2022-09-21 Nr. AB-23022-4-19-3-00131-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3839-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00131-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. R., jo atstovams advokatams Inesai Arbočienei ir Kaziui Rakauskui,

vertėjui Imran Yousaf,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. R. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – šešiems mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. VSAT nurodė, kad:

2.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, 2021 m. liepos 31 d., apie 7.50 val., VSAT pareigūnai sulaikė 18 asmenų, kurie pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, iš jų – ir Užsienietį, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.2. Nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. Užsienietis apgyvendintas Centre.

2.3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21S35708 Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis pateikė skundą dėl šio sprendimo, kurį nagrinėjusi Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija tenkino – panaikino Departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35708.

2.4. Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S470 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S470 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus (sutrumpino uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus). Aptariamą pirmosios instancijos teismo sprendimą Užsienietis apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priėmus neskundžiamą nutartį, Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taigi, Užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.5. Departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 22S1903, kuriuo įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendino nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Šiuo metu Užsienietis yra apgyvendintas VSAT sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 7 dalies nuostatomis iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.

II. 3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. liepos 29 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams (iki 2023 m. sausio 28 d.), bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Užsienietis nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors buvo suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus. Departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendime Nr.22S1903 pažymėta, jog Užsienietis teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino kompetentingų institucijų darbuotojus ir tarnautojus, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus.

5. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad Užsienietis, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų, gali pasislėpti ar pabėgti į kitą valstybę, todėl yra pagrindas Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 6. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo leisti jam judėti ne tik po Centro teritoriją, bet ir už jos ribų.

7. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas Užsieniečio sulaikymo terminą, pažeidė bylos nagrinėjimo visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo su Užsieniečiu susijusias aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikas.

7.2. Įvertinus tai, kad Užsienietis negali laisvai judėti, susitikti ir būti su savo šeima, naudotis telefonu, internetu, pasirinkti maisto, išeiti apsipirkti, neturi teisės į privatumą, yra izoliuotas ir atribotas nuo viso pasaulio, vertintina, kad Užsieniečiui taikoma priemonė faktiškai prilygsta sulaikymui. Sąlygos, kuriomis laikomas Užsienietis, yra labai prastos: šalta, itin maža patalpa, dušas prieinamas tik vienąkart į savaitę (be šilto vandens), Užsienietis negali pasirinkti jam tinkamo maisto, dėl izoliacijos nuolat blogėja Užsieniečio psichinė sveikata. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką vienam sulaikytajam turi tekti ne mažiau kaip 7 kv. m. ploto, o Centre šis rodiklis siekia 2 kv. m.; taip pat Centre pasenusios, nehigieniškos dušų, tualetų, kamerų patalpos.

7.3. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės interesams ar viešajai tvarkai. Įstatymo tikslai – išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus – gali būti pasiekti ir pritaikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (žinomas vardas, pavardė ir pilietybė). Užsienietis apklausų metu paaiškino atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis.

7.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju atitiktų proporcingumo principą. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė ketinimų pabėgti.

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą jam neprieštarauja.

9. Centras nurodo, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio bei neturėdamas dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo metu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, būdamas apgyvendintas Centre nedaro pažeidimų, yra sulaikytas jau ilgą laiką, Užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas ‒ Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo, tenkinus Centro teikimą, Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino, konstatavęs, kad Užsienietis, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų, gali pasislėpti ar pabėgti į kitą valstybę.

12. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo su jo judėjimo laisvės ribojimu susijusias aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.

13. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S470 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administraciniam teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo atmetė. Taigi, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo prasme, šiuo metu vykdoma jo išsiuntimo į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini) – procedūra.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3707‑575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietis, kurio su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai, šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, vykdoma jo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 31 d., t. y. jau daugiau kaip vienus metus, be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis, dėl kurio tapatybės ir pilietybės abejonių nekyla (duomenų, kad Užsienietis būtų teikęs klaidinančią informaciją ir pan., nėra), būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o vien neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką ar atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės šalį savaime neindikuoja Užsieniečio nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis fakto. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tolesnis alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas Užsieniečiui negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą bei nurodytą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti Užsienietį į jo kilmės valstybę įvykdymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

18. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų - iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio V. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė