2020-04-09 Nr. AB-7111-3-61-3-01594-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-04-09 Nr. AB-7111-3-61-3-01594-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr.1A-156 dėl S. Č. prašymo (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) ir atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo skundui dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr.2TR-19-0035 (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas) paduoti.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-374-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01594-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 12.11
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas S. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr.1A-156 dėl S. Č. prašymo (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) ir atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo skundui dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr.2TR-19-0035 (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas) paduoti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TM sprendimu dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes nuspręsta pripažinti pareiškėją, A. Ž., V. B., K. N. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei bei įregistruoti solidariems skolininkams mokestinę prievolę muitinei: 27 525,00 Eur muito, 191 321,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 87 538,00 Eur baudą bei apskaičiuotas delspinigių sumas: 1 257,00 Eur muito delspinigių, 172 572,00 Eur PVM delspinigių, viso: 480,213 Eur sumai.
3. Pareiškėjas teigė, kad pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Muitinės kodeksas) 44 straipsnį, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas (152 str. 1 d., 154 str. 1 d.) Vilniaus TM sprendimas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos galėjo būti apskųstas Muitinės departamentui, paduodant skundą per Vilniaus TM. Vilniaus TM sprendimas pareiškėjui įteiktas nebuvo, taigi jis neturėjo galimybės jo apskųsti įstatymų numatyta tvarka. Pareiškėjas akcentavo, kad apie Vilniaus TM sprendimo egzistavimą sužinojo tik 2018 m. kovo 7 d., gavęs Kauno teritorinės muitinės 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10000399116 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto (toliau – ir Kauno TM sprendimas).
4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. kovo 7 d. sužinojęs apie Vilniaus TM sprendimo egzistavimą, nedelsiant kreipėsi į Muitinės departamentą, pateikdamas 2018 m. kovo 12 d. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo bei skundą dėl Vilniaus TM sprendimo. 2018 m. kovo 12 d. prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjas kaip svarbią termino praleidimo priežastį nurodė aplinkybę, jog Vilniaus TM sprendimas jam nebuvo įteiktas, iki 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjui nebuvo žinoma apie tokio sprendimo egzistavimą. Muitinės departamento sprendimu buvo atmestas pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. prašymo atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Vilniaus TM sprendimo, 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamento sprendimas grindžiamas tuo, jog Vilniaus TM sprendimas Nr. 2TR-19-0035 buvo išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteiktas nebuvo ir grįžo su „Lietuvos pašto" prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą". Nepavykus įteikti dokumento pareiškėjui registruotu laišku ir remiantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. sausio 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interneto svetainės skiltyje „Pranešimai mokesčių mokėtojams" buvo paskelbtas pranešimas pareiškėjui atvykti į Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių iki 2018 m. sausio 20 d. bei atsiimti Vilniaus TM sprendimą. Kadangi pareiškėjas atsiimti dokumentų neatvyko, remiantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, buvo laikoma, jog Vilniaus TM sprendimas pareiškėjui įteiktas 2018 m. sausio 10 d. (paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną).
6. Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamento sprendime nurodoma, jog vietos mokesčių administratorius ėmėsi visų galimų priemonių, siekdamas įteikti mokesčių mokėtojui jo atžvilgiu priimtą sprendimą, nepažeisdamas įstatymu nustatytos tvarkos, todėl prašyme nurodytas argumentas, jog pareiškėjas sprendimo negavo, nelaikytinas svarbia apskundimo termino praleidimo priežastimi. Muitinės departamentas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl Vilniaus TM sprendimo tik 2018 m. kovo 12 d., be svarbių priežasčių praleidęs MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų apskundimo terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Pareiškėjas pabrėžė, kad Muitinės departamento sprendimą gavo 2018 m. balandžio 20 d. kartu su Kauno teritorinės muitinės atsiliepimu į jo skundą administracinėje byloje Nr. eI-3446-505/2018, nagrinėjamoje Regionų apygardos administraciniame teisme.
7. Pareiškėjas nesutiko su Muitinės departamento sprendimu, nes, pareiškėjo nuomone, jis yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai įtvirtinti MAĮ 164 straipsnyje. Pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 1–5 dalių nuostatomis, pažymėjo, jog pareiškėjui siunčiama korespondencija su Vilniaus TM sprendimu jam įteikta nebuvo ir grįžo su Lietuvos pašto prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, kas nėra tolygu sąvokai „adresatas nerandamas“. Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas mokesčių administratoriui žinomas. Pareiškėjui laiškas su Vilniaus TM sprendimu įteiktas nebuvo, jokio pranešimo apie tai, jog pareiškėjo vardu yra gauta pašto siunta bei jis turi siuntą atsiimti pašto skyriuje, pareiškėjas taip pat negavo. Pareiškėjas neturėjo jokios galimybės atvykti į pašto skyrių atsiimti pašto siuntos, kai jis apie tokios siuntos egzistavimą net nežinojo. Nelogiška būtų reikalauti pareiškėją stebėti VMI internetinę svetainę, kuomet jis net nežino apie jam adresuotos pašto siuntos egzistavimą. Pašto siuntai grįžus su Lietuvos pašto prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, mokesčių administratorius galėjo pašto siuntą išsiųsti pakartotinai pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, nes ši Lietuvos pašto atžyma nereiškia, kad pareiškėjas negali būti rastas. Mokesčių administratorius turėjo atsižvelgti ir į pareiškėjui siunčiamos korespondencijos turinį – pareiškėjui siunčiamas Vilniaus TM sprendimas, kuris sukelia pareiškėjui itin sunkias pasekmes – jam šio sprendimo pagrindu įregistruojama 480 213,00 Eur mokestinė prievolė. Mokesčių administratorius pasielgė išskirtinai formaliai, pakartotinai pašto siuntos pareiškėjui nebesiuntė, o nepagrįstai pasinaudojo MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu dokumentų įteikimo būdu – viešai paskelbiant.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius nesiėmė visų įmanomų priemonių įteikti pareiškėjui jo atžvilgiu priimtą sprendimą, mokesčių administratoriui turint informaciją apie jo gyvenamąją vietą ir pašto siuntai grįžus su Lietuvos pašto prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą", o ne „adresatas nerandamas", neturėjo teisinio pagrindo taikyti MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto dokumentų įteikimo būdo, kadangi mokesčių administratorius turėjo galimybę įteikti pareiškėjui jo atžvilgiu priimtą sprendimą vienu iš kitų trijų MAĮ įtvirtintų būdų.
9. Pareiškėjas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes. Vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, labai priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar asmuo, išnykus minėtoms aplinkybėms, kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
10. Pareiškėjas pastebėjo, kad Muitinės departamento sprendime abstrakčiai nurodoma, jog aplinkybė, kad pareiškėjas Vilniaus TM sprendimo negavo, nelaikytina svarbia apskundimo termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjo nurodytos, nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo nebuvo vertintos ir individualiai neanalizuotos. Iš Muitinės departamento sprendimo turinio matyti, kad visiškai nevertina ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas, tik sužinojęs apie Vilniaus TM sprendimo egzistavimą, nedelsiant kreipėsi į Muitinės departamentą pateikdamas 2018 m. kovo 12 d. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo bei skundą dėl Vilniaus TM sprendimo. Pareiškėjas teigė, kad iš Muitinės sprendimo turinio akivaizdu, jog į pareiškėjo prašymą dėl termino pateikti skundą atnaujinimo buvo pažiūrėta išskirtinai formaliai, nevertinant to, jog tokiu būdu pareiškėjui atimama reali galimybė ginti savo teises, neužtikrinama teisinga pusiausvyra tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo interesų. Tokiu būdu buvo pažeistas ir vienas pagrindinių mokesčių teisės principų – mokesčių administratoriaus privaloma pareiga vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, situaciją spręsti ne formaliai, o siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojo interesų apsaugą, visas atsiradusias abejones traktuojant mokesčių mokėtojo naudai.
11. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovas, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 1–5 dalių nuostatomis, pažymėjo, kad vietos mokesčių administratorius ėmėsi visų galimų priemonių, siekdamas įteikti mokesčių mokėtojui jo atžvilgiu priimtą sprendimą, nepažeisdamas įstatymu nustatytos tvarkos, todėl prašyme nurodytas argumentas, jog jis sprendimo negavo, nelaikytinas svarbia apskundimo termino praleidimo priežastimi. Atsakovas teigė, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog pašto siuntai grąžinus su Lietuvos pašto prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, mokesčių administratorius galėjo pašto siuntą išsiųsti pakartotinai, nes tokios prievolės mokesčių administratoriui teisės aktai nenustato. Siųsti pakartotinai pareiškėjui siuntą jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu nebuvo tikslinga, kadangi tai ne vienintelė siunta, kurios įteikti šiam asmeniui registruota pašto siunta mokesčių administratoriui nepavyko (tokiu pat būdu neįteiktos ir kitos siuntos, dėl ko vyksta analogiškas ginčas kitoje administracinėje byloje).
13. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad skundas dėl Vilniaus TM sprendimo Muitinės departamentui buvo pateiktas tik 2018 m. kovo 12 d., t. y. be svarbių priežasčių praleidus MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų apskundimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje situacija, kai mokesčių administratorius savo priimtą sprendimą teikia du kartus – pirma, siunčiant registruotu paštu, antra, viešai paskelbiant, turi būti vertinama mokesčio mokėtojo naudai tuo aspektu, jog tokiu atveju mokesčių administratoriaus sprendimas laikomas įteiktu mokesčių mokėtojui, apie tai jam viešai paskelbiant Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
14. Atsakovas nurodė, kad Muitinės departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus TM sprendimo paduoti yra pagrįstas ir teisėtas.
II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo S. Č. skundą atmetė.
16. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.1A-156 pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
17.1. Vilniaus TM sprendimu pripažino pareiškėją ir A. Ž., V. B., K. N. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, skyrė pareiškėjui ir nurodytiems asmenims baudą 87 538 Eur už deklaruojamų prekių nedeklaravimą. Priskaičiavo 173 829 Eur delspinigių. Įregistravo nurodytiems solidariems skolininkams mokestinę prievolę muitinei: 27 525 Eur muito (įmokos kodas A00), 191 321Eur PVM (įmokos kodas B00), 87 538 Eur skirtą baudą (įmokos kodas 894) bei apskaičiuotas delspinigių sumas: 1 257Eur muito delspinigių (įmokos kodas 812), 172 571 Eur PVM delspinigių (įmokos kodas 860). Įpareigojo pareiškėją, A. Ž., V. B., K. N. per 10 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos sumokėti 27 525 Eur muitą, 191 321 Eur PVM, skirtą 87 538 Eur baudą bei apskaičiuotus 1 257 Eur muito ir 172 572 Eur PVM delspinigius.
17.2. Vilniaus TM sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka: „Šis sprendimas, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsniu, Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi bei 154 straipsnio 1 dalimi, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti apskųstas MD, paduodant skundą per VTM“. Pareiškėjas per Vilniaus TM padavė Departamentui 2018 m. kovo 12 d. skundą dėl Vilniaus TM sprendimo bei kartu prašymą atnaujinti terminą šiam skundui paduoti.
17.3. Departamentas sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo ir pateiktą 2018 m. kovo 12 d. skundą dėl Vilniaus TM sprendimo pripažino nepaduotu.
18. Teismas vadovavosi MAĮ nuostatomis (145 str.1 d., 147str., 152 str.1 d., 154 str. 1 d., 164 str. 1 d., 164 str. 3 d., 164 str. 5 d.), taip pat įvertino nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjui Vilniaus TM sprendimas buvo išsiųstas registruotu laišku jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nebuvo įteiktas, grįžo su „Lietuvos pašto“ prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, o nepavykus pareiškėjui įteikti Vilniaus TM sprendimo registruotu laišku, atsakovas 2018 m. sausio 10 d. VMI interneto svetainės skiltyje „Pranešimai mokesčių mokėtojams“ paskelbė pranešimą pareiškėjui atvykti į Kauno TM Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių iki 2018 m. sausio 20 d. bei atsiimti Vilniaus TM Sprendimą ir pranešimą Nr.(9.37/46)-2V16696.
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Kauno TM neatvyko, tačiau, pagal MAĮ 164 straipsnio 5 dalį, sprendimas laikomas įteiktu paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną, t. y. 2018 m. sausio 10 d. Teismas padarė išvadą, jog vietos mokesčių administratorius ėmėsi visų priemonių, siekdamas įteikti pareiškėjui Vilniaus TM sprendimą, nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos, o prievolės siųsti pakartotinai pašto siuntą pareiškėjui mokesčių administratoriui teisės aktai nenumato. Kadangi skundą dėl Vilniaus TM Sprendimo Muitinės departamentui pareiškėjas pateikė tik 2018 m. kovo 12 d., jis praleido MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 d. apskundimo terminą ir nebuvo pagrindo jį atnaujinti.
20. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamento sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus TM Sprendimo paduoti yra pagrįstas, teisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir jį panaikinti bei atnaujinti terminą nėra teisinio pagrindo.
III. 21. Pareiškėjas S. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
22. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo fiktyvus dokumento įteikimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog realiai apie Vilniaus TM sprendimo egzistavimą pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. kovo 7 d., gavęs Kauno TM sprendimą.
23. Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. prašymu kreipėsi į Muitinės departamentą, nurodydamas, jog Vilniaus TM sprendimo nėra gavęs ir prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl Vilniaus TM sprendimo paduoti. Pareiškėjas į atsakovą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą kreipėsi nepraėjus nei savaitei laiko nuo realaus sužinojimo apie Vilniaus TM sprendimo egzistavimą. Muitinės departamentas sprendimu nusprendė netenkinti šio pareiškėjo prašymo, formaliai nurodęs, jog sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui laikantis įstatymuose numatytos tvarkos, tačiau nei pareiškėjo nurodomų termino praleidimo priežasčių, nei kartu pateikto 2018 m. kovo 12 d. skundo turinio dėl Vilniaus TM sprendimo nevertino.
24. Pareiškėjas pabrėžia, kad nesant teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, mokestinės prievolės muitinei įregistravimas gali padaryti pareiškėjui neatitaisomą žalą. Tačiau kartu susidaro paradoksali situacija, jog tokie sprendimai priimami tik tuo atveju, jeigu skundas dėl sprendimo paduodamas laiku, tuo tarpu pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti, į situaciją žiūrima išskirtinai formaliai, ir jau nebevertinama, kokio masto neatitaisoma žala gali būti padaryta pareiškėjui, formaliai atsisakant atnaujinti terminą skundui paduoti.
25. Pareiškėjas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė ne realųjį, o formalųjį teisingumą.
26. Pareiškėjas pabrėžia, kad atkreiptinas dėmesys į tai, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo (bei jo teritorinių padalinių) yra susiklostę specifiniai santykiai. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-115-485/2018, kurioje pareiškėjas yra kaltinamasis, ši baudžiamoji byla dar neišnagrinėta, pareiškėjas nėra pripažintas kaltu. Atsakovas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas civiliniu ieškovu, atsakovas yra pateikęs civilinį ieškinį. Nepaisant to, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, lygiagrečiai dėl tų pačių, civiliniame ieškinyje nurodytų veikų, pareiškėjo atžvilgiu atsakovo ir jo teritorinių padalinių iniciatyva vykdomos kitos procedūros – pareiškėjas skirtingais sprendimais dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo pripažįstamas skolininku muitinei ir šių sprendimų pagrindu pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.
27. Pareiškėjas paaiškina, kad bendradarbiaudamas su atsakovu ir jo teritoriniais padaliniais yra aktyvus, rūpestingas, nesislapsto, priiminėja korespondenciją, gavęs sprendimus, juos tinkamai ir laiku skundžia įstatymuose nustatyta tvarka. Tai patvirtina tiek LITEKO duomenys, tiek prie bylos prašomi prijungti dokumentai, iš kurių turinio matyti, jog pareiškėjas elgiasi sąžiningai, yra rūpestingas, aktyvus, pareiškėjas skunduose pateikia logiškus, pagrįstus argumentus, tai, jog pareiškėjo skunduose nurodomi argumentai yra pagrįsti, patvirtina pats atsakovas, priimdamas sprendimą netaikyti priverstinio išieškojimo priemonių kol bus išspręstas mokestinis ginčas.
28. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
29. Atsakovas pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.1A-156 dėl S. Č. prašymo ir prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo skundui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr.2TR-19-0035 paduoti, pagrįstumo ir teisėtumo.
31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė formalųjį teisingumą, nevertino visų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
33. Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja MAĮ 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Pagal šio straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu; jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną; šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo.
35. Bylos duomenys patvirtina, kad mokesčių administratoriui nepavyko pareiškėjui Vilniaus TM sprendimo įteikti siunčiant registruotu laišku. Mokesčių administratorius Vilniaus TM sprendimą išsiuntė S. Č. registruotu laišku jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteiktas nebuvo ir grįžo su „Lietuvos pašto“ prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui būtų nurodęs kitą adresą korespondencijai gauti. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, registruotu laišku išsiuntęs pareiškėjui Vilniaus TM sprendimą nurodytu adresu, o nepavykus įteikti registruoto laiško, paskelbęs apie Vilniaus TM sprendimą VMI interneto svetainėje, tinkamai įvykdė pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą, nes pareiškėjas nenurodė jokių kitų duomenų (pvz., elektroninio pašto adreso), pagal kuriuos mokesčių administratorius būtų turėjęs galimybę pareiškėją informuoti kitais būdais. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde neginčija, kad adresas buvo netinkamas, kad mokesčių administratorius turėjo galimybę pateikti Vilniaus TM sprendimą kitu adresu, pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius turėjo siųsti Vilniaus TM sprendimą dar kartą tuo pačiu adresu, t. y. pareiškėjas sutinka, kad adresas buvo tinkamas. Pareiškėjo argumentai, kad įteikimas viešojo paskelbimo būdu yra fiktyvus – teisiškai nepagrįsti, pareiškėjas pats nurodo, jog mokesčių administratorius veikė pagal „įstatymo raidę“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratorius tinkamai įvykdė pareigą įteikti pareiškėjui Vilniaus TM sprendimą.
36. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiama dėl Muitinės departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu Muitinės departamentas, konstatavęs, kad nėra svarbių priežasčių netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti dėl Vilniaus TM sprendimo paduoti.
37. Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.
38. Svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis pripažintinos objektyvios, nepriklausančios nuo asmens valios, aplinkybės, kurios buvo kliūtimi asmeniui, siekiančiam apginti savo teises ar įstatymo saugomus interesus, atlikti įstatyme nustatytus veiksmus. Jokių objektyvių priežasčių, išskyrus tai, kad pareiškėjo manymu, Vilniaus TM sprendimas pareiškėjui įteiktas netinkamai, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą pateikti skundą per MAĮ nustatytą terminą, pareiškėjas nenurodė. Toks pareiškėjo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti savo teises, pareiškėjas neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai, todėl pats sau sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
39. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas skundo dėl Vilniaus TM sprendimo padavimo termino praleidimo priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Muitinės departamentas sprendimu pagrįstai pareiškėjo nurodytų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo jo valios bei sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė