c19f325c-bdce-4e3a-9d59-8e81d65b1983 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-478-413/2012Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina NarkevičiÅ«tė;Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; (S)   122.2.; 122.3.122.4.;128.17. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko A. A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-21534-285/2011 pagal kreditoriaus AS Parex banka pakartotinį pareiÅ¡kimÄ skolininkui A.

A. P. dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nustatė: Ginčo esmė Kreditorius AB Parex banka pagal 2007 m. gegužės 29 d. kreditavimo sutartį iki 2010 m. gegužės 29 d. suteikė kredito gavėjui A. A. P. 86 886,00 EUR kreditÄ , skirtÄ komercinei veiklai. Skolininkas neįvykdė 2007 m. gegužės 29 d. kreditavimo sutarties sÄ lygų - nustatytais terminais mokėti palÅ«kanas, kredito dalis, kitus mokėjimus, dėl ko kreditorius 2010 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. MB5-01/652 įspėjęs skolininkÄ /įkeisto daikto savininkÄ , kredito sutartį nutraukė prieÅ¡ terminÄ ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - areÅ¡tÄ Ä¯keistam daiktui ir įspėti skolininkÄ ir daikto savininkÄ , kad skolos negrÄ Å¾inus per 1 mėnesį įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių. 2011 m. spalio 14 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo areÅ¡tuotas minėtas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkÄ /įkeisto daikto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per 1 mėnesį, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių. Å i nutartis skolininkui/įkeisto daikto savininkui įteikta 2011 m. spalio 20 d. Per nustatytÄ terminÄ skolininkas skolos negrÄ Å¾ino. Kreditoriaus AS Parex banka paskaičiavimais skolininkas jam skolingas 86 886 EUR negrÄ Å¾into kredito, 4 599,79 EUR palÅ«kanų, 14 275,28 EUR delspinigių, iÅ¡ viso: 105 761,07 EUR skolos bei 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio, kurie iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotini priverstinai.

Be to, kreditorius prašė iÅ¡ įkeistų daiktų iÅ¡ieÅ¡koti 6 mėnesių LIBOR EUR pridedant 2,5 proc. banko marÅ¾Ä sutartinių kintamo dydžio metinių palÅ«kanų nuo visos negrÄ Å¾intos paskolos sumos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo padavimo dienos, t.y. 2011 m. lapkričio 25 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi kreditoriaus AS Parex banka reikalavimus buvo patenkintas.

Teismas nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ -11,7600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr.5247-0019-0089, esantį Girininkų II k. Kauno r., asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. A. P.; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. A. P. kreditoriui AS Parex banka 105 761,07 EUR sumÄ , 6 mėnesių LIBOR EUR pridedant 2.5 proc. banko marÅ¾Ä sutartinių kintamo dydžio metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ 105 761,07 EUR sumÄ , skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki hipotekos teisėjos nutarties visiÅ¡ko įvykdymo, 139 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (b. l. 80-81).Teismas pažymėjo, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais.

Skolininkas Å¡ias nuostatas pažeidė, todėl kreditoriaus reikalavimÄ teismas pripažino pagrįstu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Skolininkas A. A. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 88-90). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl delspinigių, skolininkas savo pozicijÄ grindė Å¡iais argumentais:1) kreditorius AS Parex banka su pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nebuvo pateikęs jokio delspinigių paskaičiavimo, o teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, Å¡io paskaičiavimo nepareikalavo.

Taigi, teismas net preliminariai nevertino kreditoriaus pateikiamų aplinkybių dėl delspinigių susidarymo, nors tÄ padaryti privalėjo. IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti delspinigiai, dėl ko skolininkui užkertama galimybė ginti savo teises. Nesant teismo motyvų dėl kreditoriaus praÅ¡omų priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti delspinigių, skolininkas neturi galimybės kreiptis į teismÄ su motyvuotu ieÅ¡kiniu prieÅ¡ kreditorių, jei paaiÅ¡kėtų, jog jis netesėtai reikalauja iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko delspinigių sumÄ .

Skolininkas šiuo atveju neturi galimybės nustatyti, ar kreditorius paskaičiavo delspinigius nepažeisdamas CK įtvirtintų senaties terminus reglamentuojančių teisės normų (LR CK 1.125 str. 5 d.) ir prašyti taikyti senatį, jeigu senaties terminas buvo pažeistas. Skolininko nuomone, teismas, pasiremdamas tik kreditoriaus formaliai nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į skolininko interesus;

2) skundžiama teismo nutartimi nutarta iÅ¡ieÅ¡koti 14 275,28 EUR delspinigių suma yra nepagrįsta bei neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius (LR CK CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005). Netesybos negali bÅ«ti priemonė vienai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Jei netesybos aiÅ¡kiai per didelės, teismas turi teisę jas savo nuožiÅ«ra sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už patirtus nuostolius. 2007 m. gegužės 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. VE/1200/002 dalies „PalÅ«kanų ir kitų mokesčių skaičiavimas ir mokėjimo tvarka" 5.9 punkte įtvirtinta, kad kredito gavėjams praleidus Sutartyje numatytus mokėjimų terminus, kredito gavėjai solidariai privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti bankui Specialiojoje dalyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas paleistas.

Kreditavimo sutarties Specialiojoje dalyje yra numatyti 0,09 procento dydžio delspinigiai. Tačiau LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines (0,014 procento už kiekvienÄ dienÄ ) palÅ«kanas. Kreditoriaus nustatyti delspinigiai virÅ¡ija įstatyminius nuostolius daugiau negu 6 kartus. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo, teismas turėjo iÅ¡ieÅ¡koti ne didesnius kaip 5 procentų dydžio metinius delspinigius.

Sumažinus delspinigius iki nurodyto dydžio, jie netaptų mažesni už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės pagal Kredito sutartį netinkamo įvykdymo. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistÄ (b. l. 95-96). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1) prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepadarė jokių procesinių teisės normų pažeidimų ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose;2) kreditorius, priskaičiuodamas apeliantui pagal Kreditavimo sutartį Nr. VE/1200/002 delspinigius, nepažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto sutrumpinto Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, kas matyti iÅ¡ Banko pridedamos skolos dydžio iÅ¡Å¡ifravimo pažymos (delspinigiai paskaičiuoti nevirÅ¡ijant 180 kalendorinių dienų laikotarpio);3) paskaičiuodamas delspinigius, kreditorius vadovavosi abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytos Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 3.1 punktu, kuriame numatyti 0,09 proc. dydžio delspinigiai, mokėtini nuo laiku nesumokėtos skolos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Dėl Å¡ios sÄ lygos Å¡alys susitarė gera valia, vadovaudamosios CK 6.256 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio nuostatomis. PasiraÅ¡ius minėtÄ Kreditavimo sutartį Skolininkas dėl delspinigių normos pakeitimų papildomai derėtis su Banku pageidavimų nepareiÅ¡kė, todėl Å¡i sutarties sÄ lyga, bÅ«dama esmine ir teismine tvarka nenuginčyta, yra iki Å¡iol galiojanti pilna apimtimi. Laiku negrÄ Å¾inus kreditoriui pasiskolintų lėšų, Bankas patyrė didelių piniginių nuostolių, todėl stebėtis delspinigių normos dydžiu, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų plotmėje apeliantas neturi pagrindo, kadangi A.A.

P. pats asmeniÅ¡kai vedė derybas su Banku dėl kreditavimo sÄ lygų bei susitarė dėl delspinigių dydžio;

4) Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia, kad kreditoriui nebereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teismų praktika formuojama tokia linkme, kad Å¡alių interesų pusiausvyra nelaikoma sutrikusia, jei skolininkui už kreditavimo sutarčių sÄ lygų nesilaikymÄ yra taikomos ir sÄ lyginai aukÅ¡tos netesybų normos, jei jos suderėtos iÅ¡ anksto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-13 nutaris, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

Tuo tarpu apelianto skunde pareikÅ¡ta nuomonė, kad jam delspinigiai turėjo bÅ«ti skaičiuojami vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies norma vertintina kritiÅ¡kai, nes joje nustatytas procesinių palÅ«kanų, bet ne delspinigių dydis;5) bylų dėl hipotekos ar įkeitimo santykių nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje, todėl pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo turi bÅ«ti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka (įkeitimas) yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, įsiskolinimo dydžiu (tame tarpe ir delspinigių dydžiu), Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.).

Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Taigi ginčas dėl Kreditavimo sutarties vykdymo, siejamas su skolos ir delspinigių dydžio ginčijimu, turi būti nagrinėjamas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamÄ jį daiktÄ , kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iÅ¡ įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iÅ¡ Å¡alių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.).

