c19f1183-ec38-42c7-a6f1-e37c691a0262 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-2220-560/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18277-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.4.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Visvaldo KazakiÅ«no, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo ir 2021 m. gegužės 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovui M. M. ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys V. S. ir V. S., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (iÅ¡ dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016) nustatytÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , nustatant, kad iki vaikui sukaks 10 metų atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį (Å¡alių susitarimu) nuo 10 iki 18 val. paimdamas vaikÄ iÅ¡gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ , apie vaiko paėmimo dienÄ ir valandÄ informuojant ne vėliau nei prieÅ¡ 1 dienÄ elektroninių paÅ¡tu arba SMS žinute; kiekvienų metų antrÄ jÄ Kalėdų ir Velykų dienÄ , Tėvo dienÄ , atsakovo gimimo dienÄ , Vasario 16-Ä jÄ ir Kovo 11-Ä jÄ , nuo 10 iki 18 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ; ieÅ¡kovė su vaiku bendrauja pirmÄ jÄ Kalėdų ir Velykų dienÄ , Motinos dienÄ , ieÅ¡kovės gimimo dienÄ ir ieÅ¡kovės tėvų gimimo dienÄ , atsakovas paima ir grÄ Å¾ina vaikÄ prie ieÅ¡kovės kiemo vartų, neužeinant į teritorijÄ ; vaiko ligos atveju atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku tik informacinių technologijų ir ryÅ¡ių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko savijautÄ parinktu laiku, ieÅ¡kovei nedelsiant informuojant atsakovÄ apie ligÄ ir pateikiant ligos pažymÄ kai tik jÄ gauna; vaiko gimtadienis Å¡venčiamas su abiem tėvais; atsakovas privalo nedelsiant informuoti apie bet kokio pobÅ«džio vaiko susižalojimÄ ir traumÄ , o bent vienai iÅ¡ Å¡alių manant, kad jų rimtumas turi bÅ«ti įvertintas, nedelsdamas nuvežti vaikÄ Ä¯ artimiausiÄ gydymo įstaigÄ ; atsakovas neturi teisės patikėti vaiko priežiÅ«rÄ paÅ¡aliniams asmenims, atsakovas negali lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, iÅ¡skyrus paimant ir grÄ Å¾inant vaikÄ , kai tai suderinta su ieÅ¡kove, ir įstaigos organizuojamas Å¡ventes; atsakovas privalo informuoti ieÅ¡kovę apie vaiko buvimo vietÄ , bendravimo planus, užtikrinti tinkamÄ vaiko aprangÄ ; atsakovui vėluojant pasiimti vaikÄ daugiau nei 30 min., nepraneÅ¡us apie vėlavimÄ , bendravimas su vaiku nevyksta; neįvykęs bendravimas nekompensuojamas perkeliant į kitas dienas; vaikui sulaukus 10 metų, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrÄ (porinį) savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 19.30 val.; tų savaičių, kurių savaitgalį nebendrauja su vaiku, antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas vaikÄ 17.30 val. ir grÄ Å¾indamas iki 20.30 val.; kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę praleisti su vaiku 14 kalendorinių dienų atostogų per metus, du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, atostogų laikÄ suderinant ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius, kilus nesutarimui, prioritetÄ poriniais metais teikiant atsakovo pageidavimui, neporiniais metais – ieÅ¡kovės pageidavimui (likusioje dalyje bendravimo su vaiku tvarka, nustatytina iki vaikui sulaukiant 10 metų, nekeičiama).

IeÅ¡kiniu taip pat buvo praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ lankyti smurtinio pobÅ«džio elgesį keičiančias programas, tačiau 2019-03-08 įsiteisėjusia nutartimi ieÅ¡kinį dalyje dėl Å¡io reikalavimo atsisakyta priimti.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog nustatyta bendravimo tvarka keistina dėl vaiko interesus pažeidžiančio netinkamo atsakovo elgesio. Nuo 2018 m. sausio 21 d., kai vaikui sukako 3 metai, atsakovas įgijo teisę bendrauti su sÅ«numi savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje. Vaikui sulaukus 5 metų, atsakovas turi teisę pasiimti sÅ«nų visam savaitgaliui. Dėl ypatingÄ Å¾alÄ vaikui darančio atsakovo elgesio tokia bendravimo tvarka prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Atsakovas žiauriai elgiasi su sÅ«numi, daro žalingÄ Ä¯takÄ savo amoraliu elgesiu, negeba suvokti savo, kaip tėvo, atsakomybės ir pareigų.

Pastovus vėlavimas grÄ Å¾inti vaikÄ kenkia jo dienotvarkei, todėl bendravimas trečiadienį turėtų bÅ«ti panaikintas, paliekant bendravimÄ nuotoliniu bÅ«du. Kadangi atsakovas vėluoja ir pasiimti vaikÄ , dėl ko ieÅ¡kovė vėluoja į darbÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad tokiais atvejais, vėluojant pasiimti vaikÄ , bendravimas neįvyksta. Vaikas turi specialių poreikių – kalbos sutrikimÄ . Atsakovas nesupranta vaiko, jo fiziologijos, psichologijos, režimo. Bendravimo tvarkÄ naudoja savo, o ne vaiko interesams, reikalauja bendravimo su vaiku net vaikui sergant.

Atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, neužtikrina vaiko poreikių, neturi įgÅ«džių, daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikui. Jis yra ypač Å«maus bÅ«do, neprognozuojamo elgesio, sunkiai valdo emocijas, daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, žemina ieÅ¡kovę vaiko akivaizdoje, traumuodamas vaikÄ . Atsakovas vaikÄ baudžia, baugina, gÄ sdina, manipuliuoja vaiku, netęsi pažadu. Jis vengia teikti ieÅ¡kovei informacijÄ apie tai, kur vežasi vaikÄ , leidžia laikÄ su vaiku netinkamose vietose, kur vaikas net negali nueiti į tualetÄ , nepasirÅ«pina maistu.

Pabuvęs su atsakovu vaikas blogai jausdavosi, negalėdavo užmigti. Vaikas bijo tėvo, apibÅ«dina jį kaip piktÄ . Vaikui su atsakovu nesaugu psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai. Atsakovo namai labai nesaugÅ«s vaikui, juose yra atviri laiptai, balkonai. 2017 metais vaikas sukramtė atsakovo ne vietoje paliktus vaistus. IeÅ¡kovė siÅ«lo numatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ platesnis bendravimas bÅ«tų taikomas vaikui sulaukus 10 metų, kai jis bus pakankamai iÅ¡sivystęs, kad galėtų apsiginti nuo nederamo atsakovo elgesio, užsitikrinti savo poreikius.

Iki tol vaikas negali bÅ«ti perduodamas atsakovui su nakvynėmis. Nakties metas nėra skirtas bendravimui, todėl nakvynė reikalinga tik atsakovo patogumui. Atsakovas linkęs važinėti į vaiko ugdymo įstaigÄ , atitraukti vaikÄ nuo užsiėmimų, trukdyti grupės režimÄ , iÅ¡skiriant vaikÄ iÅ¡ kitų, provokuojant patyčias, todėl turi bÅ«ti numatytas draudimas lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, iÅ¡skyrus vaiko nuvežimÄ ir paėmimÄ , įstaigos organizuojamas Å¡ventes.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo riboti jo bendravimÄ su vaiku. IeÅ¡kovė piktybiÅ¡kai pažeidinėja nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ atsakovÄ , kuria konfliktines situacijas. IeÅ¡kovė nepagrįstai siekia panaikinti atsakovo teisę pasiimti vaikÄ bendravimui su nakvyne nuo 5 metų. Konfliktus, kurių pagrindu praÅ¡o riboti atsakovo bendravimÄ su vaiku, sukelia pati, siekdama apsunkinti šį bendravimÄ .

Teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių konstatavo, kad ieÅ¡kovės elgesys prieÅ¡tarauja vaiko interesams, formuoja lojalumo konfliktÄ , rodo, kad ieÅ¡kovė nesiekia atsakovo teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimo. IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas naudojo smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ nepagrįsti ir melagingi, nėra priimta jokių įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais tai bÅ«tų nustatyta. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes ikiteisminiai tyrimai pagal tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimus pradedami visada.

Ikiteisminis tyrimas dėl to, kad atsakovas 2018 m. balandžio 21 d. tariamai sukėlė skausmÄ vaikui, nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veikla. IeÅ¡kovė vėl apkaltino atsakovÄ smurtu, kurio pati nematė ir apie kurį neturi jokių įrodymų. Nėra nustatyta atvejų, dėl kurių turėtų bÅ«ti mažinamas atsakovo bendravimas su vaiku. Dėl nuolatinių ieÅ¡kovės sukeliamų konfliktų vaikui nustatytas pirmasis grėsmės lygis, Å¡alims rekomenduota lankyti psichologų konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus.

Atsakovas rekomendacijas vykdo, ieÅ¡kovė – netinkamai. 2019 m. kovo 3 d. psichologė, pas kuriÄ vaikas lanko konsultacijas, pateikė iÅ¡vadÄ , kad tarp vaiko ir atsakovo yra emocinis ryÅ¡ys, atsakovas vaikui svarbus ir reikalingas. Vaikas noriai bendrauja su atsakovu, jo laukia, problemos kyla tik tada, kai ieÅ¡kovė pradeda provokuoti konfliktus ir nuteikinėti vaikÄ . IeÅ¡kovė nesupranta bendravimo su nakvynėmis svarbos, kuomet kartu praleidžiamas laikas vakare prieÅ¡ miegÄ ir ryte. Tai itin svarbu emocinio ryÅ¡io sustiprinimui, formuoja vaiko suvokimÄ , kad saugi ir stabili aplinka yra ne tik pas motinÄ , bet ir pas tėvÄ .

Vaiko nakvynių pas atsakovÄ ribojimas, jas leidžiant tik nuo 10 metų, nebÅ«tų pateisinamas. Vaikas noriai važiuoja į atsakovo namus, turi savo kambarį, atsakovo namų aplinka vaikui pažįstama ir saugi. IeÅ¡kovė nepagrįstai siekia nenustatyti kompensacinio mechanizmo, kad galėtų piktnaudžiauti vaiko ligomis, atostogomis. Ji neleidžia matytis su vaiku motyvuodama nebÅ«tomis ligomis, ligos metu neleidžia aplankyti vaiko. Kompensacinis mechanizmas nebuvo nustatytas dėl vaiko mažo amžiaus, todėl pasikeitus situacijai, jo poreikis turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡ naujo.

4. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir Å¡alių nepilnametis vaikas gyvena su trečiaisiais asmenimis V. ir V. S.. Keturis metus tęsiasi įžeidinėjimai, grasinimai ir žeminimai vaiko akivaizdoje atsakovui jį lankant. Vaikas iÅ¡gyvena dėl tokio atsakovo elgesio. 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovas nuteistas už smurtÄ prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį V. S.. 2018 m. liepos 21 d. atsakovas puolė ieÅ¡kovę, laikančiÄ ant rankų vaikÄ . Vėl sužalota trečiasis asmuo V. S.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl menkų sužalojimų, tačiau vaikui padaryta psichologinė žala. Atsakovo lankymasis trečiųjų asmenų V. ir V. S. namuose tapo nebeįmanomas, negalima leisti, kad vaikas nuo ankstyvos vaikystės turėtų tokiÄ neigiamÄ patirtį, matytų kaip jo tėvas smurtauja prieÅ¡ mamÄ ir senelius, nes tai gali tapti rimtų psichologinių sutrikimų priežastimi.

5. Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 nustatytÄ atsakovo ir jo nepilnamečio sÅ«naus J. M. bendravimo tvarkÄ , nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja: kiekvieno mėnesio kas antrÄ savaitgalį, paimdamas vaikÄ nuo 17 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos ir grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 21 val.; kiekvienÄ trečiadienį, paimdamas iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos ne vėliau nei 17 val. ir grÄ Å¾indamas į ugdymo įstaigÄ ketvirtadienio rytÄ , informuojant ieÅ¡kovę elektroninio ryÅ¡io priemonėmis tuo atveju, jei vaiko bendravimui paimti negali; vaikui susirgus ieÅ¡kovė pateikia medicininę pažymÄ , o atsakovas su vaiku bendrauja jo gyvenamojoje vietoje; jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių atsakovas negali bendrauti su vaiku, bendravimas perkeliamas į lygiavertį laikotarpį iÅ¡ karto po to kai iÅ¡nyksta nebendravimo priežastys, apie bendravimo laikÄ informuojant prieÅ¡ 1 dienÄ SMS žinute ar elektroniniu paÅ¡tu; jei pasiėmus vaikÄ atsakovas turi iÅ¡vykti darbo reikalais, jis turi grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ suderintÄ vietÄ ; vaiko gimimo dienÄ Å¡alys su vaiku praleidžia rotacijos principu, atsakovui turint teisę pasiimti vaikÄ su nakvyne, grÄ Å¾inant į ugdymo įstaigÄ (jei tai darbo diena) ar gyvenamÄ jÄ vietÄ (jei tai ne darbo diena) arba į kitÄ suderintÄ vietÄ , galimybė aplankyti ir pasveikinti vaikÄ , perduoti dovanas, bendrauti vaiko gimimo dienÄ neribojama; vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia Velykų, Kalėdų ir Naujųjų metų Å¡ventes, paimant vaikÄ su nakvyne; vaikas Motinos dienÄ praleidžia su ieÅ¡kove, Tėvo dienÄ â€“ su atsakovu, su nakvyne; vaikas su atsakovu bendrauja 14 nepertraukiamų dienų atsakovo atostogų metu, ieÅ¡kovė apie savo atostogas, per kurias pageidauja bÅ«ti su vaiku, įspėja prieÅ¡ mėnesį, sutampanti atostogų dalis dalinama po lygiai, pirmÄ jÄ dalį su vaiku praleidžiant tam iÅ¡ tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau, ieÅ¡kovė pateikia atsakovui vaiko drabužius, daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms.

6. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nurodo, kad pagal galiojančiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ turi teisę su juo bendrauti trečiadieniais nuo 16 iki 18 val., tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas trečiadieniais lanko Å¡okių pamokėles, kurios tęsiasi iki 16.45 val., vaikas paimamas tik po 17 val. Daugiau nei valanda sutrumpėja atsakovo bendravimas su vaiku, o likusiÄ valandÄ jie turi praleisti transporto spÅ«styse. Yra buvę atvejų, kai atsakovas nespėdavo parvežti vaiko iki 18 val., ieÅ¡kovė dėl to visuomet kviesdavo policijÄ .

Vaikas noriai bendrauja su atsakovu, jam pažįstama atsakovo namų aplinka, jis juose mielai leidžia laikÄ . Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas nustatyti atsakovo bendravimÄ su vaiku trečiadieniais nuo 17 val. su nakvyne. Galiojančioje bendravimo tvarkoje nenumatyta atsakovo teisė praleisti su vaiku atostogas. Vadovaujantis vaiko interesais ir tėvų lygiateisiÅ¡kumo principu, Å¡alių atostogų su vaiku trukmė turėtų bÅ«ti vienoda – 14 d. Ä®vertinus kylančius ginčus dėl bendravimo su vaiku ligos metu, ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ , turi bÅ«ti nustatytas kompensacinis mechanizmas.

7. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas siekia neproporcingai maksimalaus bendravimo su vaiku, neatsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius. Atsakovas yra grubus, nesiskaito su kitų nuomone, įteiginėja vaikui savo nuostatas, daro netinkamÄ Ä¯takÄ vaiko pasaulėžiÅ«rai. Atsakovo elgesys jau dabar yra sukėlęs vaikui neigiamų pasekmių, kÄ galima matyti iÅ¡ vaiko pieÅ¡inių, todėl dažnas bendravimas su atsakovu neatitinka vaiko interesų, bÅ«tina siaurinti atsakovo bendravimÄ su vaiku.

Atsakovas nenurodo ar norėtų bendrauti su vaiku poriniais ar neporiniais savaitgaliais. Galimybės pasiimti vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos savaitgaliais nėra, ji nedirba. VaikÄ atsakovas nori grÄ Å¾inti itin vėlai, kai vaikas jau turi bÅ«ti susiruošęs miegui ir miegoti, kas rodo, kad atsakovas neiÅ¡mano vaiko poreikių. IeÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais racionalesnė, pagal jÄ vaikas nebus varginamas, bus pasirÅ«pinta jo mityba. Atsakovas neįrodė, kad jo ryÅ¡ys su vaiku yra tokio lygio, jog vaikas jaustųsi emociÅ¡kai saugus su juo nakvodamas.

Vaiko nakvynės vietos kaitaliojimas, ypač darbo dienomis, iÅ¡balansuotų vaikÄ . Atsakovas gyvena už 40 km nuo vaiko ugdymo įstaigos, todėl vaikÄ tektų anksti kelti. Vaikas bÅ«tų paimamas tik 17 val., nors yra įpratęs, kad ieÅ¡kovė jį paima anksčiau. Vaikui sergant ieÅ¡kovė neturi galimybių sudaryti sÄ lygas bendrauti su vaiku jos tėvų namuose, nes nėra namo savininkė, o tėvai, kurie slaugo vaikÄ , bijo dėl savo sveikatos ir saugumo. Nustačius kompensacinį mechanizmÄ , bus nebeaiÅ¡kÅ«s bendravimo laikotarpiai, apribotas ieÅ¡kovės bendravimas su vaiku, nes jai tektų tik vaiko slaugymas.

Atsakovas turi planuoti bendravimo su vaiku laikÄ taip, kad vaiko nereikėtų netikėtai grÄ Å¾inti, nes ieÅ¡kovė atsakovo bendravimo su vaiku metu turi savų planų. Nesuprantamas atsakovo noras pasiimti vaikÄ gimtadienio dienÄ su nakvyne, nes tokiÄ dienÄ ieÅ¡kovė taip pat norėtų pasveikinti vaikÄ ir su juo pabendrauti. Kalendorinė vaiko gimtadienio diena turėtų bÅ«ti praleidžiama su ta iÅ¡ Å¡alių, kuriai ji tenka pagal bendravimo tvarkÄ . Pagal atsakovo reikalavimÄ neaiÅ¡ku kiek Å¡venčių dienų vaikas turėtų praleisti su ieÅ¡kove, kiek su atsakovu, kada bÅ«tų paimamas ir kada grÄ Å¾inamas.

Racionaliau, kai Å¡ventė praleidžiama su kiekvienu iÅ¡ tėvų. IeÅ¡kovė neįsivaizduoja Å¡venčių be vaiko. Tėvo diena yra sekmadienis, todėl bendravimas neturėtų bÅ«ti su nakvyne. Vaiko atostogos su atsakovu nėra galimos. Klimato, režimo, maitinimo ir miego pokyčiai, ilgalaikis atskyrimas nuo ieÅ¡kovės turės neigiamÄ Ä¯takos vaiko fiziologinei ir psichinei sveikatai. Bendravimo tvarka galėtų bÅ«ti keičiama tik atsakovui pakeitus savo elgesį.

8. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovo reikalavimai yra manipuliatyvÅ«s ir sunkiai įvykdomi. Kompensacinis mechanizmas nėra įmanomas, nes su atsakovu neįmanoma susitarti, jis susitarimų nesilaiko, meluoja, kviečia antstolį. Atsakovas su vaiku matosi trumpai – važiuodamas pro Å¡alį užsuka į ugdymo įstaigÄ . Tuomet vaikas bÅ«na pasimetęs, iÅ¡sibalansavęs, klausia ar nėra tėčio, gavęs neigiamÄ atsakymÄ džiaugiasi. Atsakovas neleidžia laiko su vaiku, vaikas grįžta nelaimingas, verkia, blogai miega, nes nesijaučia mylimas ir reikalingas tėvui. Toks bendravimas daro daugiau žalos nei teikia naudos.

9. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas siekiant apginti vaiko interesus, jei ieÅ¡kovė pateiktų objektyvius įrodymus apie atsakovÄ , jo charakterio savybes, kurios sudarytų pagrindÄ riboti bendravimÄ , turėtų neigiamos įtakos sveikam vaiko vystymuisi. IeÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka galėtų bÅ«ti koreguojama Å¡alims Å¡venčių metu su vaiku bendraujant rotacijos principu, nenurodant kaip atsakovas turi elgtis su vaiku, kadangi tai įtvirtinta įstatyme.

IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu duodama iÅ¡vadÄ nurodė, kad ieÅ¡kovė vykdo įsipareigojimÄ tęsti psichologo konsultacijas sau, vaikui, nekonfliktuoti. Dėl konfliktiÅ¡kų santykių bendravimo tvarkos sÄ lygos turi bÅ«ti konkrečios ir aiÅ¡kios. Atsakovui turi bÅ«ti sudarytos maksimalios galimybės bendrauti su vaiku, įskaitant nakvynes atsakovo aplinkoje, kuri vaikui nėra svetima. Vaikas nori bendrauti su tėčiu, su juo jaučiasi saugus ir laimingas.

Jis turi bÅ«ti paimamas ne iÅ¡ gyvenamosios vietos, o nuo vartelių ar iÅ¡ ugdymo įstaigos. Atsakovo nurodomas vaiko grÄ Å¾inimo laikas pagal vaiko amžių yra pernelyg vėlyvas. Jei vaikas eina miegoti 21 val. turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 20 val. SiÅ«lymas bendrauti trečiadieniais su nakvynėmis vertintinas kritiÅ¡kai. Bylos duomenimis atsakovas gyvena Trakų rajone, laiku negrÄ Å¾ina vaiko, todėl gali vėluoti atvežti į ugdymo įstaigÄ , o parengiamojoje klasėje reikia atvykti laiku.

Nustatytinos ilgesnės atostogos su atsakovu. Å ventės dalintinos rotacijos principu kas metus. Ligos metu atsakovas su vaiku turėtų bendrauti nuotoliniu bÅ«du, kad vaikas nepatirtų atsakovo ir trečiųjų asmenų konfliktų. Vaiko grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovei tuo atveju, jei atsakovui atsiranda skubių darbo reikalų neatitinka vaiko interesų. Atsakovas turi dėti pastangas bendrauti. Leidimas pasveikinti vaikÄ su gimtadieniu ne savo bendravimo metu įneÅ¡tų painiavos. Pasveikinti galima artimiausiÄ bendravimo dienÄ ar nuotoliniu bÅ«du.

IeÅ¡kovės praÅ¡omi bendravimo etapai nenustatytini. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas pakeitė 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 nustatytÄ atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi J. M. tvarkÄ , numatant, kad atsakovas bendrauja su sÅ«numi: 13.1 lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikÄ penktadienį 17 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iÅ¡ kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20 val. 13.2 kiekvienos savaitės trečiadienį, paimant iÅ¡ ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iÅ¡ kitos vietos, kurioje yra vaikas, 17 val. ir grÄ Å¾inant į ugdymo įstaigÄ kitÄ darbo dienÄ iki ugdymo užsiėmimų pradžios.

Negalėdamas paimti vaiko iÅ¡ ugdymo įstaigos atsakovas privalo nedelsiant įspėti apie tai ieÅ¡kovę elektroninio ryÅ¡io priemonėmis. 13.3 keturiolika paeiliui einančių atsakovo kasmetinių atostogų dienų, su galimybe jas skaidyti po 7 kalendorines dienas, įspėjant apie atostogų laikotarpius ieÅ¡kovę prieÅ¡ 1 mėnesį. Poriniais metais prioritetas dėl atostogų grafiko teikiamas ieÅ¡kovės I. S., o neporiniais metais - atsakovo M. M. atostogų grafikui. Atostogoms vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos pirmÄ atostogų dienÄ 9 val., grÄ Å¾inamas paskutinę atostogų dienÄ 20 val.

IeÅ¡kovė I. S. turi teisę praleisti su vaiku keturiolika paeiliui einančių savo kasmetinių atostogų dienų, su galimybe jas skaidyti po 7 kalendorines dienas, įspėjant apie atostogų laikotarpius atsakovÄ M. M., prieÅ¡ 1 mėnesį. IeÅ¡kovės atostogų su vaiku metu Å¡iuo sprendimu nustatoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. IeÅ¡kovė I. S. įpareigojama perduoti atsakovui vaiko drabužius, daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms. 13.4 per Å¡ventes rotacijos principu: 2021 m.

Kalėdos - su atsakovu, Naujieji Metai - su ieÅ¡kove, 2022 m. Velykos – su ieÅ¡kove ir t.t., su nakvyne, pasiimant vaikÄ pirmÄ Kalėdų ar Velykų dienÄ 10 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ar kitos Å¡alių sutartos vietos, grÄ Å¾inant antrÄ jÄ Å¡ventės dienÄ 20 val. Naujųjų Metų iÅ¡vakarėse, jei tai yra darbo diena, vaikas paimamas iki 17 val. iÅ¡ vaiko ugdymo įstaigos, tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iÅ¡ kitos vietos, kurioje yra vaikas. Jei tai nėra darbo diena, vaikas paimamas 10 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. iki 20 val. 13.5 per atsakovo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Kovo 11 d., Vasario 16 d. ir Tėvo dienÄ , nuo 10 val. iki 20 val., jei tai ne darbo diena, arba nuo 17 val., jei tai darbo diena, kitÄ dienÄ pristatant vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ iki ugdymo užsiėmimų, arba, jei tai ne darbo diena ir ne atsakovo bendravimo su vaiku diena, - iki 10 val.

į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . 13.6 atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma per ieÅ¡kovės ir jos tėvų gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dienÄ . 13.7 per vaiko gimtadienį rotacijos principu (2022 m. gimtadienį su vaiku Å¡venčia atsakovas), su nakvyne. Å alis, su kuria Å¡venčiamas gimtadienis, turi sudaryti galimybę kitai Å¡aliai pasveikinti vaikÄ nuotoliniu bÅ«du. Vaikas grÄ Å¾inamas kitÄ dienÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Tuo atveju jei kita diena yra ne darbo diena, vaikas pristatomas į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ suderintÄ vietÄ iki 10 val., iÅ¡skyrus kai tai yra atsakovo bendravimo su vaiku diena. 13.8 tais atvejais kai vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos ar grÄ Å¾inamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaiko perdavimas vyksta prie ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos kiemo vartų. 13.9 atsakovui vėluojant pasiimti vaikÄ bendravimui 30 min. ir ilgiau, apie vėlavimÄ nepraneÅ¡us, jo bendravimas su vaiku gali neįvykti. 13.10 kai vaikas serga, bendravimas su juo vyksta nuotoliniu bÅ«du, informacinių technologijų ir ryÅ¡ių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko režimÄ .

Tokiu atveju ieÅ¡kovė privalo nedelsiant informuoti atsakovÄ apie vaiko ligÄ , pateikti gydytojo pažymÄ , užtikrinti nuotolinio bendravimo galimybę. 13.11 vaikui patyrus sužalojimus, traumas ieÅ¡kovė ir atsakovas privalo nedelsiant praneÅ¡ti apie tai vienas kitam.

11. Likusioje dalyje teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad kadangi minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, ieÅ¡kovė, siekdama apriboti teismo nustatytÄ atsakovo bendravimÄ su vaiku, turėjo pateikti duomenis apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka vaiko interesų. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, patvirtinantys daugkartinį ieÅ¡kovės kreipimÄ si dėl nuolatinio atsakovo vėlavimo grÄ Å¾inti vaikÄ .

Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-04-05 policija dėl vaiko savalaikio negrÄ Å¾inimo kviesta 5 kartus, nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2018 gruodžio mėn. – 12 kartų. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nuolatinį ženklų vėlavimÄ neigė, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad yra pripažinęs tokį netinkamÄ teismo sprendimo vykdymÄ . Byloje yra duomenų ir apie tai, kad nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikė ir ieÅ¡kovė. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys pažeidinėjo teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , abi negali taikiai ir konstruktyviai susitarti tarpusavyje.

KonfliktiÅ¡kas Å¡alių bendravimas matomas ir iÅ¡ į bylÄ pateikto jų susiraÅ¡inėjimo. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka keistina, tačiau ne ribojant jo bendravimÄ su vaiku, o nustatant tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri maksimaliai užtikrintų bendravimÄ ir bendravimo tvarkos laikymÄ si, o tuo pačiu iÅ¡vengiant Å¡alių konfliktų, kas geriausiai atitiktų vaiko interesus. BÅ«tinybę riboti atsakovo bendravimÄ su vaiku ieÅ¡kovė taip pat grindė ir tuo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, tačiau objektyvių tokių aplinkybių įrodymų į bylÄ nepateikta.

Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad yra sveikas, priklausomybės ligų centre neregistruotas. IeÅ¡kinį atsakovė taip pat grindžia atsakovo netinkamu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, priėmimo. Tačiau taip pat nurodo ir faktus, egzistavusius iki teismo sprendimo priėmimo, pvz. tai, kad atsakovas dar 2014 m. buvo teistas už svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ . Kadangi Å¡is faktas egzistavo iki teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, priėmimo, jis nelaikytinas įtakojančiu atsakovo galimybes bendrauti su vaiku.

Asmens teistumas nėra priežastimi riboti bendravimÄ su vaiku, nes savaime nepažeidžia vaiko interesų.

12. Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad po teismo sprendimo priėmimo policijai pateikti praneÅ¡imai dėl atsakovo netinkamo elgesio atvykus aplankyti Å¡alių nepilnamečio vaiko. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta. 2015 m. lapkričio 13 d. tarp Å¡alių įvyko konfliktas, kurio metu ieÅ¡kovei, atsakovui ir Å¡alių nepilnamečiam vaikui nežymiai sutrikdyta sveikata. Abi Å¡alys dėl smurto viena kitos atžvilgiu iÅ¡teisintos. 2015 m. lapkričio 19 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 2015 m. kovo 21 d. atsakovo grasinimų ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai.

Paminėtinas ir 2016 m. gegužės 23 d. įvykis kuomet vaikas bendravimo su atsakovu metu krito bėgdamas ant grindinio plytelių, susitrenkė galvÄ , nusiskėlė dantis, įsikando liežuvį, po to vėmė. Nors ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys nurodė, kad atsakovas pastÅ«mė vaikÄ , objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. 2017 m. balandžio 17 d. atsakovas sužalojo kartu gyvenančiÄ ieÅ¡kovės motinÄ â€“ trečiÄ jį asmenį V. S., dėl ko pripažintas kaltu. 2017 m. birželio 26 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Å¡alių pareiÅ¡kimus dėl teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2017 m. liepos 17 d. konflikto.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , dėl itin įtemptų Å¡alių bei atsakovo ir trečiųjų asmenų santykių įvyko daug konfliktų. Å ie konfliktai kilo ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku pagal 2015-09-15 teismo sprendimÄ , kuriame buvo numatyta, kad iki vaikas sulauks trijų metų, atsakovas su juo bendraus ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje. Kadangi Å¡is bendravimo tvarkos etapas yra pasibaigęs, teismas manė, kad nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu riboti atsakovo bendravimÄ su vaiku pasiimant jį bendravimui teismo sprendime nustatyta tvarka.

Vien ta aplinkybė, kad vaikas susižalojo bendravimo su atsakovu metu, negali bÅ«ti pagrindu riboti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus yra judrus vaikas, natÅ«ralu, kad kartais įvyksta atsitikimų, kurių metu vaikai susižaloja. Bendravimo su vaiku teisės siaurinimas tokiu pagrindu nebÅ«tų logiÅ¡kas ir teisingas. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas smurtavo vaiko atžvilgiu, kad turėjo tam kokį nors motyvÄ .

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad maži vaikai dažnai krenta ir užsigauna, ypač žaidimų aikštelėse, kur aktyviai žaidžia, todėl, nesant kitų duomenų, protinga manyti, kad vaikas užsigavo pats.

13. Trečiojo asmens teiginiai dėl atsakovo grasinimų negali bÅ«ti pagrindu riboti jo bendravimÄ su vaiku. Nustačius bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovui nereikėtų kontaktuoti su trečiuoju asmeniu V. S., jokia grėsmė vaikui nekiltų ir pagrindo riboti vaiko bendravimÄ su atsakovu nebÅ«tų. Atsakovas iÅ¡teisintas dėl nežymaus ieÅ¡kovės ir vaiko sveikatos sutrikdymo. IÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad vaiko atžvilgiu nebuvo atlikta jokių fizinio smurto požymių turinčių veiksmų, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl jai padarytų sužalojimų nebuvo nuoseklÅ«s, kad vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuoto atsakovo smurto jos atžvilgiu, kad remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, sužalojimai buvo padaryti iki įvykio.

Teismo vertinimu Å¡is konfliktas buvo iÅ¡provokuotas pačios ieÅ¡kovės. Ä® bylÄ pateikta informacija apie gautÄ praneÅ¡imÄ dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Vaikas papasakojo, kad tėtis jam suėmė už rankų ir iÅ¡varė į laukÄ , jis nenori važiuoti pas tėtį, nes Å¡is jį muÅ¡a. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad berniukas pasakojo, jog tėtis jį muÅ¡a ir nori atimti iÅ¡ mamos, kartojo pastarÄ jÄ frazę, vėliau pasakė kad jam taip sakė mama.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad vaikui sukeltas skausmas ar padaryti sužalojimai. Viso bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė siekė įrodyti atsakovo smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ . Tačiau byloje yra duomenų, kad ieÅ¡kovė yra linkusi nepagrįstai kaltinti atsakovÄ , kas nustatyta 2020 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, be kita ko, konstatuojant, kad ieÅ¡kovės požiÅ«ris į atsakovÄ yra prieÅ¡iÅ¡kas ir neadekvatus. 14. 2019 m. vasario 26 d.

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokole užfiksuotas vaiko auklėtojos pasakojimas apie tai, kad vaikas pripažįsta, jog yra nuteikinėjamas prieÅ¡ tėvÄ , mokinamas mamos elgtis su tėvu blogai, taip pat pripažįsta, kad mama mokina jį rodyti neva tėtis jį mušė, į klausimÄ ar tai tiesa, vaikas atsako, kad ne, tuo pripažindamas, kad tėčio nemuÅ¡amas, bet mamos mokinamas tai sakyti ir rodyti. Smurto prieÅ¡ vaikÄ požymių nepastebėjo nei teismo ekspertė, atlikusi vaiko psichologinę ekspertizę, nei vaikÄ konsultavusi psichologė, nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko ugdymo įstaiga.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo padarytus vaiko sumuÅ¡imus. IeÅ¡kovė teikia į bylÄ vaiko kojų su mėlynėmis fotonuotraukas, tačiau iÅ¡ jų nematyti jokių ypatingų sumuÅ¡imų, nebÅ«dingų bet kuriam kitam aktyviam tokio amžiaus vaikui. IeÅ¡kovė nuolat tvirtina, kad atsakovas smurtauja vaiko atžvilgiu, tačiau pati nesiima suteikti vaikui pagalbos – neveda vaiko pas psichologÄ , nors tokia priemonė buvo rekomenduota. Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, kad daugiausiai įtampos vaikui kyla tuo metu kai mamos akivaizdoje reikia bendrauti su tėčiu.

Tada jis iÅ¡gyvena lojalumo konfliktÄ : nori kurti ryšį su tėčiu, kuris jam svarbus ir reikalingas, tačiau tuo pačiu metu jaučiasi iÅ¡duodantis jam reikÅ¡mingiausiÄ Å¾mogų – mamÄ . Todėl bÅ«damas su abiem tėvais jis natÅ«raliai renkasi mamÄ ir tėčio atžvilgiu yra prieÅ¡iÅ¡kas.

15. Ekspertės pozicija dėl nakvynių pas atsakovÄ yra aiÅ¡ki, nes ji netgi rekomenduoja ilgesnes atostogas. Ekspertizės aktas savo esme byloja, kad vaiko bendravimas su tėvu turi bÅ«ti maksimalus, o jokiems ribojimams pagrindo nėra. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu apie tai, kad vaikas turi savo Å¡eimÄ (mamÄ ir senelius), o nustatant plačiÄ bendravimo su atsakovu tvarkÄ yra iÅ¡ jos iÅ¡plėšiamas, kad ieÅ¡kovei, kaip vaiko motinai, yra geriausiai žinoma koks atsakovo bendravimas su vaiku atitinka vaiko interesus, rodo ieÅ¡kovės nesupratimÄ kas yra vaiko Å¡eima ir tėvo vaidmens vaiko gyvenime nesuvokimÄ .

Pastebėtina, kad abiejų bylos Å¡alių požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ labai skiriasi, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kuri nors iÅ¡ jų turi daugiau teisių sprendžiant dėl vaiko auklėjimo bÅ«dų ir metodų. Teismo ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, kad pilnavertei vaiko raidai svarbus tiek struktÅ«ruotas (atsakovo), tiek laisvas (ieÅ¡kovės) auklėjimo stilius. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad pagal Å¡alių nepilnamečio vaiko brandÄ , bendravimÄ su atsakovu reikėtų plėsti tik vaikui sulaukus 10 m.

PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad Å¡alių nepilnametis vaikas gali jau dabar maksimaliai bendrauti su atsakovu, įskaitant nakvynes ir atostogas. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas diferencijuoti bendravimÄ atsižvelgiant į vaiko amžių, numatant skirtingÄ bendravimÄ iki 10 m. ir sulaukus 10 m., atmetamas. Kadangi savaitgalių skaičius kiekvienÄ mėnesį yra nevienodas ir jų gali nebÅ«ti galimybės paskirstyti po lygiai, o tuomet gali kilti neaiÅ¡kumu dėl tolesnio bendravimo, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais ir remdamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, sudarančia galimybę teismui virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikÄ penktadienį 17 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iÅ¡ kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20 val.

Atsižvelgdamas į aukÅ¡tÄ Å¡alių konfliktiÅ¡kumo lygį teismas nustatė, kad tais atvejais kai vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos ar grÄ Å¾inamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaiko perdavimas vyksta prie ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos kiemo vartų. Teismas paankstino vaiko grÄ Å¾inimo laikÄ Ä¯vertindamas nustatytÄ aplinkybę, kad atsakovas yra linkęs vėluoti grÄ Å¾inti vaikÄ , o vėlyvas grÄ Å¾inimas neatitinka vaiko interesų, kadangi vaikui reikia susiruoÅ¡ti ir laiku nueiti miegoti prieÅ¡ darbo dienÄ , kad bÅ«tų tinkamai pailsėjęs. 2015-09-15 teismo sprendimu nustatyta pareiga atsakovui įspėti ieÅ¡kovę apie atvykimÄ pasiimti vaiko nenustatoma, kadangi atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, todėl teismo nustatytu laiku atvykti privalo.

16. IeÅ¡kovė neprašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis, neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių prašė nustatyti bendravimÄ vaikui sulaukus 10 m. antradieniais ir ketvirtadieniais. Tarp Å¡alių nusistovėjusi tvarka, kuomet atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku trečiadienį. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad bÅ«tent atsakovui tenka pareiga paimti ir grÄ Å¾inti vaikÄ , todėl bendravimo darbo dienomis tvarka turi bÅ«ti labiau derinama prie atsakovo, kuriam tektų ir pareiga pasirÅ«pinti vaiko užimtumo užtikrinimu (nuvesti į bÅ«relius jei juos Å¡iÄ savaitės dienÄ lankys ir pan.).

Siekiant iÅ¡vengti nuolat kylančių Å¡alių konfliktų, atsižvelgiant į vaiko patiriamÄ lojalumo konfliktÄ , siekiant sudaryti maksimalias bendravimo su vaiku galimybes Å¡alims nekontaktuojant, teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl vaiko paėmimo iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inimo į ugdymo įstaigÄ kitÄ darbo dienÄ . Teismo vertinimu vaiko interesus mažiau pažeis ankstesnis atsikėlimas atsižvelgiant į tolimesnį keliÄ mokyklon nei nuolatiniai Å¡alių konfliktai vaiko perdavimo klausimu.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad nakvynės metu bendravimas nevyksta ir vadovavosi psichologo A. A. paaiÅ¡kinimu, kad laikas prieÅ¡ miegÄ yra geras, tinkamas ryÅ¡iui stiprinti. Teismas papildomai nustatė, kad negalėdamas paimti vaiko iÅ¡ ugdymo įstaigos atsakovas privalo įspėti apie tai ieÅ¡kovę.

17. Atsižvelgęs į teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ teismas sprendė nustatyti atsakovui galimybę praleisti su vaiku 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų, su galimybe jas dalinti po 7 kalendorines dienas. Teismo vertinimu, pakankamas ir protingas įspėjimo apie atostogų laikotarpį terminas yra 1 mėnuo. Kadangi atsakovo pasiÅ«lymas dėl bendravimo darbo dienomis grafiko derinimo neduotų naudos tuo atveju, jei Å¡alių atostogų laikas visiÅ¡kai sutaptų, taip pat aiÅ¡kumo ir konkretumo sumetimais teismas nustatė, kad poriniais metais prioritetas dėl atostogų grafiko teikiamas ieÅ¡kovės, o neporiniais metais, - atsakovo atostogų grafikui.

Vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos pirmÄ atostogų dienÄ 9 val., o grÄ Å¾inamas paskutinę atostogų dienÄ 20 val. Siekiant iÅ¡vengti piktnaudžiavimo nustatoma, kad ieÅ¡kovė turi perduoti atsakovui vaiko drabužius, reikalingus daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms. Kilus ginčui tarp Å¡alių dėl bendravimo su vaiku Å¡venčių metu, vadovaujantis tėvų lygiateisiÅ¡kumo principu teismas nustatė, kad bendravimas per Å¡ventes turi vykti rotacijos principu. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti, kad ji Å¡venčia su vaiku visų didžiųjų metų Å¡venčių pirmÄ sias dienas tėvų lygiateisiÅ¡kumo principo, kuriuo Å¡alys privalo vadovautis, neatitinka.

Atsižvelgdamas į 2015-09-15 teismo sprendimu nustatytÄ tvarkÄ , teismas nustatė, kad artimiausias Kalėdas vaikas Å¡venčia su atsakovu, Velykas – su ieÅ¡kove, o kitais metais – atvirkščiai ir t.t. Naujuosius Metus su vaiku Å¡venčia tas iÅ¡ tėvų, kuris tais metais neÅ¡ventė su vaiku Kalėdų. Å ventės Å¡venčiamos su nakvyne, paimant vaikÄ ir grÄ Å¾inant tokia pačia tvarka kaip tai daroma darbo dienomis ir savaitgaliais, priklausomai nuo to ar Å¡ventinė diena yra darbo diena (pvz.

Naujųjų metų išvakarės) ar ne darbo diena (Kalėdos, Velykos). Nustatoma teisė kiekvienai iš šalių švęsti su vaiku savo gimtadienius. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena kartu su seneliais, sudarytina galimybė jam švęsti jų gimtadienius ((duomenys neskelbtini)). Šiomis dienomis atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma, tačiau atsakovui sudaroma galimybę, bendrauti su vaiku kovo 11 d. ir vasario 16 d. nuo 10 val. iki 20 val., jei tai išeiginė arba nuo 17 val. jei tai darbo diena.

Atitinkamu laiku atsakovas su vaiku bendrauja Tėvo dienÄ , o jo bendravimo su vaiku tvarka Motinos dienÄ netaikoma, nes Å¡iÄ dienÄ vaikas praleidžia su ieÅ¡kove.

18. Atsižvelgiant į aukÅ¡tÄ Å¡alių konfliktiÅ¡kumo lygį, susiformavusi vaiko lojalumo konfliktÄ , vaiko gimtadieniai Å¡vęstini rotacijos principu, kaip ir buvo nustatyta 2015-19-15 sprendimu. ArtimiausiÄ gimtadienį su vaiku turėtų teisę Å¡vęsti atsakovas, kadangi ieÅ¡kovė su vaiku Å¡vęs Naujuosius Metus. Teismas nenumato galimybės aplankyti ir pasveikinti vaikÄ , perduoti jam dovanas kai gimtadienį vaikas Å¡venčia su kitu iÅ¡ tėvų. Å alis, su kuria Å¡venčiamas gimtadienis, turi sudaryti galimybes pasveikinti vaikÄ nuotoliniu bÅ«du.

Teismo vertinimu, dovanų įteikimas gali vykti artimiausiÄ po gimtadienio einančiÄ bendravimo dienÄ . Siekiant maksimaliai iÅ¡vengti Å¡alių kontaktų ir konfliktų, tenkinamas atsakovo praÅ¡ymas nustatyti, kad vaiko gimimo dienÄ bendraujama su nakvyne. KitÄ dienÄ vaikas pristatomas į ugdymo įstaigÄ . Tuo atveju jei kita diena yra ne darbo diena, vaikas pristatomas į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ suderintÄ vietÄ iki 10 val. Teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kad ieÅ¡kovas turi teisę lankyti ir slaugyti vaikÄ jam sergant ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas ir nustatoma, kad atsakovas turi teisę vaiko ligos metu bendrauti su juo informacinių technologijų ir ryÅ¡ių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko režimÄ . IeÅ¡kovė privalo nedelsiant informuoti apie ligÄ , pateikti gydytojo pažymÄ , užtikrinti nuotolinio bendravimo galimybę. Atsakovas praÅ¡o nustatyti kompensacinį mechanizmÄ numatant, kad dėl objektyvių priežasčių praleistos bendravimo su vaiku dienos perkeliamos į lygiavertį laikotarpį, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas nustatė įpareigojimÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie vaiko patirtus sužalojimus ir traumas. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip įstatyminis vaiko atstovas turi teisę ir pareigÄ pats nuspręsti kokių priemonių imtis įvairiose bendravimo su vaiku metu iÅ¡kylančiose situacijose, o teismas visų gyvenimiÅ¡kų situacijų sureguliuoti negali ir neturi. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku savo nuožiÅ«ra ir neprivalo nuolat atsiskaitinėti ieÅ¡kovei. Turint omenyje Å¡alių įtemptus santykius, tokio įpareigojimo nustatymas neproporcingai apsunkintų atsakovÄ bendravimo su vaiku metu.

Ä®pareigojimas užtikrinti vaiko aprangos tinkamumÄ nėra nei bendravimo tvarkos dalykas, nei teismo sprendimu nustatytinas įpareigojimas.

19. IeÅ¡kovė praÅ¡o uždrausti atsakovui lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, atitraukti vaikÄ nuo užsiėmimų, iÅ¡skyrus vaiko pristatymo ir paėmimo atvejus, suderinus su ieÅ¡kove, ir ugdymo įstaigos Å¡ventes. Pagal teismo nustatomÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovas pareigos derinti vaiko pasiėmimÄ su ieÅ¡kove neturi, o jo teisės lankytis ugdymo įstaigoje ribojimas neproporcingai pažeistų jo teises. Tuo tarpu trukdymo įstaigos darbui klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad atsakovui vėluojant pasiimti vaikÄ bendravimui 30 min. ir ilgiau, jam apie vėlavimÄ nepraneÅ¡us, atsakovo bendravimas su vaiku gali nevykti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės poreikį tokių atveju pasirÅ«pinti vaiko užimtumu, priežiÅ«ra, jai galimai turint planų, tikslinga šį punktÄ numatyti.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė grÄ Å¾inti atsakovui 38 Eur žyminio mokesčio; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 3 051,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ 20,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo - 6,74 Eur. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies. Atmesti esminiai ieÅ¡kinio reikalavimai dėl skirtingos bendravimo tvarkos iki vaikui sueis 10 metų ir sulaukus Å¡io amžiaus nustatymo, dėl bendravimo savaitgaliais be nakvynių, dėl bendravimo darbo dienomis panaikinimo, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo numatant galimybę atsakovui bendrauti su vaiku tik antrÄ Å¡venčių dienÄ , abiem tėvams bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį, dėl draudimo palikti vaikÄ su kitais asmenimis, lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, bÅ«tinybės informuoti apie vaiko buvimo vietÄ ir bendravimo planus.

Patenkinti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos netaikymo per ieÅ¡kovės ir vaiko senelių gimtadienius, vaiko paėmimo neužeinant į gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendravimo su vaiku nuotoliniu bÅ«du ligos atveju, dėl vėlavimo pasiimti vaikÄ atvejų. IÅ¡ esmės patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, darbo dienomis, per Å¡ventes, vaiko gimtadienius, atostogas ir su jomis susiję reikalavimai, atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl bendravimo su vaiku jo ligos metu, dėl kompensacinio mechanizmo nustatymo, dėl vaiko grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, atsakovui atsiradus darbo reikalų, dėl bendravimo tėvo dienÄ su nakvyne.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas apie 25 proc., atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis – apie 75 proc. 2019-12-06 teisiamasis posėdis vyko baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-1078/2020, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovavimÄ 2019-12-06 teisiamajame teismo posėdyje (270 Eur) atmestinas. Tas pats pasakytina apie bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal 2019-06-28 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už atstovavimÄ 2019-05-08 atvejo vadybos posėdžiuose ir atstovavimÄ 2019-06-07 susitikime su vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais (387,20 Eur) priteisimÄ .

Esant šioms aplinkybėms ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 657,20 Eur.

21. Atsakovas nurodo, jog pagal 2019-06-20 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimÄ (4 val.) ir atstovavimÄ byloje (7,5 val.) patyrė 1 210,61 Eur iÅ¡laidų. 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) sudarė 970,30 Eur. Atsakovo už minėtas paslaugas patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos iki 1 115,85 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 5 605,62 Eur ir, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 4 204,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė nurodo, jog už atstovavimÄ 2018-10-08 parengiamajame teismo posėdyje patyrė 145 Eur iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytas maksimalias įmanomas iÅ¡laidas už Å¡ias paslaugas, todėl mažintinos iki 89,52 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 4 797,10 Eur, ir proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 1 199,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atlikus įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 3051,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 22. IeÅ¡kovė I. S. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti; priklausomai nuo apeliacinio skundo tenkinimo proporcijų peržiÅ«rėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. papildomu sprendimu tarp Å¡alių paskirstytas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Nurodo, kad dauguma apeliantės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų buvo nukreipti siekiant sureguliuoti nederamo atsakovo elgesio su vaiku klausimus, tačiau pirmos instancijos teismas Å¡ių faktinių aplinkybių nepripažino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis ir ieÅ¡kinį patenkino tik nedidele dalimi. Teismo sprendimo motyvai leidžia teigti, kad juo neatsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus, o buvo siekta pirmiausia patenkinti atsakovo reikalavimus. Pirmos instancijos teismas neįvertino apeliantės įrodinėtų aplinkybių, kad atsakovo vėlavimas grÄ Å¾inti vaikÄ namo yra tokio pobÅ«džio, dėl kurio galima netgi įžvelgti grėsmę vaiko sveikatos bÅ«klei ir psichologinei raidai.

Apie 2018 m. balandžio 4 d. vėlavimo perduoti vaikÄ Ä¯vykį kaip apie kenkiantį vaiko interesams patvirtinto ir VTAÄ®T atstovo specialisto K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, paÅ¡alinių asmenų žinutės apeliantei, o apie 2019 m. balandžio 13-14 d. įvykį paliudijo liudytojas M. B. ir visi minėti asmenys vaiko savijautÄ Ä¯vertino taip pat, kaip ir apeliantė. Pas apeliantę vaikui niekada nekilo grėsmė jo psichologiniam saugumui, nėra užfiksuota nei vieno atvejo, kad vaikas atsakovui nebÅ«tų perduotas dėl to, kad jis iki pirmos nakties Vilniaus gatvėje Vilniuje vedžiotų Å¡unis ar kad sukaitęs po pusę dienos bÅ«tų vežiojamas automobilyje, sėdintis svetimai moteriai ant kelių.

NeaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du tenkinus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį vėlavimo grÄ Å¾inti vaikÄ problema bus iÅ¡spręsta, nes apie tai teismo sprendime jokių motyvų nepateikta. NeaiÅ¡ku, kaip bus sprendžiami klausimai dėl vaikui sukeliamo streso, kai po bendravimo su tėvu jis pvz. grÄ Å¾inamas pirmÄ nakties Vilniaus gatvėje. Vėlesnio laikotarpio raÅ¡ytiniai įrodymai taipogi patvirtina smurtinį, neatsakingÄ atsakovo elgesį su vaiku ir/ar jo akivaizdoje.

24. Pirmos instancijos teismas dalyje dėl 2018 m. balandžio 21 d. įvykio vertinimo iÅ¡kraipė apeliantės pozicijÄ . Apeliantė tokios vaiko nepriežiÅ«ros faktais negrindė savo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos intensyvumo, tačiau prašė nustatyti, kad atsakovas privalo nedelsiant informuoti apie bet kokio pobÅ«džio vaiko susižalojimÄ ir traumÄ , o bent vienai iÅ¡ Å¡alių manant, kad jų rimtumas turi bÅ«ti įvertintas, nedelsdamas nuvežti vaikÄ Ä¯ artimiausiÄ gydymo įstaigÄ ; taip pat, kad atsakovas neturi teisės patikėti vaiko priežiÅ«rÄ paÅ¡aliniams asmenims.

Nėra teisinga tokio pobÅ«džio traumas pateisinti vien tik vaiko judrumu, nes vaikui esant apeliantės žinioje tokių situacijų nepasitaiko. Apeliantė siekė įtikinti teismÄ , kad atsakovas dažnai vaikÄ palieka paÅ¡aliniams asmenims arba apskritai palieka vienÄ , todėl prašė nustatyti, kad atsakovas neturi teisės patikėti vaiko priežiÅ«rÄ paÅ¡aliniams asmenims. Visi teismo sprendimo motyvai suraÅ¡yti siekiant paneigti apeliantės procesinę pozicijÄ ir pateiktus įrodymus. Tai, kad baudžiamojoje byloje atsakovas buvo iÅ¡teisintas, nesuponuoja Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų vertinti kritiÅ¡kai civiliniame procese.

KonfliktiÅ¡kos ir akivaizdžiÄ nepagarbiÄ aplinkiniams demonstruojančios atsakovo nuostatos yra neslepiamos ir bendravime su vaiku.

25. Atsakovo veiksmai yra neeiliniai ir tokia gausa policijos iÅ¡kvietimų, smurtinio elgesio nėra normalu. Netgi teismo posėdžių metu atsakovas įžeidinėjo kitus proceso dalyvius, nepagarbiai atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, todėl teismas turėjo galimybę betarpiÅ¡kai įsitikinti atsakovo elgesiu. Apeliantė turi pagrindo baimintis dėl vaiko saugumo, nes atsakovo neprognozuojamas elgesys yra nuolatinis. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad smurto prieÅ¡ vaikÄ požymių nepastebėjo nei teismo ekspertė, atlikusi vaiko psichologinę ekspertizę, nei vaikÄ konsultavusi psichologė, nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko ugdymo įstaiga.

Nesutiktina su teismo teiginiais, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo padarytus vaiko sumuÅ¡imus - vaiko sumuÅ¡imus patvirtina tiek medicininiai dokumentai, tiek nuotraukos, tiek ir pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau visus įrodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, su iÅ¡ankstiniu nusistatymu, kad apeliantė siekia apriboti atsakovo bendravimÄ su vaiku. Kadangi teismo ekspertė T. G.-N. į LR teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä buvo įraÅ¡yta 2020 m. lapkričio 6 d., o pirmasis susitikimas su vaiku ir abiem tėvais, kurio metu atsakovÄ ekspertė matė vos pusvalandį, vyko 2020 m. lapkričio 4 d. kyla abejonių, kad pradėdama atlikti teismo ekspertizę teismo ekspertė galimai net neturėjo tokios teisės ir įgaliojimų.

Pradėdama atlikti teismo ekspertizę, teismo ekspertė tokios teisės neturėjo, nes neturėjo teismo eksperto statuso ir nebuvo įspėta apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už melagingos iÅ¡vados pateikimÄ , neprisiekė teismui, tad jos parengta ekspertizės iÅ¡vada neturi teismo ekspertizės teisinės galios. Teismo ekspertė turėjo įvertinti ar vaiko ir tėvo tarpusavio emocinis ryÅ¡ys yra pakankamas, kad tėvas be jokių apribojimų, įskaitant nakvynes, bendrautų su vaiku. Vaikas stebėjimo metu nebuvo pasisakęs apie senelių konfliktus, tačiau teismo ekspertė rašė prieÅ¡ingai.

Teismo ekspertė sprendė, jog tėvai ir seneliai kelia konfliktines situacijas, tačiau Å¡ioje vietoje kyla klausimų, ar teismo ekspertė pateikdama tokiÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertino byloje esančius duomenis apie atsakovo smurtinį ir konfliktinį elgesį, nuo kurio apeliantė niekaip negali apsisaugoti.

26. Jeigu teismas laikė, kad apeliantės pasirinktas amžiaus kriterijus (10 metų) negali bÅ«ti pagrindu taikyti diferencijuotÄ bendravimo tvarkÄ , teismas turėjo pagrindÄ taikyti kitokius kriterijus arba vertinti pereinamojo laikotarpio taikymo pagrindÄ . Apeliantė kategoriÅ¡kai nesutinka, kad atsakovas su vaiku trečiadieniais bendrautų su nakvynėmis, nes tai yra nukreipta į atsakovo patogumo užtikrinimÄ , o ne į vaiko dienotvarkės ir gyvenimo ritmo stabilumo užtikrinimÄ . Atsakovas neįsiteisėjus teismo sprendimui apeliantei pareiÅ¡kė, kad po trečiadieninio bendravimo vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ jis nuveÅ¡ 9 arba 10 valandÄ , nes jis mano, kad užsiėmimai prasideda ne 8 val., o teismo sprendime užsiėmimų laikas nenurodytas.

Apeliantė mano, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinamas stabilumas, jis turi žinoti, kad po bendravimo su tėvu grįžta į savo namus, savo kambarį. Savo gyvenamosios vietos atsakovas neatskleidžia ir atsisako sudaryti iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai sÄ lygas iÅ¡tirti jo gyvenamosios vietos buities sÄ lygas. Apeliantės duomenimis, pas atsakovÄ vaikas miega vienoje lovoje su atsakovu, jo sugyventine ir jų kÅ«dikiu. Teismas netiksliai sureguliavo vaiko grÄ Å¾inimo laikÄ . Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atsakovas turi grÄ Å¾inti į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20 val.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas gali parvežti vaikÄ sekmadienį ir anksti ryte, ir dienos metu, ir vakare - vadinasi apeliantė visÄ sekmadienį privalo bÅ«ti namie, kad galėtų priimti vaikÄ . Teismas netinkamai sureguliavo praneÅ¡imo apie atostogas tvarkÄ . Teismas nustatė, kad apie planuojamas atostogas atsakovas privalo informuoti apeliantę ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį iki atostogų datos. Apeliantė dirba valstybinį darbÄ ir jos atostogas nustatomos gruodžio mėn. visiems metams į priekį.

Tačiau kalendoriniais metais, kuriais prioritetas dėl atostogų grafiko suteikiamas atsakovui, apeliantė net negalėtų susiplanuoti jokios poilsinės kelionės su vaiku, nes prieÅ¡ mėnesį įspėjęs apie savo atostogas, atsakovas sugriautų visus apeliantės atostogų planus. Aptardamas atsakovo bendravimo su vaiku per Å¡ventes tvarkÄ teismas padarė klaidÄ . Teismo sprendime nurodyta, kad bendravimas per Å¡ventes vyksta rotacijos principu: 2021 m. Kalėdos - su atsakovu, Naujieji Metai - su ieÅ¡kove, 2022 m.

Velykos - su ieÅ¡kove ir t.t., su nakvyne, pasiimant vaikÄ pirmÄ Kalėdų ar Velykų dienÄ 10 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ar kitos Å¡alių sutartos vietos, grÄ Å¾inant antrÄ jÄ Å¡ventės dienÄ 20 val. Visgi jei 2022 m. Velykos Å¡venčiamos su apeliante, tai Kalėdos rotacijos principu vėl bus Å¡venčiamos su atsakovu (nors Kalėdas su vaiku jis bus Å¡ventęs ir 2021 m.) 27. Teismas netiksliai sureguliavo bendravimÄ ir per kitas Å¡ventines dienas: per atsakovo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), kovo 11 d., vasario 16 d. ir Tėvo dienÄ , nuo 10 val. iki 20 val., jei tai ne darbo diena, arba nuo 17 val., jei tai darbo diena, kitÄ dienÄ pristatant vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ iki ugdymo užsiėmimų, arba, jei tai ne darbo diena ir ne atsakovo bendravimo su vaiku diena, - iki 10 val.

į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apeliantė nori pažymėti, kad kovo 11 d. ir vasario 16 d. bei Tėvo diena visada yra nedarbo dienos. Nesuprantama, kodėl per Å¡ias Å¡ventes atsakovui turi bÅ«ti suteikiama teisė bendrauti su vaiku su nakvynėmis, taip trikdant vaiko dienotvarkę. Apeliantė prieÅ¡tarauja ir nustatytai atsakovo bendravimo tvarkai per vaiko kalendorinį gimtadienį, suteikiant atsakovui teisę bendrauti su vaiku su nakvyne. Atsakovas vaiko gimtadienį Å¡ventė 2021 m., o teismo sprendimu gimtadienis vėl priskirtas Å¡vęsti atsakovui 2022 m.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo įpareigojimu dėl gydytojo pažymos atsakovui pateikimo tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimas su vaiku neįvyksta dėl vaiko ligos. Gydytojai nebeiÅ¡duoda jokių pažymų apie ligas, o ligos faktas fiksuojamas ESBI informacinėje sistemoje, prie kurios atsakovas turi teisę prisijungti ir matyti visÄ informacijÄ . Todėl Å¡is teismo įpareigojimas yra perteklinis.

28. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad per Å¡iÄ civilinę bylÄ ieÅ¡kovė siekia ne jos deklaruojamų tikslų užtikrinti vaiko teises ir interesus, o realiai siekia kenkti atsakovui, riboti jo bendravimÄ su vaiku, sudaryti įvairias kitas kliÅ«tis ir apribojimus atsakovo bendravimui su vaiku. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme viso proceso metu ieÅ¡kovė teikė teismui melagingus duomenis, kad tariamai atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, smurtauja prieÅ¡ vaikÄ .

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė siekė sukompromituoti atsakovÄ ir „dirbtinai sukurti“ pagrindÄ riboti atsakovo bendravimÄ su vaiku, tačiau visi tokie ieÅ¡kovės teiginiai buvo paneigti. Viso proceso metu ieÅ¡kovė nuolat atkakliai teigusi, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, savo apeliaciniame skunde jau to nebeteigia ir nebeįrodinėja. IeÅ¡kovės teiginiai, kad vaikas, bÅ«damas su ja, nė karto nebuvo pargriuvęs ir susižalojęs ar užsigavęs, yra neįtikinami.

IeÅ¡kovė kaltino atsakovÄ , kad jis 2019 m. vasario 20 d. įvykio metu sužalojo vaikÄ , nors ant vaiko esančios mėlynės buvo senesnės, o ne Å¡io įvykio pasekmė. Vertinant Å¡io įvykio aplinkybes, yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovė tyčia atvyko į darželį, turėdama iÅ¡ankstinį ketinimÄ iÅ¡provokuoti konfliktÄ , buvo pasiruoÅ¡usi įraÅ¡inėti ir filmuoti įvykį, o po to, pasinaudodama situacija, nepagrįstai atsakovÄ apkaltino nebÅ«tų nusikaltimu, ant vaiko kÅ«no esančias mėlynes, atsiradusias kaip ankstesnių traumų ir susižalojimų pasekmes, nepagrįstai siekdama pateikti kaip 2019 m. vasario 20 d.

įvykio metu atsiradusius sužalojimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, taip pat nėra jokių įrodymų, jog atsakovas smurtauja prieÅ¡ vaikÄ . IeÅ¡kovės pozicija yra nenuosekli, prieÅ¡taringa ir nelogiÅ¡ka. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme viso proceso metu ieÅ¡kovė nuolat teigusi ir įrodinėjusi, kad yra pagrindas atsakovui laikinai uždrausti bendravimÄ su vaiku (to buvo siekiama pagal pradinį ieÅ¡kinį) arba apriboti bendravimÄ su vaiku (to buvo siekiama pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį), ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde iÅ¡ dalies pakeitė pozicijÄ ir teigia, kad ji nesiekia atsakovui riboti bendravimo su vaiku, o tariamai siekia nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri maksimaliai užtikrintų atsakovo bendravimÄ su vaiku ir bendravimosi tvarkos laikymÄ si.

Tokie ieškovės apeliacinio skundo teiginiai ne tik, kad neatitinka jos pozicijos pirmosios instancijos teisme, bet ir apskritai yra nepagrįsti, nelogiški bei sunkiai suvokiami. Ieškovė siekia, jog būtų nustatyti minimaliausia galima atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nors tam nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, tai trukdytų formuotis tėvo ir vaiko ryšiui bei neabejotinai kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra ne šios civilinės bylos, o teismo sprendimo vykdymo klausimas.

Faktiškai jau daugiau kaip 1,5 metų atsakovas bendrauja su vaiku su nakvynėmis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad toks bendravimas kenktų vaiko interesams ar jo raidai.

29. Ekspertės atsakymai yra aiÅ¡kÅ«s ir suprantami. Ekspertė laikėsi tvirtos pozicijos, kad vaiko ir tėvo ryÅ¡ys yra artimas bei saugus ir jog vaiko bendravimas su tėvu turi bÅ«ti maksimalus ir nėra pagrindo jokiems ribojimams. Tai, kad ieÅ¡kovei nepatinka jai nepalankios ekspertės iÅ¡vados, negali bÅ«ti pagrindu atmesti ekspertės iÅ¡vadas. Jeigu ieÅ¡kovė manė, kad ekspertės iÅ¡vados yra neiÅ¡samios ar nepagrįstos, ieÅ¡kovė turėjo teisę praÅ¡yti skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę. 2021-03-18 teismo posėdis buvo atidėtas ieÅ¡kovei praÅ¡ant sudaryti galimybę pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Tačiau ieÅ¡kovė vėliau pareiÅ¡kė, kad nebepraÅ¡o skirti pakartotinės ekspertizės. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti teismo ekspertės iÅ¡vada. IeÅ¡kovės interpretacijos, kad atsakovas tariamai vėluos vaikÄ ketvirtadieniais atvežti į ugdymo įstaigÄ , yra niekuo nepagrįstos, be to, tai yra ne bendravimo tvarkos nustatymo, o jos vykdymo klausimas. IeÅ¡kovė nepagrįstai siekia, kad jai visada bÅ«tų suteiktas prioritetas atostogoms, nes tuo bÅ«tų pažeistos atsakovo teisės planuoti atostogas.

Ieškovė savo apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad per šventines dienas, vaiko gimtadienį, tėčio gimtadienį būtų leista atsakovui bendrauti su vaiku su nakvynėmis. Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes atsakovas turi teisę nurodytomis dienomis bendrauti su vaiku su nakvynėmis.

30. Tretieji asmenys V. S. ir V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas pritaikytas atsakovo patogumui, ir visai netinkamas 6 metų vaikui. Teismas niekaip neįvertino atsakovo neadekvataus elgiasi teismo posėdžių metu. Teismas nenustatė tėvo santykių su vaiku, tėvo dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų. Nors teismas užtruko 3 metus, posėdžiai buvo skuboti, pavirÅ¡utiniÅ¡ki, sprendime daug dėmesio klaidų.

Klaida dėl Å¡venčių rotacijos, dėl vaiko paėmimo trečiadieniais. Paskutinis įvykis, atsakovui paėmus vaikÄ savaitgaliui 2021-07-02, turėjo grÄ Å¾inti 2021-07-04. Bet dienÄ prieÅ¡ grÄ Å¾inimÄ pranešė, kad negrÄ Å¾ins, o tęsia atostogas, apie kurias nėra įspėjęs pagal nutartį. Vaikas turėjo praleisti suplanuotas atostogas su krikÅ¡to mama, kurį atvykusi atostogų iÅ¡ kitos Å¡alies, turėjo dalyvauti senelio gimtadienyje (duomenys neskelbtini).Vaikas nebuvo įspėtas apie Å¡ias nesuplanuotas atostogas.

Neprofesionaliai skamba teismo pasisakymas, kad vidaus reikalų ministro įsakymas apie įraÅ¡ymÄ teismo ekspertės į ekspertų sÄ raÅ¡Ä yra tik formalumas. Kyla abejonių apskritai dėl ekspertės sÄ Å¾iningumo, nes buvo akivaizdžiai meluojama dėl stažo, atliktų ekspertizių skaičiaus, jau nekalbant apie faktų iÅ¡kraipymo nesiremiant bylos medžiaga ir ekspertės fantazavimo ekspertizėje. Byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmos instancijos teismui ir nagrinėjama iÅ¡ naujo iÅ¡ esmės ir atlikta nauja profesionali ekspertizė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

31. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl naujų įrodymų 32. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: 2021 m. birželio 6 d. apeliantės susiraÅ¡inėjimÄ su atsakovu. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikia naujus įrodymus: antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Å iuo atveju tiek ieÅ¡kovė tiek atsakovas į bylÄ teikia įrodymus, kuriais įrodinėja aplinkybes, susijusias su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡alių teikiami įrodymai atsirado jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jog jie yra susiję su nagrinėjama byla, sprendžia, jog yra pagrindas Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. S. ir atsakovas M. M. turi nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka. Dėl apeliacinio skundo argumentų 34. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, praÅ¡o šį sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi.

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ yra asmeninio pobÅ«džio teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

35. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bendravimo su vaiku tvarkÄ , neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, o skundžiamu sprendimu buvo siekta patenkinti atsakovo reikalavimus. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliantės argumentu nesutinka. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Å iuo atveju, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, tačiau byloje nėra jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas galėjo sužaloti nepilnametį vaikÄ , ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad vaikas susižalojo bendravimo su atsakovu metu, negali bÅ«ti pagrindu riboti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. Smurto prieÅ¡ vaikÄ požymių nepastebėjo nei teismo ekspertė, atlikusi vaiko psichologinę ekspertizę, nei vaikÄ konsultavusi psichologė, nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko ugdymo įstaiga. IÅ¡ byloje esančios psichologo A. A. iÅ¡vados matyti, jog atsakovas supranta vaiko interesus ir poreikius, tenkina vaiko fizinius poreikius, skatina socializacijÄ , nustato tinkamas elgesio ribas, ugdo vaiko kompetencijos, reikÅ¡mingumo jausmÄ , skatina Å¡velnų bendravimo modelį, saviraiÅ¡kÄ , įtraukia vaikÄ Ä¯ sprendimų priėmimÄ , atsiliepia į jo iniciatyvÄ , tinkamai naudoja lytėjimÄ .

Psichologas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo gebėjimai labai teigiamai veikė vaikÄ , jis atrodė laimingas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ riboti atsakovo bendravimÄ su vaiku. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovo bendravimo su vaiku ribojimas neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo, nei sÄ Å¾iningumo principų, nepagrįstai atimtų iÅ¡ atsakovo teisę lygiaverčiai dalyvauti vaiko gyvenime.

36. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ mažinti ar riboti vaikų bendravimÄ su tėvu. Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog tarp vaiko ir atsakovo egzistuoja jų tarpusavio emocinis ryÅ¡ys, berniukui tėtis yra svarbus ir reikalingas. Kaip nurodyta ekspertizės iÅ¡vadoje - daugiausiai įtampos vaikui kyla tuo metu kai mamos akivaizdoje reikia bendrauti su tėčiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abi Å¡alys negali taikiai ir konstruktyviai susitarti tarpusavyje, jų santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarka turi bÅ«ti keičiama ne ribojant jo bendravimÄ su vaiku, o nustatant tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri maksimaliai užtikrintų bendravimÄ ir bendravimo tvarkos laikymÄ si, o tuo pačiu, iÅ¡vengiant Å¡alių konfliktų.

Kad Å¡alių santykiai tebėra konfliktiÅ¡ki, patvirtina ir Å¡alių apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai, rodantys, kad Å¡alys konfliktuoja, nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, vėluoja parvežti vaikÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog bendravimo tvarkos nesilaiko ir pati apeliantė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jog teigimu, sprendime nėra nurodyta kaip bus sprendžiama atsakovo vėlavimo parvežti vaikÄ problema.

Teisėjų kolegija paaiškina, jog bendravimo su vaiku tvarkoje neturi būti nurodomos tokios aplinkybės, kadangi tai yra teismo sprendimo vykdymo klausimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka, vykdymas yra privalomas. Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

37. Apeliantė nesutinka su teismo ekspertės atlikta ekspertizės iÅ¡vada. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

38. Å iuo atveju apeliantė nesutinka su ekspertės iÅ¡vada, kadangi nurodo, jog ekspertizę atlikusi ekspertė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä buvo įraÅ¡yta 2020 m. lapkričio 6 d., o pirmasis susitikimas su vaiku ir abiem tėvais, vyko 2020 m. lapkričio 4 d., kas reiÅ¡kia, kad ekspertė neturėjo teisės ir įgaliojimų atlikti ekspertizę, todėl jos parengta ekspertizės iÅ¡vada neturi teismo ekspertizės teisinės galios. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vien įsakymo priėmimo datos formalumas neturėtų lemti iÅ¡vados, kad ekspertizė atlikta netinkamai ir kad ja remtis nagrinėjant bylÄ negalima, juolab, kad iki įraÅ¡ymo į ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯vyko tik vienas iÅ¡ trijų ekspertės susitikimų su Å¡alimis ir jų nepilnamečiu vaiku.

Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė atsakovas, aplinkybė, jog tai, kad ieÅ¡kovei nepatinka jai nepalankios ekspertės iÅ¡vados, negali bÅ«ti pagrindu atmesti ekspertės iÅ¡vadas. IeÅ¡kovė, nesutikdama su ekspertės iÅ¡vada, turėjo procesinę teisę praÅ¡yti skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo.

39. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi bÅ«ti konkreti ir aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., Å¡alių ir (ar) vaiko liga, Å¡alių užimtumas ar kt.) negali bÅ«ti susietas su aiÅ¡kiai neapibrėžtomis sÄ lygomis, todėl kokios sÄ lygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytÄ tvarkÄ , turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra konkreti ir aiÅ¡ki. Apeliantė nesutinka, kad atsakovas su vaiku trečiadieniais bendrautų su nakvynėmis. Taip pat apeliantė prieÅ¡tarauja ir nustatytai atsakovo bendravimo tvarkai per vaiko kalendorinį gimtadienį, suteikiant atsakovui teisę bendrauti su vaiku su nakvyne. Apeliantė nenurodo jokių objektyvių argumentų, dėl kurių vaikas iÅ¡vardintomis dienomis galėtų bendrauti su atsakovu su nakvynėmis. Kaip jau nustatyta byloje, nėra pagrindų nustatyti minimalų atsakovo bendravimÄ su nepilnamečiu vaiku.

Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku su nakvynėmis. Apeliantė praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas neturi teisės patikėti vaiko priežiÅ«rÄ paÅ¡aliniams asmenims. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovė, turi lygias teises pasirÅ«pinti savo vaiko priežiÅ«ra tokiu bÅ«du koks jam atrodo tinkamas, kiek tai neprieÅ¡tarauja vaiko teisėms ir interesams, todėl nesant duomenų apie tai, kad atsakovas negeba užtikrinti tinkamos vaiko priežiÅ«ros, tokia jo teisė teismo sprendimu neribotina.

Apeliantės teigimu, teismas netiksliai sureguliavo vaiko grÄ Å¾inimo laikÄ , praneÅ¡imo apie atostogas tvarkÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo suformuluotos nuostatos yra tinkamos, užtikrinančios tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo teisę į atostogas ir nurodanti, kuriai iÅ¡ Å¡alių kokiais metais yra skiriamas prioritetas nustatant atostogų datas.

40. Apeliantė nurodo, jog jei 2022 m. Velykos Å¡venčiamos su apeliante, tai Kalėdos rotacijos principu vėl bus Å¡venčiamos su atsakovu (nors Kalėdas su vaiku jis bus Å¡ventęs ir 2021 m.), o kovo 11 d. ir vasario 16 d. bei Tėvo diena visada yra nedarbo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Å¡venčių Å¡ventimÄ rotacijos principu, kadangi taip yra siekiama sumažinti tarp Å¡alių kylančius konfliktus ir užtikrinti tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo teisę Å¡vęsti įvairias Å¡ventes su nepilnamečiu vaiku.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog per ieÅ¡kovės tėvų (nepilnamečio vaiko senelių) gimtadienius, vaikas bÅ«na su ieÅ¡kove, todėl pagrįstai nustatė, kad vaikas su atsakovu bÅ«na kovo 11 d. ir vasario 16 d. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo įpareigojimu dėl gydytojo pažymos atsakovui pateikimo tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimas su vaiku neįvyksta dėl vaiko ligos. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas neturi galimybių bendrauti su vaiku kai vaikas serga, tarp Å¡alių kyla ginčai dėl to vaikas iÅ¡ tikrųjų serga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovę, jog susirgus vaikui, ieÅ¡kovė privalo atsakovÄ nedelsiant informuoti apie ligÄ , pateikti gydytojo pažymÄ , užtikrinti nuotolinio bendravimo galimybę.

41. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J6 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016. 24 punktas).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo bendravimo vaikÄ su nepilnamečiu vaiku rėmėsi nepilnamečio vaiko interesais ir vaiko poreikiu bendrauti su tėvu, nustatyta tvarka yra konkreti, aiÅ¡ki ir iÅ¡sami.

42. Netenkinus apeliacinio skundo dėl 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo, nėra pagrindo naikinti ar keisti ir 2021 m. gegužės 31 d. papildomÄ sprendimÄ .

43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamus sprendimus Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 44. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme – 1 157,97 Eur.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės tenkinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovės I. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir 2021 m. gegužės 31 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

S. atsakovo M. M. naudai 1 157,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė