c19db570-27ae-4b51-9ed2-bc375648ca73 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-728-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02343-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 21 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos O. P. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5811-1081/2022, kurioje buvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjos O.

P. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja O. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji iÅ¡ B. B. nupirko teisę įsigyti iÅ¡ Lietuvos valstybės nuosavybės teisėmis 7,19 arų ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo suteikta Mažeikių r. valdybos 1993 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), ir turi tÄ teisę iki Å¡iol.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog nustatyti minėtÄ faktÄ reikalinga tam, kad ji turėtų galimybę sudarytį sutartį su Lietuvos valstybe dėl minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo nuosavybės teisėmis ir tÄ Å¾emės sklypÄ bei nuosavybės teisę į jį įregistruoti savo vardu VÄ® Registrų centre. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2022 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai O. P. 10 dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, nurodant ir pateikiant teismui įrodymus, ar pareiÅ¡kėja kreipėsi į teritorinį Nacionalinės žemės tarnybos skyrių dėl jos naudojamo valstybinės žemės sodo sklypo pirkimo iÅ¡ valstybės, ar buvo priimtas ir jei taip, koks buvo priimtas sprendimas, ar pareiÅ¡kėja skundė sprendimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, jei taip, koks skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatas.

3. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į teritorinį Nacionalinės žemės tarnybos skyrių (toliau – ir NŽT) dėl jos naudojamo valstybinės žemės sodo sklypo pirkimo iÅ¡ valstybės ir buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, nurodant tokio sprendimo priėmimo priežastis, todėl teismas negali nustatyti, ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai jos siekiamas teisines pasekmes. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja O. P. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui dėl pareiÅ¡kimo priėmimo nagrinėti iÅ¡ naujo, pavedant tai daryti kitos sudėties teismui, t. y. ne teisėjai K. V., o kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 4.1. PareiÅ¡kėja nepraÅ¡o teismo nustatyti faktÄ , kad ji sudarė pirkimo pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir turi nuosavybės teisę (ar valdymo teisę) į tÄ Å¾emės sklypÄ , todėl teismo reikalavimas pateikti įrodymus, ar ji kreipėsi prieÅ¡ tai į NŽT dėl žemės sklypo pirkimo, Å¡ioje byloje neturi nei faktinės, nei teisinės reikÅ¡mės. NŽT teisių pirkti žemės sklypus nepardavinėja, todėl beprasmiÅ¡ka kreiptis į valstybės institucijÄ , kuri tokių teisių parduoti negali, taip pat beprasmiÅ¡ka kažkÄ , neaiÅ¡kų kÄ , po to skųsti, iÅ¡ anksto žinant, kad neįmanoma nupirkti tÄ daiktÄ .

Dėl to toks teismo reikalavimas yra perteklinis. Be to, NŽT neturi kompetencijos nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėja nupirko iÅ¡ sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario teisę įsigyti iÅ¡ valstybės minėtÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybėn. Tai gali padaryti tik teismas. Kreiptis į NŽT su klausimu, ar bus galimybė nupirkti žemės sklypÄ , tokiais atvejais prieÅ¡tarauja elementariai logikai. NŽT įtraukta į bylÄ suinteresuotu asmeniu, todėl NŽT privalės pateikti atsiliepimÄ ir iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, ar kreipėsi į NŽT O.

P. ir ar galės valstybė parduoti jai minėtÄ Å¾emės sklypÄ , jeigu teismas jai nustatys juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nupirko iÅ¡ B. B. teisę įsigyti nuosavybės teisėmis iÅ¡ valstybės minėtÄ Å¾emės sklypÄ . 4.2. Be to, Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje taisyklėse nustatyta (3.1, 4. punktai), kad tokie žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami, be kita ko, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu asmenims, turintiems teisę juos įsigyti.

Todėl visiÅ¡kai suprantamas tikslas, dėl kurio O. P. praÅ¡o nustatyti minėtÄ faktÄ - tam, kad turėti teisę ne tik de facto, bet ir de jure nupirkti iÅ¡ valstybės minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ spręsti savo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, teisę pirkti sodo sklypÄ turi pilietis B. B. ar jo įpėdiniai. Sodininkų bendrijose gali bÅ«ti privatizuojami tik tokie valstybinės žemės sklypai, kurie yra suteikti teisės aktų nustatyta tvarka. 5.2. Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-107-124/2015 buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėja O.

P. naudoja valstybinę žemę be teisinio pagrindo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikÅ¡mę, ar neturi, reikia iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl faktas turi bÅ«ti nustatytas.

8. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su iÅ¡imtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis iÅ¡imtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. PareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai), ar už pareiÅ¡kimÄ yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis.

PareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiÅ¡kimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trÅ«kumai yra Å¡alinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiÅ¡kimas turi trÅ«kumų, privalo nurodyti pareiÅ¡kėjui konkrečius trÅ«kumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesÄ .

9. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja O. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji iÅ¡ B. B. nupirko teisę įsigyti iÅ¡ Lietuvos valstybės nuosavybės teisėmis 7,19 arų ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo suteikta Mažeikių r. valdybos 1993 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), ir turi tÄ teisę iki Å¡iol.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog nustatyti minėtÄ faktÄ reikalinga tam, kad ji turėtų galimybę sudarytį sutartį su Lietuvos valstybe dėl minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo nuosavybės teisėmis ir tÄ Å¾emės sklypÄ bei nuosavybės teisę į jį įregistruoti savo vardu VÄ® Registrų centre. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji negali kitokia tvarka gauti praÅ¡omo nustatyti fakto patvirtinančių dokumentų bei nustatyti kitokiu bÅ«du faktÄ , kad ji turi teisę nupirkti iÅ¡ valstybės minėtÄ Å¾emės sklypÄ , todėl yra priversta kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į teritorinį Nacionalinės žemės tarnybos skyrių dėl jos naudojamo valstybinės žemės sodo sklypo pirkimo iÅ¡ valstybės ir buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, nurodant tokio sprendimo priėmimo priežastis, todėl teismas negali nustatyti, ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai jos siekiamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, jog toks teismo reikalavimas yra perteklinis, nes Nacionalinė žemės tarnyba neturi kompetencijos nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėja nupirko iÅ¡ sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario teisę įsigyti iÅ¡ valstybės minėtÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybėn.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, nagrinėdamas bylas ypatingos teisenos tvarka, turi bÅ«ti aktyvus ir, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva iÅ¡sireikalauti trÅ«kstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje (pareiÅ¡kime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011).

12. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Kartu pažymėtina, kad CPK 71 straipsnyje yra įtvirtintas neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas principas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Å¡is principas galioja tik nagrinėjant ginčo Å¡alių bylÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus atskiroje bylos dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-105-969/2015; kt.).

Todėl apeliantės praÅ¡ymas perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui dėl pareiÅ¡kimo priėmimo nagrinėti iÅ¡ naujo, pavedant tai daryti kitos sudėties teismui, atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė