Legislator Case Law & Legislation
c19eba74-f15d-4595-9254-c25bf0b8e50f AI generated

c19eba74-f15d-4595-9254-c25bf0b8e50f · Regionų administracinis teismas

Case Number c19eba74-f15d-4595-9254-c25bf0b8e50f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1674-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01123-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 37.2; 55.1; 55.1.3.(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.             Teismas, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.

Legislator headnote

AI generated

c19eba74-f15d-4595-9254-c25bf0b8e50f · Regionų administracinis teismas: Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Keywords

AI generated
less intrusive measure public order grounds police misconduct safety regulations violation investigative measure in social insurance surveillance evidence
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1674-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01123-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 37.2; 55.1; 55.1.3.(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.             Teismas, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.

Ž. skundu praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK), jam priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b.l. 3-6) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. jis buvo laikomas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – AreÅ¡tinė) sÄ lygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui.

Teigia, kad jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ , kamerose, AreÅ¡tinės langai buvo iÅ¡ stiklo blokelių, o vietoje orlaidės – geležies lapas su pragręžtomis skylėmis, todėl kamerose buvo tamsu ir drėgna, iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Teigia, jog iÅ¡skalbti rÅ«bai nedžiÅ«davo, nes trÅ«ko oro. Nurodo, jog kameroje tualetas buvo įrengtas prie įėjimo į kamerÄ , todėl gamtinius reikalus tekdavo atlikti matant pareigÅ«nams, kurie stebėdavo per kameros duryse esantį langelį ir Å¡aipydavosi.

Akcentuoja, jog tinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, pareigÅ«nų netinkamas elgesys tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas sudaro pagrindÄ neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Tauragės AVPK atsiliepime į skundÄ (b.l. 15-18) nurodyta, jog jis su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog pareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinės kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv.m., buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. vasario 3 d. kartu su trimis asmenimis, kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m.- nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., kartu su dviem asmenimis, kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m.- nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d., kartu su vienu asmeniu.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sÄ lygos tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos atitiko 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) reikalavimus.Nurodė, kad Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2014 m. lapkričio 17 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 19 d., 2015 m. birželio 17 d. ir patikrinimo aktuose konstatuota, kad santykinė oro drėgmė kamerose atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 yra įrengtos orlaidės. Konstatuota, jog kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 8 dirbtinis apÅ¡vietimas neatitinka HN 37:2009 21 punkte nustatyto dydžio, tačiau 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte pažymėta, kad tokia neatitiktis paÅ¡alinta, AreÅ¡tinės languose įrengtos skaidraus stiklo, atsidarančios orlaidės. Pažymėta, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 kv.m..

Atsiliepime teigiama, kad Tauragės AVPK periodiÅ¡kai yra atliekami Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, o rasti neesminiai trÅ«kumai nedelsiant paÅ¡alinami. Nurodyta, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtÄ Å¾alÄ , nėra ir priežastinio ryÅ¡io, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, atlyginimo priteisimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimo jausmu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ .Byloje esantis Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis praneÅ¡imas (b.l.

20) patvirtina, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. liepos 7 d.. Nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. vasario 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv.m., kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,84 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. – kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m., kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,75 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d.

– kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m., kartu su dar 1 asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,85 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto). Apibendrinant tai, kas nustatyta, matyti, jog pareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinėje buvo laikomas 23 paras, iÅ¡ kurių 15 parų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo.Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areÅ¡tinėse reglamentavo HN 37:2009.           Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-159 (b.l. 22-24) nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 11 d. atlikus patikrinimÄ kameroje Nr. 3, buvo nustatyti HN 37:2009 6 ir 21 punktų pažeidimai, nes nebuvo rozečių, matėsi pliki laidai, langai iÅ¡ neskaidraus stiklo, nedegė viena iÅ¡ dviejų lempučių.

Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Pažymėta, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties 120 cm aukščio pertvara, įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, yra unitazas, praustuvė, veidrodis, kas atitiko HN 37:2009 20 punkto reikalavimÄ . Nustatyta, kad veikia iÅ¡traukiamoji vėdinimo sistema, orlaides galima atidaryti, kas atitinka HN 37:2009 23 punkto reikalavimÄ , ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių pelėsio nematyti, patalpa Å¡ildoma, todėl nedrėgna, tai atitinka HN 37:2009 48 punkto reikalavimus.

AreÅ¡tinės patalpų ir sanitarinių mazgų dezinfekcijai naudojamas biocidas „Žaibas“. Pabrėžiama, kad pagal HN 37:2009 52 punktÄ policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo rÅ«pinti Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nustatyta, kad kamerų valymui naudojami kibirai, Å¡luotos, tualetų valymui naudojamas atskiras inventorius. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 (b.l. 25-28) nurodyta, jog 2015 m. kovo 25 d. atlikus patikrinimÄ kamerose Nr. 3, 8 nustatyta, kad dirbtinis apÅ¡vietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 3, 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 3 iÅ¡laužtos grindys (HN 37:2009 27 punkto reikalavimų neatitikimas).

Pažymėta, kad lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami vieÅ¡ojoje skalbykloje, minkÅ¡tasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje (HN 37:2009 58 punktas). Pagal 2013 m. birželio 14 d. sudarytÄ skalbimo paslaugų sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2015 m. kovo 24 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ matyti, kad patalynė iÅ¡skalbta, tačiau minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, pagalvių, antklodžių) cheminis valymas sÄ skaitoje nepažymėtas. 2015-02-23 PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje pažymėta- patalynės skalbimas ir čiužinių dezinfekavimas.

Pabrėžiama, kad turi būti tiksliai nurodyta, kiek patalynės skalbta ir čiužinių, kuriems atliktas cheminis valymas, kiekis.Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-54 (b.l. 32-35) nurodyta, jog atlikus patikrinimus kamerose Nr. 2, 3, 8 už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 2, 3, 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis).

Pažymėta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kamerose Nr. 2, 3, 8 oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka NH 37:2009 24 punkto reikalavimus, minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai), kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje.Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. AK-59 (b.l. 41-44) nurodyta, jog 2015 m. gegužės 12 d. atlikus patikrinimÄ kamerose Nr. 2, 8 nustatyta, kad dirbtinis apÅ¡vietimas ir neskaidraus stiklo langai neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio, iÅ¡daužtas orlaidės stiklas (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis) Nustatyta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kas atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus.

Kameroje Nr. 2 oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Nustatyta, kad pagal HN 37:2009 52 punktÄ policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pagal HN 37:2009 57 ir 58 punktus, minkÅ¡tasis inventorius valomas cheminėje valykloje, o policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys aprÅ«pinti Å¡variais lovos skalbiniais ir minkÅ¡tuoju inventoriumi. Pažymima, jog 2015 m. gegužės 4 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko kenkėjų stebėjimÄ ir nariuotakojų naikinimÄ .Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-74 (b.l. 50-52) nurodyta, jog 2015 m. birželio 10 d. atlikus patikrinimÄ kamerose Nr. 2, 8 nustatyta, kad dirbtinis apÅ¡vietimas neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimo, o kameroje Nr. 3 Å¡is pažeidimas paÅ¡alintas, nors langai į skaidraus stiklo nepakeisti.

Nustatyta, jog kameroje Nr. 8 langai nesandarÅ«s, ant sienų pavirÅ¡ių matosi pelėsis, o tai neatitinka HN 37:2009 48 punkto reikalavimo. Nustatyta, kad kameroje Nr. 3 iÅ¡laužtos grindys sutaisytos (HN 37:2009 27 punkto pažeidimas paÅ¡alintas).Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. AK-100 (b.l. 56-58) nurodyta, jog 2015 m. liepos 16 d. atlikus patikrinimÄ kamerose Nr. 2, 3, 8 nustatyta, jog langai į skaidraus stiklo nepakeisti (HN 37:2009 21 punkto neatitiktis), dirbtinės apÅ¡vietos neatitikimų nenustatyta.

Pažymima, jog kameroje Nr. 8 HN 37:2009 48 punkto pažeidimas paÅ¡alintas – atlikti pelėsio naikinimo darbai.IÅ¡ to, kas aukščiau nurodyta, matyti, jog atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta tik dalis pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Ä® bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad AreÅ¡tinės kamerose, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiÅ¡kai atitverta nuo likusio kameros ploto.Kadangi visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina iÅ¡vada, kad nurodytu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.

Ä®vertinus aukščiau minėtų patikrinimų metu konstatuotus pažeidimus, esant nustatytai aplinkybei, kad 15 parų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo užtikrinta bei naudodamasis tualetu, dėl ko jis galėjo patirti nepatogumus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pareiÅ¡kėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus).

Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiÅ¡kėjo patirta žala vertintina pinigais.Nors pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis ir buvo pažeista, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, jis nelaikytinas žymiu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai nelaikytini intensyviais, prilyginamais Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui.

Tokie neatitikimai galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Pažymėtina, jog tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014). Atsižvelgiant į nustatytÄ aplinkybę, jog 15 parų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, pažeidžiant Taisyklių 80 punkto reikalavimus, vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiÅ¡kėjo patirta žala vertintina 120 Eur suma.                                                                                                 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 120,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ pareiÅ¡kėjui A.

Ž.. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                          Eglė Kiaurakytė