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktÄ bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Å ių bylų (praÅ¡ymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt. Nagrinėjamoje byloje kreditorius CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl priverstinio 86 886 EUR negrÄ Å¾into kredito, 4 599,79 EUR palÅ«kanų, 14 275,28 EUR delspinigių, 6 mėnesių LIBOR EUR, pridedant 2,5 proc. banko marÅ¾Ä , sutartinių kintamo dydžio metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ 105 761,07 EUR sumÄ ir 139 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ieÅ¡kojimo. Reikalavimas buvo grindžiamas 2007 m. gegužės 29 d. kreditavimo sutartimi Nr. VE/1200/002.

Pagal sutarties bendrosios dalies 8.3 punktÄ sutarties Å¡alys susitarė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams Bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ ir prieÅ¡ 15 dienų iÅ¡siųsdamas Kredito gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ , nutraukti sutartį (b.l. 4-11). Kreditorius grÄ Å¾inti skolÄ pareikalavo per 30 d., t.y. iki 2010 m. balandžio 12 d. nuo įspėjamojo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos, kÄ patvirtina 2010 m. kovo 10 d. raÅ¡tas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (b.l. 28).

Pakartotiniu praneÅ¡imu 2011 m. gegužės 4 d. kreditorius kreipėsi į skolininkÄ , kad pastarasis per 15 d. nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos padengtų kreditÄ ir sutartyje numatytus įsipareigojimus (b.l. 29). Teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas skolininko įkeistas turtas, o skolininkas įspėtas, jog jeigu jie per 1 mėnesį negrÄ Å¾ins skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytinių. Be kita ko, Å¡ioje teismo nutartyje buvo nurodytas apelianto ginčijamas delspinigių dydis, kurį kreditorius praÅ¡o priteisti iÅ¡ skolininko.

Skolininkas į teismo įspėjimÄ nereagavo ir teismo nutarties neskundė. PareiÅ¡kėjui pakartotiniu praÅ¡ymu kreipusis į teismÄ , hipotekos teisėja tenkino kreditoriaus praÅ¡ymÄ ir priteisė praÅ¡omas sumas (b.l.80-81). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo netikrino kreditoriaus praÅ¡omų priteisti delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo, jų dydžio ir terminų, už kuriuos jie galėjo bÅ«ti skaičiuojami. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Hipotekos bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga. Hipotekos teisėjas, nagrinėjantis pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai kredito gavėjai yra fiziniai asmenys, privalo ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo, ir atlikti jų sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolę.

Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar praÅ¡antis pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytų reikÅ¡mingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimÄ hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010, 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, tokį aplinkybių vertinimÄ pirmosios instancijos teismas atliko. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį, hipoteka yra užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų (bauda, delspinigiai) bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu.

Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v.

AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v.

G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Esant bet kuriai hipotekos bylos proceso stadijai, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl ginčo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka. Todėl skolininko atskirojo skundo argumentas dėl pernelyg didelių delspinigių laikytinas nepagrįstu, kadangi, visų pirma, skolininkui kreditas buvo suteiktas komercinei veiklai, todėl 0,09 proc. delspinigių dydis nėra nei per didelis, nei nesÄ Å¾iningas.

Antra, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį skolininkas su tokiu delspinigių dydžiu sutiko ir jo neginčijo. Trečia, aptariamu atveju skolininkas galėjo ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ ginčo teisenos tvarka, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį bendrais pagrindais, o sustabdyti hipotekos procedÅ«ras galėjo ginčo teisena bylÄ pagal skolininko ieÅ¡kinį nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Nurodyta galimybe skolininkas nesinaudojo, su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditoriaus pateikta delspinigių skaičiuotė patvirtina, kad delspinigiai paskaičiuoti nepažeidžiant sutarties reikalavimų ir teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio senatį delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimui (b.l. 97). Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sÄ lygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismÄ , nes skolininko skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu.

Kreditorius pareiÅ¡kime dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodė visus bÅ«tinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėja pagrįstai ir teisėtai priėmė CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nutartį. PrieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakÅ¡tÄ nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkÄ , ir pažeidimų, kurie bÅ«tų pagrindu tenkinti atskirÄ jį skundÄ , nepadarė.

Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a: palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                               Gintautas Koriaginas                                                                                                                                                                                                                                                                                    Â