiku iÅ¡ Lietuvos jis gali iÅ¡vykti ne daugiau kaip 4 kartus per kalendorinius metus. Atsakovas iÅ¡vykti gali tik savo buvimo su vaiku laikotarpiais. Nustatydamas tokį ribojimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies atsižvelgė ir į Tarnybos iÅ¡vadÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. Apeliantė (ieÅ¡kovė) K. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punktÄ , kuriuo teismas nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡ioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4.2 punktÄ , ir jį iÅ¡dėstyti taip;

„4.2. Tėvas, turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ trečiadienį, Å¡eÅ¡tadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su motina. Su vaiku esanti motina sudaro vaikui sÄ lygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu. Motina, turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ antradienį, ketvirtadienį, Å¡eÅ¡tadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su tėvu.

Su vaiku esantis tėvas sudaro vaikui sÄ lygas bendrauti su skyrium esančia motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi praneÅ¡ti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieÅ¡ 1 (vienÄ ) dienÄ ;“ 22. Nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo per Skype tvarka neatitinka jos ir vaiko interesu. PaaiÅ¡kina, kad vaikui įsiskyrimo su motina laikotarpis nėra lengvas ir sukelia jam neigiamų emocijų dėl to, kad jis norėtų bÅ«ti su motina konkrečiu momentu, bet su motina galės matytis tik po kelių dienų.

Todėl bendravimas su motina per Skype kas antrÄ dienÄ yra vaikui bÅ«tinas ir labai svarbus.

23. Atsakovas O. Å . atsiliepimu prašė apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

24. Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai teisingai pastebėjo, „kad bendravimo ryÅ¡io priemonėmis organizavimas tarp Å¡alių kelia papildomus konfliktus. Ä®vertinus augančio vaiko amžių, spręstina, kad dviejų kartų per savaitę bendravimas su kitu iÅ¡ tėvų laikytinas tikėtina pakankamu. Tokiu bÅ«du bus sudarytos prielaidos mažėti tėvų tarpusavio nesutarimams, kurie neigiamai veikia vaikÄ .“ 25. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė kiekvienÄ pokalbį su vaiku stengiasi iÅ¡naudoti ne bendravimui su vaiku, o atsakovo provokavimui ir manipuliavimui nepilnamečiu vaikui.

Ieškovė nuolat stengiasi užduoti vaikui menamus klausimus, kad jam neva labai trūksta mamos, jis blogai jaučiasi su tėčiu, turbūt yra alkanas ir nelaimingas, tėtis jo nemaitina, prastai rengia ir t. t. Ieškovė pastoviai bando iš vaiko išgauti jos pozicijai pagrįsti šioje byloje reikalingus atsakymus, juos nufilmuoti ar įrašyti ir pateikti teismui kaip įrodymus, kad atsakovas yra netinkamas tėvas.

26. Atsakovas pažymi, kad nutartyje nustatyta bendravimo su Nepilnamečiu vaiku yra teisėta, pagrįsta ir atitinkanti Nepilnamečio vaiko interesus, todėl nėra jokio pagrindo jÄ keisti IeÅ¡kovės nurodytu bÅ«du. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Dėl skundžiamos nutarties.

28. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punktas, kuriuo teismas nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡ioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4.2 punktÄ , yra pagrįstas ir teisėtas.

29. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka per „Skype“ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vaiko interesams tuo aspektu, kad bÅ«nat su tėvu vaikui įsiskyrimo su motina laikotarpis nėra lengvas ir sukelia jam neigiamų emocijų dėl to, kad jis norėtų bÅ«ti su motina konkrečiu momentu, bet su motina galės matytis tik po kelių dienų. Todėl bendravimas su motina per „Skype“ kas antrÄ dienÄ yra vaikui bÅ«tinas ir labai svarbus.

ParaÅ¡o teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ per Skype pakeisti numatant, kad „Tėvas, turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ trečiadienį, Å¡eÅ¡tadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su motina. Su vaiku esanti motina sudaro vaikui sÄ lygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu. Motina, turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryÅ¡io priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvienÄ antradienį, ketvirtadienį, Å¡eÅ¡tadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su tėvu.

Su vaiku esantis tėvas sudaro vaikui sÄ lygas bendrauti su skyrium esančia motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi praneÅ¡ti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieÅ¡ 1 (vienÄ ) dienÄ â€œ.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡eimos bylose bei apskritai Å¡eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisingai pažymėjo laikinųjų apsaugos priemonių tikslÄ â€“ užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku, iÅ¡laikyti esamo ryÅ¡io tęstinumÄ kol byla yra nagrinėjama teisme. Nustatyta tvarka neriboja Å¡alių teisių ir nedraudžia Å¡alims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaikui turi bÅ«ti suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartu negyvenančiam tėvui – bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir iÅ¡laikyti su vaiku emocinį ryšį.

32. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad bÅ«nat su tėvu vaikui įsiskyrimo su motina laikotarpis sukelia neigiamų emocijų, vaikas nori bendrauti su motina. Su Å¡iais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi bylos medžiaga leidžia manyti, kad vaikas turi emocinį ryšį tiek su motina, tiek ir su tėvu. Ir labiau tikėtina, kad tik konfliktiniai abiejų tėvų tarpusavio santykiai sÄ lygoja vaiko emocinį nesaugumo jausmÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendravimo ryšio priemonėmis organizavimas tarp šalių kelia papildomus konfliktus ir, įvertinus augančio vaiko amžių, darytina išvada, kad dviejų kartų per savaitę bendravimas su kitu iš tėvų laikytinas tikėtina pakankamu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės baimių dėl vaiko patiriamų neigiamų emocijų būnant su tėvu.

Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį šioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

33. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia apelianto ir vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Tik iÅ¡samaus nagrinėjimo iÅ¡davoje bus nustatyta nuolatinė ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka bei jos intensyvumas. Dėl procesinės bylos baigties 34. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu, visapusiÅ¡kai įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacin4s instancijos teismas n u t a r ė : apeliantės (ieÅ¡kovės) K. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Ramunė Mikonienė