c19ceb68-ff4a-4f27-9ff4-7bf10cf1c9b2 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-40577-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei, dalyvaujant prokurorams Liudmilai Galič ir Kaziui Grigaičiui, nuteistojo P. P. gynėjui advokatui Mantui Liugui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. P. gynėjo advokato M.

Liugo apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) bauda. P. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje, – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas pas P. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn. P. P. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. P. P. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus: P. P. 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., kelyje (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. teritorijoje, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas, tuo pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) reikalavimÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. P. gynėjas advokatas M. Liugas prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir P. P. iÅ¡teisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ baudžiamajame procese.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, P. P. ir Z. B. duotus paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismas laikė nuteistojo pasirinkta gynybine versija, nors jokių detalių motyvų, kodėl padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , nuosprendyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl P. P. nusikalstamos veikos padarė, atsietai ir selektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nevertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos, nepateikė motyvuotų iÅ¡vadų dėl įrodymų vertinimo, kodėl tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta arba vertina kritiÅ¡kai, laiko juos tik prielaidomis.

Savo iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad neturi pagrindo netikėti M. J., A. V., E. N., M. N., I. K. parodymais, kuriuos jie davė, bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir neturėdami pagrindo apkalbėti nuteistÄ jį. Tačiau apeliaciniame skunde su tokiais motyvais nesutinkama, kadangi byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kurios verčia abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu, objektyvumu ir nuoseklumu. 2.2. Pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino byloje esamų prieÅ¡taravimų ir neatskleidė visų bÅ«tinųjų P. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių.

Nėra nustatytas tikslus pažeidimo laikas ir vieta, nėra nustatytas tikslus alkoholio koncentracijos kraujyje kiekis įvykio metu, todėl apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog įrodymų rinkimas nebuvo teisėtas. Iš kaltinimo matyti, kad P. P. inkriminuojamos veikos padarymo laikas yra 2020 m. spalio 5 d., 13.58 val., tačiau kartu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas buvo sutapatintas su telefoninio pranešimo gavimo laiku iš ne tarnyboje buvusio pareigūno, kuris neturėjo jokio kontakto su nuteistuoju, o informacija buvo gauta iš asmens, kuris galimai neturi medicininio toksikologijos išsilavinimo, t. y. negali objektyviai spręsti, ar asmens elgesio požymių visuma atitinka nusikalstamos veikos požymius.

Be to, apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad informacija apie įvykį policijos komisariato informacinės sistemos registre užfiksuota tik 14.52 val., vieta nurodoma kaip atvira vietovė – kelias. Taigi tikslus veikos padarymo laikas taip ir liko nenustatytas, o kaltinimas nepasitvirtino, nes bylos duomenų visuma rodo, kad 13.58 val. P. P. buvo namuose ir jau miegojo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės šių aplinkybių netyrė. 2.3. Informacinėje sistemoje nurodoma, kad duomenys buvo gauti telefonu, tačiau nenurodytas telefono numeris, pranešęs asmuo taip pat nebuvo įvardytas.

Taigi kaltinime nurodomos žinučių siuntimo aplinkybės yra tik prielaidos, kurios negali bÅ«ti laikomos įrodymais. Per programÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siųsta žinutė A. V., ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvo siųsta iÅ¡ M. J. telefono, tačiau Å¡i informacija apskritai nebuvo fiksuojama ir vertinama. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys iÅ¡ esmės nepaneigia P. P. duotų paaiÅ¡kinimų. P. P. neblaivumas buvo nustatytas 14.40 val., telefoninis A. V. skambutis buvo užfiksuotas 13.58 val., o P. P. kontaktas su M.

J. įvyko dar anksčiau. Kas tiksliai įvyko per daugiau nei valandos laikotarpį, teismas detaliai neiÅ¡tyrė. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys patvirtina tik tai, kad asmuo buvo neblaivus tikrinimo metu ir jo kraujyje buvo konkretus kiekis alkoholio, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog prieÅ¡ valandÄ jis vairavo automobilį ir buvo neblaivus, o alkoholio kiekis jo kraujyje buvo didesnis nei 1,51 promilės. Retrospektyviai nustatyti alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje konkrečiu metu reikalingos specialios žinos, tačiau nei ekspertizės, nei kitų duomenų, leidžiančių objektyviai nustatyti, koks buvo alkoholio kiekis kraujyje įvykio metu, nėra.

Pirmosios instancijos teismas Å¡io esminio fakto nenustatė. 2.4. Pirmosios instancijos teismo nurodomi motyvai, kad „nagrinėjant bylÄ buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai: nekoordinuoti judesiai, sklindantis stiprus alkoholio kvapas iÅ¡ burnos, neadekvati elgsena, neatpažino sandėlyje buvusio ir jam padėjusio prisipilti į maiÅ¡Ä grÅ«dų liudytojo M. J. (nors su juo gyvena viename kaime ir yra pažįstami, anksčiau yra bendravę, atlikdami Å«kio darbus), neriÅ¡li kalba“, nepatvirtina teismo iÅ¡vadų.

P. P. veika neatitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad vienintelis informacijos Å¡altinis, kuris sudaro pagrindÄ vertinti, kad P. P. transporto priemonę 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., vairavo neblaivus, yra tik M. J. parodymai, tačiau, prieÅ¡ingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, M. J. parodymai nėra nuoseklÅ«s. Skirtingai negu teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu M.

J. nurodė: „Kad P. P. bÅ«tų svirduliavęs, nepastebėjau, be to, kad P. P. vairuojamas automobilis įtartinai manevruotų, taip pat nepastebėjau.“. M. J. paaiÅ¡kinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nenuoseklumÄ patvirtina ir nurodomos dviprasmiÅ¡kos aplinkybės – neaiÅ¡ku, ar P. P. vilko, ar iÅ¡nešė grÅ«dų maiÅ¡Ä . Be to, P. P. nepažino liudytojo, nes dėl savo sveikatos bÅ«klės, nedėvėdamas akinių, gerai nemato ir sutriko, pamatęs ne sandėlio savininkÄ , o visai kitÄ asmenį.

Net ir tikint liudytojo teisme duotais paaiÅ¡kinimais, kad P. P. svirduliavo, neatmestina galimybė, jog dėl grÅ«dų maiÅ¡o sunkumo ir nuteistojo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) bei sveikatos bÅ«klės jis galėjo sunkiai iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ . 2.5. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausė P. P. ir iÅ¡ jo elgesio, kalbos ypatumų, iÅ¡silavinimo galėjo matyti, kad jo kalba neaiÅ¡ki ir neriÅ¡li, P. P. kalba tarmiÅ¡kai, todėl M. J. subjektyvi nuomonė apie P. P. kalbÄ negali bÅ«ti laikoma apsvaigimo požymiu.

Kita svarbi aplinkybė – iš burnos sklindantis kvapas, nors ir gali sudaryti įspūdį, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai savaime nepatvirtina, kokia tiksliai yra alkoholio koncentracija kraujyje, o tuo labiau, kad koncentracija viršija 1,51 promilės, o tai yra būtinas objektyvusis P. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymis. Toks kvapas galėjo atsirasti dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir pagirias, nes P. P. neneigė išvakarėse vartojęs alkoholį, tačiau kvapo stiprumo apibūdinimas yra subjektyvus M.

J. vertinimas. M. J. savo praneÅ¡ime A. V. nurodė tik tai, kad P. P. yra „prisprogęs“ ir ar norėtų jį „sužvejoti“. Tokį tekstÄ teisiamojo posėdžio metu M. J. perskaitė iÅ¡ savo telefono. PapraÅ¡ius sudaryti galimybę susipažinti su žinutės turiniu, prokurorė tokiam veiksmui prieÅ¡taravo ir apžiÅ«ra nebuvo atlikta. Jeigu tokia žinutė iÅ¡ tiesų egzistuoja, tuomet nesuprantama, kodėl A. V., kreipdamasis į savo kolegas, papildomai nurodė aplinkybes, kurių M.

J. nenurodė. Byloje nėra A. V. praneÅ¡imo iÅ¡klotinės ar kitokių įrodymų, todėl nepatikrinta informacija laikytina abejone, kuriÄ teismas privalėjo paÅ¡alinti. Nekoordinuoti asmens judesiai yra svarbi įrodinėtina aplinkybė, kuria teismas, be kita ko, remiasi, spręsdamas P. P. kaltės klausimÄ , tačiau Å¡ios informacijos atsiradimo tarnybiniame praneÅ¡ime ir kituose dokumentuose patikimumas kelia abejonių. 2.6. Lygiai taip pat abejonių kelia ir veikos laiko aplinkybė, kadangi, vadovaujantis M.

J. parodymais, P. P. atvykus apie 12 valandÄ Ä¯ grÅ«dų sandėlį, informacija apie vairavimÄ esant neblaiviam policijos komisariato budėtojus pasiekė tik 13.58 val. Laiko aplinkybė taip pat yra svarbi įrodinėtina aplinkybė, tačiau objektyvaus Å¡ių duomenų vertinimo byloje nėra. Taigi lieka neiÅ¡kus veikos padarymo laikas ir laiko tarpas, kada M. J. bendravo su P. P. iki neblaivumo akto sudarymo. Aplinkybes, susijusias su laiku ir alkoholio vartojimu, tiek P. P., tiek jo sugyventinė Z. B. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus teisiamojo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas, formaliai laikydamas, jog tai tėra gynybinė versija, jais nesivadovavo.

Neblaivumo nustatymo aktas savaime nepatvirtina, kad kaltinime nurodomu laiku P. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 1,51 promilės. Pažymėta, jog P. P. neatsisakė tikrintis blaivumo, bendravo su policijos pareigūnais. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, tarnybinio pranešimo sudedamoji dalis yra vaizdo ir garso kameros „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas, tačiau iš bylos medžiagos aišku, kad toks įrašas teismui nebuvo perduotas, o tai sudaro kliūtį patikrinti, ar tarnybiniame pranešime nurodoma informacija atitinka tikrovę. 2.7.

Konstatuota, kad pareigÅ«nai veikė neturėdami tam teisinio pagrindo ir pažeisdami policijos veiklos instrukcijas, nes veiksmus atliko savo iniciatyva, vadovaudamiesi neoficialia informacija ir neužregistravę informacijos apie įtariamÄ pažeidimÄ tarnybinėje duomenų bazėje. Dėl Å¡ios priežasties akivaizdu, jog pareigÅ«nai tikslingai klaidino teismÄ , neigdami aplinkybes, susijusias su jų patekimu į Z. B. namus, nes tai patvirtintų neteisėtÄ privačios nuosavybės pažeidimÄ . Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad neblaivumo patikrinimo aktas buvo taisomas, keičiant alkoholio vartojimo laiko aplinkybes, tačiau jokių žymių apie tai, kad taisymu reikia tikėti, nėra, be to, akte yra nurodoma, kad P. P. sutinka su tikrinimo rezultatais, tačiau pagal nustatytÄ tvarkÄ pats asmuo turi Å¡iÄ informacijÄ Ä¯raÅ¡yti, vis dėlto, iÅ¡ raÅ¡ysenos akivaizdu, jog įraÅ¡Ä â€žsutinku“ darė ne pats P. P. Byloje taip pat nustatyta, kad pareigÅ«nai ne kartÄ buvo atvykę į P. P. namus susirinkti trÅ«kstamų parašų, todėl neatmestina prielaida, jog aktas galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas ir papildytas vėliau nei jame nurodoma sudarymo data ir laikas.

Tokie neteisėti veiksmai negali bÅ«ti laikomi leistinais įrodymais byloje. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. vasario 11 d. raÅ¡tu pateiktos informacijos, kad nėra galimybių nustatyti alkoholio rezorbcijos greičio konkrečiam asmeniui. Vis dėlto, atsakymÄ rengusio asmens vertinimu, tikėtina, kad, P. P. vartojus alkoholinius gėrimus su maistu, po 40–64 minučių dar ne visas alkoholis buvo rezorbavęsis į kraujÄ .

Å i iÅ¡vada patvirtina P. P. duotus paaiÅ¡kinimus apie alkoholio vartojimo aplinkybes, kad tai jis darė grįžęs namo, likus valandai iki jo patikrinimo alkotesteriu. 2.8. Pirmosios instancijos teismas kaip P. P. kaltės įrodymu vadovavosi A. B. duotais paaiÅ¡kinimais ikiteisminį tyrimÄ atlikusiai tyrėjai. Vis dėlto A. B. nurodyti duomenys, neva jis matęs P. P. ryte vartojus alkoholį, negali bÅ«ti laikomi objektyviais duomenimis. A. B. teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, kad buvo apklausiamas nuotoliniu bÅ«du ir jo telefonu teikti duomenys yra klaidinantys, nes jis nematė ir negalėjo matyti P. P. apsvaigusio nuo alkoholio 2020 m. spalio 5 d. ryte, kadangi tuo metu miegojo savo kambaryje ir pabudo tik apie 15 val.

Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato nuotolinio liudytojo apklausos bÅ«do, tuo labiau, kai asmuo vairuoja transporto priemonę ir nėra pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Be to, A. B. nebuvo supažindintas, kaip jo teikti paaiÅ¡kinimai buvo užraÅ¡yti, o posėdžio metu duotais A. B. paaiÅ¡kinimais teismas nesivadovavo. 2.9. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos ir padarė neteisingas, surinktais bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas.

Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo įtakos neteisingoms teismo išvadoms dėl P. P. kaltės klausimo išsprendimo.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo P. P. gynėjas advokatas M. Liugas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir priimti P. P. iÅ¡teisinantį nuosprendį. Prokurorė L. Galič prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nes pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl P. P. kaltės. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4.

Nuteistojo P. P. gynėjo advokato M. Liugo apeliacinis skundas tenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendis naikintinas ir P. P. iÅ¡teisintinas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas). 4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 4.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). 4.3. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju yra keliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo P. P. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai.

Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

5. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir P. P. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pagrįstumo 5.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys).

Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. 5.2. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neiÅ¡dėstė teisinių argumentų dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o jo gynėjas pateikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, spėjimais, aiÅ¡kino nepatikrintas aplinkybes kaltinamojo nenaudai, iÅ¡kraipė nustatytus faktus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados, o kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys turi bÅ«ti paneigti. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti ir atsakyti į klausimÄ , kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, nežiÅ«rint to, kad nuteistasis P. P. neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais ir kita raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga. 5.3. Pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡vardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau iÅ¡samios motyvacijos dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, P. P. kaltės įrodytumo ir daromų iÅ¡vadų nepateikė.

Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai iÅ¡vardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, tačiau kiekvienÄ iÅ¡ jų vertino atskirai, atsietai nuo kitų įrodymų, nepaÅ¡alino tarp jų esančių prieÅ¡taravimų. Nagrinėjamu atveju buvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reiÅ¡kia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ . Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrina, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.

Skirtingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, P. P. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, nebuvo neabejotinai įrodytas bylos duomenų visuma. 5.4. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ ir siekdamas didinti eismo saugumÄ , nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę BK 2811 straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumÄ . P. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienos ryte apsidirbo darbus ir iÅ¡važiavo į sandėlį ir parduotuvę, kur nusipirko butelį degtinės ir maisto, pasiėmė iÅ¡ sandėlio grÅ«dus ir parvažiavo namo. Namuose su sugyventine iÅ¡gėrė gimtadienio proga butelį degtinės, užvalgė ir nuėjo miegoti. Atvažiavę policijos pareigÅ«nai jį pakėlė, sakė, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, iÅ¡sivedė į laukÄ , tikrino neblaivumÄ .

P. P. pasirašė dokumentus, bet jų neskaitė, buvo neblaivus. Automobilio neblaivus nevairavo. Sandėlyje buvo sutikęs M. J., kuris jam padėjo prie grÅ«dų, jis jam nieko nesakė apie neblaivumÄ . Negalėjo nuo P. P. sklisti alkoholio kvapas, nes jis tuo metu buvo blaivus. Su M. J. nėra susipykęs, sandėlyje iÅ¡buvo apie 15 minučių (t. 1, b. l. 191). 5.5. Taigi, kaip matyti, P. P. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, jog tokie nuteistojo parodymai laikytini tik jo gynybine versija.

Kadangi skundžiamame nuosprendyje įrodymai buvo įvertinti atsietai vieni nuo kitų, apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidas. Pirmiausia aptartini liudytojų parodymai, kurie išsamiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant P. P. atliktus veiksmus: 5.5.1. Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlyje (datos nepamena, bet yra nurodęs parodymuose, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu).

P. P. apie 12 val. dienos atvažiavo nusipirkti grÅ«dų, jie bendravo. P. P. jo nepažino, kelis kartus prisistatė, nors yra iÅ¡ to paties kaimo ir yra bendravę anksčiau, nuo P. P. pakankamai iÅ¡ toli sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. Jis padėjo P. P. prisisemti grÅ«dų, jie buvo pakankamai arti vienas kito, nes vienas laikė maiÅ¡Ä , o kitas sėmė grÅ«dus, kalbėjosi. M. J. atrodė, kad P. P. yra stipriai neblaivus. P. P. pats iÅ¡sinešė grÅ«dų maiÅ¡Ä , eidamas svirduliavo.

Po to pamatė, kad P. P. pats išvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu į (duomenys neskelbtini) pusę. M. J. parašė A. V. žinutę, kad P. P. girtas išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Rašė A. V., nes asmeniškai jį pažįsta, žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra policijos pareigūnas, manė, jog taip bus greičiau sureaguota ir bus sulaikytas neblaivus vairuotojas, kuris, jo manymu, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Su P. P. jie nėra susipykę, santykiai yra neutralūs (t. 1, b. l. 182).

Tokie liudytojo parodymai atskleidžia, kad jis apie nuteistojo P. P. girtumÄ sprendė tik iÅ¡ aplinkybių, kurios objektyviai tikslaus asmens girtumo konkrečiu metu įvertinti neleidžia. Vien liudytojo subjektyvus vertinimas, kad nuteistasis svirduliavo, neriÅ¡liai kalbėjo ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, niekaip nepatvirtina, kad tuo konkrečiu metu P. P. girtumas buvo 1,5 promilės ar didesnis. Liudytojo M. J. parodymai buvo vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡altinių, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad P. P. transporto priemonę 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., vairavo neblaivus.

Vis dėlto sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog liudytojo M. J. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, nes ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino nepastebėjęs, jog P. P. bÅ«tų svirduliavęs ar įtartinai manevravęs automobiliu (t. 1, b. l. 55–57). Sutiktina, jog P. P. svirduliuoti galėjo dėl grÅ«dų maiÅ¡o sunkumo, savo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ar sudėtingos sveikatos bÅ«klės. Tvirtinimas, jog P. P. kalba buvo neriÅ¡li, taip pat atspindi tik subjektyviÄ nuomonę, nes kalbos neriÅ¡lumui gali turėti įtakos tiek tarmė, tiek sveikatos bÅ«klė, tiek kitos aplinkybės, tačiau tai nepatvirtina, kokia tiksliai alkoholio koncentracija buvo asmens kraujyje.

Be to, P. P. neneigė iÅ¡vakarėse vartojęs alkoholio, o tai ir galėjo nulemti alkoholio kvapo nuo jo sklidimÄ . Taigi aptariama informacija, gauta iÅ¡ asmens, kuris galimai neturi medicininio toksikologinio iÅ¡silavinimo, t. y. negali objektyviai spręsti, ar asmens elgesio požymių visuma atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali bÅ«ti vienintelis ar pagrindinis įrodymų Å¡altinis, kuriuo vadovaujantis yra įrodinėjama P. P. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . 5.5.2.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su juo susisiekė M. J., kuris gyvena tame pačiame kaime, ir paprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, kadangi P. P. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus. Po to liudytojas paskambino į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ (t. 1, b. l. 182). IÅ¡ tokių liudytojo parodymų galima spręsti, jog įvykio dienÄ jis pats nuteistojo P. P. apskritai nematė, tad ir apie jo girtumÄ spręsti nei objektyviai, nei subjektyviai negali. Liudytojas tik perdavė policijos komisariatui informacijÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ asmens, subjektyviai įvertinusio P. P. bÅ«klę.

Tokie liudytojo parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, reikÅ¡mingų, sprendžiant dėl P. P. kaltės ir kitų nusikaltimo sudėties požymių buvimo jo veiksmuose. Taip pat abejonių kelia ir veikos padarymo laiko aplinkybė, kadangi, vadovaujantis M. J. parodymais, P. P. į grÅ«dų sandėlį atvyko apie 12 val., o informacija apie vairavimÄ esant neblaiviam policijos komisariato budėtojus iÅ¡ liudytojo A. V. pasiekė tik 13.58 val. Aptarti liudytojo parodymai tik patvirtina, jog jis buvo tarpininkas, kuris perdavė M.

J. jam suteiktÄ informacijÄ atsakingai institucijai iÅ¡tirti, tačiau Å¡io asmens parodymai negali bÅ«ti prilyginami net netiesioginiams įrodymams, per kitus duomenis patvirtinantiems asmens kaltę dėl nusikaltimo padarymo. 5.5.3. Liudytojas E. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbdamas iÅ¡ A. V. apie 13.58 val. gavo praneÅ¡imÄ , jog nuo (duomenys neskelbtini) kaime esančio grÅ«dų sandėlio važiuoja neblaivus vairuotojas. Buvo nurodyta, kad P. P. važiuoja mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu.

Jie sureagavo, iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) prie sandėlio, telefonu susisiekė su M. J., kadangi kelyje minėto automobilio nebuvo, todėl nuvažiavo į P. P. kiemÄ . Automobilis stovėjo kieme, P. P. buvo namuose. Įėjus į kambarį, jame buvusi moteris pakvietė P. P., o prieÅ¡ tai paklausus, ar P. P. gėrė namuose alkoholį, moteris sakė, kad ne. Po to apklausiant Z. B., ji jau sakė, kad alkoholį namuose P. P. vartojo, ji pati buvo blaivi. P. P. buvo labai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, keitė parodymus.

IÅ¡ pradžių sakė, kad važiavo neblaivus, paskui sakė, kad nevažiavo neblaivus. IÅ¡ karto ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, buvo tikslinamos aplinkybės. Tyrėjos pavedimu E. N. yra vežęs P. P. pasiraÅ¡yti dokumentus, procesinių teisių jis P. P. nėra aiÅ¡kinęs, jis turėjo pavedimÄ tik įteikti dokumentus. Liudytojas mano, kad procesines teises jam iÅ¡aiÅ¡kino tyrėja (t. 1, b. l. 182–183). Liudytojo M. N. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ esmės atitinka liudytojo E. N. parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai nebeaptaria (t. 1, b. l. 183–184).

Akivaizdu iÅ¡ aptartų parodymų, jog patys pareigÅ«nai nei vairuojančio P. P., nei jo neblaivumo fakto tuoj po vairavimo neužfiksavo. Apie tai, kad P. P. vairavo, bÅ«damas neblaivus, jie informacijÄ gavo iÅ¡ kitų Å¡altinių, tačiau jos patvirtinti patys negali. Taigi Å¡ių liudytojų parodymai nepatvirtina nuteistojo vairavimo fakto ar tuo labiau fakto, kad jis transporto priemonę vairavo girtas. Tai, kad po įvykio policijos pareigÅ«nai nuvykę į namus rado P. P. neblaivų, praėjus netrumpam laiko tarpui, nepatvirtina ir negali tiesiogiai patvirtinti vairavimo, esant neblaiviam, fakto.

Savaime suprantama, jog pareigÅ«nai turėjo vykdyti savo pareigines funkcijas ir, gavę informacijÄ apie galbÅ«t daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iÄ informacijÄ patikrinti, tačiau, jai nepasitvirtinus ar nesurinkus duomenų, kurie tokiÄ informacijÄ patvirtintų, vien prielaidomis asmens kaltė negali bÅ«ti įrodinėjama, net jei informacija apie galimai daromÄ nusikaltimÄ buvo užfiksuota oficialiose duomenų bazėse. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens girtumas turi bÅ«ti nustatomas vairavimo metu ar tuoj po jo, ir vien tai, kad pareigÅ«nai bÅ«tų matę P. P. vairavimo metu ar (ir) tuoj po jo, savaime nesudarytų pagrindo, nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens girtumÄ vairavimo metu, traukti P. P. baudžiamojon atsakomybėn, kadangi nepakanka įtarimo, jog asmuo gali bÅ«ti girtas, t. y. neužtenka nustatyti prastÄ asmens koordinacijÄ , alkoholio kvapo sklidimÄ , nesiorientavimÄ aplinkoje ir pan., nes privalo bÅ«ti nustatytas konkretus ir tikslus asmens girtumo laipsnis – 1,5 ar daugiau promilės, kad bÅ«tų galima spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . 5.5.4.

Liudytojas A. Br. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. J. jam skambino ir sakė, jog į sandėlį atvyko P. P. pirkti grÅ«dų, nes (duomenys neskelbtini) esantis sandėlis yra liudytojo. A. Br. pasakė M. J., kad įduotų P. P. maiÅ¡elį grÅ«dų, ir visas pokalbis baigėsi (t. 1, b. l. 184). Aptariant Å¡io liudytojo parodymus yra bÅ«tina pažymėti, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Tuo tarpu liudytojas A. Br. tik nurodė, kad sandėlio darbuotojas jį informavo apie P. P. atvykimÄ pasiimti grÅ«dų, nei apie P. P. bÅ«klę, nei tuo labiau apie jo vairavimÄ esant neblaiviam nebuvo kalbama, tokia informacija liudytojas nedisponavo ir jos iÅ¡ kitų negirdėjo. Taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie liudytojo A. Br. parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti nė vienos tyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su galbÅ«t padarytu nusikaltimu. 5.5.5. Liudytoja Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. P. yra jos sugyventinis, (duomenys neskelbtini) d. jis Å¡ventė savo gimtadienį, dienÄ buvo atvažiavusi pusseserė, truputį iÅ¡gėrė alkoholio, vakare alkoholio nebevartojo.

KitÄ rytÄ â€“ (duomenys neskelbtini) d. – atsikėlė blaivus, apsidirbo Å«kio darbus, alkoholio nevartojo ir iÅ¡važiavo į parduotuvę, grįždamas užsuko į sandėlį ir parvažiavo namo, parsivežė grÅ«dų maiÅ¡Ä , maisto ir degtinės butelį. Pietaudami jiedu iÅ¡gėrė degtinės butelį ir P. P. nuėjo pamiegoti. Jam bemiegant atvyko policijos pareigÅ«nai, jie pakėlė P. P. ir iÅ¡sivedė į laukÄ , tikrino girtumÄ , apklausė ir jÄ . Klausė, ar P. P. vairavo automobilį, ji sakė, kad vairavo.

Nesakė jai, kad įtaria, jog P. P. vairavo automobilį neblaivus. PareigÅ«nai klausė, ar P. P. vartojo alkoholį, ji sakė, kad vartojo parvažiavęs į namus. Ji netiki, kad galėjo pasakyti pareigÅ«nams, jog tÄ rytÄ P. P. gėrė alų, jis alaus nemėgsta ir beveik negeria. Ji tikrai nenurodė, kad P. P. grįžo į namus 13.45 val., gal pareigÅ«nai tik taip užrašė. Apklausos protokolÄ pasiraÅ¡yti jai atvežė pareigÅ«nai jau perraÅ¡ytÄ kitÄ dienÄ , ji skaitė protokolÄ , bet gal ko nepamatė (t. 1, b. l. 184).

Visų pirma, bÅ«tina pažymėti, jog teismas vadovaujasi parodymais, kurie buvo duoti teisiamojo posėdžio metu, kai liudytojas bÅ«na įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį. Negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio parodymais, kurie buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo metu, svarbiausi yra parodymai, kurie duodami rungtyniÅ¡kame procese. Aplinkybę, kad liudytoja pakeitė parodymus, galėjo nulemti keletas veiksnių – parodymai galėjo bÅ«ti netiksliai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja praėjus daugiau laiko galėjo tiksliau prisiminti įvykio detales, netikslių parodymų davimui įtakos galėjo turėti Å¡okas dėl pareigÅ«nų atliekamų procesinių veiksmų ir kt.

Bet kokiu atveju svarbiausia tai, jog, priimdamas nuosprendį, teismas turi vadovautis liudytojos Z. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau dėl atitinkamų pasikeitimų juos vertinti kritiÅ¡kai ir remiantis liudytojos parodymais daryti tik tas iÅ¡vadas, kurias pagrindžia ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Antra, svarbu tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų paneigti liudytojos Z. B. versijÄ apie tai, jog nuteistasis P. P. alkoholį vartojo po to, kai grįžo iÅ¡ sandėlio, t. y. jau po transporto priemonės vairavimo, ir iÅ¡ ryto jo nebuvo vartojęs, t. y. nebuvo vartojęs alkoholio dar iki transporto priemonės vairavimo.

Esant aptartai situacijai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi bÅ«tent tais liudytojos Z. B. parodymais, jog P. P. transporto priemonę vairavo, bÅ«damas blaivus, kadangi bylos medžiagoje nesurinkta duomenų, kurie Å¡iÄ Ä¯vykio versijÄ paneigtų ir patvirtintų P. P. kaltę padarius minimÄ nusikaltimÄ . 5.5.6. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nematė, jog P. P. bÅ«tų vairavęs automobilį neblaivus. PrieÅ¡ dienÄ atvažiavo pas mamÄ , buvo jos sugyventinio gimtadienis, atvažiavo svečių, bet ant stalo buvo tik kava ir tortas, nematė, ar buvo vartojamas alkoholis.

Pabuvęs apie valandÄ , jis iÅ¡važiavo pas pusbrolį ir grįžo tik paryčiais, beveik visÄ dienÄ praleido savo kambaryje, buvo išėjęs tik tuomet, kai atvažiavo policija. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, P. P. buvo neblaivus. Policijos pareigÅ«nai tikrino P. P. blaivumÄ , jį apklausė policijos automobilyje. Apie kÄ kalbėjo policijos pareigÅ«nai su P. P., liudytojas negirdėjo, tik P. P. vėliau sakė, kad policijos pareigÅ«nai kaltina jį vairavus automobilį, esant neblaiviam. Vėliau A.

B. skambino tyrėja ir kvietė atvykti į apklausÄ , telefonu su tyrėja jis kalbėjo apie Å¡io įvykio aplinkybes, tyrėja surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie jų pokalbį telefonu. Dėl P. P. girtumo jis keitė parodymus, nes kai kalbėjo su tyrėja, jis vairavo automobilį, t. y. tyrėja viskÄ greitai susakė, o jis pasimetė, buvo susikoncentravęs į automobilio vairavimÄ ir nelabai klausėsi, kÄ sakė tyrėja (t. 1, b. l. 190–191). Aptariant ir vertinant liudytojo A. B. parodymus, galima taikyti tuos pačius kriterijus ir taisykles, kurie buvo taikomi, vertinant liudytojos Z.

B. parodymus. Be to, Å¡iuo atveju pats liudytojas paaiÅ¡kino, kodėl pasikeitė jo parodymai, t. y. apklausiamas pirmÄ kartÄ telefonu, jis vairavo automobilį ir negalėjo susikoncentruoti tiek į tyrėjos klausimus, tiek į savo parodymų turinį. Taigi, kaip pažymėta ir anksčiau, teisėjų kolegija vadovaujasi ta liudytojo A. B. parodymų, kuriuos jis davė teisiamojo posėdžio metu, dalimi, kuriÄ patvirtina ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys, o tiksliau – ta versijos dalimi, kuri yra nepaneigta bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis.

Liudytojas nematė P. P. įvykio dienÄ vairuojančio ir negalėjo patvirtinti, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus. Geriau prisiminęs įvykį ir jo detales, liudytojas A. B. tvirtino, jog P. P. vairavo blaivus, nors iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog, bÅ«damas kambaryje visÄ tÄ laikÄ , iki atvyko policija, liudytojas negalėjo tiksliai žinoti apie P. P. suvartotÄ alkoholio kiekį ir laikÄ , kada tai įvyko, tačiau pažymėtina, jog bylos duomenimis, kaip jau minėta ir anksčiau, liudytojo versija, kad P. P. girtas automobilio nevairavo, yra nepaneigta. 5.5.7.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji važiavo į kaltinamojo ir Z. B. namus jų apklausti, nes jiems buvo sudėtinga atvažiuoti į policijos komisariatÄ , kadangi P. P. negalėjo vairuoti transporto priemonės. Po apklausos jie vietoje pasirašė protokolus. KÄ Z. B. sakė, tÄ liudytoja ir užrašė. Abiem buvo iÅ¡aiÅ¡kintos procesinės teisės, sakė, kad suprato. P. P. dar buvo apklaustas ir policijos komisariate, tvirtino, jog viskÄ supranta. Nebuvo taip, kad surašė procesinius dokumentus ir atvežė tik pasiraÅ¡yti.

Liudytoja perskaitė Z. B. jos apklausos protokolÄ , kurį rašė iÅ¡ jos žodžių. P. P. buvo nuvežtas ir įteiktas tik kaltinamasis aktas. Dėl A. B. apklausos nurodė, kad jam buvo paskambinta telefonu. A. B. pasakė, kad yra karantinas ir į apklausÄ policijos komisariate jis nevažiuos. Nors vėliau liudytojas sutiko atvažiuoti į apklausÄ ir nurodytos tos aplinkybės, kurios buvo užfiksuotos. A. B. nebuvo supažindintas su liudytojos tarnybiniu praneÅ¡imu (t. 1, b. l. 190). Visų pirma, pažymėtina, kad liudytoja savo parodymuose apie P. P. vairavimÄ , esant neblaiviam, net neužsimena, taigi tokie parodymai tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia bent vienÄ tyrimui reikÅ¡mingÄ aplinkybę.

Antra, liudytoja aptaria galbÅ«t ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kitus liudytojus ir kaltinamÄ jį padarytus procesinius pažeidimus. Vis dėlto visi Å¡ie galimai padaryti pažeidimai buvo paÅ¡alinti teisiamojo posėdžio metu, kai tiek liudytojai, tiek P. P. buvo apklausti dar kartÄ , davę priesaikÄ teikti tik teisingus (ne melagingus) parodymus. Nepaisant to, darytina iÅ¡vada, jog liudytojos I. K. parodymai niekaip nepadeda spręsti dėl P. P. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , t. y. liudytojos nurodytos aplinkybės nėra susijusios su neva neteisėtais P. P. veiksmais – liudytoja nei apskritai matė P. P. įvykio dienÄ vairuojantį transporto priemonę, nei gali patvirtinti duomenis apie jo bÅ«klę vairavimo metu (patvirtinti ar paneigti jo blaivumÄ ). 5.6.

Ä®vertinus visus aptartus liudytojų parodymus, galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nė vieni iÅ¡ jų tiesiogiai nepatvirtina P. P. vairavimo, esant neblaiviam, kai jo girtumas buvo didesnis negu 1,5 promilės. Dauguma liudytojų apskritai įvykio dienÄ nematė P. P. vairuojančio, o tuo labiau negalėjo patvirtinti jo neblaivumo vairavimo metu. Kita vertus, keletas liudytojų (Z. B. ir A. B.) iÅ¡kėlė versijÄ , kuri atitinka ir P. P. parodymus, jog alkoholį jis vartojo jau po vairavimo, t. y. grįžęs namo iÅ¡ sandėlio, ir Å¡i versija bylos medžiagoje esančių duomenų nėra paneigta.

Aptarus liudytojų parodymus, taip pat bÅ«tina aptarti ir įvertinti bylos medžiagoje esančius objektyvius duomenis: 5.6.1. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) E. N. 2020 m. spalio 5 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. N., gavo telefoninį praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., prie grÅ«dų sandėlio atvažiavo neblaivus kaimo gyventojas mėlynos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“.

Vairuotojas – P. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo. Asmuo su automobiliu pasišalino. Atvykę pastebėjo, kad mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Užėjus į namo vidų, pasitiko Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji nurodė, kad P. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena minėtu adresu.

Moteris iš kito kambario pakvietė P. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus jo, kada vartojo alkoholį, šis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. šventė savo gimtadienį ir pradėjo vartoti alkoholį. (duomenys neskelbtini) d. ryte taip pat dar vartojo alkoholį. Paklausus P. P., ar jis vairavo automobilį, jis nurodė, kad taip ir tai darė maždaug valandos laikotarpiu. Paklausus, ar asmuo po vairavimo vartojo alkoholį, šis to nurodyti negalėjo, nes dažnai keitė parodymus. Paklausus Z.

B., ar jos sugyventinis P. P. vairavo automobilį, ji nurodė, kad taip ir tai vyko valandos laikotarpiu. Moters paklausus, ar grįžęs vyras vartojo alkoholį, moteris nurodė, kad nevartojo. Atliekant Z. B. apklausÄ , moteris pakeitė parodymus ir nurodė, kad grįžęs sugyventinis vartojo alkoholį. P. P. 14.40 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,47 promilės neblaivumas. Antruoju tikrinimu 15.04 val. vyrui nustatytas 2,55 promilės neblaivumas. Užpildytas asmens neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietoje kaip liudytoja apklausta Z.

B. Užpildytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Įvykio vietoje filmuota vaizdo ir garso kamera „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4). 5.6.2. Iš (duomenys neskelbtini) ataskaitų žiūryklės (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti: įvykio tipas – eismo saugumas, KET pažeidimas; įregistravimo data ir laikas – 2020 m. spalio 5 d. 14.55 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas; informacijos gavimo data ir laikas – 2020 m. spalio 5 d. 14.52 val.

Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas – papildoma informacija apie patikrinimÄ : nusikalstama veika – atvykę pastebėjo, kad mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Užėjus į namo vidų, pasitiko Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji nurodė, kad P. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena minėtu adresu.

Moteris iš kito kambario pakvietė P. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus jo, kada vartojo alkoholį, šis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. šventė savo gimtadienį ir pradėjo vartoti alkoholį. (duomenys neskelbtini) d. ryte taip pat dar vartojo alkoholį. Paklausus P. P., ar jis vairavo automobilį, jis nurodė, kad taip ir tai darė maždaug valandos laikotarpiu. Paklausus, ar asmuo po vairavimo vartojo alkoholį, jis to nurodyti negalėjo, nes dažnai keitė parodymus. Paklausus Z.

B., ar jos sugyventinis P. P. vairavo automobilį, ji nurodė, kad taip ir tai vyko valandos laikotarpiu. Moters paklausus, ar grįžęs vyras vartojo alkoholį, moteris nurodė, kad nevartojo. Atliekant Z. B. apklausÄ , moteris pakeitė parodymus ir nurodė, kad grįžęs sugyventinis vartojo alkoholį. P. P. 14.40 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,47 promilės neblaivumas. Antruoju tikrinimu 15.04 val. vyrui nustatytas 2,55 promilės neblaivumas. Užpildytas asmens neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietoje kaip liudytoja apklausta Z.

B. Užpildytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Tikslinga kaip liudytojÄ apklausti (duomenys neskelbtini) M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aplinkybės – gautas telefoninis skambutis, kad (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., prie grÅ«dų sandėlio atvažiavo neblaivus kaimo gyventojas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ – P. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo. Pranešėjas – privatus fizinis asmuo, praneÅ¡imo bÅ«das – telefonu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. spalio 10 d.

Nusikalstamos veikos aprašymas – 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., P. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Asmeniui nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 5–8). 5.6.3. Iš 2020 m. spalio 5 d. apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav.

ApžiÅ«ros objektas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietÄ , matomas prie gyvenamojo namo iÅ¡ rytinės pusės kieme ant vejos stovintis mėlynos spalvos automobilis, kurio markė ir modelis yra „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėjus automobilį, matyti, kad įlenktas keleivio pusės priekinis sparnas, daugiau iÅ¡orinių sugadinimų nematyti.

Automobilio salono viduje jokių daiktų nepastebėta. Automobilio bagažo skyriuje taip pat jokių kitų daiktų nėra, išskyrus tik tai, kas priklauso automobilio komplektacijai. Apžiūrint automobilį, daugiau reikšmingų pėdsakų ar žymių, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–20). 5.6.4. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2020 m. spalio 5 d.

Neblaivumo nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. spalio 5 d. 14.38 val. P. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas. Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) gali, o stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. P. P. nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 7 valandas. P. P. atliktas tikrinimas prietaisu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmasis tikrinimas 2020 m. spalio 5 d. 14.40 val. – 2,47 promilės girtumas; antrasis tikrinimas 2020 m. spalio 5 d. 15.04 val. – 2,55 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais P. P. sutiko, pasirašydamas neblaivumo nustatymo akte (t. 1, b. l. 25). 5.6.5. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato alkoholio kiekio matuoklio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 5 d.

P. P. nustatytas: 1) 14.40 val. – 2,47 promilės girtumas; 2) 15.04 val. – 2, 55 promilės girtumas (t. 1, b. l. 26–29). 5.6.6. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) I. K. 2020 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. lapkričio 17 d. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susisiekta su A. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., ir teirautasi apie įvykio, kuris įvyko 2020 m. spalio 5 d., aplinkybes.

A. B. nurodė, jog, kadangi Å¡alyje paskelbtas karantinas, į apklausÄ atvykti negali, sutinka telefonu papasakoti, kas jam žinoma apie apraÅ¡omo įvykio aplinkybes. Pasak A. B., 2020 m. spalio 4 d., dienos metu, svečiavosi pas savo mamÄ Z. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. Jis alkoholinių gėrimų su mama bei jos sugyventiniu P. P. negėrė. Jo lankymosi metu P. P. jau buvo neblaivus, su kuo P. P. vartojo alkoholinius gėrimus, jis nežino.

TÄ pačiÄ dienÄ A. B. iÅ¡vyko aplankyti kitų giminaičių, į mamos namus grįžo tik permiegoti. 2020 m. spalio 5 d. ryte pabudęs pamatė, kad P. P. akivaizdžiai yra neblaivus. Jis su juo negėrė, nes žinojo, kad jam reikės vairuoti automobilį. Su kuo P. P. vartojo alkoholinius gėrimus, A. B. nežino, mano, kad vienas. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val., jis savo automobiliu vyko namo. Jam ruoÅ¡iantis vykti namo, P. P. buvo namuose, ar jis vėliau savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyko į parduotuvę, nežino (t. 1, b. l. 34–35). 5.6.7.

Visi anksčiau aptarti raÅ¡ytiniai bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina policijos pareigÅ«nų nurodytÄ Ä¯vykio situacijÄ ir P. P. girtumÄ konkrečiu laiku, tačiau nė vienas iÅ¡ Å¡ių duomenų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo P. P. vairavus transporto priemonę, esant neblaiviam. (duomenys neskelbtini) E. N. 2020 m. spalio 5 d. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, jog jie su kolega gavo telefoninį praneÅ¡imÄ apie neblaivų vairuotojÄ , nuvykę į P. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ , patikrino jo neblaivumÄ , kuris buvo patvirtintas alkotesterio duomenimis.

Vis dėlto (duomenys neskelbtini) E. N. ir M. N., kaip jau minėta, P. P. neblaivaus vairuojančio transporto priemonę nematė, nenustatė jo girtumo vairavimo metu ar iÅ¡ karto sustabdžius transporto priemonę, o jis buvo patvirtintas, tik nuvykus į P. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. nuo praneÅ¡imo praėjus beveik valandai laiko. Taigi pareigÅ«nai teikia informacijÄ , gautÄ iÅ¡ kitų Å¡altinių, arba liudija duomenis, gautus nuo įvykio praėjus laiko tarpui, tačiau negali suteikti informacijos ir patvirtinti duomenų apie P. P. bÅ«senÄ , kokia ji buvo bÅ«tent transporto priemonės vairavimo metu.

Minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat yra aiÅ¡kinamas nuteistojo ir liudytojo parodymų keitimas, tačiau šį klausimÄ ir jo reikÅ¡mę teisėjų kolegija jau aptarė anksčiau. AnalogiÅ¡kas iÅ¡vadas galima daryti iÅ¡ dėl (duomenys neskelbtini) ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuotų duomenų. Å ie duomenys taip pat liudija tik informacijÄ , gautÄ iÅ¡ kitų Å¡altinių, o policijos pareigÅ«nų užfiksuota informacija dėl P. P. neblaivumo yra susijusi su jo girtumu ne vairavimo metu ar tuoj po jo, o su P. P. bÅ«kle, užfiksuota nuo praneÅ¡imo praėjus beveik valandai, t. y. 13.58 val. gautas liudytojo praneÅ¡imas, o policijos pareigÅ«nų patikrinimas alkotesteriu atliktas 14.40 val.

Taigi akivaizdu, jog P. P. girtumas vairavimo metu ar tuoj pat po jo objektyviais neginčijamais duomenimis nagrinėjamu atveju užfiksuotas nebuvo. 5.6.8. 2020 m. spalio 5 d. apžiÅ«ros protokolas ir jo priedai apskritai nei patvirtina, nei paneigia bent vienÄ tyrimui reikÅ¡mingÄ aplinkybę, o tiesiog aptaria P. P. priklausančio automobilio iÅ¡orę ir vidų, be to, jame buvę daiktai nepatvirtina ir nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilyje buvo vartotas alkoholis (pvz., nerasti nei tuÅ¡ti, nei pusiau pilni alkoholinių gėrimų buteliai). (duomenys neskelbtini) I.

K. 2020 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime yra iÅ¡dėstyti duomenys apie liudytojo A. B. apklausÄ , tačiau jame neužfiksuoti duomenys dėl P. P. girtumo vairavimo metu, be to, ir pati tyrėja nei fiksavo kaltininko neblaivumÄ , nei jį matė ar galėjo įvertinti jo bÅ«klę neva daromo teisės pažeidimo metu. Nors pirmosios instancijos teismas liudytojų Z. B. ir A. B. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip duotus siekiant padėti P. P. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutikti negali.

Žinoma, minimų liudytojų parodymai yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tačiau pažymėtina, kad, kaip jau minėta, jų iškelta versija, jog P. P. alkoholį vartojo po vairavimo, nebuvo paneigta bylos medžiagoje esančiais duomenimis, taip pat P. P. neblaivumas vairavimo metu nebuvo patvirtintas objektyviais duomenimis. Nors liudytojas M. J. tiesiogiai stebėjo P. P., atvažiavusį nusipirkti į sandėlį grūdų, tačiau jo pateiktas liudijimas apie tuometinę P. P. būklę yra tik subjektyvus asmeninis vertinimas, tačiau faktiškai-objektyviai P. P. girtumas tuo metu užfiksuotas nebuvo. 5.7. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2020 m. spalio 5 d.

Neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato alkoholio kiekio matuoklio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog įvykio dienÄ P. P. buvo atliktas tikrinimas prietaisu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis tikrinimas 2020 m. spalio 5 d. 14.40 val. – 2,47 promilės girtumas; antrasis tikrinimas 2020 m. spalio 5 d. 15.04 val.

– 2,55 promilės girtumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra asmens transporto priemonės vairavimas, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl asmuo gali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus, – turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, vertinant, ar asmuo vairavo neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl vėliau atlikti kraujo tyrimo rezultatai ar asmens neblaivumo fiksavimas techninėmis priemonėmis patys savaime nepatvirtina asmens girtumo vairavimo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu, o asmens (ne)blaivumo fiksavimas, kuris atliekamas praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, neparodo to girtumo laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ . Taigi nagrinėjamu atveju P. P. blaivumas (girtumas) nebuvo tikrintas įvykio vietoje alkotesteriu, o objektyviai buvo užfiksuotas tik neblaivumas, kuris buvo nustatytas praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, t. y. tokie duomenys nepatvirtina asmens girtumo vairavimo metu.

Tad kyla klausimas, ar yra apskritai įmanoma, kad toks girtumo laipsnis, koks buvo užfiksuotas P. P., susidarytų per 42 minutes, t. y. ar vertinant retrospektyviai P. P. organizme galėjo susidaryti tokia alkoholio koncentracija, kokia ji buvo užfiksuota nuo praneÅ¡imo 13.58 val. iki pirmojo tikrinimo alkotesteriu 14.40 val. 5.8. Teismo posėdžio, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, metu buvo apklaustas ekspertas R. L. Ekspertas nurodė, jog alkoholio rezorbcijos greitis priklauso nuo daugelio asmeninių savybių, itin priklauso nuo skrandžio pripildymo kiekio ir maisto pobÅ«džio.

Pagal 3 literatÅ«ros Å¡altinių duomenis, esant tuščiam skrandžiui, alkoholis visiÅ¡kai gali rezorbuotis retais atvejais net per 15 min., vidutiniÅ¡kai vienur raÅ¡o, kad per 1–1,5 val., kitur – per 40–80 min. Apibendrindamas ekspertas pažymėjo, jog neturi argumentų, kurie galėtų paneigti, kad taip negalėjo bÅ«ti, jog per 42 min., nuo 13.58 val. iki 14.40 val., alkoholio koncentracija P. P. kraujyje bÅ«tų 2,47 promilės. Tam, kad pavyktų nustatyti, kokia alkoholio koncentracija turėjo bÅ«ti vairavimo metu, bÅ«tina sÄ lyga, jog visas suvartotas alkoholis bÅ«tų rezorbavęsis į kraujÄ , t. y. bÅ«tina sÄ lyga, kad visas suvartotas alkoholis patikrinimo metu 14.40 val. jau bÅ«tų buvęs rezorbavęsis į kraujÄ .

Kitaip tariant, P. P. turėjo bÅ«ti nebevartojęs alkoholio maždaug 2–3 valandas. Tuomet bÅ«tų galima apskaičiuoti, pridedant kas valandÄ po 0,1–0,25 promilės alkoholio. Å iuo atveju ekspertas nurodė, jog yra tokių požymių, kad dar nebuvo visas suvartotas alkoholis rezorbavęsis į kraujÄ , kadangi, po 25 min. patikrinus pakartotinai, buvo užfiksuotas didesnė alkoholio koncentracija (t. 2, b. l. 66). Aptarti eksperto parodymai patvirtina iÅ¡vadÄ , jog versija, kad P. P. galėjo vartoti alkoholį po praneÅ¡imo pareigÅ«nams 13.58 val., t. y. po transporto priemonės vairavimo, ir jam 14.40 val. galėjo bÅ«ti nustatytas 2,47 promilės neblaivumas.

Taigi ekspertas nepaneigė galimybės, kad P. P. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas visiÅ¡kai blaivus, ir tik grįžęs namo vartojo alkoholį, dėl ko po laiko į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė jo girtumÄ . Nagrinėjamu atveju didelio P. P. neblaivumo laipsnio nustatymas nepatvirtina, jog asmuo taip pat ir beveik prieÅ¡ valandÄ vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus. Tokį argumentÄ patvirtina ir duomenys, jog pirmojo tikrinimo alkotesteriu metu visas alkoholis nebuvo rezorbavęsis į P. P. organizmÄ , nes vėliau (antrojo tikrinimo alkotesteriu metu) buvo nustatyta didesnė koncentracija.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ . 6.1. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ tvarkÄ nustato BPK. Å i tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, vieÅ¡o ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybÄ garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naÅ¡tos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. 6.2. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018).

IÅ¡ Å¡ių nuostatų iÅ¡plaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). 6.3.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl P. P. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su P. P. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Toks nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos iÅ¡vados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos iÅ¡vados dėl įvairių aplinkybių negali bÅ«ti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiÅ¡kiai paneigiančių, nei aiÅ¡kiai patvirtinančių tam tikrÄ aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieÅ¡tarauja loginio metodo, taikomo darant iÅ¡vadas, taisyklėms, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis daugiausia grindžiamas bÅ«tent tokiomis iÅ¡vadomis. 6.4.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje neabejotinai neįrodyta, kad P. P. vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, tuo labiau neįrodyta, jog P. P. 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., kelyje (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. teritorijoje, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas bÅ«tent daugiau nei 1,51 promilės girtumas, t. y. neįrodyta, jog P. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali bÅ«ti paÅ¡alintos ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo asmens naudai, P. P. pagal kaltinimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 6.5. Uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalimi), tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju P. P. yra iÅ¡teisinamas ir bausmė jam neskiriama, nesama kito pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi P. P. pripažįstamas nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nesama pagrindo jo transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), – laikyti nusikalstamos veikos priemone, t. y. Å¡is turtas nelaikytinas konfiskuotinu, todėl negali bÅ«ti paimamas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo P. P. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį, kuriuo P. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: P. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu P. P. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje, – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ . Panaikinti P. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – specialiosios teisės sustabdymÄ . Teisėjos Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė