c19dd66a-7f65-49e9-8594-70f5d139f9c3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-1125-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02073-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.7. (s)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovo D. G. M. atstovei pagal įstatymÄ A. G. M.,ieÅ¡kovų atstovui advokatui Aleksandrui DoroÅ¡evui,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos, atstovei Gintarei Izokaitytei,atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui A.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. G. M. ir D. G. M., gimusio 2015-11-15, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ A. G. M., ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, ir atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :IeÅ¡kovai A.

G. M. ir D. G. M., gimęs 2015-11-15, atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ A. G. M., 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, ir atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 2 630 EUR laidojimo (paminklo) iÅ¡laidos, 1 405 EUR gydymo iÅ¡laidos, 2 165 EUR negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu, 127 200 EUR negautos pajamos, netekus maitintojo (žuvusiojo sutuoktinio); priteisti solidariai 75 000 EUR neturtinę žalÄ atsakovei A.

G. M. už sutuoktinio netekimÄ , 7 000 EUR - dėl sveikatos sužalojimo; priteisti solidariai 75 000 EUR neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui D. G. M.; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2015-03-08, apie 17 val. 57 min. Vilniuje, Galvės g., netoli posÅ«kio į Lentvarį, automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. G. M., gim. (duomenys neskelbtini), partrenkė į keliÄ iÅ¡bėgusį briedį, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė medį.

Eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas S. G. M. ir buvo sužalota keleivė (ieÅ¡kovė) A. G. M.. Eismo įvykio metu oro sÄ lygos buvo geros, be kritulių, kelio danga buvo sausa.Automobilio vairuotojas S. G. M. mirė nuo per eismo įvykį patirtų galvos sužalojimų visumos (VTMT teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M314/15(01)). IeÅ¡kovė A. G. M. per eismo įvykį prarado sÄ monę ir patyrė Å¡iuos sužalojimus: pjautinės žaizdos veide, poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje ir abiejų akių vokuose, muÅ¡tinė žaizda kairėje galvos momeninėje srityje, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio kaktinio sinuso ir nosies kaulų lūžiai.Eismo įvykio aplinkybės yra nustatytos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vykdytame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13884-15.

Prokuroro 2015-05-15 nutarime konstatuota, kad vairuotojas S. G. M. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kitų asmenų dėl eismo įvykio kaltų nėra. Å io eismo įvykio kilimo pagrindine sÄ lyga galėjo bÅ«ti netikėtas briedžio pasirodymas kelio važiuojamojoje dalyje ir neiÅ¡vengiamos kliÅ«ties sudarymas, t. y., eismo įvykis galėjo kilti ne dėl vairuotojo kaltės. Å is nutarimas yra įsiteisėjęs.IeÅ¡kovė A. G. M. ir žuvęs vairuotojas S. G. M. susituokė 2011-08-20 ir iki lemtingo autoįvykio gyveno santuokoje.

IeÅ¡kovas D. G. M. yra ieÅ¡kovės A. G. M. ir žuvusio vairuotojo S. G. M. sÅ«nus, gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. po nurodyto eismo įvykio.Eismo įvykį sukėlęs briedis yra laukinis gyvÅ«nas, o valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ siejama su jos, kaip Å¡ių gyvÅ«nų savininkės, statusu. Civilinė atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų savininkų pareiga atlyginti žalÄ , o 2 dalyje - kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Tokia tvarka įstatymų leidėjo nustatyta 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo pakeitimais (nauja įstatymo redakcija XI-920, 2010 m. birželio 22 d.). IeÅ¡kovų teigimu, valstybės institucijos, o konkrečiai - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos tinkamai neveikė pagal savo kompetencijÄ , t. y. nevykdė Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos užtikrinti eismo saugumÄ kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, nes nesiėmė pakankamų priemonių, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, bÅ«tų įrengtos pakankamos apsaugos priemonės, kurios užkirstų keliÄ laukiniams gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį.IeÅ¡kovų teigimu jau nuo 2000 metų Å¡iame kelio ruože fiksuojama aktyvi laukinių gyvÅ«nų migracija.

Nors buvo pastatytas kelio ženklas „Laukiniai gyvÅ«nai", tačiau jis neužtikrino pakankamo saugumo Å¡ioje kelio atkarpoje. Tai patvirtina aplinkybės, kad autoįvykių avaringumo su laukiniais žvėrimis dinamika augo nuo 2010 metų iki 2015 metų. Pridedami įrodymai patvirtina, kad valstybinės institucijos buvo informuotos apie esamÄ grėsmingÄ situacijÄ Å¡ioje valstybinės reikÅ¡mės kelio atkarpoje, tačiau, tik žuvus ieÅ¡kovės sutuoktiniui, 2015 metų spalio mėnesį, t.y. po ginčo eismo įvykio toje kelio vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo įrengta apsauginė metalinė tvora (atitvaras).

Tokiu bÅ«du valstybės institucija aktyviais veiksmais patvirtino savo ankstesnį neteisėtÄ neveikimÄ , nesiimant pakankamų priemonių užtikrinti eismo saugumÄ minėtame kelio ruože.LiteratÅ«roje pateiktais duomenimis suaugęs briedis sveria apie 500 kg ir iÅ¡vysto iki 72 km per valandÄ greitį. Jo Å¡uolis gali siekti iki 7-8 metrų. Konkrečiame autoįvykyje briedis iÅ¡lėkė iÅ¡ už prieÅ¡ine kelio juosta važiavusio autovilkiko puspriekabės ir tiesiog užšoko ant ieÅ¡kovų automobilio priekinio stiklo.

Esant tokioms aplinkybėms, net ir atsargiai, protingai, saugiu greičiu važiavęs ieÅ¡kovės sutuoktinis nieko negalėjo padaryti, kad iÅ¡vengtų autoįvykio. Taigi kelio ženklas „Laukiniai gyvÅ«nai“ nebuvo pakankama priemonė, kad užtikrinti eismo saugumÄ , dėl ko žuvo žmogus. Ä®statyme nenustatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos neteisėtas neveikimas panaikina Lietuvos Respublikos civilinę atsakomybę už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl to abiems atsakovams taikytina civilinė atsakomybė.IeÅ¡kovė A. G. M. dėl kilusio eismo įvykio patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti jai solidariai iÅ¡ atsakovų. Å iÄ Å¾alÄ sudaro laidojimo (paminklo) iÅ¡laidos – 2 630 EUR (1 330 EUR už žuvusio sutuoktinio S. G. M. laidojimo paslaugas ir 1 300 EUR paminklo, tvorelės ir jų pastatymo iÅ¡laidas) ir iÅ¡likusių randų gydymo iÅ¡laidos – 1 405 EUR. Randų gydymo procedÅ«ros buvo bÅ«tinos, nes ieÅ¡kovės kaktos zonoje 1 cm ir po kaire akimi 3 cm randai ne tik buvo neestetiÅ¡ki, bet ir kelia nuolatinį veido tempimo pojÅ«tį.

Dalis procedūrų jau atlikta, sudarytas tolesnis gydymo planas.Ieškovės negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu sudaro 2 165,57 EUR, nes ieškovės iki autoįvykio, dirbant UAB „Headex“, gautos pajamos 2015 m. sausio mėnesį buvo 452,44 EUR, 2015 m. vasario mėnesį - 419,12 EUR, t.y. vidutiniškai 435,78 EUR per mėnesį. Todėl per ligos laikotarpį 2015 m. kovo-rugsėjo mėnesius ji galėjo uždirbti 3 050,46 EUR, tačiau ligos laikotarpiu ieškovei buvo išmokėta iš viso 884,89 EUR dydžio ligos pašalpos.

Taigi iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteistinas negautų pajamų skirtumas už ligos laikotarpį – 2 165,57 EUR.IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti 127 200 EUR dydžio negautas pajamas, netekus maitintojo. Nurodo, kad Å¡iuo metu statistinis vidutinis vyro amžius Lietuvoje sudaro 80 metų. Žuvęs sutuoktinis nesirgo jokiomis ligomis, nerÅ«kė ir nevartojo svaiginamųjų gėrimų, sportavo, vedė sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ , todėl teisinga ir pagrįsta manyti, kad jis bÅ«tų gyvenęs dar 53 metus.

Žuvusio sutuoktinio pajamos buvo didesnės nei ieÅ¡kovės, todėl jis daugiau prisidėjo prie Å¡eimos gerbÅ«vio. Sutuoktinis buvo jauno amžiaus ir darbingas, labai darbÅ¡tus, kas objektyviai patvirtina, kad, jam nežuvus, jis bÅ«tų dirbęs ir reikÅ¡mingai prisidėjęs prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Pateiktos pažymos apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį patvirtina, kad žuvęs sutuoktinis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio imtinai bendroje sumoje uždirbo 2 062,75 EUR.

Todėl jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 343 EUR per mėnesį. VidutiniÅ¡kai Å¡eima per mėnesį pragyvenimui iÅ¡leisdavo apie 270-280 EUR, o kitus skyrė Å¡eimos reikmėms (naujam bÅ«stui įsigyti, kelionėms bei bÅ«simo vaikučio ateičiai). Todėl bÅ«tų pagrįsta ir teisinga spręsti, kad paties žuvusio sutuoktinio iÅ¡laidos sudarė apie 140 EUR per mėnesį. Taigi ieÅ¡kovė, žuvus sutuoktiniui, neteko 200 EUR paramos ir papildomų pajamų, su kurių buvimu pagrįstai siejo savo ateitį bei iÅ¡laikymÄ .

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai solidariai iÅ¡ atsakovų dėl kilusio eismo įvykio patirtÄ neturtinę žalÄ dėl sutuoktinio netekties - 75 000 EUR. Pažymi, kad sulaužyti galvos kaulai ir nuolatiniai fiziniai skausmai, subjaurotas veidas sukėlė ieÅ¡kovei ne tik fizinį skausmÄ ir kančias, bet ir sÄ lygojo ieÅ¡kovės pirmalaikį gimdymÄ , operuojant cezario bÅ«du. Tačiau Å¡alia Å¡ių netekčių buvo ir kitos, baisesnės netektys. IeÅ¡kovė patyrė labai stiprius, skaudžius ir sunkius iÅ¡gyvenimus, nes ieÅ¡kovę ir žuvusįjį siejo glaudÅ«s santuokiniai ryÅ¡iai, ieÅ¡kovė laukėsi kÅ«dikio, jie kÅ«rė ateities planus kartu.

Dėl netikėtos netekties ieÅ¡kovė patyrė didelį stresÄ , nenusakomÄ dvasinį skausmÄ . JÄ kankino nemiga, netikrumo bÅ«sena. Paguldyta į ligoninę ji blaÅ¡kėsi, nes negalėjo įsivaizduoti savo tolimesnio gyvenimo viena. Mintys apie likimo atimtÄ brangų asmenį bei sužlugdytÄ jos Å¡eimyninį gyvenimÄ sukėlė jai sunkiÄ depresijÄ . IeÅ¡kovė buvo nukreipta gydymui pas psichiatrus. Å iuo atveju nėra jokių aplinkybių, kad ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala galėtų bÅ«ti mažinama.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad žuvęs vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jo kraujyje alkoholio nenustatyta. IeÅ¡kovė dėl sveikatos sužalojimo praÅ¡o priteisti 7 000 EUR. Nurodo, kad ji eismo įvykio metu neteko sÄ monės, ant veido liko randai. Veidas prarado estetinę iÅ¡vaizdÄ . Tenka iki dabar kęsti gydymo procedÅ«ras bei diskomfortÄ keliančius liekamuosius pojūčius. IeÅ¡kovas D. G. M., atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ A. G. M., praÅ¡o priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų dėl kilusio eismo įvykio patirtÄ neturtinę žalÄ dėl tėvo netekties - 75 000 EUR.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas nuo gimimo neteko galimybės pažinti savo tėvÄ , taip pat neteko galimybės augti pilnoje Å¡eimoje. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovai neįrodo ir nepagrindžia valstybės institucijų neteisėtų veiksmų laukinių gyvÅ«nų populiacijos reguliavimo ar eismo saugumo užtikrinimo srityse. Pažymi, kad valstybė yra atsakinga tik už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , tačiau ieÅ¡kovų pateikti duomenys apie eismo įvykius neatspindi konkrečios eismo įvykio vietos - kelio ruožo realios avaringumo situacijos bei neparodo realaus laukinių gyvÅ«nų migracijos masto.Atsakovas nurodo, kad dėl laukinių gyvÅ«nų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja labai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migracijÄ , todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučiÄ apsaugÄ nuo jų sukeliamų eismo įvykių.

Dėl valstybės veiksmų (ne) teisėtumo turi bÅ«ti sprendžiama pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetencijÄ , t.y., vykdė iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareigÄ . Ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas prieÅ¡ kelio ruoÅ¾Ä , kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Laiko, kad eismo įvykio metu ginčo kelio ruože buvo įrengtos atitinkamos specialios priemonės eismo saugumui užtikrinti.Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kiekvienais metais užsako VÅ¡Ä® „Kelių ir transporto tyrimo instituto“ atlikti valstybinės reikÅ¡mės kelių saugumo patikrinimo tyrimus.

Valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A16 10-20 km ruože nei 2014 metais, nei 2015 metais nenustatyta avaringų kelio ruožų. Å ie atlikti tyrimai patvirtina, kad valstybės institucijos nuolat renka ir analizuoja duomenis ir informacijÄ apie kelių bÅ«klę, juose taikomas saugumo priemones, naujų priemonių taikymo bÅ«tinybę. Todėl atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad eismo įvykio metu ginčo kelio atkarpa turėjo bÅ«ti vertinama kaip padidintos rizikos zona, kad jau iki ginčo eismo įvykio egzistavo bÅ«tinybė toje kelio vietoje atsakovams imtis priemonių laukinių gyvÅ«nų sukeliamai žalai iÅ¡vengti, įrengti papildomas saugumo priemones.Atsakovas nesutinka ir su praÅ¡omais atlyginti žalos dydžiais.

Tvirtina, kad ieškovai nenurodo, ar buvo skirta laidojimo pašalpa, dėl kurios susidarytų pagrindas mažinti laidojimo išlaidas. Be to nėra aišku, kaip ieškovės nedarbingumas yra susijęs su netektomis pajamomis, kadangi nuo 2016-09-01 iki 2017-09-31 ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Nėra duomenų apie ieškovės gautas pajamas (išmokas) iki eismo įvykio. Laiko, kad nedarbingumas nėra eismo įvykio pasekmė. Atsakovas pastebi, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis vyrų vidutinis amžius Vilniaus apskrityje yra 69,59 metų.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie vyro sveikatos bÅ«klę, taip pat, kad vyras jai skirdavo kas mėnesį apie 200 EUR. Atsakovas laiko, kad ieÅ¡kovė neįrodė negautų pajamų dydžio, netekus maitintojo.Atsakovas laiko, kad ieÅ¡kovai neįrodė ir neturtinės žalos dydžio, o praÅ¡oma priteisti suma yra nepagrįstai didelė. Nurodo, kad valstybė ir jos institucijos padarė viskÄ , kad informuotų eismo dalyvius apie galimÄ pavojų kelyje, o kiekvienas eismo dalyvis, vadovaudamasis kelio ženklais, jų informacijÄ vertina individualiai ir prisiima asmeninę atsakomybę.

Tokiu atveju nėra valstybės kaltės ar neveikimo požymių.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvÅ«no eismo įvykyje padarytÄ Å¾alÄ yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui bÅ«tinas bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas: turi bÅ«ti nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryÅ¡ys ir valstybės kaltė.

Laiko, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai privalo įrodyti ieÅ¡kinį (pateikti įrodymus) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. IeÅ¡kovai, teigdami, kad valstybės neveikimas yra neteisėtų veiksmų sÄ lyga, turėjo nurodyti konkretų norminį teisės aktÄ ir jame nurodytÄ konkrečiÄ atitinkamos institucijos pareigÄ (funkcijÄ ), kurios Å¡i galimai nevykdė. IeÅ¡kovų subjektyvus manymas, kad valstybė (jos institucijos) neveikė taip, kaip jų manymu privalėtų veikti, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Toks teiginys yra ne tik kad subjektyvus, bet ir neapibrėžtas. Neesant įrodymų, ieÅ¡kovo teiginiai dėl galimo valstybės neveikimo, veiksmų neteisėtumo yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti.IeÅ¡kovų manymas, kad valstybė turi užtikrinti, kad joks gyvÅ«nas nepatektų į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ teigti, kad eismo dalyvių interesai kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo įvykio metu nebuvo užtikrinti tinkamai ir pakankamai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017-07-13 raÅ¡tas Nr. 39-S-2025-(1.13E) „Dėl informacijos apie užvažiavimus ant gyvÅ«nų magistraliniame kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė“ neparodo, kad iki eismo įvykio įvykimo (2015-03-08) magistralinio kelio Al6 10-20 km buvo iÅ¡skirtinis dėl susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais, avaringas. To neįrodo ir 2017-08-21 Lentvario medžiotojų bÅ«relio vadovo raÅ¡tas, kuris yra tik Å¡io bÅ«relio vadovo nuomonė.Atsakovas pateikė informacijÄ apie briedžių populiacijos gausÄ ir jos reguliavimÄ Vilniaus ir Trakų rajonuose 2014-2015 metų medžioklės sezonų metu, kuri parodo, kad briedžių populiacijos gausa rajone 2014-2015 metų medžioklės sezonu Vilniaus rajone ir Trakų rajone reguliuota tinkamai.

Atsakovas iÅ¡ esmės atkartojo atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos nepagrįstumo. Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovė ir ieÅ¡kovų atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti, palaikė ieÅ¡kovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad kelias, kuriame įvyko autoįvykis, tiek ieÅ¡kovei, tiek jos sutuoktiniui buvo gerai pažįstamas, nes jie gyveno Lentvaryje ir važinėjo į darbÄ Vilniuje.

IeÅ¡kovė iki Å¡iol jaučia autoįvykio pasekmes, jai svaigsta galva, t. y. ji dar nėra pasveikusi. Jos sutuoktinis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiavo apie 70 km/val. greičiu, matė, kad buvo kelio ženklas „žvėrys“, tačiau aplinkybės buvo tokios, kad jis negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes briedis į keliÄ iÅ¡Å¡oko netikėtai. Jos sÅ«nus gimė jau po vyro mirties, iÅ¡ jo atimta teisė pažinti savo tėvÄ ir bÅ«ti jo auginamam. Jos žuvęs sutuoktinis apie sÅ«nų nieko nežinojo, nes, kad laukiasi, ir ji pati suprato tik ligoninėje po įvykio, buvo ir yra labai sunku, reikėjo psichologo pagalbos.

Teismo posėdžiuose atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR aplinkos ministerijos, atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus, nurodė, kad ieÅ¡kovai nepagrindžia ir neįrodo visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Pažymėjo, kad nėra jokių neteisėtų valstybės veiksmų, t.y., kad kokia nors valstybės institucija bÅ«tų neatlikusi savo pareigų. Atsižvelgiant į laukinio gyvÅ«no (briedžio) specifikÄ , ieÅ¡kovai reikalauja neįmanomo dalyko – pilnai sukontroliuoti laukinius gyvÅ«nus valstybė negali.

Kelio ruožas, kuriame įvyko autoįvykis, nebuvo avaringas. Valstybės institucijos atliko visus joms teisės aktais nustatytus privalomus nurodymus, prieÅ¡ingų įrodymų, nepateikta. IeÅ¡kovai nepagrindė įrodymais turtinės ir neturtinės žalos dydžio.Teismo posėdžiuose atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus, nurodė, kad kelio ženklas „gyvÅ«nai“ buvo ir jis apėmė kelio atkarpÄ , kurioje įvyko įvykis.

Tuo metu kelio ruožas dėl susidÅ«rimų su gyvÅ«nais nebuvo avaringas. 2015 m. spalio mėn. buvo pastatyta vielos tinklo tvora, kuri yra gamtosauginė ir skirta apsaugoti nuo žūties laukinius gyvÅ«nus. TokiÄ tvorÄ užsakė atsakovas, bet kada ji buvo suplanuota, nežino.Teismo posėdyje, vykusiame 2018-01-23, liudytoju apklaustas T. J. (2015-03-08 autoįvykio liudininkas) parodė, kad tÄ dienÄ jis su draugu važiavo automobiliu prieÅ¡inga nei ieÅ¡kovės sutuoktinio vairuojamas automobilis kryptimi ir matė, kaip briedis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ griovio tiesiai ant ieÅ¡kovės sutuoktinio vairuojamo automobilio, matė smÅ«gį, nuo kurio automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

Vairuotojas žuvo iÅ¡ karto, moteris buvo sužeista, iÅ¡kvietė pagalbÄ . Briedis irgi žuvo iÅ¡ karto, jis liko gulėti griovyje. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-01-23, liudytoju apklaustas V. M. (2015-03-08 autoįvykio liudininkas) parodė, kad tÄ dienÄ jis važiavo automobiliu paskui ieÅ¡kovės sutuoktinio vairuojamÄ automobilį Volvo, kai iÅ¡ griovio netikėtai iÅ¡bėgo briedis. Jį pastebėti Volvo vairuotojui buvo praktiÅ¡kai neįmanoma, nes jis išėjo iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės. Ten yra ženklas „žvėrys“, o tvorÄ pastatė jau po Å¡io įvykio.

Teismo posėdyje, vykusiame 2018-01-23, liudytoju apklaustas A. T. (Lentvario medžiotojų būrelio pirmininkas) parodė, kad kelyje nuo Trakų Vokės iki Trakų pastoviai įvyksta autoįvykių, kai žūsta žvėrys. Nuo 2010 m. žūsta briedžiai, stirnos ir pan., nes ten yra žvėrių migracijos keliai. Ten yra atitinkamas ženklas, bet netgi užtvara nieko nepadeda, nes ir 2017 m. buvo numuštas briedis. Nagrinėjamo įvykio metu užtvaros nebuvo, ji atsirado vėliau. Tuneliai taip pat nėra veiksmingi dideliems žvėrims, reikia viaduko (tilto).Teismo posėdyje, vykusiame 2018-01-23, liudytoju apklausta A.

G. M. (žuvusiojo motina) parodė, kad po įvykio ieÅ¡kovė ilgai gulėjo ligoninėje, buvo reabilitacijoje ir po to jÄ reikėjo slaugyti, nes svaigo galva, mėtė į Å¡onus. IeÅ¡kovė gavo sunkiÄ galvos traumÄ , jÄ reikėjo labai prižiÅ«rėti. Pasekmės liko iki Å¡iol. Po įvykio ieÅ¡kovė sužinojo, kad laukiasi, bet buvo visokių minčių, užpuolė depresija. Å iuo metu ieÅ¡kovė gyvena su liudytojos Å¡eima, nes neturi artimųjų. IeÅ¡kovė yra gera motina savo sÅ«nui, liudytoja jai padeda.IeÅ¡kinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2015-03-08, apie 17.57 val. Vilniuje, Galvės gatvėje, netoli posÅ«kio į Lentvarį, automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. G. M., gimusio (duomenys neskelbtini)m., partrenkė į keliÄ iÅ¡bėgusį briedį, ko pasėkoje, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13884-15 medžiaga). Å io eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas S. G. M. (mirties liudijimo kopija b.l. 9; VTMT teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M314/15(01) ikiteisminio tyrimo medžiagoje) ir buvo sužalota keleivė (ieÅ¡kovė) A.

G. M. (pjautinės žaizdos veide, poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje ir abiejų akių vokuose, muÅ¡tinė žaizda kairėje galvos momeninėje srityje, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio kaktinio sinuso ir nosies kaulų lūžiai). Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13884-15 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokuroro S. J. 2015-05-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (b.l. 12-14) nurodyta, kad vairuotojas S. G. M. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kitų asmenų dėl eismo įvykio kaltų nėra.

Å io eismo įvykio kilimo pagrindine sÄ lyga galėjo bÅ«ti netikėtas briedžio pasirodymas kelio važiuojamojoje dalyje ir neiÅ¡vengiamos kliÅ«ties sudarymas, t. y, eismo įvykis galėjo kilti ne dėl vairuotojo kaltės. Å is nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.IeÅ¡kovė A. G. M. ir žuvęs vairuotojas S. G. M. buvo sutuoktiniai - susituokė 2011 m. rugpjūčio 20 d. (santuokos liudijimo kopija b.l. 8). IeÅ¡kovas D. G. M., atstovaujamas atstovės A. G. M. pagal įstatymÄ , yra ieÅ¡kovės A.

G. M. ir žuvusio vairuotojo S. G. M. sÅ«nus, gimęs 2015 m. lapkričio 15 d. – jau po autoįvykio (gimimo liudijimo kopija b.l. 10).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai – žuvusiojo S. G. M. sutuoktinė ir jos atstovaujamas mažametis sÅ«nus - reiÅ¡kia reikalavimus atlyginti jiems padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , priteisiant jÄ solidariai iÅ¡ atsakovų – valstybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, motyvuojant tuo, kad 2015-03-08 eismo įvykis įvyko dėl staiga į keliÄ iÅ¡bėgusio briedžio, už kurį yra atsakinga valstybė, kaip kelio ir laukinio gyvÅ«no savininkė, kuri netinkamai vykdė savo pareigas.

Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka, motyvuodami tuo, kad nėra valstybės neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Taigi byloje keliamas klausimas dėl valstybės ir jos institucijos civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ Ä¯ keliÄ iÅ¡bėgusio ir eismo įvykį sukėlusio laukinio gyvÅ«no, sÄ lygų. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ .

GyvÅ«nai pagal įstatymÄ prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.). Pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 dalį laukinių gyvÅ«nų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Taigi valstybei, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ , bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

Civilinė atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų savininkų pareiga atlyginti žalÄ , o 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas ir tikslindamas formuojamÄ teismų praktikÄ , vėliausiai iÅ¡nagrinėtose bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , CK 6.267 straipsnio 1 dalis taikytina, nustatant visas CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; kt.).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti pripažinta tik nustačius visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , kaip jos civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis žalos atlyginimo (CPK 178 str.).

Tik jam pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei kiltų pareiga juos paneigti, t. y. įrodyti, kad jos veiksmai buvo teisėti. IeÅ¡kovai nurodo, kad valstybės institucijos nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų pareigų, užtikrinant eismo saugumÄ kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, nes nesiėmė pakankamų priemonių, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, bÅ«tų įrengtos pakankamos apsaugos priemonės, kurios užkirstų keliÄ laukiniams gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį.

Pažymi, kad jau nuo 2000 metų Å¡iame kelio ruože fiksuojama aktyvi laukinių gyvÅ«nų migracija, todėl, nors ir buvo pastatytas kelio ženklas „Laukiniai gyvÅ«nai“, tačiau jis neužtikrino pakankamo saugumo Å¡ioje kelio atkarpoje, kÄ patvirtina aplinkybės, jog autoįvykių avaringumo su laukiniais žvėrimis dinamika augo nuo 2010 metų iki 2015 metų. Taigi ieÅ¡kovai įrodinėja buvus valstybės (jos institucijos) neveikimÄ eismo saugumo ir laukinių gyvÅ«nų apsaugos srityje kelyje (kelio ruože), kuriame 2015-03-08 įvyko eismo įvykis.

Jau minėta, kad pagal teismų praktikÄ yra reikalaujama įrodyti, jog vieÅ¡osios teisės subjektas neveikė taip, kaip pagal jo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus privalėjo veikti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Å iuo atveju ieÅ¡kovai nenurodo konkretaus teisės akto (iÅ¡skyrus minimÄ Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnį, nustatantį bendrÄ jÄ normÄ â€žSaugių eismo sÄ lygų užtikrinimas keliuose“) ir jame nurodytos konkrečios atitinkamos institucijos pareigos (funkcijos), kurios Å¡i galimai nevykdė.

IeÅ¡kovų teiginys, kad valstybė (jos institucijos) neveikė taip, kaip jų manymu privalėtų veikti, vertintinas tik kaip subjektyvi pačių ieÅ¡kovų nuomonė, kuri yra teisiÅ¡kai nepagrįsta. IeÅ¡kovų teiginys, jog valstybė turi užtikrinti, kad joks gyvÅ«nas nepatektų į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams, kadangi tokiu bÅ«du reikalaujama iÅ¡ valstybės (jos institucijų) neįmanomo ir jokiomis priemonėmis neužtikrinamo dalyko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvÅ«nų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvÅ«nų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvÅ«nų, iÅ¡vengti, pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnį saugių eismo sÄ lygų valstybinės reikÅ¡mės keliuose užtikrinimÄ , įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rinčios valstybės įmonės. Ä®gyvendinant Å¡ias įstatymo nuostatas 2011-06-07 priimtas susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikos patvirtinimo, kurio tikslas apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sÄ vokÄ ir, atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo srautų parametrus ir atsitikusius eismo įvykius, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį.

Kelio ruožas avaringu pripažįstamas pagal minėtu įsakymu patvirtintÄ metodikÄ (metodikos 2-4 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs (žr. pvz. 2012-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012), kad tam, jog bÅ«tų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvÅ«nus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvÅ«nų daromai žalai iÅ¡vengti, turi bÅ«ti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo bÅ«tinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius bÅ«tent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumÄ , priežastis, lyginamojo Å¡io kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai nepateikė pakankamų duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ teigti, kad eismo dalyvių interesai kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo įvykio metu nebuvo užtikrinti tinkamai ir pakankamai. IeÅ¡kovai neneigia, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, kelio ženklas „Laukiniai gyvÅ«nai“ buvo pastatytas. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai T. J., V. M. ir A. T.. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 181 punktas nustato, kad kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos 2012-01-31 susiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83, kurių 74 punktas numato, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi bÅ«ti įrengiamas prieÅ¡ kelio ruoÅ¾Ä , kuriame yra didelė tikimybė, kad per keliÄ gali eiti žvėrys.

Liudytojas A. T., kaip medžiotojas, kaip tik ir nurodė, kad nagrinėjamame kelio ruože yra žvėrių migracijos takai. Taigi laikytina, kad eismo įvykio metu kelio ženklu „Laukiniai gyvÅ«nai“ eismo dalyviai buvo tinkamai informuoti (įspėti), kad Å¡iame kelio ruože didelė tikimybė, kad per keliÄ gali eiti žvėrys. IeÅ¡kovai remiasi Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017-07-13 raÅ¡tu Nr. 39-S-2025-(1.13E) „Dėl informacijos apie užvažiavimus ant gyvÅ«nų magistraliniame kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė“ (b.l.

16) ir teigia, kad iki eismo įvykio įvykimo (2015-03-08) magistralinio kelio Nr. Al6 10-20 km buvo iÅ¡skirtinis dėl susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais, avaringas. Tačiau minimame raÅ¡te nurodyta tik „užvažiavimų ant gyvÅ«no skaičius“, bet nėra nurodyta, kad tai bÅ«tent laukiniai gyvÅ«nai. Be to nurodyta, kad eismo įvykiai įvyko magistralinio kelio Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė atkarpoje nuo 10 iki 20 km, tačiau konkretus kilometras nedetalizuotas. Tuo tarpu, sprendžiant dėl taikytų priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumÄ , pakankamumo Å¡iuo atveju analizuotina situacija, kuri buvo eismo įyvkio metu kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, Å¡io kelio konkretus kilometras, jo avaringumas, jame esantys kelio ženklai, kitos Å¡iame ruože taikytos priemonės, atitinkamų institucijų vykdytos funkcijos (veikla), susijusios su kelio saugumo patikrinimu.Be to, teismo vertinimu, Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017-07-13 raÅ¡te nurodyti eismo įvykiai, kurie įvyko po nagrinėjamo eismo įvykio (nuo 2015-03-09 iki 2017-07-12) apskritai neparodo Å¡io kelio ruožo avaringumo ar pavojingumo nagrinėjamo eismo įvykio metu (2015-03-08), todėl negalima pagal juos spręsti apie to ruožo avaringumÄ , pavojingumÄ nagrinėjamo eismo įvykio įvykimo metu (2015-03-08).

Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ginčo kelio ruožas 2014-2015 metais laikytinas avaringu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ VÅ¡Ä® Kelių transporto instituto parengtų 2014 ir 2015 metų valstybinės reikÅ¡mės kelių saugumo patikrinimo tyrimų (b.l. 82-109) matyti, kad magistralinio kelio Nr. A16 10-20 kilometruose nei 2014 metais, nei 2015 metais atliktų tyrimų metu nebuvo nustatyta, kad magistralinio kelio Nr. Al6 10-20 kilometruose bÅ«tų kelio ruožų, kurie laikytini avaringais, Å¡iuose tyrimuose analizuotos taikomos ir siÅ«lomos naujos eismo saugumo priemonės. Å ie tyrimai ir jų turinys taip pat tvirtina, kad valstybės institucijos nuolat renka informacijÄ ir analizuoja kelių bÅ«klę, taikomas juose saugumo priemones, naujų priemonių taikymo bÅ«tinybę, nustatinėja kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožus.

Lentvario medžiotojų bÅ«relio vadovo A. T. 2017-08-21 raÅ¡tas ir jo parodymai teisme yra tik Å¡io asmens nuomonė, kuri nepagrindžia ir neįrodo valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) laukinių gyvÅ«nų populiacijos reguliavimo ar eismo saugumo užtikrinimo srityse. Byloje nustatyta ir liudytojas patvirtino, kad informacijÄ medžioklės plotų naudotojai teikia pagal Aplinkos ministro 2000-06- 27 įsakymÄ Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, ir tai yra informacija apie sumedžiotus medžiojamuosius gyvÅ«nus, medžioklės bÅ«dus, medžiotojų bokÅ¡telių vietas, dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų sumedžiojimo limitų nustatymo ir pan.

Taigi teismas neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu atveju valstybės institucijos nesiėmė kokių nors Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų pareigų, užtikrinant eismo saugumÄ kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, kad keliai turi bÅ«ti atitveriami atitvarais nuo laikinių gyvÅ«nų (prieÅ¡ingai, teigdami ieÅ¡kovai, tokių aktų konkrečiai neįvardija), o vielos tinklo tvoros yra ne saugaus eismo priemonė, o gamtosauginė priemonė, skirta apsaugoti laukinius gyvÅ«nus nuo patekimo į keliÄ ir siekiant sumažinti jų žūties ar sužalojimų skaičių, kÄ patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A.

T..Taigi aplinkybė, jog 2015 m. spalio mėn. (po eismo įvykio įvykimo) buvo pastatyta tvora nuo laukinių gyvūnų magistralinio kelio Nr. Al6 nuo 16.512 iki 18,012 kilometruose, negali būti vertinama kaip valstybės neteisėtas neveikimas eismo įvykio metu, kadangi nekonstatuotinas priežastinis ryšys tarp tvoros nuo laukinių gyvūnų pastatymo 2015 m. spalio mėn. ir ieškovų nuostolių atsirasti, nesant objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad ginčo kelio ruože (magistralinio kelio Nr. A16 10-20 km) eismo įvykio metu valstybė (jos institucijos) neatliko kokių nors teisės aktų joms nustatytų pareigų.

Byloje taip pat yra pateikta informacija apie briedžių populiacijos gausÄ ir jos reguliavimÄ Vilniaus ir Trakų rajonuose 2014 - 2015 metų medžioklės sezonų metu (b.l. 60-61), kuri parodo, kad briedžių populiacijos gausa rajone 2014-2015 metų medžioklės sezonu Vilniaus rajone ir Trakų rajone reguliuota tinkamai. PrieÅ¡ingų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai netinkamai reguliavo arba nereguliavo bridžių populiacijos, kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takas, į bylÄ nepateikta.

Byloje liudytoju apklaustas Lentvario medžiotojų bÅ«relio pirmininkas A. T., nors ir nurodė, kad kelyje nuo Trakų Vokės iki Trakų pastoviai įvyksta autoįvykiai, kuriuose nukenčia gyvÅ«nai, tačiau apie tai, kad briedžių populiacija Å¡ioje vietovėje bÅ«tų reguliuojama netinkamai, nepasisakė, o tai, kad, liudytojo vertinimu, čia yra laukinių gyvÅ«nų migracijos takai, nesant objektyvių įrodymų, vertintina tik kaip liudytojo asmeninė nuomonė ir pastebėjimas. Be to liudytojo nuomone, nei tvora (užtvaras), nei tuneliai nėra veiksmingi dideliems žvėrims – jų staigus iÅ¡bėgimas į keliÄ yra pavojingas ir praktiÅ¡kai neiÅ¡vengiamas.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai nurodo, kad valstybė turėjo pareigÄ imtis papildomų veiksmų (galimai įrengti technines apsaugos priemones, kurios užkirstų keliÄ gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, ir pan.) eismo saugumui užtikrinti ir laukinių gyvÅ«nų sukeliamai žalai iÅ¡vengti, tačiau to nebuvo padaryta, ir tai patvirtina valstybės neteisėtÄ neveikimÄ .

Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykių kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė dažnumu (b.l. 15, 16), nepatvirtina kokio nors iÅ¡skirtinio Å¡io kelio ruožo pavojingumo dėl laukinių gyvÅ«nų migracijos ir jo avaringumo Å¡iuo pagrindu. Tam, kad bÅ«tų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, pareiga, esant pastatytam įspėjamajam kelio ženklui, taikyti papildomas technines (gyvÅ«nus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvÅ«nų daromai žalai iÅ¡vengti, turi bÅ«ti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo bÅ«tinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius bÅ«tent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumÄ , priežastis, lyginamojo Å¡io kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatus.IeÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovai bÅ«tų pažeidę kelių ženklinimo tvarkÄ , kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat nepateikė jokių duomenų (tyrimų, kompetentingų institucijų ar pareigÅ«nų iÅ¡vadų), kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad ginčo kelio ruože turėjo bÅ«ti įrengtos papildomos eismo saugumo priemonės.PanaÅ¡iose bylose teismai (žr. pvz.

Vilniaus apygardos teismo 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-740-464/2011 ir/ar 2011-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1087-640/2011) yra nurodę, kad valstybės pareiga įrengti atitvarus, įspėjamuosius kelio ženklus negali bÅ«ti aiÅ¡kinama atsietai nuo protingumo standartų, kitoks aiÅ¡kinimas neatitiktų racionalumo bei protingumo standartų, kadangi valstybei negalima nustatyti besÄ lygiÅ¡kos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvÅ«nų patekimÄ Ä¯ važiuojamÄ jÄ kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvÅ«nų migracijos duomenis, tuo labiau, aiÅ¡kinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje bÅ«ti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės).

Taigi, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, reikėtų atsižvelgti ir į transporto priemonės vairuotojo elgesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-330-706/2015), kad vien aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo važiavo nevirÅ¡ydamas maksimalaus leistino greičio, nereiÅ¡kia, jog jo pasirinktas važiavimo greitis buvo saugus pagal tuometines važiavimo sÄ lygas ir jis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo fakto ar jos dydžio.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. RÅ«pestingas ir atidus vairuotojas, atsižvelgdamas į eismÄ reglamentuojančius kelio ženklus konkrečioje vietoje, privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį ir bÅ«dÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę prieÅ¡ kliÅ«tį ar jÄ apvažiuoti.

Vairuotojas, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo, privalo įvertinti savo automobilio technines galimybes, esamas eismo sÄ lygas, matomumÄ , savo vairavimo įgÅ«džius ir pasirinkti tokį važiavimo greitį ir bÅ«dÄ , kad nekeltų pavojaus sau, tretiesiems asmenims ir aplinkai.Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad valstybė (jos institucijos) padarė viskÄ , kad informuotų eismo dalyvius apie galimÄ pavojų kelyje, t. y. ginčo kelio ruože įrengė kelio ženklÄ â€žLaukiniai žvėrys“, o kiekvienas eismo dalyvis, vadovaudamasis įspėjamaisiais kelio ženklais, jų informacijÄ Ä¯vertina individualiai ir prisiima asmeninę atsakomybę už savo veiksmus.

Tokiu atveju valstybės kaltės ar neveikimo požymių nėra.Duomenys, kuriais remiasi ieÅ¡kovai, nėra pakankamai informatyvÅ«s, todėl teismas sprendžia, kad aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintÄ pavojingumÄ , suponuojantį valstybės pareigÄ imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, tai, jų neįrodžius, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Nenustačius visų – Å¡iuo atveju bent vienos iÅ¡ jų - bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad valstybės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekyla, todėl ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas. Dėl to teismas neanalizuoja kitų ieÅ¡kovų ir atsakovų argumentų, susijusių su kitomis civilinės atsakomybės sÄ lygomis, nes jie nebeturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nesant valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp valstybės veiksmų, eismo įvykio ir iÅ¡ valstybės reikalaujamos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos, valstybei (jos institucijai) nekyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kinys atmetamas.IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovams jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Atsakovai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo neprašė, jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kovų A. G. M. ir D. G. M., gimusio 2015-11-15, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ A. G. M., ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, ir atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Alma Urbanavičienė